Gabalėliai Lietuvos Lietuviškos vietos ir paveldas užsienyje

Masačusetsas (JAV)

Masačusetso lietuvių bendruomenė - vienas seniausių JAV ir ketvirta pagal dydį (51 000 žmonių). 0,8% Masačusetsiečių yra lietuviai.

Masačusetso lietuvių bendruomenės širdis - Pietinis Bostonas. Čia tebeveikia lietuviška Šv. Petro bažnyčia, yra lietuvių klubas ir kitos įstaigos. Sovietų okupacijos metais Bostonas išgarsėjo dėl ten išleistos 37 tomų lietuviškos enciklopedijos - tai iki šiol didžiausias toks darbas lietuvių kalba.

Bostono lietuvių klubas su prie įėjimo plazdančiomis JAV ir Lietuvos vėliavomis

Bostono lietuvių klubas su prie įėjimo plazdančiomis JAV ir Lietuvos vėliavomis

Masačusetse XIX - XX a. sandūroje stiprios lietuvių bendruomenės kūrėsi ir tada pramoniniuose miesteliuose: Broktone bei Vusteryje.

Broktono Lietuvių rajono, vadintų Lietuvių kaimu, įstaigos ir šventės traukte traukė ir kitų tautybių broktoniečius. be to, Broktone stūkso net penki paminklai lietuviams, iš jų trys - žuvusiems už Lietuvos laisvę.

Vienas paminklų lietuviams, žuvusiems už Lietuvos laisvę, Broktone

Vienas paminklų lietuviams, žuvusiems už Lietuvos laisvę, Broktone

Vusteris yra mažiausias JAV miestas, kuriame buvo daugiau nei viena lietuvių bažnyčia - ir abi jos labai didingos. Ten veikia ir didingas Maironio parkas - lietuvių klubas su lietuviškais meno kūriniais, yra lietuvių garbei pavadintų aikščių, paminklų.

Aušros Vartų Marijos lietuvių bažnyčia Vusteryje.

Kita lietuvybės širids gimė Merimako upės slėnyje - tekstilės pramonės miestuose Lorense, Lovele ir Haverhilyje. Tai tikra "lietuviškų" miestų grandinė: kiekviename jų stovi po lietuvių bažnyčią, lietuvių kapines, lietuvių paminklus.

Lietuvių tautinių kapinių įėjimo arka Merimako slėnyje

Lietuvių tautinių kapinių įėjimo arka Merimako slėnyje

Graži neoromaninė lietuvių bažnyčia išlikusi ir Atolo (Athol) miestelyje. Nors jis labai mažas ir nutolęs nuo visko, ši lietuvybės sala viena gyvesnių, nes tebeveikia bažnyčia, lietuvių klubas, kitas klubas veikia gretimame Gardneryje.

Biblinės scenos su lietuviškais paaiškinimais tapytos ant medžio Atolo Šv. Pranciškaus lietuvių bažnyčioje

Biblinės scenos su lietuviškais paaiškinimais tapytos ant medžio Atolo Šv. Pranciškaus lietuvių bažnyčioje

Tačiau bendrai paėmus dabar šiuose miesteliuose lietuvybės mažiau, nei Bostone, nes į juos nauji imigrantai pokariu ar po nepriklausomybės atgavimo nebesikėlė, o senieji pamažu asimiliavosi. Lietuviškos bažnyčios juose ~2009 m. uždarytos ir parduotos kitiems krikščionims, bet tebestovi. Yra ir su Lietuva susijusių paminklų, pavadinimų.

Vakariniame Masačusetse esančiame Stokbridžo miestelyje (800 gyv.) lietuvių tėra kelios šeimos, bet ten 1960 m. pastatyta Nacionalinė Dievo gailestingumo šventovė. Dievo gailestingumo kultas prasidėjo ir žaibiškai išplito iš Vilniaus, kuomet čia pagal sesers F. Kovalskos regėjimus 1934 m. nutaytas paveikslas. Jo kopijos yra ir Stokbridžo šventovėje.

Springfildas (150 000 gyv.) yra Lietuvos "antrosios religijos", vienos populiariausių pasaulyje šakų, krepšinio gimtinė. To miesto krepšinio memorialinėje halėje tarp svarbiausių visų laikų žaidėjų - ir Arvydo Sabonio, Šarūno Marčiulionio pavardės. Springfildo priemiestyje Vestfilde - ir buvusi lietuvių bažnyčia.

Naismito krepšinio šlovės muziejaus lubos su ten pagerbtų krepšininkų veidais

Naismito krepšinio šlovės muziejaus lubos su ten pagerbtų krepšininkų veidais

Lietuviškų vietų žemėlapis

Visos lietuviškos vietos, aprašytos šiame straipsnyje, yra tiksliai pažymėtos interkatyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):

Interaktyvus lietuviškų vietų Masačusetso valstijoje žemėlapis

Click to learn more about Lithuania: Masačusetsas 1 Comment

Bostonas (Masačusetsas, JAV)

Bostonas, vienas pirmųjų JAV didmiesčių, legendinės Bostono arbatėlės vieta ir JAV kovos dėl nepriklausomybės bastionas (tuomet čia kovosi ir lietuviai), buvo ir vienas pirmosios XIX a. pabaigos emigrantų iš Lietuvos bangos tikslų.

Tada tai buvo 5 pagal dydį JAV miestas, dabartinio Vilniaus dydžio (jis liko to paties dydžio ir dabar yra 21 JAV). Lietuviai kėlėsi dar XIX a., bet pagrindinė banga buvo apie 1904 m. Jų atvyko tiek, kad į demonstraciją Bostono Commons parke, skatinančią JAV pripažinti neseniai paskelbtą Lietuvos nepriklausomybę, 1919 m. susirinko penki tūkstančiai. Jie įkūrė ir dvi bažnyčias, didelį klubą.

Bostonas išlaikė savo svarbą ir Amerikoje, ir Amerikos lietuviams. Pokariu lietuviai būtent Bostone išleido pirmąją pasaulyje lietuvišką enciklopediją, o po 1990 m. atvykusi „trečioji banga“ padėjo išlaikyti lietuviškas Bostono vietas geriau, nei daugelyje kitų miestų.

Pietų Bostono lietuvių klubas

Pietų Bostono (South Boston) rajone, kur tradiciškai gyvena lietuviai, yra Bostono lietuvių piliečių klubas (Boston Lithuanian Citizen's Club, adresas 368 West Broadway). Pastatas nusipirkta siš banko 1949 m. ir didžiuma jo interjeto – autentiška (laiptų turėklai ir pan.).

Bostono lietuvių piliečių klubas

Bostono lietuvių piliečių klubas. Virš įėjimo plazda Lietuvos ir JAV vėliavos.

Klubo rūsyje – vienintelis Naujojoje Anglijoje lietuviškas restoranas. Jis siūlo gerą lietuvišką maistą, bet dirba tik savaitgaliais, o norint patekti reikia paskambinti į duris. Tačiau įleidžiami visi, restoraną žino ir lanko ne vien lietuviai. Restorano sienas puošia Bostono lietuvių sportininkų nuotraukos, iškovotos taurės.

Bostono lietuviško restorano viduje

Bostono lietuviško restorano viduje

Bostono lietuviško restorano meniu

Bostono lietuviško restorano meniu

Aukštesniuose klubo aukštuose - Lietuviška kredito unija „Taupa“ siūlanti kreditus ir kredito korteles lietuvių kilmės amerikiečiams. Kadangi ši kredito unija dirba kasdien (išskyrus sekmadienius), norėdami patekti į patį klubo pastatą, pamatyti jo interjerą, galite paskambinti per telefonspynę į šią uniją ir būsite įleisti vidun.

Bostono lietuvių kredito unijoje

Bostono lietuvių kredito unijoje

Klube taip pat yra renginių salė, kur vyskta lietuivški renginiai, koncertuoja atlikėjai iš Lietuvos (ne renginių metu užrakinta). Visos lietuviškos institucijos interjere turi daug lietuivškų detalių (meno kūrinių, nuotraukų). Daugumos institucijų varomoji jėga šiais laikais – „trečiosios bangos“ (po 1990 m.) į JAV atvykę lietuviai. Dalis didelio klubo patalpų išnuomota nelietuviškoms įstaigoms – pajamos iš nuomos padeda išlaikyti klubą.

Pirmosios lietuvių enciklopedijos leidimo vieta

Pietų Bostone leista ir Lietuvių enciklopedija. Tiesa, kokiame tiksliai pastate ir ar jis tebestovi, skirtingi šaltiniai bei liudininkai nurodė skirtingai.

Buvusios Bostono lietuvių enciklopedijos leidyklos pastatas

Buvusios Bostono lietuvių enciklopedijos leidyklos pastatas, kokį jį nurodė vietos lietuviai

Lietuvių enciklopedija rajone leista 1953-1966 (kartais pavadinama Bostono enciklopedija). Šis 37 tomų darbas - pirmoji ir iki pat šiol didžiausia lietuviška enciklopedija. Amerikos lietuviai padarė titanišką darbą, mat Lietuva tuo metu buvo okupuota sovietų ir jokio valdžios finansavimo enciklopedijai nebuvo, o daugybė šaltinių buvo sovietų slepiami. Autoriai siekė, kad kai Lietuva pagaliau bus išvaduota ji turėtų savo enciklopediją. Norėdama, kad apie Lietuvą sužinotų ir kiti amerikiečiai, 1970-1978 m. jie su Lietuva susijusius straipsnius išvertė į 6 tomų Encyclopedia Lituanica, kuri iki šiol yra išsamiausias angliškas traktatas apie Lietuvą.

Pietų Bostono lietuvių bažnyčia

Pietų Bostone stovi paskutinė dar veikianti mieste lietuvių bažnyčia. Ji pavadinta Šv. Petro garbei (pastatyta 1901 m., 75 Flaherty Way).

