Gabalėliai Lietuvos Lietuvių rajonai ir paveldas užsienyje

Kaip išsaugoti lietuvišką paveldą Amerikoje

Ieškodami užsienyje lietuviško paveldo neišvengiamai susiduriame su griūvančiu ar jau išnykusiu paveldu.

Taip pat atrandame ir kelius, kuriais didelę dalį to paveldo galima išgelbėti.

Lietuviškam paveldui Amerikoje iškilę daug pavojų, bet daugelis jų įveikiami.

Kiekvieno indėlis į lietuviško paveldo saugojimą svarbus – nuo Amerikos lietuvių iki Lietuvos valdžios iki Lietuvos lietuvių. Tas indėlis dažnai daug paprastesnis ir pigesnis, nei galėtų atrodyti. Šis straipsnis – tai susisteminti konkretūs siūlymai, kaip galima išgelbėti lietuvišką paveldą Amerikoje ir ką nesunkiai galime padaryti kiekvienas. Kiekviena vieta išskirtinė – bet daugeliui jų iškilę tie patys pavojai ir yra tos pačios galimybės.

Šv. Kryžiaus lietuvių bažnyčia Čikagoje - viena įspūdingiausių lietuviško paveldo vietų JAV. Viduje gausu lietuivškų detalių

Šv. Kryžiaus lietuvių bažnyčia Čikagoje - viena įspūdingiausių lietuviško paveldo vietų JAV. Viduje gausu lietuivškų detalių

Kodėl Amerikos lietuvių paveldas svarbus?

Karts nuo karto atsiranda abejojančių, ar verta Amerikos lietuvių paveldą saugoti. Prieš kelis šimtmečius žmonės lygiai taip pat nematė prasmės saugoti senovės romėnų miestus ar egiptiečių kapus, viską griovė ir plėšė. Dar prieš 50-70 metų Lietuvoje ir kitur pasaulyje griauti miestų senamiesčiai ir keisti nuobodžiais daugiaaukščiais. Visais šiais atvejais galiausiai žmonės susiprato, koks svarbus buvo tas paveldas – deja, kartais tas supratimas atėjo per vėlai.

1964 m. įvykdytas Niujorko Penn stoties nugriovimas amerikiečių šiandien vadinamas tragedija. Daugybė Amerikos lietuivų bažnyčių, klubų taip pat yra architektūriškai ir istoriškai reikšmingi.

1964 m. įvykdytas Niujorko Penn stoties nugriovimas amerikiečių šiandien vadinamas tragedija. Daugybė Amerikos lietuvių bažnyčių, klubų taip pat yra architektūriškai ir istoriškai reikšmingi.

Kaip ir romėnų ar prancūzų paveldas, Amerikos lietuvių paveldas yra svarbus daugybei žmonių grupių:

*Amerikos lietuvių paveldas svarbus Lietuvai - per jį amerikiečiai gali sužinoti apie Lietuvos kultūrą, istoriją ir pavojus jai. Šie amerikiečiai – tai kartu ir turistai, kurie rinksis vietą atostogoms, investitoriai, ieškosiantys kur investuoti. Ir žmonės pasąmoningai visuomet labiau linkę rinktis vietas, apie kurias jau ką nors žino. Amerikiečiai iš miestų, kuriuose yra svarbios ir tinkamai pristatomos lietuviškos vietos, paprastai žino, kas yra Lietuva. Be to, tie patys amerikiečiai ir renka JAV valdžią, o JAV valdžios pozicija gali būti lemtinga jei Lietuvai vėl iškiltų geopolitinis pavojus. Suprasdamos tokios “minkštosios galios” reikšmę, daugelis pasaulio šalių stengiasi palaikyti ir restauruoti savąjį paveldą užsienyje, o tos šalys, kurios tokio paveldo neturi, kuria užsienyje naujas savo vietas ir kultūrines institucijas.

*Amerikos lietuvių paveldas yra svarbus Amerikos lietuviams, tiek naujiesiems, tiek seniesiems. Būtent į didinguosius Amerikos lietuvių pastatus ir meną dešimtmečius ėjo žymi dalis Amerikos lietuvių pastangų ir šios vietos tapo tikrais Amerikos lietuvių kultūros švyturiais. Be to, tos vietos yra ir įrankiai saugoti lietuvybę ir tradicijas, perduoti jas kitoms kartoms, o taip pat jų dėka nutautėję Amerikos lietuivų palikuonys vėl atranda savo lietuviška kilmę ir taip daugėja susipratusių Amerikos lietuvių. Teoriškai lietuviški pastatai nebūtini tam, kad tęstųsi lietuviškos tradicijos – bet praktiškai ten, kur prarandami pastatai, neužilgo sunyksta ir tradicijos. Be to, didingi Amerikos lietuvių pastatai kartu reklamuoja Amerikos lietuvius, jų svarbą ir jų veiklą ir kitiems amerikiečiams.

Šv. Andriejaus lietuvių bažnyčia Filadelfijoje. Kaip ir kitos veikiančios JAV lietuvių bažnyčios, ši pritraukia daugybę JAV lietuvių ir toje bendruomenėje kartu vyksta tautinė veikla, saugomi lietuvių menai ir amatai, veikia sekmadieninė lietuvių kalbos mokyklėlė vaikams. Tautinis lietuviškas menas, kurio pilna bažnyčia, pristato Lietuvos istoriją tiek vaikui, tiek suaugusiam. Be to, kol bažnyčios veikia, tol jos padeda senųjų parapijiečių palikuonims atrasti lietuvišką savo giminės istoriją

Šv. Andriejaus lietuvių bažnyčia Filadelfijoje. Kaip ir kitos veikiančios JAV lietuvių bažnyčios, ši pritraukia daugybę JAV lietuvių ir toje bendruomenėje kartu vyksta tautinė veikla, saugomi lietuvių menai ir amatai, veikia sekmadieninė lietuvių kalbos mokyklėlė vaikams. Tautinis lietuviškas menas, kurio pilna bažnyčia, pristato Lietuvos istoriją tiek vaikui, tiek suaugusiam. Be to, kol bažnyčios veikia, tol jos padeda senųjų parapijiečių palikuonims atrasti lietuvišką savo giminės istoriją.

Šv. Andriejaus lietuvių bažnyčios Filadelfijoje ‘Lietuvos istorijos altorius’. Iš kairės į dešinę: JAV, Lietuvos ir Vatikano vėliavos; paminklas tremtiniams; Marijos paveikslas tradicinės lietuviškos drožybos rėme; Vilniaus TV bokšto paveikslas; kryžius su Sausio 13 d. žudynių aukų veidais.

*Amerikos lietuvių paveldas yra svarbus lietuviams iš Lietuvos. Lietuvos ekonomikai vis augant, sparčiai auga ir turizmas, lietuviški Amerikos stebuklai pasiekiami ir iš Lietuvos, įdomiomis spalvomis nuspalvina keliones į Ameriką.

