Global True Lithuania Lithuanian communities and heritage worldwide

Atolas (Masačusetsas, JAV)

Atolo (Athol) miestelis teturi 11 000 gyventojų, tačiau pagal puikiai išlikusį lietuvišką paveldą yra tarp pirmųjų visoje Masačusetso valstijoje.

Įspūdingiausia ten yra Šv. Pranciškaus lietuvių bažnyčia (neoromaninė, statyta 1912-1920 m., 105 Main Street). Ji iki šiol veikia ir yra oficialiai lietuviška, kai tuo tarpu gerokai didesni miestai savo lietuviškų bažnyčių neteko.

Atolo Šv. Pranciškaus lietuvių bažnyčia

Atolo Šv. Pranciškaus lietuvių bažnyčia

Atolo bažnyčios interjeras yra itin lietuviškas ir įspūdingai dekoruotas. Pagal lietuviškų užrašų skaičių ši bažnyčia yra tarp pirmųjų Amerikoje: jie puošia ir vitražus, ir freskas palubėje, ir atminimo lentą, skirtą Jonui Vizbarui, kurio dėka bažnyčioje atsirado angelai bei elektriniai varpai ir t.t. Daugelis tų įrašų aiškino Bibliją ano meto lietuviams, o kartu ir mokė lietuvių kalbos, padėjo ją išlaikyti – pvz., surašyti lietuviški šventųjų vardai.

Nors interjeras atrodo labai prabangus, iš tikro marmurinis yra tik altorius; visa kita, tuo tarpu, medinės marmuro imitacijos.

Atolo lietuvių bažnyčios vidus

Atolo lietuvių bažnyčios vidus

Biblinės scenos su ištapytais lietuviškais žodžiais

Biblinės scenos su ištapytais lietuviškais žodžiais

Atminimo lenta - vienas daugybės lietuviškų užrašų bažnyčioje

Atminimo lenta - vienas daugybės lietuviškų užrašų bažnyčioje

Atolo Šv. Pranciškaus bažnyčia atidaryta tik kassavaitėms mišioms, tačiau ką pažiūrėti yra ir lauke. Ten stovi Lietuviškas metalinis kryžius. Jis yra tradicinių formų (kryžių supa pagonybės įkvėpta saulė), tačiau padaryta ne iš įprasto medžio, o iš 4,5 tonų plieno. Paska greta esančios informacinės lentos, tai yra „originalus meno kūrinys apjungiantis modernumą su tradicine Lietuvos pakelės kryžių dvasia“. Jį sukūrė Ramojus Mozoliauskas 1979 m. Tradicinius lietuviškus kryžius Amerikos lietuviai tuo metu statė todėl, kad Lietuvoje juos naikino sovietų valdžia – kad išliktų bent ten, už Atlanto. Daug tokių Amerikos lietuvių kryžių kopijuoja liaudiškas formas, tačiau Atolo kryžius nesiekia imituoti jokio regiono formų, o laisvai interpretuoja lietuvišką kryždirbystę.

Metalinis lietuviškas kryžius-saulė priešais Atolo lietuvių bažnyčią

Metalinis lietuviškas kryžius-saulė priešais Atolo lietuvių bažnyčią

Atolo lietuvių bažnyčios kertinį akmenį puošia tiek lietuviški, tiek angliški įrašai.

Taip pat Atole veikia Amerlietuvių natūralizacijos klubas (365 South St).

Atolo Amerlietuvių natūralizacijos klubas

Atolo Amerlietuvių natūralizacijos klubas

Šiandien klubas labiau primena smuklę, kur laukiami įvairių tautybių klientai. Tačiau išlikusios istorinės lietuivškos detalės, kaip ant sienos kabantys Lietuvos himnas ar kunigaikščio Gedimino piešinys. Anglakalbiai klubą paprastai vadina (ir jis, paprastumo dėlei, pats prisistato), kaip „Lith Club“.

Lith Club ženklas Atolo lietuvių klube

Lith Club ženklas Atolo lietuvių klube

Priežastis, kodėl tiek daug lietuvių atvyko gyventi į Atolą, buvo panaši, kaip ir daugelio kitų kolonijų atokiose JAV vietose gimimo: pirmieji Atlona nuvykę lietuviai pakvietė ir savo gimines, buvusius kaimynus iš Lietuvos.

Netoli atolo esančiame Garnderio mieste, veikia lietuvių užmiesčio asociacija (23 Airport Rd). Tai yra klubas, veikiantis vasaromis, pardavinėjantis Rytų Europos patiekalus. Pastato vidus – ypač lietuviškas, o atvykėliui įdomiausia ten kabančios daug nuotraukų iš lietuvių istorijos regione. Klube buvo ir Šiluvos Mergelės koplyčia, kurią nugriovė netikintys Amerikos lietuvių palikuonys. Bažnyčios Gardnerio lietuviai dėl savo nevieningumo niekada nepastatė.

Lietuviški motyvai Gardnerio lietuvių klubo interjere

Lietuviški motyvai Gardnerio lietuvių klubo interjere

 


Lietuviškų vietų žemėlapis

Visos lietuviškos vietos, aprašytos šiame straipsnyje, yra tiksliai pažymėtos interkatyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):

Interaktyvus lietuviškų vietų Masačusetse žemėlapis

 


Tikslas - Amerika ekspedicijos į vakarinį Masačusetsą dienoraštis

Masačusetso vakaruose gimė krepšinis ir smagu buvo jo gimtinėje Springfilde esančioje šlovės galerijoje išvysti Sabonio citatą, Marčiulionio marškinėlius, abiejų jų veidus. Aišku, koncentruojamasi į JAV krepšinį, bet kokia gi krepšinio istorija be lietuvių!