Bostono Šv. Petro lietuvių bažnyčia

Bostono Šv. Petro lietuvių bažnyčia

Parapijai 2008 m. duomenimis priklauso 1000 šeimų, iš jų 900 senųjų imigrantų palikuonys, o 100 naujai atvykusios iš Lietuvos. Parapija įkurta 1896 m. - jos pradžia nebuvo lengva, mat lietuvių religinius ir politinius tikslus stabdė Pietų Bostone dominavę airiai ir airis vyskupas Viljamsas (Williams). Mišios vyksta lietuvių ir anglų kalbomis.

Bažnyčios intejeras – autentiškas XX a. pirmos pusės. Jame gausu lietuviškų detalių, tarp jų vitražai su lietuvių aukotojų vardais. Bėgant metams, lietuviškų detalių tik daugėjo, nes bendruomenė siekė pabrėžti parapijos lietuviškumą. Po šventųjų freskomis parašyti ir lietuviški jų vardai. Žvakės, kurias galima uždegti už aukas, savo spalvomis sudaro Lietuvos trispalvę. Vestibiulyje pakabinti Šiluvos Marijos, Šv. Kazimiero paveikslai, įrengti rys grynai lietuviški vitražai su lietuviškais Jėzui, Šventajai Dvasiai ir Dievui tėvui skirtais žodžiais.

Bostono lietuvių bažnyčios vidus

Bostono lietuvių bažnyčios vidus

Lietuviškos detalės Bostono lietuvių bažnyčioje

Lietuviškos detalės Bostono lietuvių bažnyčioje (vėliava, iš žvakelių sudėliota vėliava,
kryžiai-saulės ant Kryžiaus kelio stacijų ir t.t.)

Vienas daugelio šventųjų atvaizdų su tiek lietuvišku, tiek anglišku vardu

Vienas daugelio šventųjų atvaizdų su tiek lietuvišku, tiek anglišku vardu

Vitražas įėjimo į Bostono Šv. Petro lietuvių bažnyčią hole

Vitražas įėjimo į Bostono Šv. Petro lietuvių bažnyčią hole

Kaip ir dauguma seniausiųjų Amerikos lietuvių bažnyčių, ši (beje, pravardžiuojama „Lietuvių katedra“) yra dviejų aukštų: antrasis – tai didingoji maldų salė, o tokio pat ploto pirmasis skirtas pasaulietinei lietuviškai veiklai. Toje pirmo aukšto salėje – ir baras, daug lietuviškų dalykėlių.

Bažnyčia atidaroma tik per mišias (savaitgaliais), tačiau jei į ją patekti ir nepavyks, įdomu pažiūrėti ir iš išorės, mat ten ant sienos išdažyta Lietuvos vėliava bei prie įėjimo pridėta daug tradicinių lietuivškų kryžių (nuo mažyčių iki žmogaus dydžio) – tai Bostono kryžiu kalnas, įkvėptas Šaiulių. Kaip Šiaulių Kryžių kalnas sukurtas priešinantis Rusijos Imperijos ir Sovietų okupacijoms, taip Bostono – priešinantis 2004 m. vyskupijos ketinimams uždaryti Šv. Petro lietuvių bažnyčią. Pavyko: mišios joje vyksta iki šiol.

Improvizuotas Kryžių kalnas prie Bostono Šv. Petro ietuvių bažnyčios įėjimo

Improvizuotas Kryžių kalnas prie Bostono Šv. Petro ietuvių bažnyčios įėjimo

Netoliese – šv. Kazimiero gatvė.

Kembridžo lietuviškos vietos

Bostone būta ir daugiau lietuvių bažnyčių. Kembridžo rajone, garsėjančiame vienu garsiausių pasaulyje Harvardo universitetu, stovi Nekalto Prasidėjimo bažnyčia (432 Windsor Street). Pastatyta 1913 m. ji įvertinta kaip reikšmingas JAV būdingo Misijų stiliaus pastatas, architektūros paminklas, suprojektuotas garsios Maginnis and Walsh kompanijos; regėta panašumų ir su Vytauto bažnyčia Kaune. Tai nustatęs savivaldybės komisijos tyrimas 2009 m., deja, darytas nelinksma proga: 2007 m. bažnyčia uždaryta ir parduota "Just a Start Corporation", ketinusiai ją transformuoti į pigius butus. Rekonstrukcija jau įvyko: architektūrinė komisija neleido griauti eksterjero, tačiau nedraudė pilnai keisti interjerą; nors prašė nenaikinti religinių detalių, kryžiai nuimti, horeljefas virš įėjimo uždažytas baltai. Tiesa, tas horeljefas vis tiek yra įdomiausia ir lietuviškiausia likusi bažnyčios detalė.

Nekaltojo prasidėjimo lietuvių bažnyčia Kembridže

Nekaltojo prasidėjimo lietuvių bažnyčia Kembridže

Horeljefe – užrašas sneaja lietuvių kalba „Lietuviu Rymo Kataliku Bažnyčia Nekalto Panos Marijos prasidejimo“, Marija, angelai. Bažnyčios lietuviškos šaknys taip pat paminėtos ant kertinio akmens.

Horeljefas su lietuviškais užrašais ant Kembridžo lietuvių bažnyčios

Horeljefas su lietuviškais užrašais ant Kembridžo lietuvių bažnyčios

Aikštė priešais Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią pavadinta lietuvio Petro F. Sarapo aikšte. Jis - už JAV žuvęs Antrojo pasaulinio karo veteranas; karo metais ir pokariu JAV buvo madinga parapijoms reikalauti pavadinti vietas prie jų bažnyčių kare žuvusių parapijiečių vardais.

Petro Sarapo aikštė Kembridže

Petro Sarapo aikštė Kembridže

Vilniaus sinagoga

Prieškariu į Bostoną emigravo ir Lietuvos žydai. Savo kuklią sinagogą, kurią pavadino Vilniaus garbei (Vilna Shul), Vilniaus žmonėmis (Anšei Vilner) pasivadinusi grupė 1919 m. pastatė centre, netoli Bostono Commons parko. Ilgainiui žydai šį rajoną apleido ir 1985 m. sinagoga buvo uždaryta, bet priešingai nei dešimtys kitų ano laikmečio Bostono judėjų maldos namų ji išliko. Nūnai ji restauruota kaip muziejus, suteikiantis galimybę grįžti į laikmetį, kuomet žydų bendruomenės buvo skurdžios.

Vilniaus sinagoga Bostone

Vilniaus sinagoga Bostone

Kitos Bostono lietuviškos vietos

Bostone dar yra šeštadieninė lietuvių mokykla – viena pirmųjų įsteigta po Antrojo pasaulinio karo siekiant, kad jaunoji lietuvių karta nepamirštų kalbos. Dabar ji daugiausiai moko trečios bangos vaikus. Veikia iš katalikiškos mokyklos nuomotose patalpose.

Norvudo priemiesčio lietuvių bažnyčia buvo paversta butais. Ten neliko nieko lietuviško.

Norvudo lietuvių bažnyčia

Norvudo lietuvių bažnyčia

Paminklas Norvudo lietuviams, žuvusiems Antrajame pasauliniame kare, anksčiau stovėjęs priešais bažnyčią, po šios uždarymo buvo perkeltas į Highland kapines. Jame - graži drakoną smeigiančio šv. Jurgio statula (šv. Jurgis buvo bažnyčios, o taip pat yra Lietuvos globėjas).

Paminklas Norvudo lietuviams, žuvusiems Antrajame pasauliniame kare

Paminklas Norvudo lietuviams, žuvusiems Antrajame pasauliniame kare

 


Lietuviškų vietų žemėlapis

Visos lietuviškos vietos, aprašytos šiame straipsnyje, yra tiksliai pažymėtos interkatyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):

Lietuviškų vietų Bostone žemėlapis

 


Tikslas - Amerika ekspedicijos į Meiną dienoraštis

Tikslas: Amerika dienoraštis. Bostonas

Masačusetso miesteliuose dažnai jusdavau virš lietuviško paveldo besitvenkiančius tamsius debesis. „Dabar prižiūrime mes, o kas po mūsų?“ nebyliai (ar ir garsiai) klausdavo sutikti lietuviai, mat jiems, geriausiu atveju, kokie 50 metų, o jaunimo jų gretose iš esmės nėra.

Bostone toks klausimas nekilo – kol kas. Į Bostoną atvyko ir daug trečiabangių, ir kažkokios trinties tarp bangų čia, kaip sakė vietiniai, nėra. Trečiabangiai prižiūri lietuvišką mokyklą, restoraną, kredito uniją... Restoranas, beje, vienintelis toks Naujojoje Anglijoje, o maistas ten pasirodė net skanesnis, nei daugelyje Lietuvos lietuviškų restoranų!

Ir Bostono Šv. Petro bažnyčią lietuviai sėkmingai apgynė nuo uždarymo, nors patekti į ją apjungus parapijas nepasirodė lengva (mišios tik savaitgaliais), tačiau Bostono lietuviai padėjo ir čia.

Ir Bostono enciklopedijos leidyklą pavyko atrasti (arba taip galvojome; du vietos lietuviai nurodė tą pastatą, kaip enciklopedijos leidyklą, bet jau grįžę į Lietuvą iš kitų JAV lietuvių gavome kitokios informaicijos, nors jokia ji nebuvo pakankamai tiksli, kad nurodytų konkretų pastatą Bosrone). Ir dar vieną uždarytą bažnyčią Kembridže, virš kurios įėjimo – gražus meno kūrinys su lietuviškais žodžiais.

Nepatekome tik į Vilniaus sinagogą, įkurtą Lietuvos žydų ir veikiančią kaip žydų muziejus. Į el. laiškus ir skambučius neatsakė. Specialiai priderinome grafiką, kad atvyktume ten oficialiu muziejaus darbo laiku – bet radome užrakintas duris. Tai buvo pirmoji tokia „Tikslas – Amerika 2017“ nesėkmė po ~50 sėkmingai aplankytų objektų. Bet ir sinagogą nufotografavome iš išorės, ir žemėlapyje ji bus.