*Amerikos lietuvių paveldas yra svarbus amerikiečiams, nes jis, kartu su kitų tautų paveldu, atspindi Amerikos miestų įvairovę. Iš Lietuvos į JAV emigravo daugiau žmonių, nei iš bet kurios kitos tokio dydžio šalies ir, todėl, lietuviško paveldo daugiau ir jis didingesnis. Tas paveldas – bendros JAV istorijos, JAV paveldo dalis.

Memorialas žuvusiems už Lietuvos laisvę prie Broktono lietuvių bažnyčios.

Memorialas žuvusiems už Lietuvos laisvę prie Broktono lietuvių bažnyčios Tokie memorialai, kurių Broktone – trys, o JAV – per 30, gali padėti Amerikos vaikams suprasti priežastis, kodėl lietuviai ir kiti imigrantai/pabėgėliai atvyko į JAV. Pavyzdžiui, klasės ekskursija galėtų apimti to miesto lietuvišką memorialą, lenkų Katynės memorialą, Holokausto memorialą, memorialą airių badui. Per kiekvieno memorial istoriją vaikai galėtų suprasti, kaip JAV tarnavo kaip saugi erdvė kentėjusiems nuo komunizmo, nacizmo, badų ir kitų bėdų

Dideli pavojai ir pamirštos galimybės

Pastaraisiais dešimtmečiais Amerikos kultūra pasikeitė. Sumenko bendruomeninių organizacijų populiarumas. O lietuvišką paveldą kūrė, juo rūpinosi būtent tokios organizacijos (pvz. parapijos). Ne mažiau blogai, kad daug svarbiausių lietuviško paveldo objektų net nepriklauso lietuviams – priklauso katalikų bažnyčiai, kurios žymiai daliai vyskupų tautinis paveldas yra antraeilis dalykas.

Tačiau nauji laikai atnešė ir naujų galimybių, kurios kol kas išnaudojamos tik menkai:

*Lietuva dabar – nepriklausoma ir turtingesnė nei bet kada anksčiau. Ištisus dešimtmečius Amerikos lietuviai leido didžiulius pinigus idant paremtų Lietuvą ir lietuvius. Daugybė jų iki šiol remia įvairiausius paveldosaugos ar paveldo atkūrimo projektus Lietuvoje. Tačiau šiandien būtent lietuvių paveldas Amerikoje yra gerokai didesniame pavojuje nei koks nors paveldas Lietuvoje. Todėl Amerikos lietuvių paveldo apsauga yra svarbiausias ir skubiausias dalykas, kokį Amerikos lietuviai gali padaryti dėl Lietuvos bei lietuvybės. Lietuvos vyriausybinės institucijos taip pat siūlo gausybė paramos diasporai programų – tiek pinigais, tiek darbu.

 Susivienijimo lietuvių Amerikoje pastatas

Susivienijimas lietuvių Amerikoje savo didžiulio archyvo tvarkymui sulaukė pagalbos iš Lietuvos bibliotekų ir archyvų

*Laikina savanorystė JAV populiaresnė nei bet kada anksčiau. Amerikos lietuvių paveldo vietos visuomet rėmėsi savanorišku darbu, bet tai buvo kitokie savanoriai: žmonės, pašventę metus, dešimtmečius ar ištisus gyvenimus tam tikrai organizacijai, ėję į reguliarius susitikimus ir t.t. Visa tai svetima šiandieninei amerikiečių kartai. Tačiau laikina savanorystė tik populiarėjo. Daug kas nori savanoriauti savaitę, mėnesį ar vasarą, arba padėti su konkrečiu darbu ar projektu ar informacijos sklaida. Tą jie galėtų daryti ir lietuvių organizacijose – pavyzdžiui, tokie jauni “išoriniai savanoriai” galėtų tvarkyti tinklapį, socialinę žiniasklaidą, arba pasitikti lankytojus paveldo objekte, šitaip įgalinant jį būti atviru ilgiau. Taip savanoriaudami, Amerikos lietuvių palikuonys kartu ir daugiau sužinotų apie savo kilmę ir kilmės kultūrą.

Lithuanian Archives, inc. Čikagoje skaitmenina Amerikos lietuvių dokumentus. Tai daro savanoriai studentai, studijuojantys koledže, su kuriuo bendradarbiauja Lithuanian Archives, inc. Skaitmeninimo išmokimas studentams naudingas jų studijoms

Lithuanian Archives, inc. Čikagoje skaitmenina Amerikos lietuvių dokumentus. Tai daro savanoriai studentai, studijuojantys koledže, su kuriuo bendradarbiauja Lithuanian Archives, inc. Skaitmeninimo išmokimas studentams naudingas jų studijoms

Annunciation Lithuanian church in Williamsburg interior

Apreiškimo lietuvių bažnyčia Brukline vis dalyvauja Open House New York renginyje. Tai – vienas savaitgalis kasmet, kai pastatai atveria duris žmonėms iš šalies. Savanoriai jiems pasakoja kiekvieno pastato istoriją, jo architektūrinio paveldo svarbą (pastaruoju atveju, tas paveldas – lietuviškas). Open House renginiai vyksta daug miestų, bet mažai lietuviško paveldo vietų ten dalyvauja.

 Baltimorės lietuvių muziejus. Kaip ir daug lietuvių muziejų JAV, jis atidarytas retai ir galėtų praversti papildomi savanoriai, įgalinantys muziejų atidaryti ilgesniam laikui

Baltimorės lietuvių muziejus. Kaip ir daug lietuvių muziejų JAV, jis atidarytas retai ir galėtų praversti papildomi savanoriai, įgalinantys muziejų atidaryti ilgesniam laikui

*Amerikiečiai labiau nei kada seniau domisi mažumų kultūromis. Prieš 100 metų būtų buvę neįmanoma pagalvoti, kad mažumos organizacija gali tarnauti kam kitam nei tai mažumai. Tačiau šiandien kone kiekvienas amerikietis valgo mažumų virtuvių maistą, daug kas mokosi “egzotiškų” šokių, kalbų, menų ir t.t. Tradiciškai lietuvių paveldo vietos tarnavo tik lietuviams, bet jų siūlomos lietuviškos veiklos, pamokos, galėtų pritraukti ir nelietuvius.

*Amerikiečiai labiau nei kada seniau domisi savo šaknimis - ir virš milijono jų turi (ir) lietuviškas šaknis. Lietuviško paveldo vietų šeimininkai gali pasinaudoti genealoginių tyrimų mada idant pritrauktų pagalbininkų ir savanorių iš tarpo žmonių, kurie nė patys būtų neįsivaizdavę prieš 10 ar 20 metų, kaip jiems tai bus įdomu.

