Gabalėliai Lietuvos Lietuvių rajonai ir paveldas užsienyje

Vinipegas (Manitoba)

Vinipegas - vienas atokiausių „lietuviškų“ Kanados miestų. Čia įkurta ir lietuvių bažnyčia, ir lietuvių klubas, ir daugiau lietuviškų vietų.

Deja, bėgant istorijai, buvęs „lietuviškas rajonas“ tapo itin prastos reputacijos: čia susikėlė nelietuviai, daug narkomanų. Yra statistikos, kad tai – pats nesaugiausias rajonas visoje Kanadoje. Lietuviams išsikėlus, visi lietuviški pastatai čia uždaryti. Daug lietuvių išsikėlė ne tik iš rajono, bet ir iš Vinipego į pagrindinius Kanados miestus, lietuviška veikla čia apnyko, tačiau lietuviški ženklai liko.

Vinipego lietuvių bažnyčia

Lietuviškiausias pastatas Vinipege - Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia. Ją suprojektavo žymiausias Kanados lietuvių architektas A. Kulpa-Kulpavičius, įtraukė ir lietuviškų detalių – stogą karūnuoja medinių tautinių motyvų špilis, kurio viršuje - lietuviškas kryžius-saulė su žirgeliais. Anksčiau buvo ir dar du tokie kryžiai bažnyčios šonuose, bet jų neliko.

Bažnyčia – kuklaus dydžio, nes Vinipego lietuvių bendruomenė niekada nebuvo didelė. 1961 m., „aukščiausiame taške“, Kanados surašymo duomenimis, čia gyveno 673 lietuviai ir ne visi dalyvavo bažnyčios veikloje. Reikėjo architekto išmonės, kad suteikti tokiam pastatui įdomesnių lietuviškų formų ir, tiesą pasakius, apskritai bažnyčios pastatymas prilygsta nedideliam stebuklui: tokios mažos lietuvių bendruomenės paprastai nepasistatydavo savo bažnyčių.

Winnipeg Lithuanian church

Vinipego lietuvių bažnyčios istorija – tai iš esmės vienos kartos istorija. Ją įkūrė į Vinipegą atvykę dipukai – pabėgėliai nuo sovietų okupacijos ir genocido Lietuvoje. 1944 m. jie paliko Lietuvą, o apie 1950 m. daliai jų leista atvykti į Kanadą. Naujame savo mieste jie bemat pasistengė susikurti savo „Gabalėlį Lietuvos“ – bažnyčią, kur vyko ir jų tautinė bei socialinė veikla, bažnyčia rengdavo lietuviško maisto „bazarus“, atstovaudavo Lietuvą miesto tautinėse šventėse.

Tai, kad bažnyčia iškilo ir gyvavo, didžiausias nuopelnas - kunigo Justino Bertašiaus, kuris taip pat buvo dipukas. Jis pats tapo kunigu tik 1942 m. (Telšiuose) – vos du metai iki teko bėgti iš Lietuvos. Tarnaujant Vinipego lietuviams prabėgo visa jo „karjera“. 1953 m. jis suorganizavo bažnyčios rūsio iškasimą ir pašventinimą, 1956 m. pradėta jos statyba, 1957 m. – pirmosios Mišios, 1959 m. – pilnas pašventinimas. Bažnyčią Vinipego lietuviai statė savo rankomis. Kaip įprasta Amerikoje, pastačius pagrindinį antrąjį bažnyčios aukštą, puoštą Aušros Vartų, Trijų kryžių vitražais, bažnyčios rūsys tapo sale pasaulietiniams tautiniams renginiams - ten veikė, pavyzdžiui, lietuvių kalbos mokykla vaikams.

Vinipego lietuvių bažnyčios lietuviškas špilis

Bažnyčia gyvavo tol, kol gyveno kunigas Bertašius – jis dirbo klebonu iki savo mirties 1999 m., o po Bertašiaus laidotuvių Vinipego vyskupas tais pačiais metais bažnyčią uždarė ir pardavė krikščionims nekatalikams. Kartu su Bertašiumi paseno, pamažu išmirė ir bažnyčią savo pinigais ir rankomis statę Vinipego lietuviai, o jų vaikai arba nutautėjo, arba išvyko į didesnius Kanados miestus. Nepadėjo ir rajono žlugimas: bažnyčią statant kalbėta, kad tai „pats miesto centras“, "geras rajonas", o paskui jis taip žlugo, kad eiti į bažnyčią daugeliui net pasidarė nejauku. Bažnyčios neišgelbėjo net tai, kad prie jos buvo prisijungę, angliškas mišias lankė nemažai filipiniečių; iš pradžių lietuviai dar vylėsi, kad galbūt po vienintelio lietuvio kunigo mirties vyskupas skirs bent jau filipinietį kunigą, bet taip neatsitiko.

Vinipego lietuvių klubas

Vinipego lietuvių bažnyčia pastatyta rajone, kuriame jau anksčiau gyventa lietuvių ir veikė Lietuvių klubas. Tačiau vienybės tarp bažnyčios ir klubo iš pradžių buvo mažai, mat klube vyravo... kraštutiniai kairieji (komunistai). Šie lietuviai imigravo dar tarpukariu arba prieškariu, jie patys nesusidūrė su sovietų okupacija ir dažnas tikėjo, kad komunizmą gali pavykti pastatyti. Tuo tarpu viską savo akimis Lietuvoje regėjusiems dipukams tai buvo visiškai nesuprantama – pasakojama, kad Vinipego lietuvių klube net kabodavo Stalino portretas...