Augustinas Žemaitis, 2017 09 22-23.

Lietuviai Bostono mokykloje pasitinka Tikslas - Amerika

Lietuviai Bostono mokykloje pasitinka Tikslas - Amerika

Literatūra: Final Landmark Designation Study Report on Immaculatre Conception Church and Rectory (anglų k.)

Click to learn more about Lithuania: Masačusetsas 2 Comments

Broktonas (Masačusetsas, JAV)

Broktonas (Brockton), šiandien turintis 90 000 gyventojų, 1920-1935 m. buvo svarbiausias pasaulyje batų pramonės centras.

Kaip ir kiti to meto pramoniniai miestai jis pritraukė lietuvių, kurie čia įkūrė savo rajoną Lithuanian Village (Lietuvių kaimas).

Be to, Broktone pastatyti net keturi paminklai žuvusiems lietuviams (trys jų – žuvusiems už Lietuvos laisvę, vienas – žuvusiems už JAV Antrajame pasauliniame kare).

Paminklas žuvusiems už Lietuovs laisvę Broktono lietuvių vienuolyno kapinėse

Paminklas žuvusiems už Lietuovs laisvę Broktono lietuvių vienuolyno kapinėse

Broktone taip pat yra lietuvių vienuolynas, lietuvių kapinės.

Broktono Lietuvių kaimas

Lietuvių kaime jo geriausiais laikais (iki ~1970 m.) galėjai laisvai gyventi nemokėdamas angliškai, nes visi aplink buvo lietuviai. Ten klestėjo lietuvių verslai - kepyklos, parduotuvės, vaistinės. Iki pat šiol interneto forumuose broktoniečiai rajoną atmena kaip gyvą miesto širdį. Netgi anglakalbė spauda iki šiol kartais mini pavadinimą „Lithuanian village“ – taigi, tai vienas vos kelių JAV miestų rajonų, kurie oficialiai ar pusiau oficialiai pavadinti lietuvių garbei (panašiai kaip „China Town“ kinų ar „Little Italy“ – italų).

Gyvenimas lietuvių kaime sukosi apie Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčią (214 Ames St.), įkurtą dar XIX a. Dabartinis jos pastatas pastatytas 1957 m. virš 1914 m. įrengto rūsio, kuris tarnavo kaip lietuvių bažnyčia iki tol. Toks buvo įprastinis Amerikos lietuvių bažnyčių statybos būdas: iš pradžių pastatomas kuklus rūsys, mišios laikomos ten, o paskui, surinkus daugiau aukų (šiuo atveju – po daug dešimtmečių) – įprastinė bažnyčia viršum to rūsio, „antrame aukšte“. Rūsys tada virsdavo sale pasaulietinėms lietuvių reikmėms, tautiniams renginiams. Tiesa, ir iki tol rūsyje vykdavo ne vien religinė, o ir tautinė veikla. Toje „rūsio bažnyčioje“ 1910 m. buvo įkurta iki šiol tebeveikianti Lietuvos vyčių (Knights of Lithuania) bendruomenė, po šūkiu "Dievui ir Tėvynei" vienijanti Amerikos lietuvius iš įvairių valstijų. Beje, rūsio bažnyčia turėjo net kitą pavadinimą (Šv. Roko) – lietuviškesnį Šv. Kazimiero vardą tuometis klebonas suteikė argumentavęs, kad bažnyčia „antrame aukšte“ ir bažnyčia apačioje yra skirtingos bažnyčios.

Broktono lietuvių bažnyčia

Broktono lietuvių bažnyčia

Deja, Broktono lietuvių bažnyčia 2008 m. uždaryta, o lietuvių kaimas lietuvybę prarado dar seniau, tapo juodaodžių rajonu. Būtent juodaodžių bažnyčia už 1 mln. USD nusipirko ir Šv. Kazimiero bažnyčios pastatą (nors buvo planuota gauti ~3 mln.).

Priešais bažnyčią tebestovi didžiausias ir seniausias iš Broktono paminklų žuvusiems už Lietuvos laisvę: Vyčio spalvų (raudonai-baltas) obeliskas pilnas lietuviškų simbolių: su Vyčiu, Gedmino stulpais, Vyčio kryžiumi, o taip pat lietuviška ir angliška dedikacijomis. Jis pastatytas 1990 m. birželio 10 d. – greitai po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo (nors projektuotas dar anksčiau). Dabar atrodo kiek aplaupytas, mat kai kurios jo detalės – pvz. metalinis kardas – nuimtos po bažnyčios uždarymo. Taip atsitiko todėl, kad paminklas stovi ant bažnyčiai priskirto žemės sklypo, taigi, parduotas kartu su bažnyčia. Bijodami, kad naujieji šeimininkai sunaikins paminklą, lietuviai nusprendė jį perkelti, tačiau pasirodė, kad jis tam pernelyg tvirtai pastatytas, todėl jie perkėlė tik kai kurias detales ir inkorporavo jas į kitą paminklą Avono priemiestyje (žr. žemiau). Tačiau baimė, kad Lietuvių kaimo paminklas bus sunaikintas, pasirodė buvus nepagrįsta: prabėgus beveik dešimtmečiui, jis tebestovi, nors Lietuvos ir JAV vėliavos ant gretimų stiebų nebeplazda.

Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę prie lietuvių bažnyčios

Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę prie lietuvių bažnyčios

Lietuvių kaime stovi dar du lietuviški paminklai, iki kurių nuo bažnyčios galima nueiti pėsčiomis. Vienas jų, taip pat išsaugotas naujųjų gretimo pastato (buvusios klebonijos) šeimininkų yra skirtas Monsinjorui Franciui Stakauskui, ant jo yra šio lietuvio kunigo nuotrauka bei užrašas „Lithuania Plaza“, simboliškai priskiriantis vietai Lietuvos aikštės pavadinimą. Kitas paminklas pagerbia Bostono lietuvius, kovojusius už JAV Antrajame pasauliniame kare. Veteranų sąrašo viršuje – Vaclovas Tukis (suanglinta Watslo W. Tukis), kurio garbei gretima beisbolo aikštelė pavadinta Tukio žaidimų aikštele.

Paminklas monsinjorui Strakauskui Broktone

Paminklas monsinjorui Strakauskui Broktone

Tukio žaidimų aikštelė su paminklu lietuviams Antrojo passaulinio karo veteranams priešakyje

Tukio žaidimų aikštelė su paminklu lietuviams Antrojo passaulinio karo veteranams priešakyje

Paminklas lietuviams Antrojo pasaulinio karo veteranams

Paminklas lietuviams Antrojo pasaulinio karo veteranams

Dar ant dviejų Lietuvių kaimo pastatų galima išvysti lietuvių kilmės pavadinimus: visų pirma, “The Lit“ smuklės, įkurtos dar XIX a. – 1897 m.(!) ir uždarytos ~2015 m. po daugiau nei šimtmečio darbo ir priklausymo lietuvių šeimai (pačioje Lietuvoje joks baras šitiek neišsilaikė). Antrasis pastatas - Šv. Kazimiero vienuolynas, ant kurio stogo – lietuviškas kryžius-saulė (jis irgi nebeveikia kaip vienuolynas).

The Lit baras Broktono Lietuvių kaime

The Lit baras Broktono Lietuvių kaime

Buvęs Šv. Kazimiero lietuvių vienuolynas Broktono lietuvių kaime

Buvęs Šv. Kazimiero lietuvių vienuolynas Broktono lietuvių kaime

Greta bažnyčios buvusią parapinę mokyklą bei Franklino mokyklą baigė daugybė lietuvių, o bendruomenės šventės (sporto varžybos, koncertai ar aplinkinių lietuviškų parapijų piknikai) vykdavo Romuvos vardu pavadintame parke. Dabar parkas užaugęs ir apleistas, niekas ten neprimena lietuvybės.

Kasmet per darbininkų dieną (JAV tai - pirmas rugsėjo pirmadienis) Thatcher Street apie 10 000 lietuvių (ir ne tik) sulėkdavo iš visų apylinkių į masinį lietuviško maisto pikniką - tokia klausytojų minia naudodavosi net vietos politikai, nepraleisdavę progos čia sudalyvauti ir pabendrauti su rinkėjais. Apie 1985 m. tradicija nunyko uždraudus pardavinėti alkoholį ir rengti lošimus, buvo bandymų ją atkurti.

Į kadaise saugų Lithuanian Village rajoną, dabar dažniau vadinamą tiesiog Village (Kaimu), kėlėsi kitataučiai, atsirado narkotikų, nusikalstamumo problemos. Tačiau senieji lietuviai, dauguma kurių jau ir gimę JAV, Broktone dar gyvena, apie 2000 (1,4%) miestelio gyventojų 2010 m. surašymo metu deklaravo lietuviškas šaknis..

Broktono lietuvių vienuolynas, kapinės ir jų paminklai

Antroji istorinė Broktono lietuvybės širdis - Lietuvių vienuolynas, kur veikia vienos iš keleto Amerikos lietuivų moterų vienuolijų štabas. Kadaise čia gyveno ~100 vienuolių, jos turėjo daugybę padalinių visoje Amerikoje, bet beliko ~4, nes ėjimo į vienuolynus populiarumas tarp Amerikos lietuvių nunyko.

Mažėjant jų skaičiams, lietuvės vienuolės atsisakė ir objektų, kuriuos išlaikė. Vienuolyne uždarytas Juozapo Bakšio (Joseph Bakshis) lietuvių muziejus, nors ten dar liko daug lietuviškų dalykėlių. Tačiau iš išorės pastatai stokoja lietuviškų detalių.