Broderick Norkus, Grand Rapidso lietuvių bendruomenės vadovas, vaikystėje nė nežinojo apie savo lietuvišką kilmę. Sužinojęs apie ją kai bendradarbis pasakė, jog pavardė skamba lietuviškai, Norkus prisijungė prie lietuvių kultūros, pramoko kalbos ir netgi įsivaikino vaiką iš Lietuvos

Broderick Norkus, Grand Rapidso lietuvių bendruomenės vadovas, vaikystėje nė nežinojo apie savoo lietuvišką kilmę. Sužinojęs apie ją kai bendradarbis pasakė, jog pavardė skamba lietuviškai, jis prisijungė prie lietuvių kultūros, pramoko kalbos ir netgi įsivaikino vaiką iš Lietuvos

Anne Tubinis Audette, viena ‘Tikslas – Amerika’ pagrindinių pagalbininkių Detroite, neauginta kaip lietuvė. Tačiau išsityrinėjusi savo šaknis ji ypač susidomėjo Lietuva ir padėjo mums atrasti Wayne universiteto lietuvių auditoriją bei kitas vietas

Anne Tubinis Audette, viena ‘Tikslas – Amerika’ pagrindinių pagalbininkių Detroite, neauginta kaip lietuvė. Tačiau išsityrinėjusi savo šaknis ji ypač susidomėjo Lietuva ir padėjo mums atrasti Wayne universiteto lietuvių auditoriją bei kitas vietas.

 Tikslas – Amerika ekspediciją vos 3000 gyventojų turinčiame Vestvilyje pasitiko 40 žmonių – kone visi anglakalbiai lietuvių palikuonys, susidomėję savo kilme.

Tikslas – Amerika ekspediciją vos 3000 gyventojų turinčiame Vestvilyje pasitiko 40 žmonių – kone visi anglakalbiai lietuvių palikuonys, susidomėję savo kilme.

*Turizmas populiaresnis nei kada anksčiau (pasauliniai turistų skaičiai kas 15 metų padvigubėja). Daugybė lietuvių iš Lietuvos dabar keliauja į kitus žemynus, įskaitant Ameriką. Visur pasaulyje kyla “Tautinis turizmas”: jau pamatę svarbiausius “pasaulio stebuklus”, turistai renkasi pamatyti vietas susijusias su jų kultūra ir kilme. Šitoks turizmas gali sugeneruoti papildomai pajamų Amerikos lietuvių paveldo vietoms. Taip pat ten keliauti galėtų ne vien lietuviai iš Lietuvos, bet ir lietuvių palikuonys iš Amerikos: juk daugybei Amerikos lietuvių palikuonių “istorinė tėvynė” nėra vien Lietuva, bet ir, tarkime, JAV kasyklų miesteliai į kuriuos imigravo jų (pro)seneliai. O įdomiausios vietos gali sudominti ir su Lietuva nieko bendro neturinčius.

Kenebunkporto lietuvių vienuolynas vieną savo pasatų pavertė svečių namais, kur atvyksta tiek lietuviai, tiek nelietuviai. Neišvengiamai, jie sužino apie  Lietuvą, nes vienuolyne gausu lietuviškų paminklų, kurie aprašyti registratūroje esančiuose bukletuose, plakatuose.

A chapel for those died for Lithuanian freedom glowing in the night at Kennebunk Lithuanian park

Galingos LDK pilys Baltarusijoje (nuotraukoje – Myriaus pilis) ~2000-2005 m. dar buvo menkai žinomos lietuviams (išskyrus istorikus). Nebuvo apie jas knygų ar tinklapių. Tačiau augant turistų iš Lietuvos srautams, šių vietų lankymas vis populiarėjo ir informacijos dabar pakanka. Šiais laikais ir kelionės į JAV Lietuvos žmonėms jau prieinamos ir vis dažnesnės, tad analogiškai galėtų išpopuliarėti ir Amerikos lietuvių paveldas. ©Augustinas Žemaitis.

Kaip saugoti Amerikos lietuvių paveldą?

Ką gali padaryt, jei prižiūri Ameirkos lietuvių paveldo vietą?

*Pritraukite savo paveldui ar institucijai dėmesį per žiniasklaidą. Susisiek su trimis žiniasklaidomis: Amerikos lietuvių, vietine nelietuvių ir Lietuvos žiniasklaida. Galite nustebti kaip jūsų veikla gali susidomėti kai kurios žiniasklaidos priemonės, taigi, ir jų skaitytojai.

Per ‘Tikslas – Amerika 2017’ misiją išsiuntėme daug pranešimų spaudai į Pensilvanijos anglies region laikraščius. Keli laikraščiai juos išspausdino, atvyko paimti iš mūsų interviu. Kiekvienas išspausdintas straipsnis sukėlė daugiau susidomėjimo ir komentarų, pavyzdžiui, iš lietuvių kilmės skaitytojų, dėkojančių, kad padėjome atrasti tą paveldą

Per ‘Tikslas – Amerika 2017’ misiją išsiuntėme daug pranešimų spaudai į Pensilvanijos anglies regiono laikraščius. Keli laikraščiai juos išspausdino, atvyko paimti iš mūsų interviu. Kiekvienas išspausdintas straipsnis sukėlė daugiau susidomėjimo ir komentarų, pavyzdžiui, iš lietuvių kilmės skaitytojų, dėkojančių, kad padėjome atrasti tą paveldą

*Būkite atviri. Nesvarbu, kada imigravo į JAV žmogaus protėviai, kokia jo religija ar kaip gerai jis kalba lietuviškai – jeigu jam rūpi lietuvybė, jį verta pakviesti prisijungti ir prisidėti. Pernelyg dažnai praeityje lietuvių organizacijos buvo susiskaldžiusios dėl visokių ideologinių/filosofinių ginčų. Mūsų per mažai, kad toliau galėtume sau leisti tokį susiskaldymą.

*Siūlykite veiklas įdomias ne tik jūsų nuolatiniams lankytojams. Šitaip daugiau kas atras lietuvių kultūrą, o kartu galima pritraukti ir finansų, susidomėjimo bei pagalbos lietuviško paveldo vietos išlaikymui.

