Atlanta (Džordžija, JAV)
Atlantoje vyko 1996 m. vasaros Olimpiada. Šimtečio Olimpinis parkas [Cetennial Olympic Park] miesto centre yra kupinas įvairių šį įvykį primenančių monumentų, kurių ne viename – aliuzijos ir į Lietuvą.
Paminkle Olimpiadai surašyti visi Olimpiados prizininkai. Taigi, ir dvylika lietuvių – Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, vienintelė iš lietuvių 1996 m. iškovojusi medalius (bronzos). Jų vardai: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Darius Lukminas, Saulius Štombergas, Eurelijus Žukauskas, Šarūnas Marčiulionis, Mindaugas Žukauskas, Gintaras Einikis, Artūras Karnišovas, Rytis Vaišvila, Tomas Pačėsas. Deja, mūsiškių pavardės vienos labiausiai išblukusių.
Blunkantys Lietuvos 1996 m. krepšininkų vardai
Kitas paminklas yra skirtas parolimpiadai, kuri Atlantoje vyko po olimpiados. Ten medalius iškovojo 8 lietuviai, ir jų vardai taip pat iškalti: Aldona Grigaliūnienė (auksas, šuoliai į tolį), Malda Baugartė (auksas, disko metimas ir rutulio stūmimas), Kęstutis Bartkėnas (sidabras, 5 km bėgimas), Vytautas Girnius (sidabras, ieties metimas), Saulius Leonavičius (bronza, 1500 m bėgimas), Kęstutis Bartkėnas (bronza, 10 km bėgimas), Rolandas Urbonas (bronza, rutulio stūmimas), Sigita Markevičienė (bronza, 800 m ir 1500 m bėgimai), Jonas Stoškus (bronza, dziudo 78 kg). Sportininkai išvardyti pagal sporto šakas ir abėcėlę, o pavards įrašytos ta spalva, kokios spalvos medalį laimėjo. Aldona Grigaliūnienė įrašyta tik kaip A Grigaliūnienė, nes lietuviškas vardas ir pavardė buvo per ilgi.
Sauliaus Leonavičiaus pavardė paralimpiniame memoriale
Trečio paminklo, Tautų audinio, lubas puošia visų Atlantos Olimpiadoje dalyvavuisų šalių vėliavėlės, tarp jų ir Lietuvos trispalvė (pagal anglišką abėcėlę tarp Lichtenšteino ir Liuksemburgo).
Tautų audinio memorialas
Vėliavos Tautų audinio memorialo lubose
Šiandien Atlanta yra didžiausias miestas pietryčių JAV. Kaip toks, jis pritraukė ir nemažai lietuvių (~2000): tiek naujų imigrantų iš Lietuvos, tiek senesnių Amerikos lietuvių, kurie, atsiradus darbo ar verslo galimybėms, į Atlantą persikėlė iš Čikagos, Klivlando, Detroito ir kitų „lietuviškų“ miestų. Tačiau kadangi ši migracija vyko neseniai, lietuviai Atlantoje nesukūrė „tradicinio“ lietuviško paveldo: bažnyčių, klubų rūmų, kapinių ir kt.
Gabalėliai Lietuvos apsilankymo Atlantoje dienoraštis
|
Kaip įprasta, pradėjau nuo laiškų. Įprastiniams savo pagalbininkams, besidomintiems JAV lietuvių paveldu, kaip Gediminui Indreikai iš Čikagos, ir vietinėms lietuvių bendruomenėms. Pati didžiausia lietuvių bendruomenė Pietuose (neskaičiuojant Floridos) – Atlantos, kurios vardu kalbėjo Juras Palukaitis ir paskleidė mūsų klausimą plačiau. Tas klausimas skambėjo taip: „Ar yra lietuviškų vietų giliuosiuose JAV pietuose: Luizianoje, Misisipėje, Alabamoje, Džordžijoje, Pietų Karolinoje?“. Tai buvo kaip loterija. Į pietų JAV tais laikais, kai statydavo bažnyčias ir didingus klubus (~1885-1965 m.), lietuviai neimigravo (tuo metu iš pačių JAV pietų žmonės (ypač juodaodžiai) masiškai kėlėsi į šiaurę). Atlantos ir mažesnės pietų JAV lietuvių bendruomenės – tai daugiausai trečiabangiai ir iš kitų valstijų atsikėlę antrabangiai. Tačiau gal ir seniau buvo kokių pavienių garsių lietuvių, kurių garbei būtų paminklai, atminimo lentos, pavadintos gatvės? Galiausiai Juras Palukaitis prisiminė vieną vietą – Atlantos Centennial Olympic Park yra paminklas Olimpiadai su surašytais medalininkų vardais. Tada, 1996 m., medalį (bronzos) iškovojo tik Lietuvos krepšinio rinktinė ir dvylika jų vardų tikrai radau iškaltus akmenyje: deja, jie ten gana išblukę. Jau būdamas parke pastebėjau, kad pastatytas ir kitas paminklas – skirtas parolimpiadai. Išsiaiškinau, kad toje parolimpiadoje medalius iškovojo net aštuoni lietuviai. Ir išties – visų jų vardus radau ant paminklo (tik Aldona Grigaliūnienė tapo A Grigaliuniene, nes vardas per ilgas...). Ant trečio – Quilt of Nations - paminklo yra Lietuvos trispalvė. Mums važiuojant pro Atlantą, lietuviai ten kaip tik šventė Jonines, kur su Juru Palukaičiu susitikome gyvai. Jis pasakojo, kad Atlantoje yra apie 2000 lietuvių, iš kurių keli šimtai dalyvauja bendruomenės veikloje. Nors bendruomenė didelė, ji nauja, paveldo nesukūrė. Bet, kalbėdamas su mumis, Juras, pats atvykęs į JAV iš Lietuvos, garsiai mąstė, kad reikėtų tai pakeisti: „Gal reiktų pasodinti kokį miškelį – ir įrengti atminimo lentą, kad pasodino Atlantos lietuviai? Kaip kiti padaro suoliukus su vardais...“ Tai neskamba taip utopiškai. Jei prieš kelis metus dar niekur pasaulyje trečiabangių bendruomenės nebuvo sukūrusios lietuviško paveldo vietų, yra pirmų gerų ženklų: štai 2018 m. daug lietuvių turinčiame Peterboro mieste Anglijoje trečiabangiai atidengė atminimo lentą tenykščiam dipukui Steponui Vaitkevičiui, o Norvegijos Rogalando provincijoje lietuviai šiuo metu kuria Lietuvių namus. Belieka sėkmės palinkėti ir Atlantos lietuviams! Augustinas Žemaitis, 2021 m. birželis. |
Augustinas in the Lithuanian Joninės of Atlanta