Lietuviškos detalės vienuolyno viduje

Lietuviškos detalės vienuolyno viduje

Gretimas Šv. Juozapo dvaras - senelių namai, statyti lietuviams – tebeveikia, tačiau irgi lietuviams nepavaldūs. Prie jų įėjimo – lietuviškas kryžius.

Lietuviškas kryžius-saulė prie Šv. Juozapo dvaro įėjimo

Lietuviškas kryžius-saulė prie Šv. Juozapo dvaro įėjimo

Įdomiausia vienuolyno apylinkių vieta - vienuolyno kapinės miškelyje. Jose – įspūdingas kungo Urbanavičiaus statulas (pietos statulos formos). Šis kunigas buvo vienuolijos steigėjas. Ten yra ir daug vienuolių kapų, o taip pat antrasis iš Broktono paminklų žuvusiems už Lietuvos laisvę. Šis yra mažiausias ir paprasčiausias iš trijų (akmuo su išraižytu Vyčiu), bet prie jo vienintelio nuolat plazda trispalvė. Šis paminklas pastatytas po to, kai uždaryta Šv. Kazmiero bažnyčia, bijant, kad paminklas priešais ją bus sunaikintas. Kapinės išsirinktos kaip vieta paminklui todėl, kad pagal Masačusetso įstatymą niekas, kas yra pastatyta kapinėse, negali būti griaunama.

Vienuolių kapai lietuvių vienuolyno kapinėse

Vienuolių kapai lietuvių vienuolyno kapinėse

Kunigo Urbanavičiaus kapas lietuvių vienuolyno kapinėse

Kunigo Urbanavičiaus kapas lietuvių vienuolyno kapinėse

Paminklas lietuviams Avone

trečiasis Broktono paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę stovi prie Šv. Mykolo bažnyčios Broktono priemiestyje Avone (2011 North Street). Būtent į šią bažnyčią, įtikinti teismuose neginčyti Vatikano sprendimų uždaryti jų bažnyčią, eiti ėmė dauguma Broktono lietuvių, o juos priėmęs klebonas leido pastatyti paminklą.

Paminklas – meniškas, į jį įeina metalinis kryžius bei kardas, nuimtas nuo paminklo Lietuvių kaime.

Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę Broktono priemiestyje Avone

Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę Broktono priemiestyje Avone

Į Avono Šv. Mykolo bažnyčią perkelta ir daug detalių iš Broktono lietuvių bažnyčios (vitražas, statulos), o suolai iškeliavo į Tanzaniją kaip auka.

 


Lietuviškų vietų žemėlapis

Visos lietuviškos vietos, aprašytos šiame straipsnyje, yra tiksliai pažymėtos interkatyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):

Interaktyvus lietuviškų vietų Broktone žemėlapis

 


Tikslas - Amerika ekspedicijos į Meiną dienoraštis

Tikslas: Amerika dienoraštis. Broktonas

Broktono spaudos straipsnius, kuriuose vienas miesto rajonas vadinamas „Lithuanian Village“, skaičiau dar gerokai iki „Tikslas Amerika 2017“. Retenybė: Amerikoje yra „Chinatown‘ai“ ir Mažosios Italijos, bet lietuvių „kaimai“/“miestai“/“šalys“ pasitaiko retai. Kaip pasakojo po Broktoną vedžiojusi operos solistė Marytė Bizinkauskaitė, jos vaikystėje visi tame rajone kalbėdavo lietuviškai. Turbūt todėl ji, būdama ketvirtos kartos Amerikos lietuvė, lietuviškai kalba puikiai, ir užėjęs į jos namus pasijutau tarsi kaime Lietuvoje.

Kaip atrado „Tikslas – Amerika 2017“, šitiek ilgai išlaikyti lietuvybę - reta. Jei nebūta mišrių santuokų dar pasitaiko ketvirtos kartos Amerikos lietuvių, kurie yra tikri Lietuvos patriotai, prisilaiko tradicijų, tačiau lietuviškai jie dažniausiai kalba tikrai sunkiai. Jau trečioje, o kartais net antroje kartoje kalba nunyksta...

Labiausiai Broktone nustebino paminklų žuvusiems lietuviams gausa. Jų netgi keturi. Ir bent du iš jų tikrai meniški, įdomūs pažiūrėti. Ir net trys jų yra lietuviams, žuvusiems už Lietuvą (tik vienas – žuvusiems už JAV).

Pats „lietuvių kaimas“, tiesa, nebėra lietuviškas. Ir dar vieną lietuvišką vietą kuri, prieš leisdamasis į „Tikslas – Amerika“, galvojau, dar veikia, radau uždarytą – 1897 m. įsteigtą lietuvišką barą „The Lit“ (turbūt buvo seniausias toks Amerikoje ir senesnis už bet kokį barą Lietuvoje)...

Augustinas Žemaitis, 2017 09 22.

Tikslas - Amerika 2017 projekto vadovas Augustinas Žemaitis su Broktono lietuviškas vietas parodžiusia Maryte Bizinkauskaite

Tikslas - Amerika 2017 projekto vadovas Augustinas Žemaitis su Broktono lietuviškas vietas parodžiusia Maryte Bizinkauskaite

Click to learn more about Lithuania: Masačusetsas 9 Comments

Vusteris (Masačusetsas, JAV)

Vusteris (Worcester), 64 km į vakarus nuo Bostono. Iš 180 000 gyv. apie 2% lietuviai (~4000). Tai yra penktas skaičius JAV (po Čikagos, Niujorko, Los Andželio ir Filadelfijos).

Šv. Kazimiero bažnyčios lietuvių zona

Iki 2009 m. čia veikė neogotikinė milžiniška Šv. Kazimiero lietuviška bažnyčia (statyta 1916 m., 41 Providence Street). 2010 m. Lietuvos nepriklausomybės dienos proga atšvęstos paskutinės mišios, o 2011 m. ji už 650 000 JAV dolerių parduota charizmininkams (krikščioniška denominacija JAV, daugiausiai palaikoma juodaodžių); altorius ir kitos šventintos interjero detalės išvežtos. Fasade liko Šv. Kazimiero statula su lietuvišku užrašu "Šv. Kazimierai, melskis už mus".

Šv. Kazimiero bažnyčia. Įspūdingas jos dydis ir vieta ant kalno (puikiai matosi nuo magistralės) išduoda lietuvių bendruomenės dydį.

Kazimiero biustas bažnyčios fasade.

Buvę parapijos (įkurtos 1894 m.) nariai, kovoję už bažnyčios išsaugojimą ir nepalaikę sujungimo su angliška Šv. Jono parapija, dar ilgai po to išlaikė išsamų bažnyčiai ir jos istorijai skirtą tinklapį (dabar jo nebėra).

Bažnyčia žymi Lietuvoje ir tuo, kad vienas jos kunigų nuskendo drauge su Titaniku (plaukdamas į savo paskyrimą Amerikoje). Ten jis elgėsi didvyriškai, užleido vietą gelbėjimosi valtyje, klausė mirti pasmerktų keleivių išpažinčių.

Netoli Šv. Kazimiero bažnyčios stovi Šv. Kazimiero lietuvių mokykla. Nors ji irgi jau seniai nebelietuviška (skirta sudėtingo elgesio vaikams), fasadą tebepuošia Vyčio bareljefas ir lietuviškas užrašas „Šv. Kazimiero lietuvių mokykla.

Vusterio lietuvių mokykla

Sena Masačusetso tradicija – vadinti sankryžas Antrojo pasaulinio karo veteranų „aikštėmis“. Paprastai vadinama tų veteranų aikštėmis, kurie gyveno netoliese. Taigi rajone aplink Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčią sankryžos pavadintos lietuvių garbei. Tokios – bent trys: Miglaucko, Kirmino, Malesko.

Malesko aikštės ženklas.

Kirmino aikštės ženklas.

Aušros Vartų bažnyčios lietuvių zona

Vusteris - vienas nedaugelio JAV miestų, kuriame pastatyta daugiau nei viena lietuvių bažnyčia (šia garbe dalinasi su tokiais didmiesčiais kaip Niujorkas, Čikaga ar Detroitas). Yra čia ir Aušros Vartų Marijos bažnyčia (153 Sterling Street), neogotikinė, halinė (statyta ~1925 m.). Šiandien tai - vietnamiečių parapija; naujosios imigracijos į Ameriką bangos - daugiausiai iš nebaltaodžių tautų ir šios naujos bendruomenės jau dydžiu lenkia lietuvius (visgi Amerikos vietnamiečiai ir lietuviai turi kai ką bendro: vietnamiečiai į Ameriką plūsti ėmė kai jų šalį užėmė komunistai).

Aušros Vartų Marijos bažnyčia - paskutinė veikianti taip pavadinta bažnyčia JAV.

Nepaisant tautybių keitimosi, įspūdingas bažnyčios vidus išliko beveik visiškai lietuviškas. Lietuviškų užrašų gausa ši bažnyčia nustelbia duagelį kitų – jie ir ant vitražų, ir ant Kryžiaus kelio stočių, ir po šventųjų paveikslėliais parašyti lietuviški jų vardai taip, tarsi bažnyčia turėjo tarnauti ir kalbos mokymui.

Aušros Vartų Marijos bažnyči. Interjeras.

Greta bažnyčios likusi Gedimino gatvė, o visas kalnas, ant kurio ji stovi, praeityje lietuvių vadintas Gedimino kalnu (tarsi Vilniuje).

Toks simbolizmas ir lietuvybės gausa labai pritiko tarpukariui, konflikto dėl Vilniaus metui, kurio metu statyta bažnyčia. Tada lietuviai jau buvo tautiškai susipratę, visaip stengėsi pabrėžti tiek savo kalbinį išskirtinumą, tiek meilę lenkų okupuotam Vilniui.

Gedimino gatvės ženklas.