Lietuvių muzikos salė Filadelfijoje ženklią dalį savo pajamų surenka per kasmetines muges. Daugelis mugių klientų nėra lietuviai. Nelietuviai, apsilankę mugėse, sužino apie lietuvių kultūrą, dirbinius, o lietuviška vieta gauna pajamas

*Pamąstykite, kaip jūsų vietai galėtų padėti laikini savanoriai. Gali būti naudinga ir tiesiog išgirsti tokių savanorių mintis, patarimus: visada svarbi nuomonė iš šalies, o jaunimas gali kur kas geriau išmanyti tokius dalykus, kaip socialinė žiniasklaida.
*Susikurkite ir būkite internete: turėkite tinklapį, socialinę žiniasklaidą, straipsnį apie jus Vikipedijoje. Priešingai nei savų knygų ar laikraščių leidyba, internetas gali būti nemokamas ar beveik nemokamas (jei viską daro savanoriai), o pritraukti dar didesnį dėmesį.
*Pasidomėkite Lietuvos valstybės grantais ir programomis. Pastarąjį dešimtmetį Lietuva turėjo daug programų lietuvybei užsienyje plėtoti. Tiesa, dažniausiai jomis naudojasi naujieji emigrantai, nors “senųjų” Amerikos lietuvių paveldo vietoms dažnai tokio finansavimo reikia gerokai labiau.

 Ant Buenos Airių lietuvių klubo kabantis ženklas žymi, kad jo renovaciją rėmė Lietuvos valstybė. Lotynų Amerikos lietuvių bendruomenės itin sėkmingai ieško ir randa paramos Lietuvoje

Ant Buenos Airių lietuvių klubo kabantis ženklas žymi, kad jo renovaciją rėmė Lietuvos valstybė. Lotynų Amerikos lietuvių bendruomenės itin sėkmingai ieško ir randa paramos Lietuvoje

*Ieškokite galimybių pakviesti savanorius iš Lietuvos. Lietuvoje yra programų tokių savanorių išsiuntimui (ar netgi apmokamų darbuotojų išsiuntimui). Savanoriai gyvena svetur ir moko lietuviškų tradicijų senųjų lietuvių klubų narius. Gali padėti atkurti prarastą tiltą su Lietuva, atkreipti daugiau teigiamo dėmesio į jūsų veiklą.

Savanorė iš Lietuvos (kairėje), finansuota Lietuvos valstybės, atvykusi į Beriso (Argentina) lietuvių klubą ‘Mindaugas’ idant pamokytų lietuvių kalbos, tradicijų, papasakotų apie Lietuvą dabar. Daugelis klubo narių yra jau Argentinoje gimę imigrnatų iš Lietuvos vaikai, anūkai, proanūkiai.

Savanorė iš Lietuvos (kairėje), finansuota Lietuvos valstybės, atvykusi į Beriso (Argentina) lietuvių klubą ‘Mindaugas’ idant pamokytų lietuvių kalbos, tradicijų, papasakotų apie Lietuvą dabar. Daugelis klubo narių yra jau Argentinoje gimę imigrnatų iš Lietuvos vaikai, anūkai, proanūkiai.

*Ieškokite galimybių gauti grantus iš Amerikos institucijų. Daugelis Amerikos lietuvių organizacijų žino kaip kreiptis į Amerikos lietuvių paramos organizacijas (pvz. “Lietuvių fondą”), bet nėra būtina čia ir sustoti. Yra daug nelietuvių institucijų, kurios gali pasiūlyti paramą kultūrinėms, mažumų ar kitokioms organizacijoms.

 Balzeko lietuvių muziejus Čikagoje nemažą dalį finansavimo gauna iš Ilinojaus kultūrinių institucijų

Balzeko lietuvių muziejus Čikagoje nemažą dalį finansavimo gauna iš Ilinojaus kultūrinių institucijų

SLA galerija Susivienijimo lietuvių Amerikoje pastate taip pat yra gavusi paramos iš JAV institucijų

SLA galerija Susivienijimo lietuvių Amerikoje pastate taip pat yra gavusi paramos iš JAV institucijų

*Pamąstykite apie galimą komercinį patalpų naudojimą. Daug Amerikos lietuvių klubų ir kitų organizacijų turi erdvės perteklių: šios patalpos gali būti išnuomotos, naudojamos apnakvindinimui, parduotuvėms ir t.t. Daug Amerikos lietuvių institucijų išsilaiko dalį patalpų panaudojusios nelietuviškai komerciniai veiklai.

Dalis Bostono lietuvių klubo patalpų dabar išnuomotos nelietuviškai veiklai – šitaip galima išlaikyti visą pastatą lietuvių rankose ir kitas patalpas skirti lietuviškai veiklai

Dalis Bostono lietuvių klubo patalpų dabar išnuomotos nelietuviškai veiklai – šitaip galima išlaikyti visą pastatą lietuvių rankose ir kitas patalpas skirti lietuviškai veiklai

*Ieškokite galimybių sutapyti per mokesčių optimizaciją, taupumą. Kai kurios išlaidos gali atrodyti neišvengiamos, nes “taip įprasta”, jos buvo be perstojo patiriamos dešimtmečius. Tačiau per tą laiką keitėsi įstatymai, technologijos, nariai ir, labai gali būti, dalies tų išlaidų galima atsisakyti.

 Susivienijimas Lietuvių Amerikoje (Niujorkas) pardavė draudimo verslą ir tapo nepelno siekiančia įstaiga. Sumažėję NT mokesčiai leido sutaupyti daugiau, nei pelnas iš draudimo verslo. Buvę draudimo archyvai  su daugybės žmonių duomenimis dabar padeda žmonėms tyrinėti savo genealogiją.

Susivienijimas Lietuvių Amerikoje (Niujorkas) pardavė draudimo verslą ir tapo nepelno siekiančia įstaiga. Sumažėję NT mokesčiai leido sutaupyti daugiau, nei pelnas iš draudimo verslo. Buvę draudimo archyvai su daugybės žmonių duomenimis dabar padeda žmonėms tyrinėti savo genealogiją.


Kaip kone visos bažnyčios Lietuvoje, ši žiemą nešildoma. Amerikos lietuvių parapijose gi šildymas yra viena didžiausių žiemos išlaidų. Nors atsisakyti šildymo išvis ‘kaip senojoje Tėvynėje Lietuvoje’ gali nesinorėti, pamažinti šilumą ar šildyti ne visada gali būti įmanoma.

Kaip kone visos bažnyčios Lietuvoje, ši žiemą nešildoma. Amerikos lietuvių parapijose gi šildymas yra viena didžiausių žiemos išlaidų. Nors atsisakyti šildymo išvis ‘kaip senojoje Tėvynėje Lietuvoje’ gali nesinorėti, pamažinti šilumą ar šildyti ne visada gali būti įmanoma.

*Ieškokite teigiamų pavyzdžių. Amerikos lietuvių organizacijos turi skirtingus “arkliukus”: kam geriausiai sekasi rinkti finansus, pagalbą, kam – pritraukti dėmesį, išsaugoti ir rinkti narius. Išgirskite sėkmingas kitų patirtis ir pritaikykite pas save. Viskas, ką parašiau aukščiau, gali atrodyti kaip didžiulis darbas organizacijai, turinčiai mažai narių – ir tuos pačius vyresnio amžiaus. Tačiau darbo kiekvienai organizacijai bus mažiau, jeigu “atradimais” bus dalinamasi tarpusavyje ir neteks “iš naujo išrasti dviračio”.
*Skatinkite jaunimą rasti savų būdų paveldui panaudoti. Dažnai atsitinka, kad vyresnių žmonių veikla nebedomina jaunimo – tačiau jaunimas galėtų turėti savo su Lietuva susijusių veiklų. Šios veiklos gali pasirodyti ne pakankamai svarbios vyresniems nariams – bet daug kas yra geriau, nei nieko.