Vinipego lietuvių klubas įsteigtas 1911 m. kaip pašalpinė draugija, nuo 1912 m. vadinosi „DLK Vytauto pašalpine draugija“, o 1921 m. gavo „kairesnį“ pavadinimą – „Vinipego lietuvių darbininkų pašalpinė draugija“. Pagal draugijos konstituciją, narys privalėjo būti „nepritariantis neteisingumui, nekenkiantis nė jokiai darbininkiškai draugystei arba organizacijai, ir kad nebūtų prigulintis kuokio nors išdaviko darbininkų, kuris užiema vietas šales valdžioi, kuris gali but pavojingu, arba trugdit apšvietos darba; arba kienkie darbininku judeimui. Tokie priešay visai negali but priimti į draugystė“.

Savo pastatą jie įsigijo 1935 m., o 1947 m. išplėtė nugriaudami užpakalinę dalį ir pastatydami salę su rūsiu.

Vinipego lietuvių klubo pastatas

Atsikėlus dipukams, tarp jų ir komunistuojančio lietuvių klubo kilo daug konfliktų. Klubas net bandė sabotuoti lietuvių bažnyčios statybą, „infiltravo“ savo narius į statybos komitetą, kad trukdytų. Tiesa, ilgainiui daugiau klubo narių suprato, kad Sovietų Sąjunga toli gražu nėra ta ideali valstybė, kokią jie įsivaizdavo, ir klubas pamažu atsitraukė nuo radikalios kairės, į jį įstojo ir dipukai, klubas ėmė rengti renginius visiems lietuviams. Visgi, 1985 m. klubas užsidarė ir buvo parduotas - po to dalis klubo narių patys dalyvavo lietuvių bažnyčios veikloje, nes tai liko vienintelis lietuvybės centras mieste.

Nors Vinipego lietuvių klubas seniai neveikia, bet ant kertinio akmens tebelikęs angliškas užrašas „Canadian Lithuanian Club of Manitoba Est. 1938 – Rb 1947“ („Manitobos Kanados lietuvių klubas, įkurtas 1938 m., perstatytas 1947 m.“).

Vinipego lietuvių klubo kertinis akmuo

Dabar buvusio klubo pastate – Mantoba Dharmik Sabha hinduistų šventovė.

Apskritai, prieš Antrąjį pasaulinį karą Vinipege komunistinės idėjos buvo itin gajos ne tik tarp lietuvių. Pavyzdžiui, iki šiol Vinipege veikia „Ukrainian Labour Temple“ vadinamas pastatas (Ukrainiečių darbininkų šventovė) su šūkiu „Visų šalių proletarai, vienykitės“ ant fasado.

Kitos Vinipego ir Manitobos lietuviškos vietos

Taip pat rajone netoli lietuvių bažnyčios ir klubo, adresu 376 Selkirk Avenue, 1914 m. pastatytas plytų stiliaus „Alekno Block“ vadinamas pastatas, 1926 m. išplėstas. Šitas užrašas yra pastato fasade. Tas „Alekno“ – iš tikrųjų lietuvis pavarde Alekna. Tai – kontroversiškai vertinama asmenybė, turėjusi daug veiklų, nuo laidojimo namų iki politinės karjeros, kurioje atstovavo įvairias Vinipego imigrantų grupes. Būtent jo laidojimo namai ir veikė šiame pastate, tiesa, jie irgi neapsiėjo be skandalų, Alekna teistas už netinkamą laidojimą. Savo pavardę jis rašydavo įvairiai (ir Alechna, Alexhna), skirtingai nurodydavo ir tautybę (rusas, vokietis, lietuvis). Dabar pastatas apleistas, kaip ir daug kas rajone.

Alekno Block pastatas

Alekno Block užrašas

Vinipego lietuviai seniau turėjo ir savo poilsinę – apie 100 km nuo Vinipego, Oak Point vietovėje prie Manitobos ežero, kuris, gyvenant taip toli nuo vandenyno, atstoja jūrą. Poilsinėje poilsiaudavo Vinipego lietuvių bažnyčios parapijiečiai, tačiau įdomu, kad ji 1959 m. įsigyta ne vardu šios parapijos, bet Kauno arkivyskupijos (kuri dėl sovietinės okupacijos ribotai galėjo disponuoti pinigais Lietuvoje). Idėja buvo ta, kad poilsine naudosis Vinipego lietuviai, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę ji atiteks Lietuvai. Poilsinė atrodė kaip paprastas 13 kambarių namas netoli Oak Point geležinkelio stoties, ten kasmet vykdavo parapijos išvykos, vaikų stovyklos, buvo 28 hektarų sklypas. Kai Lietuva atgavo nepriklausomybę (1990 m.), pirminis planas įgyvendintas: poilsinė 1995 m. parduota, o pinigai atiteko Kauno arkivyskupijai (per Sovietų okupaciją daug Lietuvos bažnyčių buvo nuniokotos ir reikėjo lėšų joms atkurti). Iš poilsinės nieko nelikę.

1967 m. Vinipego lietuviai kartu su latviais ir estais Assiniboine parke Kanados šimtmečio proga pasodino Baltijos medžių ratą, tačiau šis ratas niekaip nebuvo pažymėtas ir nukeliavo užmarštin. 2013 m. Giles (Egidijus) Bugailiškis, Vinipego lietuvių bendruomenės apylinkės pirmininkas, pasirūpino šių medžių atradimu ir pažymėjimu: 2018 m. šalimais jis pastatė suoliuką, ant kurio prisegtoje lentelėje parašyta medžių atsiradimo istorija.

Baltijos medžių ratas

Baltijos medžių rato istoriją žyminti lentelė

Ekspedicijų dienoraščiai

Šis enciklopedijos straipsnis parengtas ir informacija surinkta „Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų metu, pilni eskpedicijų dienoraščiai – čia:

“Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų po Manitobą dienoraščiai