Dar vienas priminimas apie tai - Paminklas Antrajame pasauliniame kare žuvusiems vietos lietuviams prie įėjimo į bažnyčią. Nors jie žuvo už JAV, užrašai – ir lietuviški. Ir vardai bei pavardės surašyti lietuviškai, net su paukščiukais ir taškais (ką jau kalbėti, kad ne tokie, kokiais tie žmonės oficialiai buvo žinomi JAV).

Paminklas Antrajame pasauliniame kare žuvusiems vietos lietuviams.

Netoli nuo Aušros Vartų bažnyčios išlikęs nebeveikiančio lietuvių klubo pastatas, ant kurio – Vyčio ir JAV herbo bareljefai. Vusterio lietuviai viską statė taip, kad net praradus tuos pastatus juos galima aiškiai identifikuoti kaip lietuviškus.

Buvęs lietuvių klubas Vusteryje.

Maironio parkas Šriusburyje

Šriusburio (Shrewsbury) priemiestyje įsikūręs Maironio parkas (52 South Quinsigamond Avenue). Taip pavadintas lietuviams priklausantis kompleksas, nuomojantis patalpas šventėms (įskaitant lietuviškas).

Pastato išorė – paprasta, mat senasis čia stovėjęs istorinis pastatas sudegė. Tačiau vidus ir naujo, atstatytojo, įrengtas gražiai – laikinai čia gyvenęs dailininkas Rūkštelė pritapė daug simboliškų realistinių Lietuvos vaizdų. Viduje veikia ir lietuviška mokyklėlė.

Lietuviškos scenos Maironio parko salės paveiksle.

Prie Maironio parko yra ežeras, o priešais pastatą stovi paminklas lietuviams, žuvusiems už Lietuvą su daug tautinių simbolių (Gedimino stulpai, Vytis, pora Vyčio kryžių). Nuo 1978 m. jis stovėjo prie Šv. Kazimiero bažnyčios, bet, ją praradus, perkeltas čia, mat bijota, kad naujieji bažnyčios savininkai jo nesunaikintų.

Maironio parko paminklas lietuviams, žuvusiems už Lietuvos laisvę.

2010 m. Vusterio savivaldybė, pripažindama lietuvių įtaką miestui, nusprendė užmegzti broliškus ryšius su Ukmerge.

 


Lietuviškų vietų žemėlapis

Visos lietuviškos vietos, aprašytos šiame straipsnyje, yra tiksliai pažymėtos interkatyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):

Interaktyvus lietuviškų vietų Vusteryje žemėlapis

 


Tikslas - Amerika ekspedicijos į Meiną dienoraštis

Tikslas - Amerika dienoraštis. Vusteris

Vusteris toli gražu ne toks žymus kaip Čikaga, Niujorkas ar Los Andželas, todėl kai pirmąkart sužinojau, kad šis miestas – pirmajame penketuke JAV pagal lietuvių skaičių – nustebau. Atvažiavę ten nuo Konektikuto iš karto pajutome kontrastą: Konektikuto lietuviškos vietos dydžiu sąlyginai kuklios, tuo tarpu dvi Vusterio lietuviškos bažnyčios matyti iš tolo, nes yra milžiniškos, stovi ant kalnų.

Tiesa, jos nebėra lietuviškos, tačiau Vusteris buvo viena vietų, kur situacija pasirodė geresnė nei tikėjomės rasti. Šv. Kazimiero bažnyčios ir gretimos mokyklos fasaduose išlikę lietuviškų detalių (dėkui Vytui Zenkui už parodymą). O Aušros Vartų bažnyčios ir visas vidus išlikęs – nuostabiai tautinis (viduje turbūt daugiausiai lietuviškų užrašų tarp lankytų bažnyčių, juk bažnyčia statyta skaudžiais konflikto dėl Vilniaus laikais). Dabar tai - vietnamiečių parapija, bet vietnamietis klebonas noriai įleido vidun, sakė, lietuviai ten dar meldžiasi. Vietnamiečių dabar vien Vusteryje – tūkstančiai, todėl toje bažnyčioje galėjau įsivaizduoti kaip lietuvių bažnyčios turėjo atrodyti geriausiais savo laikais: su veikiančia mokykla sugrūstomis klasėmis apačioje, dažnai naudojama parapijos sale. „Man siūlė pervadinti bažnyčią, bet, gerbdamas istoriją, atsisakiau“ – sakė klebonas.

Nustebino ir Maironio parkas. Jis nebuvo tarp prioritetinių „Tikslas - Amerika“ vietų, mat žinojau, kad senasis pastatas prieš kelis dešimtmečius sudegė, o naujas nuotraukose neatrodė nei išvaizdžiai, nei lietuviškai. Tačiau laimingo sutapimo dėka (tuo metu atvažiavo klubo vadovas Arvydas Klimas) patekęs vidun pakeičiau nuomonę: didžiulės salės dekoruotos tikrai lietuviškais dailininko Rūkštelės tapybos darbais (Vilnius, Kaunas, Klaipėda...), o prie pastato stovi paminklas už Lietuvą žuvusiems lietuviams.

Žinodami Masačusetso tradiciją vadinti aikštės (sankryžas) žuvusių Antrojo pasaulinio karo veteranų pavardėmis, važiuodami dairėmės lietuviškų – radome bent tris vien vienoje Vusterio gatvėje, bet, garantuoju, valstijoje yra šimtai tokių aikščių.

Augustinas Žemaitis, 2017 09 21.

"Tikslas - Ameirka 2017" vaodvas Augustinas Žemaitis su Vusterio lietuviu Vitu Zenkumi, lydėjusiu "Tikslas - Amerika"

"Tikslas - Ameirka 2017" vaodvas Augustinas Žemaitis su Vusterio lietuviu Vitu Zenkumi, lydėjusiu "Tikslas - Amerika"

Click to learn more about Lithuania: Masačusetsas 5 Comments

Merimako slėnis (Masačusetsas, JAV)

Lorensas, Lovelis ir Heiverhilis kartu sudaro Merimako upės slėnį, kuris prieš 100-150 metų buvo JAV tekstilės pramonės širdis. Milžiniški tekstilės fabrikai į miestus pritraukė tūkstančius lietuvių, todėl ši teritorija ypač turtinga lietuviškų vietų.

Tarp unikaliausių lietuviškų vietų regione – Lietuvių tautinių katalikų kapinės (įkurtos lietuvių, atskilusių nuo Romos katalikų) bei rajonas, kuriame visi gatvių pavadinimai – lietuviški. Taip pat stovi nemažai lietuviškų paminklų, lietuvių bažnyčių (tiesa, nė viena nebeveikia), lietuvi7 kapinių.

Paminklas lietuviams imigrantams Heiverhilo lietuvių kapinėse

Paminklas lietuviams imigrantams Heiverhilo lietuvių kapinėse.

O ir patys didingi raudonų plytų fabrikai, kur plušo lietuviai, dabar – lankytina vieta. Lietuvoje nieko panašaus neturime, nes Lietuvą Rusijos Imperija tuomet specialiai paliko žemės ūkio kraštu, ir todėl pramoninių darbų lietuviams teko ieškoti emigracijoje – vietose, tokiose, kaip Merimako slėnis.

Sunkiai suvokiamo dydžio buvęs tekstilės fabrikas Lorense. Tai - tik vienas jo pastatų, ir tik vienas iš fabrikų

Sunkiai suvokiamo dydžio buvęs tekstilės fabrikas Lorense. Tai - tik vienas jo pastatų, ir tik vienas iš fabrikų.

Lorenso lietuviškos vietos

Merimako slėnio centre „lietuviškiausias“ jo miestas Lorensas (70 000 gyv.) pravardžiuojamas bažnyčių miestu - tiek gausu čia buvo XX a. pradžioje imigrantų bendruomenių, kurių kiekviena pastaydavo po bažnyčią.

Lietuviškos buvo net dvi (abi uždarytos).

Pirmoji - įprastinė Šv. Pranciškaus Asyžiečio (94 Bradford Street). Šiandien tame pastate - katalikiška Belesinio akademija, lietuviškos mišios perkeltos į Kristaus kūno parapiją 35 Essex Street, paskui atšauktos. Bažnyčioje išoriškai neliok nieko lietuivško, o viduje (praeiviai neįleidžiami) likęs vitražas ir įrengta atminimo lenta primenanti, kad tai buvo lietuvių bažnyčia.

Lorenso Šv. Pranciškaus lietuvių bažnyčia

Lorenso Šv. Pranciškaus lietuvių bažnyčia

Antroji Lorenso lietuvių bažnyčia, įkurta iš protestantų 1917 m. perpirktame 1855 m. statytame pastate Garden Street 150, priklausė Lietuvių tautinių katalikų bažnyčiai. Tai - ypatinga XX a. pradžioje užgimusi Amerikos lietuvių grupė, save laikusi katalikais, bet atmetusi Romos popiežiaus valdžią (todėl ne Romos katalikai). Lietuvių tautinių katalikų katedra buvo Skrantone, Pensilvanijoje (iki šiol veikia), o Lorense - vienintelė ilgiau besilaikiusi nutolusi parapija (Saldžiausios Jėzaus širdies). Buvusi bažnyčia 2001 m. vėl parduota (Haičio baptistams), bet dar likusi plokštelė frontone, kad tai – Lietuvių tautinių katalikų bažnyčia (tiesa, ji išblukusi nuo saulės).

Lorenso lietuvių tautinių katalikų bažnyčia

Lorenso lietuvių tautinių katalikų bažnyčia

Lorenso priemiestyje Metuene (Methuen) liko Lietuvių tautinių katalikų kapinės, kuriose nuo 1917 m. laidoti parapijos nariai. Jie negalėjo būti laidojami nei nepašventintose protestantų kapinėse, nei kartu su popiežiumi sekančiais katalikais, todėl įsteigė savas. Kadangi daug kapų labai seni, lietuviškos pavardės ten rašomos ir suanglintos ar sulenkintos (kaip jas užrašydavo JAV migracijos pareigūnai), yra nunykusių lietuviškų žodžių. ~1997 m. virš kapinių vartų ~1997 m. pastatyta graži arka, o 2016 m. paminklas už Ameriką besikovusiems lietuviams (ant jo – ir lietuviški užrašai). Kapinėse ilsisi apie 100 JAV veteranų lietuvių, jų kapus skautai dabina JAV vėliavėlėmis. Kapinių istoriją pasakoja stovinti atminimo lenta su trispalve.