 Viena sėkmingiausiai lietuvybę išlaikančių organizacijų užsienyje yra lietuvių klubas ‘Nemunas’ Berise (Argentina). Jis įkurtas 1909 m., tačiau daugelis aktyviausių jo narių yra 20-40 metų amžiaus. Jie puikiai kalba lietuviškai, nors į Argentiną imigravo tik jų seneliai ar proseneliai ir daugelis jų net nėra grynakraujai lietuviai. Pasak organizacijos lyderio Chuano Ignacijaus Kalvelio, raktas į tokią sėkmę – kad ‘Nemune’ į veiklą buvo įtraukiamas jaunimas. Jiems leista spręsti, ką daryti, naudotis klubo patalpomis, tad jie jautėsi, kad klubas – ir jų, o ne tik jų tėvų ar senelių.

Viena sėkmingiausiai lietuvybę išlaikančių organizacijų užsienyje yra lietuvių klubas ‘Nemunas’ Berise (Argentina). Jis įkurtas 1909 m., tačiau daugelis aktyviausių jo narių yra 20-40 metų amžiaus. Jie puikiai kalba lietuviškai, nors į Argentiną imigravo tik jų seneliai ar proseneliai ir daugelis jų net nėra grynakraujai lietuviai. Pasak organizacijos lyderio Chuano Ignacijaus Kalvelio, raktas į tokią sėkmę – kad ‘Nemune’ į veiklą buvo įtraukiamas jaunimas. Jiems leista spręsti, ką daryti, naudotis klubo patalpomis, tad jie jautėsi, kad klubas – ir jų, o ne tik jų tėvų ar senelių.

Ką gali padaryti, jei dirbi Amerikos ar JAV lietuvių nepelno įstaigose?

*Jei jūsų institucija teikia grantus ar kitą pagalbą lietuvių kultūros išsaugojimui, verta apsvarstyti ir galimybę finansuoti lietuviško paveldo vietų išsaugojimą, pakalbėti su jomis besirūpinančiais ko trūksta.
*Jei jūsų institucija moko vaikus (pvz. šeštadieninės mokyklėlės) mokykite juos apie lietuviško paveldo vietas jūsų teritorijoje, aplankykite su jais šias vietas.
*Jei jūsų institucija dirba su savanorystės galimybių paieška, pakalbėkite su lietuviško paveldo vietų prižiūrėtojais kokių savanorių jiems reikėtų.
*Jeigu dirbate žiniasklaidoje, suteikite daugiau dėmesio lietuviško paveldo vietoms ir veikloms.
*Jeigu jums ar jūsų institucijai reikia erdvės biurui ar šventei, pamąstykite, gal galite ją išsinuomoti lietuviško paveldo vietose.

Ką galite padaryti, jei dirbate Lietuvos diplomatinėse ar konsulinėse misijose?

Labai svarbu, kad Lietuvos atstovai suprastų tiek lietuviško paveldo Amerikoje svarbą tiek pavojus, kurie jam iškilę.

Yra daug institucijų, besirūpinančių lietuvišku paveldu užsienyje. Deja, kartais tarp jų trūksta bendradarbiavimo, o taip pat ryšių tarp jų ir užsienio lietuvių organizacijų (ypač senųjų).

Jei dirbate Lietuvos valstybei, padėsite, jeigu:
*Domėsitės Amerikos lietuvių paveldu (“Gabalėliai Lietuvos”, “Tikslas – Amerika” – gera pradžia).
*Priminsite savo bendradarbiams ir vadovams apie šį paveldą ir užduosite tinkamus klausimus tinkamu metu.
*Ieškosite kontaktų su kitais valstybės tarnautojais ir ne valstybės tarnautojais, besidominčiais tuo pačiu.
*Užmegsite ryšius su tais, kurie prižiūri lietuviško paveldo vietas, susijusias su jūsų darbo kryptimi.
*Atsisakysite tikėjimo, neva Amerikos lietuviai yra tokie turtingi ir galingi, kad Lietuva niekaip negalėtų jiems padėti: tai nebėra tiesa.

Tarp ‘Gabalėlių Lietuvos’ fanų yra ir daug Lietuvos diplomatinėse ir konsulinėse įstaigose dirbančių žmonių. Kaip ne vienas jų yra minėjęs, enciklopedija ‘Gabalėliai Lietuvos’ padeda greitai susipažinti su lietuviškomis vietomis paskyrimo šalyje. Kadangi diplomatinėse ir konsulinėse tarnybose žmonės nuolat rotuojami tarp valstybių, tai – svarbu. Nuotraukoje – ‘Gabalėlių Lietuvos’ ir ‘Tikslas – Amerika’ autorius Augustinas Žemaitis kartu su Lyra Puišyte iš Lietuvos ambasados Vašingtone

Tarp ‘Gabalėlių Lietuvos’ fanų yra ir daug Lietuvos diplomatinėse ir konsulinėse įstaigose dirbančių žmonių. Kaip ne vienas jų yra minėjęs, enciklopedija ‘Gabalėliai Lietuvos’ padeda greitai susipažinti su lietuviškomis vietomis paskyrimo šalyje. Kadangi diplomatinėse ir konsulinėse tarnybose žmonės nuolat rotuojami tarp valstybių, tai – svarbu. Nuotraukoje – ‘Gabalėlių Lietuvos’ ir ‘Tikslas – Amerika’ autorius Augustinas Žemaitis kartu su Lyra Puišyte iš Lietuvos ambasados Vašingtone

Ką galite padaryti, jei jūs ‘žmogus iš šalies’?

1.Skaitykite apie lietuvišką paveldą internete! Informacija ir paveikslėliai ‘Tikslas – Amerika’ žemėlapyje bei “Gabalėliai Lietuvos” enciklopedijoje pasiekiami lengviau nei kada nors anksčiau.
2.Keliaudami į kitus miestus, pasiskaitykite apie lietuvišką paveldą ten ir įdomiausias vietas aplankykite.
3.Jei gyvenate užsienyje, prisijunkite prie lietuviškos veiklos, tokių organizacijų. Meskite pasenusį tikėjimą, kad tenykščiai žmonės ne lietuviai, jei prastai kalba lietuviškai, arba kad ten privaloma būti iš tam tikros kartos ir pan. Visi lietuviai skirtingi, bet visada galite rasti bendrų taškų ir veiklos. Pavyzdžiui, jei esate jaunesnis nei visi kiti nariai, vis tiek bus tegiamų patirčių, kurias galėsite gauti ar žinių, kurias galėsite gauti, taip pat ir pats galėsite prisidėti taip, kaip jums bus įdomu ir naudinga organizacijai.