Netoliese ir Stokbridžas, Dievo gailestingumo šventovė. Seniai nebestebina Dievo gailestingumo paveikslo, kurio originalas kabo Vilniuje, kopijos kone kiekvienoje pasaulio bažnyčioje – mačiau ir Londone, ir Kuboje, ir net Maršalo salose... Jų tikriausiai pritapyta šimtai tūkstančių – tiek daug, kad net nėra prasmės dėti į „Gabalėliai Lietuvos“, nes tektų aprašyti... daugelį pasaulio katalikų bažnyčių. Tačiau atskira šventovė Dievo Gailestingumui – jau kas kita. Retesnis reikalas. Gražaus parko apsuptyje radome ten ir Jurgio Matulaičio, Aušros Vartų Marijos paveikslus. Šventovę sukūrė lenkai, „aukotojų šaligatvio“ plytelėse radau vos kelias lietuviškas pavardes: bet kartais taip sunku atriboti lietuvišką ir lenkišką paveldą.

Labiausiai Vakarų Masačusetse nustebino vos keliolika tūkstančių gyventojų turintis Atolas, kuriame tebėra oficialiai lietuviška bažnyčia ir veikiantis lietuvių klubas (nors privatus, į jį iškart įleido ir mus, pašalinius). Bažnyčios vidus (medinės marmuro imitacijos) tikrai pribloškė: Lietuvoje tokio dydžio miestelyje tikriausiai stovėtų panašaus dydžio bažnyčia. Tik kad Lietuvoje visi aplinkui būtų lietuviai, o čia lietuviai, statę bažnyčią, sudaro tik nedidelį procentą atoliečių...

Beje, į bažnyčią įleido ir po lietuvių klubą vedžiojo... daugiausia airiai. Senos tautinės ribos seniai nunyko. Savaip gerai: tai kelias lietuviškoms vietoms išlikti net ir mišrioms santuokoms sunaikinus didelę dalį pačios lietuvybės. Aišku, norėtųsi, kad lietuviškos vietos taptų kultūrų tiltais, pristatytų Lietuvą Amerikai ir nuo lietuvybės nutolusiems lietuvių kilmės amerikiečiams.

Lietuvių klubo narys airis prisiminė klube kabojus „seno lietuvio paveikslą“, paslėptą remontui. Po kelių skambučių kitiems klubo nariams jį surado ir vėl pakabino garbingai prie įėjimo. Ten – Gedimino portretas, tikriausiai iš tarpukario laikų. „Kas jis toks?“ – klausė pašnekovas. Paaiškinau. Nedidelis žingsnis į reikiamą pusę.

Lietuvių klubas veikia ir Gardnerio paežerėje – vasaromis. Klubo šeimininkai Vyšniauskai pasakojo visą laiką siųsdavę pinigus į Lietuvą, piktinosi, kad trečia imigrantų banga Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje nepastatė nei vienos lietuvių bažnyčios, o jaunesni lietuvių kilmės amerikiečiai ir Šiluvos koplyčią Gardneryje patys sugriovė.

Deja, panašių istorijų, gal švelnesnių, girdėjome daug. Tas nebendravimas, susipriešinimas tarp skirtingų lietuvių: skirtingų „bangų“, skirtingo amžiaus, skirtingų pažiūrų... Negali sakyti, kad tai nauja: paskaičius kunigo Valkavičiaus knygas apie lietuvių parapijų istoriją atrodo, kad seniau, prieš 100 metų, priešpriešos būta dar daugiau: lenkakalbių-lietuviakalbių, kairiųjų-tautininkų-religingųjų... Bet seniau ir lietuvybe besirūpinančių buvo daugiau, todėl net ir tokiomis sąlygomis šitiek daug pastatyta! O dabar skaldytis nebėra erdvės.

Viliuosi, kad visi supras, jog ir lietuvių bažnyčia, ir paminklas lietuviams, ir lietuvių klubas yra svarbūs lietuviški dalykai, kuriuos reikia išsaugoti ateinančioms kartoms – nes jie ypatingi, jų nėra daug. Nesvarbu, kurios bangos imigrantai juos pastatė ir prižiūri, kaip gerai tie žmonės moka lietuviškai, religingi jie ar ne. Mano nuomone, atėjo laikas, kai visi turėtų būti vieningi, kai turėtume į kitus lietuvius žiūrėti kaip į „saviškius“ ir visokeriopai stengtis įtraukti juos (ir ne tik juos) į lietuviško paveldo saugojimą bei toleruoti, kad į kai kuriuos dalykus jie žiūri kitaip.

Augustinas Žemaitis, 2017 09 21, 23-24.

Daugiau apie "Tikslas - Amerika" misiją

Tikslas - Amerika pasitikimas Gardnerio lietuvių klube

Tikslas - Amerika pasitikimas Gardnerio lietuvių klube

Click to learn more about Lithuania: Masačusetsas, JAV Leave a comment
Comments (2) Trackbacks (0)
  1. Athol-Gardner Knights of Lithuania work to keep the culture and traditions alive in this area.

  2. Mano giminaitis Vladas Adomavičius (1906 m. gruodžio 29 d. Rusijoje – 1961 m. vasario 18 d. Bostone, JAV) – violončelininkas, architektas, chorvedys, kompozitorius. 1949 m. atvyko į JAV ir apsigyveno Athole, kur atgaivino „Aušros“ chorą ir nemažai koncertavo. Suprojektavo ir padarė vitražus Šv. Pranciškaus bažnyčiai Athole.

    Turiu dvi nuotraukas jei idomu.


Leave a comment

No trackbacks yet.