Lietuvių tautinių katalikų kapinių įėjimo arka

Lietuvių tautinių katalikų kapinių įėjimo arka

Paminklas lietuviams tautiniams katalikams Antrojo pasaulinio karo veteranams iš Lorenso apylinkių

Paminklas lietuviams tautiniams katalikams Antrojo pasaulinio karo veteranams iš Lorenso apylinkių

Kapinės išlaikomos iš lėšų, gautų pardavus bažnyčią. Jų centre stovi Lietuvių tautinių katalikų altorius, prie kurio anksčiau laikytos tautinių katalikų šv. Mišios, aplinkui vykdavo piknikai (altorius be lietuviškų ženklų, su Jėzaus skulptūra). Šiandien kapinėse laidojami ir ukrainiečiai, lietuviams suteikus jiems žemės.

Lietuvių tautinių katalikų altorius Metueno kapinėse

Lietuvių tautinių katalikų altorius Metueno kapinėse

Metuene yra ir unikalus Amerikoje kvartalas, kurio beveik visos gatvės pavadintos lietuviškai. Ten yra Palangos, Varnių, Luokės, Vyčio, Birutės, Kauno gatvės. Jis įsikūrė buvusioje Šv. Pranciškaus parapijos poilsiavietėje, kurią uždariusi Romos katalikų bažnyčia skubiai pardavė. Didžiausios gatvės – Varnių, Palangos ir Birutės. Jų pavadinimus galima aptikti ant daugybės lentelių, pašto dėžučių ir t.t.

Pašto dėžutės su Palangos ir Birutės gatvių pavadinimais

Pašto dėžutės su Palangos ir Birutės gatvių pavadinimais

Lorensas taip pat žymus kaip pirmasis JAV miestas, 1990 m. pripažinęs Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą (balandžio 3 d.). Tai primenanti atminimo lenta 2000 m. įrengta įspūdingoje Lorenso miesto savivaldybėje (pirmame aukšte, į kurį gali užeiti kiekvienas norintis). Ant lentos – ir lietuviški žodžiai „Tegyvuoja laisva Lietuva“.

Atminimo lenta primenanti, kad Lorensas buvo pirmasis JAV miestas, pripažinęs Lietuvos nepriklausomybę

Atminimo lenta primenanti, kad Lorensas buvo pirmasis JAV miestas, pripažinęs Lietuvos nepriklausomybę

Priešais savivaldybę esančiame parke stovi Paminklas duonos ir rožių streikui. Šis 1912 m. vykęs Lorenso tekstilės darbininkų streikas buvo vienas žymiausių ir sėkmingiausių streikų JAV istorijoje. Ant paminklo – ir lietuvio Jono Smolsko vardas, mat šis žmogus tapo viena trijų „streiko aukų“ (jį mirtinai sumušė streiko priešininkai pusmetis po streiko už tai, kad vaikščiojo pasidabinęs su streiku susijusios organizacijos simbolika).

Duonos ir rožių streiko memorialas Lorense

Duonos ir rožių streiko paminklas Lorense

Tiek Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą ir jį primenančią lentą, tiek paminklo streikuotojams statybas organizavo ar iš dalies finansavo žymus Lorenso lietuvis istorikas Jonas Stundžia, daug daręs dėl lietuviškų vietų ir istorijų JAV įprasminimo (jo pavardė irgi minima ant paminklo streikuotojams).

Paminklo duonos ir rožių streikui postamento lenta, kur paminėtas ir Jonas Smolskas bei Jonas Stundžia

Paminklo duonos ir rožių streikui postamento lenta, kur paminėtas ir Jonas Smolskas bei Jonas Stundžia

Lovelio lietuviškos vietos

Maždaug 10 km į vakarus nuo Lorenso palei tą pačią Merimako (Merrimack) upę, išsidėstęs kitas tekstilės miestas Lovelas (100 000 gyv.) - tarsi jo brolis dvynys (panašaus dydžio, istorijos ir irgi turėjęs daug lietuvių).

2012 m. Lovele prie savivaldybės atidengtas atminimo akmuo lietuviams su Vyčiu, tautinių juostų bareljefais, žodžiu „LIETUVA“. Jis prisijungė prie kitų tokių atminimo akmenų, kuriuos pastatė kitos į Lovelą atvyklusių imigrantų tautos. Gretima aikštė yra apsupta imigrantų tautų vėliavų – tarp jų plazda ir Lietuvos trispalvė.

Atminimo akmuo lietuviams prie Lovelo savivaldybės

Atminimo akmuo lietuviams prie Lovelo savivaldybės

Lovelo lietuviai irgi turėjo nuosavą Šv. Juozapo bažnyčią (151 Rogers Street), statytą 1911 m. Ji uždaryta 2003 m., paversta daugiabučiu. Kertiniame akmenyje išliko angliškas įrašas „Šv. Juozapo lietuvių Romos katalikų bažnyčia 1911“.

Lovelo lietuvių bažnyčia

Lovelo lietuvių bažnyčia

Kertinis Lovelo bažnyčios akmuo, ant kurio parašyta, kad tai buvo lietuvių bažnyčia

Kertinis Lovelo bažnyčios akmuo, ant kurio parašyta, kad tai buvo lietuvių bažnyčia. Tokie kertiniai akmenys dažnai išlieka paskutiniai liudytojai to, kam ir kada pastatytas pastatas. Kai kada įrašai ant jų net būna lietuviški.

Iki 2017 m. Lovele egzistavo Didžio Lietuvių Kunigaikšcio Vytauto (DLKV) lietuvių klubas. Įkurtas 1920 m. jis persikėlė į dabartinę vietą 447 Central Street 1966 m., prie įėjimo plazda ir Lietuvos vėliava, kabėjo iškaba su Lietuvos simboliais. Klubą įkūrė kairieji kaip alternatyvą lietuvių parapijoms (juk lietuviams parapijos irgi buvo savotiški klubai, kur po mišių leistas laikas), tačiau ilgainiui patys su parapijomis ėmė bendradarbiauti, nes Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir parodžius tikrąjį veidą, kairiojo radikalizmo Amerikos lietuvių tarpe sumažėjo. Klubas parduotas nes pastato išlaikymo sąnaudos (~14000 USD į metus) tapo nebepakeliamos senyvai jo bendruomenei.

Didžiojo Kunigaikščio Vytauto klubas Lovele

Didžiojo Kunigaikščio Vytauto klubas Lovele

Heiverhilo lietuviškos vietos

Heiverhilas (į rytus nuo Lorenso) – mažiausias iš „lietuviškų“ Merimako slėnio miestų.

Geriausiai išlikusi lietuviška jo vieta - Heiverhilo lietuvių kapinės, įkurtos dar 1921 m. Virš jų nuolat plazda tiek Lietuvos, tiek JAV vėliavos, o tų vėliavų stiebų papėdėje - Paminklas lietuviams, imigravusiems į Heiverhilą, 2000 m. pastatytas Gedymino klubo.

Prie senojo įėjimo į Heiverhilo lietuvių kapines

Prie senojo įėjimo į Heiverhilo lietuvių kapines

Ne, mes savo svetainėje nepadarėme klaidos – Heiverhilo lietuvių klubas tikrai vadinasi „Gedymino“, o ne „Gedimino“, mat jis įkurtas dar tada, kai šiuolaikinė lietuvių rašyba nebuvo įsigalėjusi.

Gedymino klubo paminklas lietuvių imigrantams

Gedymino klubo paminklas lietuvių imigrantams

Pačios kapinės irgi priklauso tam klubui. Jos pasižymi dideliais žemės sklypeliai sprie kiekvieno antkapio (dėl ko kapinėse trūksta vietos). Akmuo su kapinių pavadinimu yra prie pagrindinio įėjimo.

Heiverhilo lietuviai turėjo ir savo Heiverhilo lietuvių bažnyčią. Ji ~1910 m. įkurta iš kitos bendruomenės perpirktame 1892 m. raudonų plytų pastate. Ilgainiui rajonas aplink ją tapo juodaodžių getu, bažnyčia apleista ir išdaužyta. Pro išdaužyutus langus dar galima pamatyti išdraskytą medinį interjerą ir kelis likusius vitražus. Tačiau šiaip lietuvių ten niekas neprimena.

Heiverhilo lietuvių bažnyčia

Heiverhilo lietuvių bažnyčia

TSuniokotas Heiverhilo lietuvių bažnyčios interjeras

Suniokotas Heiverhilo lietuvių bažnyčios interjeras

Šiaurinis Merimako slėnis

Merimako slėniui taip pat priskiriama ir Našuja Naujajame Hampšyre, turėjusi savo lietuvių bendruomenę. Tenykštis lietuviškas paveldas aprašytas prie Naujojo Hampšyro.

Lietuviškų vietų žemėlapis

Visos lietuviškos vietos, aprašytos šiame straipsnyje, yra tiksliai pažymėtos interkatyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):

Interaktyvus lietuviškų vietų Merimako slėnyje žemėlapis

 


Tikslas - Amerika ekspedicijos į Merimako slėnį dienoraštis

Tikslas: Amerika dienoraštis. Merimako slėnis

Iki „Tikslas – Amerika 2017“ galvojau, kad lietuviškų Amerikos vietų nežino tik Lietuvos lietuviai, galbūt trečiabangiai imigrantai. Tačiau nuvykęs supratau, kad ir vyresnės kartos lietuviai neretai žino tik kai kurias savų apylinkių vietas. Dėl to tik svarbiau pasirodė „išvilkti į dienos šviesą“ tą lietuvišką paveldą, kuris beveik nežinomas net Amerikoje. Gi tik žinomas, lankomas paveldas gali būti saugomas!