 Lietuvos Vyčiai, viena seniausių Amerikos lietuvių organizacijų, iš savo statuto panaikino reikalavimą, kad visi nariai būtų lietuviai: dabar žmogus, tiesiog besidomintis lietuvių kultūra, ar lietuvio žmona (lietuvės vyras) irgi gali prisijungti

Lietuvos Vyčiai, viena seniausių Amerikos lietuvių organizacijų, iš savo statuto panaikino reikalavimą, kad visi nariai būtų lietuviai: dabar žmogus, tiesiog besidomintis lietuvių kultūra, ar lietuvio žmona (lietuvės vyras) irgi gali prisijungti

4.Dalinkitės informaciją, kurią surinkote apie lietuvišką paveldą ir organizacijas.

Paveldo atidavimas (pardavimas) nelietuviškam naudojimui turi būti planuotas

Nepaisant visų pastangų, bus atvejų, kai tam tikram lietuviško paveldo objektui Amerikoje iškilęs pavojus bus per didelis, kad būtų įveiktas – teks objektą parduoti ar jo kitaip atsisakyti. Tai nebūtinai pabaiga. Net ir šiuo atveju įmanoma ir reikia, kad perdavimas nelietuviams vyktų planuotai – taip pat, kaip ir objekto veikla iki tol.

Visur JAV pilna puikių pavyzdžių kaip pastatų lietuviškos detalės, paminklai lietuviams ir toliau saugomi naujųjų savininkų nelietuvių. Yra net pavyzdžių kai netgi po pastatų atitekimo nelietuviams pastatuose tęsiasi ir lietuviška veikla. Tuo pačiu pilna ir blogų pavyzdžių kai greit po pardavimo buvo sunaikinti ištisi lietuviški pastatai ar panaikintos bet kokios detalės, menančios lietuvišką jų istoriją.

 Detroito lietuvių namų naujieji savininkai kruopščiai suremontavo ne tik architektūrines detales, tačiau viduje turi ir stendą, supažindinantį visus su lietuviška pastato istorija

Detroito lietuvių namų naujieji savininkai kruopščiai suremontavo ne tik architektūrines detales, tačiau viduje turi ir stendą, supažindinantį visus su lietuviška pastato istorija

 Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčios Pitstone naujieji šeimininkai išdaužė net kertinį akmenį. Paprastai kertinis akmuo liudija pastato pirminę paskirtį net tada, kai visa kita sunyksta: ne čia.

Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčios Pitstone naujieji šeimininkai išdaužė net kertinį akmenį. Paprastai kertinis akmuo liudija pastato pirminę paskirtį net tada, kai visa kita sunyksta: ne čia.

 Pitsburgo lietuvių vienuolyną naujieji savininkai nugriovė visiškai. Vienintelis jį primenantis dalykas – kertinis akmuo, perkeltas į lietuvių kapines prie paminklo vienuolėms

Pitsburgo lietuvių vienuolyną naujieji savininkai nugriovė visiškai. Vienintelis jį primenantis dalykas – kertinis akmuo, perkeltas į lietuvių kapines prie paminklo vienuolėms

Dažnai būtent lietuvių (esamų ir tuoj jau tik buvusių šeimininkų) veiksmai prieš ir per perleidimą nulemia kiek lietuvybė išliks pastate. Todėl labai svarbu pasiruošti tokiam perleidimui ir net ir po jo nepamiršti objekto. Dalis pinigų, gautų pardavus objektą, gali būti skiriami šiam tikslui.

 Nors Vusterio Aušros Vartų Marijos bažnyčia šiandien vietnamietiška, ji tebevadinama lietuviškai ir viduje likusios visos lietuviškos detalės. Tai gerbia vietnamietis klebonas

Nors Vusterio Aušros Vartų Marijos bažnyčia šiandien vietnamietiška, ji tebevadinama lietuviškai ir viduje likusios visos lietuviškos detalės. Tai gerbia vietnamietis klebonas.

Lietuviški užrašai bažnyčioje

Lietuviški užrašai bažnyčioje

Objekto “konversija” į nebelietuvišką turėtų rūpėti daugeliui susijusių žmonių grupių ir visos tos grupės turėtų įsitraukti ir būti įtrauktos į tos konversijos reikalus, arba bent jau apie ją informuotos. Tos grupės:
1.Tie, kurie rūpinosi objektu (institucija) – kiek jų dar yra gyvų.
2.Lietuvos valstybė, diplomatinės ir konsulinės įstaigos.
3.Kitų to miesto lietuviškų organizacijų lietuviai.
4.Visos Amerikos masto lietuviškos institucijos (Lietuvių bendruomenė, Lietuvių fondas ir t.t.).
5.Kiti, besidominantys Amerikos lietuivų paveldu (mokslininkai, kaimynai).

Čikagos lietuvių seserys kazimierietės, mažėjant jų vienuolių, nutarė persikelti į mažesnes patalpas ir užleido savo štabą kitai institucijai. Tačiau tai daryta lėtai, o ne skubotai. Išsikėlimo metu istoriniuose rūmuose keliuose kambariuose įkurtas lietuvių kazimieriečių muziejus, atidarytas 2018 m. Prieinamas visiems lankytojams jis pasakoja apie vienuolijos istoriją bei jos ryšius su Lietuva

Čikagos lietuvių seserys kazimierietės, mažėjant jų vienuolių, nutarė persikelti į mažesnes patalpas ir užleido savo štabą kitai institucijai. Tačiau tai daryta lėtai, o ne skubotai. Išsikėlimo metu istoriniuose rūmuose keliuose kambariuose įkurtas lietuvių kazimieriečių muziejus, atidarytas 2018 m. Prieinamas visiems lankytojams jis pasakoja apie vienuolijos istoriją bei jos ryšius su Lietuva

Būtų naudinga, jei iš aktyviausiųjų aukščiau įvardytų visuomenės grupių atstovų būtų sudaryta tam tikra Amerikos lietuvių paveldo išlikimu besirūpinanti grupė, kuri palaikytų nuolatinį kontaktą, dalintųsi informacija apie lietuviško paveldo vietas Amerikoje, kurioms iškilęs pavojus.

