Gabalėliai Lietuvos Lietuviškos vietos ir paveldas užsienyje

Arizona

Tuo metu, kai prasidėjo pirmoji šimtatūkstantinė lietuvių imigrantų į JAV banga (XIX a. trečias trečdalis), Arizona tebebuvo Laukinių Vakarų dykvietė. Valstijos statusą ji gavo tik 1912 m.

Todėl Arizonoje lietuvių bendruomenė formavosi lėtai ir daugelis į Arizoną atvykusių gyventi lietuvių buvo ne imigrantai tiesiai iš Lietuvos, o Amerikos lietuviai, čia persikėlęiš kitų JAV vietovių (tad daugelis jų jau buvo gana smarkiai asimiliavęsi).

Taigi, nors lietuvių skaičius Arizonoje palengva tapo visai nemažas (2010 m. čia jų gyveno apie 13 tūkst., tai būtų 15 vieta iš visų 50 valstijų), lietuviško paveldo objektų čia sukurta mažai.

Pagrindinė lietuvybės vieta kadaise buvo Finikso [Phoenix] lietuvių klubas, tačiau jo istorija liūdnoka. Šį pastatą lietuviai statė ketverius metus nuo 1965 m. iki 1969 m., bet paskui jis ne ką ilgiau jiems ir tarnavo. Dėl finansinių problemų ir savivaldybės reikalavimų aptverti ir išgrįsti teritoriją (kas būtų kainavę dar), 1973 m. bendruomenei teko jį parduoti Pašto darbuotojų socialiniam klubui, kuris iki šiol yra jo savininkas. Nors pastatas tebestovi, iš lietuviškojo etapo originali išliko tik vienaaukštė jo dalis. Tiesa, net ir praradęs pastatą, klubas kaip institucija egzistavo toliau iki pat 2005 metų, kuomet oficiliai nutraukė veiklą.

Buvęs Finikso lietuvių klubas (kaip prisimena vietiniai lietuviai, iš „lietuviškojo etapo“ išliko tik vienaaukštė priekinė dalis)

Buvęs Finikso lietuvių klubas (kaip prisimena vietiniai, iš „lietuviškojo etapo“ išliko tik vienaaukštė priekinė dalis)

Nors Arizonoje niekada nebuvo lietuvių bažnyčios, čia veikė lietuviška misija, kurios kunigai iš pradžių laikydavo lietuviškas mišias lietuvėms vienuolėms priklausiusiame pastate. Deja, XX a. 8-ajame dešimtmetyje šis pastatas buvo nugriautas, atlaisvinant vietą tiesiamam greitkeliui, ir nuo to laiko lietuviai kunigai mišias laikė tik kitose bažnyčiose. Įdomus faktas – paskutinis lietuvis kunigas, dirbęs misijoje Arizonoje, buvo arkivyskupas Paulius (Paul) Marcinkus, prieš tai Vatikane padaręs įspūdingą karjerą.

Dar mįslingesnė lietuviško paveldo dalelė yra gatvė Valancius Way (Valančiaus kelias) Rimroke [Rimrock] netoli Sedonos [Sedona]. Valančius – lietuviška pavardė, tačiau ši gatvė nutiesta ant kalvos „Laukinių Vakarų“ kraštovaizdyje, o aplinkinių gatvių pavadinimai daugiausia susiję su Amerikos indėnais (Navajo (Navahų), Smoke Signal (Dūmų signalo) ir pan. gatvės).

Kol kas mums nepavyko nustatyti, kaip ir kodėl gatvei buvo suteiktas toks pavadinimas. Motiejus Valančius buvo garsus Lietuvos kunigas ir XIX a. blaivybės judėjimo Lietuvoje pradininkas, tačiau jis niekada nesilankė JAV. Gali būti, kad jo pavardę gatvei suteikė Amerikos lietuviai, o gal ji pavadinta kokio nors kito Valančiaus (t. y. šiame regione gyvenusio Amerikos lietuvio) garbei. Jei turite daugiau žinių apie jos istoriją, labai prašome parašyti komentaruose.

Gatvės Valancius Way lentelė „Laukinių Vakarų“ panoramoje

Gatvės Valancius Way lentelė „Laukinių Vakarų“ panoramoje

Finikso muzikos instrumentų muziejuje yra nemažas stendas, skirtas tradiciniams lietuviškiems muzikos instrumentams, nes šio didžiulio muziejaus koncepcija – pristatyti visų pasaulio šalių instrumentus.

Lietuviški eksponatai Finikso muzikos instrumentų muziejuje

Lietuviški eksponatai Finikso muzikos instrumentų muziejuje

Click to learn more about Lithuania: Arizona, JAV No Comments