Ir dėl to tik smagiau būdavo susitikti tokius žmones, kurie žinodavo kone viską apie vietos lietuvių istoriją. Vienas tokių buvo Jonas Stundžia iš Lorenso. Ilgą laiką abejojome, ar pavyks susitikti, mat J. Stundžia patyrė sunkią operaciją – tačiau, kaip pats sakė, sutiko susitikti, nes labai norėjo parodyti Merimako slėnio, kur kadaise lietuviai vyko dirbti tekstilės pramonėje, lietuviškas vietas, kad jos būtų įamžintos „Tikslas Amerika 2017“.

J. Stundžia ne tik išstudijavęs viską apie ten stovėjusias bažnyčias, tebeveikiančias lietuvių kapines ir tikrąsias ten palaidotųjų pavardes. Jis pats finansavo ne vieną lietuvišką paminklą ar atminimo lentą. 1990 m. jis net įkvėpė Lorenso savivaldybę tapti pirmąja JAV pripažinusia Lietuvos nepriklausomybę (tai irgi primena atminimo lenta)!

Įdomiausios Merimako slėnyje pasirodė lietuvių tautinės kapinės ir rajonas, kuriame visi gatvių pavadinimai – lietuviški (beveik unikali vieta JAV). Ir prieš, ir po „Tikslas – Amerika“ viešnagės, iš Jono Stundžios gavome informacijos apie papildomas lietuviškas vietas. Jei būtų daugiau tokių žmonių, kaip Stundžia, lietuviškas paveldas būtų žinomas daug plačiau; jis nenyktų, jo kaip tik daugėtų!

Augustinas Žemaitis, 2017 09 23.

Tikslas - Amerika komanda su Jonu Stundžia Lorenso lietuvių tautinėse kapinėse

Tikslas - Amerika komanda su Jonu Stundžia (dešinėje) ir Mary Ann Kaslow (kairėje) Lorenso lietuvių tautinėse kapinėse

Click to learn more about Lithuania: Masačusetsas, JAV 13 Comments

Springfildas (Masačusetsas, JAV)

Springfildas (150 000 gyv.) yra Lietuvos "antrosios religijos", vienos populiariausių pasaulyje šakų, krepšinio gimtinė. Šio miesto koledže 1891 m. krepšinį sukūrė Džeimsas Naismitas; dabar jo garbei pavadinta memorialinė halė, kurioje įrašomi šlovingiausi žaidėjai. Tarp pastarųjų nuo 2011 m. puikuojasi ir Arvydo Sabonio pavardė, nuo 2014 m - Šarūno Marčiulionio.

Nasmito krepšinio šlovės galerijos vidus su įrašytų krepšininkų veidais

Nasmito krepšinio šlovės galerijos vidus su įrašytų krepšininkų veidais

Memorialinė galė – tai didžiulis kamuolio formos pastatas. Kamuolio viršuje (iš vidaus – tarsi kupole) – visų pagerbtųjų krepšininkų nuotraukos (taigi, ir Sabonio, Marčiulionio). Viršutiniame aukšte eidamas aplinkui palei kamuolio seinas gali perskaityti trumpas visų pagerbtųjų krepšininkų istorijas. Be to, tarp geriausių pasaulio įžaidėjų kabo Marčiulionio marškinėliai, o prie įėjimo pasitinka ir Sabonio citata (gana paprasta: „Kiekvieno krepšininko svajonė – žaisti NBA“). Vos keletas krepšininkų šitaip pagerbti, tarp jų Viltas Čemberlenas ir pan. žvaigždės.

Sabonio veidas Naismito memorialinėje salėje

Sabonio veidas Naismito memorialinėje salėje

Bendrai paėmus, krpešinio gerbėjui Nasimito memorialinėje halėje gali būti ką veikti visą dieną, nes be visų įtrauktųjų aprašymų ten yra ir daug papildomos veiklos: filmukai apie krepšinio istoriją (bent viename jų irgi pasirodo Sabonis), galimybė pakomentuoti žaidimą ir paklausyti įrašyto savo balso, galimybė pasilyginti ūgiu ar rankos mostu su įvairiais žymiais žaidėjais ir pan. Kadangi tai yra Amerikoje, daug dėmesio skiriama NBA, tačiau kliūva jo ir tarptautiniam krepšiniui.

Marčiulionio marškinėliai Springfilde

Marčiulionio marškinėliai Springfilde

Beje, Džeimso Naismito memorialinėje salėje pagerbtas ir trečias žmogus, gimęs Lietuvoje. Tai – Lietuvos žydė Senda Berenson Abbot (1868-1954), į sąrašą įtraukta dar 1984 m. Ji vadinama „moterų krepšinio motina“, nes Naismito sportą pakoregavusi pasiūlė moterims (taisyklės skyrėsi nuo krepšinio: pvz. moterys mažai galėjo žaidimo metu judėti) – tiesa, tai padarė jau Amerikoje, ne Lietuvoje, o emigravo su tėvais būdama vos septynerių ir nuo to laiko nieko bendro su Lietuva ar lietuviais neturėjo, todėl Lietuvoje mažai žinoma.

Sendos Abot aprašymas Springfilde

Sendos Abot aprašymas Springfilde

Springfildo priemiestyje Vestfilde - ir Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia (38 Parkside Av, pradėta statyti 1917 m.). Tiesa, ji uždaryta, paversta valstybine dėmesio sutrikimų turinčių vaikų mokykla. Ta mokykla po kelių metų irgi uždaryta ir bažnyčia dabar naudojama kaip mokyklų sistemos sandėlis. Viduje pažiūrėjus pro paradinių durų stiklą matosi išlikę bent keli lietuviški vitražai (su lietuviškais užrašais). Didžioji dalis interjero, tiesa, sunaikinta, užgrūsta daiktais. Netoli įėjimo stovėjusios šventojo skulptūrėlės vietoje – tik niša.

Vestfildo lietuvių bažnyčia

Vestfildo lietuvių bažnyčia

Tiesa, Šv. Kazimiero vardas liko - parapija 2003 m. prijungta prie Šv. Petro slovakų parapijos ir tapo Šv. Petro - Šv. Kazimiero parapija, bet meldžiasi ji buvusioje slovakų bažnyčioje.

Į vakarus nuo Vestfildo yra Stokbridžas, garsėjantis savo Dievo gailestingumo šventove Dievo gailestingumas yr aiš Lietuvos kilusi katalikų tradicija, ir Lietuvoje esančio Dievo gailestingumo paveikslo kopija ten kabo ant altoriaus. Bažnytėlėje yra Jurgio Matulaičio (įkvėpusio marijonų vienuolius, kurie vysto tą šventovę), Aušros Vartų Marijos vaizdai.

 


Lietuviškų vietų žemėlapis

Visos lietuviškos vietos, aprašytos šiame straipsnyje, yra tiksliai pažymėtos interkatyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):

Interaktyvus lietuviškų vietų Masačusetse žemėlapis

 


Tikslas - Amerika ekspedicijos į Vakarų Masačusetsą dienoraštis

Masačusetso vakaruose gimė krepšinis ir smagu buvo jo gimtinėje Springfilde esančioje šlovės galerijoje išvysti Sabonio citatą, Marčiulionio marškinėlius, abiejų jų veidus. Aišku, koncentruojamasi į JAV krepšinį, bet kokia gi krepšinio istorija be lietuvių!

Netoliese ir Stokbridžas, Dievo gailestingumo šventovė. Seniai nebestebina Dievo gailestingumo paveikslo, kurio originalas kabo Vilniuje, kopijos kone kiekvienoje pasaulio bažnyčioje – mačiau ir Londone, ir Kuboje, ir net Maršalo salose... Jų tikriausiai pritapyta šimtai tūkstančių – tiek daug, kad net nėra prasmės dėti į „Gabalėliai Lietuvos“, nes tektų aprašyti... daugelį pasaulio katalikų bažnyčių. Tačiau atskira šventovė Dievo Gailestingumui – jau kas kita. Retesnis reikalas. Gražaus parko apsuptyje radome ten ir Jurgio Matulaičio, Aušros Vartų Marijos paveikslus. Šventovę sukūrė lenkai, „aukotojų šaligatvio“ plytelėse radau vos kelias lietuviškas pavardes: bet kartais taip sunku atriboti lietuvišką ir lenkišką paveldą.

Augustinas Žemaitis, 2017 09 25.

Daugiau apie "Tikslas - Amerika" misiją

Vyras prie Vestfildo lietuvių bažnyčios

Vyras prie Vestfildo lietuvių bažnyčios, befotografuojančius mus užkalbinęs ir papasakojęs, kad, nors ir nelietuvis, buvo parapijos narys, bei trumpai nupasakojęs istoriją

Click to learn more about Lithuania: Masačusetsas No Comments

Atolas (Masačusetsas, JAV)

Atolo (Athol) miestelis teturi 11 000 gyventojų, tačiau pagal puikiai išlikusį lietuvišką paveldą yra tarp pirmųjų visoje Masačusetso valstijoje.

Įspūdingiausia ten yra Šv. Pranciškaus lietuvių bažnyčia (neoromaninė, statyta 1912-1920 m., 105 Main Street). Ji iki šiol veikia ir yra oficialiai lietuviška, kai tuo tarpu gerokai didesni miestai savo lietuviškų bažnyčių neteko.

Atolo Šv. Pranciškaus lietuvių bažnyčia

Atolo Šv. Pranciškaus lietuvių bažnyčia

Atolo bažnyčios interjeras yra itin lietuviškas ir įspūdingai dekoruotas. Pagal lietuviškų užrašų skaičių ši bažnyčia yra tarp pirmųjų Amerikoje: jie puošia ir vitražus, ir freskas palubėje, ir atminimo lentą, skirtą Jonui Vizbarui, kurio dėka bažnyčioje atsirado angelai bei elektriniai varpai ir t.t. Daugelis tų įrašų aiškino Bibliją ano meto lietuviams, o kartu ir mokė lietuvių kalbos, padėjo ją išlaikyti – pvz., surašyti lietuviški šventųjų vardai.