Supratus, kad kokio nors lietuviško paveldo objekto išgelbėti nebepavyks, svarbu šiems žmonėms iš šalies įvertinti, kiek tas objektas svarbus ir kiek jo galima išsaugoti, pagal šiuos kriterijus:
1.Kiek vieta svarbi lietuvių kultūrai ir istorijai?
2.Kiek lietuviškas yra tas pastatas (architektūrinės detalės ir kt.)?
3.Ar objektas yra lengvai pasiekiamas, svarbioje vietoje? (geriausia jei centre, prie magistralės, turistinio maršruto).
4.Kiek laiko ir pinigų kainuotų išsaugoti tą vietą? (kuo mažiau – tuo geriau)

Net ir pardavus vietą, objektą galima iš dalies išgelbėti šiais būdais:
1.Pasirenkant pirkėją, jei įmanoma, ir pagal jo norą išsaugoti lietuviškas detales, “remontuoti, o ne griauti”.

Šauliai savo namus Čikagoje pardavė lietuviui Linui Marganavičiui, kuris ir pats prisijungė prie Šaulių. Jis, įsigijęs pastatą dėl salės nuomos galimybių, ne tik kad nesunaikino lietuviškų pastato detalių, bet ir leido jame Šauliams toliau organizuoti renginius

Šauliai savo namus Čikagoje pardavė lietuviui Linui Marganavičiui, kuris ir pats prisijungė prie Šaulių. Jis, įsigijęs pastatą dėl salės nuomos galimybių, ne tik kad nesunaikino lietuviškų pastato detalių, bet ir leido jame Šauliams toliau organizuoti renginius.


 Vystytojai išsaugojo lietuvišką bareljefą virš įėjimo į pastatą – kadaise Kembridžo lietuvių bažnyčią, dabar daugiabutį. Už paveldosaugą jie gavo aukštų įvertinimų

Vystytojai išsaugojo lietuvišką bareljefą virš įėjimo į pastatą – kadaise Kembridžo lietuvių bažnyčią, dabar daugiabutį. Už paveldosaugą jie gavo aukštų įvertinimų

2.Aiškinant naujiems ar papildomiems šeimininkams (pvz. nelietuviams lietuvių parapijų nariams) apie lietuvišką paveldą ir jo svarbą. Kartais lietuviškas paveldas sunaikinamas ne iš piktos valios ar rimtų ekonominių priežasčių, o tiesiog todėl, kad naujieji jo šeimininkai nesupranta jo reikšmės.

 Carol Gargan iš Skrantono apylinkių rašė ne vieną laišką apie tai, koks svarbus šis lietuviškas kryžius prie Šv. Juozapo lietuvių bažnyčios. Bažnyčia nebėra lietuviška, bet kryžius (kuris tarnauja ir kaip paminklas sovietinio genocido aukoms) tebestovi. Kitose tos pačios valstijos vietose panašūs lietuviški kryžiai ‘išlietuvinus’ parapijas buvo nugriauti

Carol Gargan iš Skrantono apylinkių rašė ne vieną laišką apie tai, koks svarbus šis lietuviškas kryžius prie Šv. Juozapo lietuvių bažnyčios. Bažnyčia nebėra lietuviška, bet kryžius (kuris tarnauja ir kaip paminklas sovietinio genocido aukoms) tebestovi. Kitose tos pačios valstijos vietose panašūs lietuviški kryžiai ‘išlietuvinus’ parapijas buvo nugriauti

3.Pritraukiant platesnio dėmesio lietuviškoms detalėms: žiniasklaidos dėmesio, paveldu besirūpinančių organizacijų dėmesio.

Rytų Sent Luiso lietuvių bažnyčia paskelbta apygardos paveldu dėl lietuviškų architektūrinių detalių

Rytų Sent Luiso lietuvių bažnyčia paskelbta apygardos paveldu dėl lietuviškų architektūrinių detalių

4.Įrengiant atminimo lentą, primenančią vietovės lietuvišką istoriją.

Lithuanians in Springfield commemorative plaque

Springfildo atminimo lenta lietuviams. Ją finansavo vietos lietuviai kaip simbolinį pakaitalą uždarytai ir nugriautai Springfildo lietuvių bažnyčiai


 Mažosios Lietuvos atminimo lenta Šenandoriuje, iš dalies finansuota pinigais, skirtais nesėkmingam teismui, kuriuo bandyta sustabdyti Šenandoriaus lietuvių bažnyčios griovimą

Mažosios Lietuvos atminimo lenta Šenandoriuje, iš dalies finansuota pinigais, skirtais nesėkmingam teismui, kuriuo bandyta sustabdyti Šenandoriaus lietuvių bažnyčios griovimą

5.Perkeliant paveldą į kitą vietą (pvz. paminklą). Idealiu atveju naujoji vieta turėtų būti nemažiau reikšminga (matoma) ir geriausia, jei tame pačiame mieste.

Broktono lietuvių dėka, net ir uždarius Broktono lietuivų bažnyčią miestas neliko be jos šventoriuje stovėjusio paminklo žuvusiems už Lietuvos laisvę. Visų pirma, naujieji šeimininkai nenugriovė to paminklo. Antra, lietuviai svarbesnes jo dalis perkėlė į naują vietą. Trečią, lietuviai pastatė naują paminklą Žuvusiems už Lietuvos laisvę kapinėse, kur jis tikrai neturėtų būti sunaikintas. Mažai tikėtina, kad kas sunaikintų visus tris paminklus

Broktono lietuvių dėka, net ir uždarius Broktono lietuvių bažnyčią miestas neliko be jos šventoriuje stovėjusio paminklo žuvusiems už Lietuvos laisvę. Visų pirma, naujieji šeimininkai nenugriovė to paminklo. Antra, lietuviai svarbesnes jo dalis perkėlė į naują vietą. Trečią, lietuviai pastatė naują paminklą Žuvusiems už Lietuvos laisvę kapinėse, kur jis tikrai neturėtų būti sunaikintas. Mažai tikėtina, kad kas sunaikintų visus tris paminklus.

Jeigu išliks lietuviškos objektų detalės, net jei pastate nebešeimininkaus lietuviai, vieta ir toliau kiekvienam praeiviui primins lietuvišką istoriją, galės pritraukti turistus, Amerikos lietuvius, imigrantų istorijos tyrinėtus ir t.t.

Pasmerkto lietuviško paveldo atgimimas

Kas parašyta aukščiau skirta pavieniams asmenims, organizacijoms: ką galima padaryti čia ir dabar.

Tačiau žiūrint toliau į ateitį, jeigu teiginius, parašytus šiame straipsnyje, priims daug kas, galimybių atsiras daugiau, bendradarbiaujant įvairiems žmonėms ir organizacijoms gali būti įmanoma išsaugoti net, atrodo, pasmerktas lietuviškas vietas. Čia joks dviračio išradimas: kitos tautos jau tą daro ir sėkmingai gelbsti pavojuje atsidūrusį savo paveldą, versdamos jį kultūros centrais, tarnaujančiais itin plačiam su atitinkama šalimi susijusių veiklų spektrui.