Nors interjeras atrodo labai prabangus, iš tikro marmurinis yra tik altorius; visa kita, tuo tarpu, medinės marmuro imitacijos.

Atolo lietuvių bažnyčios vidus

Atolo lietuvių bažnyčios vidus

Biblinės scenos su ištapytais lietuviškais žodžiais

Biblinės scenos su ištapytais lietuviškais žodžiais

Atminimo lenta - vienas daugybės lietuviškų užrašų bažnyčioje

Atminimo lenta - vienas daugybės lietuviškų užrašų bažnyčioje

Atolo Šv. Pranciškaus bažnyčia atidaryta tik kassavaitėms mišioms, tačiau ką pažiūrėti yra ir lauke. Ten stovi Lietuviškas metalinis kryžius. Jis yra tradicinių formų (kryžių supa pagonybės įkvėpta saulė), tačiau padaryta ne iš įprasto medžio, o iš 4,5 tonų plieno. Paska greta esančios informacinės lentos, tai yra „originalus meno kūrinys apjungiantis modernumą su tradicine Lietuvos pakelės kryžių dvasia“. Jį sukūrė Ramojus Mozoliauskas 1979 m. Tradicinius lietuviškus kryžius Amerikos lietuviai tuo metu statė todėl, kad Lietuvoje juos naikino sovietų valdžia – kad išliktų bent ten, už Atlanto. Daug tokių Amerikos lietuvių kryžių kopijuoja liaudiškas formas, tačiau Atolo kryžius nesiekia imituoti jokio regiono formų, o laisvai interpretuoja lietuvišką kryždirbystę.

Metalinis lietuviškas kryžius-saulė priešais Atolo lietuvių bažnyčią

Metalinis lietuviškas kryžius-saulė priešais Atolo lietuvių bažnyčią

Atolo lietuvių bažnyčios kertinį akmenį puošia tiek lietuviški, tiek angliški įrašai.

Taip pat Atole veikia Amerlietuvių natūralizacijos klubas (365 South St).

Atolo Amerlietuvių natūralizacijos klubas

Atolo Amerlietuvių natūralizacijos klubas

Šiandien klubas labiau primena smuklę, kur laukiami įvairių tautybių klientai. Tačiau išlikusios istorinės lietuivškos detalės, kaip ant sienos kabantys Lietuvos himnas ar kunigaikščio Gedimino piešinys. Anglakalbiai klubą paprastai vadina (ir jis, paprastumo dėlei, pats prisistato), kaip „Lith Club“.

Lith Club ženklas Atolo lietuvių klube

Lith Club ženklas Atolo lietuvių klube

Priežastis, kodėl tiek daug lietuvių atvyko gyventi į Atolą, buvo panaši, kaip ir daugelio kitų kolonijų atokiose JAV vietose gimimo: pirmieji Atlona nuvykę lietuviai pakvietė ir savo gimines, buvusius kaimynus iš Lietuvos.

Netoli atolo esančiame Garnderio mieste, veikia lietuvių užmiesčio asociacija (23 Airport Rd). Tai yra klubas, veikiantis vasaromis, pardavinėjantis Rytų Europos patiekalus. Pastato vidus – ypač lietuviškas, o atvykėliui įdomiausia ten kabančios daug nuotraukų iš lietuvių istorijos regione. Klube buvo ir Šiluvos Mergelės koplyčia, kurią nugriovė netikintys Amerikos lietuvių palikuonys. Bažnyčios Gardnerio lietuviai dėl savo nevieningumo niekada nepastatė.

Lietuviški motyvai Gardnerio lietuvių klubo interjere

Lietuviški motyvai Gardnerio lietuvių klubo interjere

 


Lietuviškų vietų žemėlapis

Visos lietuviškos vietos, aprašytos šiame straipsnyje, yra tiksliai pažymėtos interkatyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):

Interaktyvus lietuviškų vietų Masačusetse žemėlapis

 


Tikslas - Amerika ekspedicijos į vakarinį Masačusetsą dienoraštis

Masačusetso vakaruose gimė krepšinis ir smagu buvo jo gimtinėje Springfilde esančioje šlovės galerijoje išvysti Sabonio citatą, Marčiulionio marškinėlius, abiejų jų veidus. Aišku, koncentruojamasi į JAV krepšinį, bet kokia gi krepšinio istorija be lietuvių!

Netoliese ir Stokbridžas, Dievo gailestingumo šventovė. Seniai nebestebina Dievo gailestingumo paveikslo, kurio originalas kabo Vilniuje, kopijos kone kiekvienoje pasaulio bažnyčioje – mačiau ir Londone, ir Kuboje, ir net Maršalo salose... Jų tikriausiai pritapyta šimtai tūkstančių – tiek daug, kad net nėra prasmės dėti į „Gabalėliai Lietuvos“, nes tektų aprašyti... daugelį pasaulio katalikų bažnyčių. Tačiau atskira šventovė Dievo Gailestingumui – jau kas kita. Retesnis reikalas. Gražaus parko apsuptyje radome ten ir Jurgio Matulaičio, Aušros Vartų Marijos paveikslus. Šventovę sukūrė lenkai, „aukotojų šaligatvio“ plytelėse radau vos kelias lietuviškas pavardes: bet kartais taip sunku atriboti lietuvišką ir lenkišką paveldą.

Labiausiai Vakarų Masačusetse nustebino vos keliolika tūkstančių gyventojų turintis Atolas, kuriame tebėra oficialiai lietuviška bažnyčia ir veikiantis lietuvių klubas (nors privatus, į jį iškart įleido ir mus, pašalinius). Bažnyčios vidus (medinės marmuro imitacijos) tikrai pribloškė: Lietuvoje tokio dydžio miestelyje tikriausiai stovėtų panašaus dydžio bažnyčia. Tik kad Lietuvoje visi aplinkui būtų lietuviai, o čia lietuviai, statę bažnyčią, sudaro tik nedidelį procentą atoliečių...

Beje, į bažnyčią įleido ir po lietuvių klubą vedžiojo... daugiausia airiai. Senos tautinės ribos seniai nunyko. Savaip gerai: tai kelias lietuviškoms vietoms išlikti net ir mišrioms santuokoms sunaikinus didelę dalį pačios lietuvybės. Aišku, norėtųsi, kad lietuviškos vietos taptų kultūrų tiltais, pristatytų Lietuvą Amerikai ir nuo lietuvybės nutolusiems lietuvių kilmės amerikiečiams.

Lietuvių klubo narys airis prisiminė klube kabojus „seno lietuvio paveikslą“, paslėptą remontui. Po kelių skambučių kitiems klubo nariams jį surado ir vėl pakabino garbingai prie įėjimo. Ten – Gedimino portretas, tikriausiai iš tarpukario laikų. „Kas jis toks?“ – klausė pašnekovas. Paaiškinau. Nedidelis žingsnis į reikiamą pusę.

Lietuvių klubas veikia ir Gardnerio paežerėje – vasaromis. Klubo šeimininkai Vyšniauskai pasakojo visą laiką siųsdavę pinigus į Lietuvą, piktinosi, kad trečia imigrantų banga Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje nepastatė nei vienos lietuvių bažnyčios, o jaunesni lietuvių kilmės amerikiečiai ir Šiluvos koplyčią Gardneryje patys sugriovė.

Deja, panašių istorijų, gal švelnesnių, girdėjome daug. Tas nebendravimas, susipriešinimas tarp skirtingų lietuvių: skirtingų „bangų“, skirtingo amžiaus, skirtingų pažiūrų... Negali sakyti, kad tai nauja: paskaičius kunigo Valkavičiaus knygas apie lietuvių parapijų istoriją atrodo, kad seniau, prieš 100 metų, priešpriešos būta dar daugiau: lenkakalbių-lietuviakalbių, kairiųjų-tautininkų-religingųjų... Bet seniau ir lietuvybe besirūpinančių buvo daugiau, todėl net ir tokiomis sąlygomis šitiek daug pastatyta! O dabar skaldytis nebėra erdvės.

Viliuosi, kad visi supras, jog ir lietuvių bažnyčia, ir paminklas lietuviams, ir lietuvių klubas yra svarbūs lietuviški dalykai, kuriuos reikia išsaugoti ateinančioms kartoms – nes jie ypatingi, jų nėra daug. Nesvarbu, kurios bangos imigrantai juos pastatė ir prižiūri, kaip gerai tie žmonės moka lietuviškai, religingi jie ar ne. Mano nuomone, atėjo laikas, kai visi turėtų būti vieningi, kai turėtume į kitus lietuvius žiūrėti kaip į „saviškius“ ir visokeriopai stengtis įtraukti juos (ir ne tik juos) į lietuviško paveldo saugojimą bei toleruoti, kad į kai kuriuos dalykus jie žiūri kitaip.

Augustinas Žemaitis, 2017 09 21, 23-24.

Daugiau apie "Tikslas - Amerika" misiją

Tikslas - Amerika pasitikimas Gardnerio lietuvių klube

Tikslas - Amerika pasitikimas Gardnerio lietuvių klube

Click to learn more about Lithuania: Masačusetsas, JAV 2 Comments

Lietuviško paveldo Naujojoje Anglijoje žemėlapis

Lietuviško paveldo vakariniuose JAV Naujojoje Anglijoje (Konektikute, Masačiūsetse, Meine, Rod Ailende, Naujajame Hampšyre) ir Kvėbeke (Kanada) žemėlapis.

Daugiau informacijos apie lietuvišką paveldą Konektikute, Masačiūsetse, Meine, Naujajame Hampšyre, Rodailende, Kvebeke.