Kaip tą padaryti? Lietuviški pastatai, įvertinti kaip svarbiausi (ir įsikūrę didžiausiuose miestuose) galėtų būti išsaugoti nuo tapimo nelietuviškais pritaikant juos plačiai lietuviškai veiklai. Užuot buvę vienos organizacijos reikalu, jie taptų visos lietuvių bendruomenės reikalu: senųjų ir naujųjų Amerikos lietuvių, Lietuvos valstybės, Amerikos lietuvių institucijų.

Jau ne viena Amerikos mažumų paveldo vieta šitaip sėkmingai paversta vėl svarbia. Geras pavyzdys, kaip tai galima realizuoti, yra Bohemijos (Čekijos) salė Niujorke.

 Niujorko Bohemijos salė – puikus pavyzdys kaip įvairūs čekai, tarp jų ir Čekijos valdžia, susivienijo idant išsaugoti pastatą kaip čekų kultūros centrą Niujorke. Pastatą 2001 m. iš Amerikos čekų įsigijo Čekijos valdžia ir dabar čia veikia čekų kultūros centras, vienijantis Niujorko čekus, Čekijos valdžią (kuri čia turi konsulatą), padedantis niujorkiečiams atrasti Čekiją, jos istoriją, kultūrą: tai tikslas, vienijantis Čekiją ir JAV čekus ir naudingas amerikiečiams bendrai

Niujorko Bohemijos salė – puikus pavyzdys kaip įvairūs čekai, tarp jų ir Čekijos valdžia, susivienijo idant išsaugoti pastatą kaip čekų kultūros centrą Niujorke. Pastatą 2001 m. iš Amerikos čekų įsigijo Čekijos valdžia ir dabar čia veikia čekų kultūros centras, vienijantis Niujorko čekus, Čekijos valdžią (kuri čia turi konsulatą), padedantis niujorkiečiams atrasti Čekiją, jos istoriją, kultūrą: tai tikslas, vienijantis Čekiją ir JAV čekus ir naudingas amerikiečiams bendrai. Yra ir čekų restoranas.

Kaip tokia transformacija atrodo realybėje? Lietuvos Respublika, kaip įvardytu atveju Čekijos Respublika, galėtų parodyti iniciatyvą ir perkelti savo konsulatus į istorinius Lietuvių namus ir kitus paveldo objektus. Nuoma mokama už biurus “eiliniuose” biurų pastatuose tada galėtų padėti išlaikyti svarbų lietuvišką paveldą. Be to, istorinės Amerikos lietuvių vietos aplinkoje pačios savaime padėtų Lietuvos konsulatams iliustruoti lietuvių kultūrą, Amerikos ir Lietuvos ryšių mastą ir svarbą.

 Lietuvos generalinis konsulatas Niujorke išnuomotose patalpose

Lietuvos generalinis konsulatas Niujorke išnuomotose patalpose

Panašiai gali elgtis, kai tai įmanoma, ir Amerikos lietuvių organizacijos. Amerikos lietuvių organizacijos ir Lietuva galėtų susikooperuoti ir kartu naudoti paveldo vietas tam, kad jos pristatytų Lietuvos istoriją, maistą, kultūrą, skatintų turizmą ir investicijas į Lietuvą, kad ten būtų rengiamos lietuviškos šventės ar kiti renginiai, kurie ir šiaip vyktų mieste. Vėliau prie šito galėtų būti prijungtos papildomos galimybės visoms suinteresuotoms grupėms: ne tik “seniems” ar “naujiems” Amerikos lietuviams, bet taip pat anglakalbiams Amerikos lietuvių palikuonims, ieškantiems savo šaknų, mažumų kultūromis besidomintiems amerikiečiams irk t. Pavyzdžiui, ten galėtų vykti parodos ir renginiai, skatinantys turizmą ir investicijas Lietuvoje, lietuviško meno parodos, lietuvių restoranai ir pan.

 Bostono Vilniaus sinagoga tapo žydų muziejumi

Bostono Vilniaus sinagoga tapo žydų muziejumi

Čia – simboliai vos keleto organizacijų iš daugybės, kurias valstybės įsteigė skleisti savo kultūrą, gerinti įvaizdį ir t.t.: Konfucijaus institutas (Kinijos), Servanteso institutas (Ispanijos), Kamoiso institutas (Portugalijos). Tokios organizacijos turi filialus daugybėje užsienio šalių. Net ir panašaus į Lietuvą dydžio ar mažesnės šalys turi tokias organizacijas. Turi ir Estija, o Bohemijos nacionalinė salė Niujorke taip pat glaudžia ir Čekų institutą tame mieste. Tokie institutai padeda pritraukti turizmą, investicijas ir daugiau. Lietuvai būtų daugybę kartų lengviau įkurti tokias institucijas tose vietose, kur jos galėtų tiesiog tęsti lietuvių klubų, salių, parapijų ir kt. pradėtą tautinį darbą, užuot kūrus visa tai nuo nulio

Perteklinės patalpos galėtų būti išnuomotos – Lietuvos konsulatai, JAV lietuvių įstaigos būtų geri kaimynai, kas padėtų kelti nuomos kainą.

Jeigu reikėtų nusipirkti pastatą (pvz. lietuvių bažnyčią ar vienuolyną, kurie uždaryti ir parduodami) tą galėtų įgalinti aukos (fundraiser), parama iš Lietuvos ar Amerikos lietuvių institucijų. Tačiau labai svarbu, kad Amerikos lietuvių paveldo vietos galiausiai išlaikytų pačios save (kiek tai įmanoma) ir parama padengtų nebent nedidelį trūkumą. Jeigu taip nebus ir vieta bus labai nuostolinga, jos ateitis visada kabos ant plauko, nes vos nutraukus finansavimą ji žlugs.

 Klivlando Šv. Jurgio lietuvių bažnyčia parduota už vos 11 000 dolerių, bet ją įsigijo ne lietuviai. Dabar ji naudojama kaip ūkis, o pats pastatas apleistas

Klivlando Šv. Jurgio lietuvių bažnyčia parduota už vos 11 000 dolerių, bet ją įsigijo ne lietuviai. Dabar ji naudojama kaip ūkis, o pats pastatas apleistas. Gal kiek geriau, nei jei bažnyčia būtų nugriauta, tačiau ji nyksta.


 Ši Pitsburgo lietuvių bažnyčia parduota už 1 dolerį – nelietuviams

Ši Pitsburgo lietuvių bažnyčia parduota už 1 dolerį – nelietuviams


Mombasos fortas Kenijoje. Jo rekonstrukciją finansavo Omanas, nes tai – Omano paveldas (fortas priklausė omaniečiams). Dabar dalis patalpų viduje naudojamos ekspozicijai apie Omaną, skatina keliauti į Omaną

Mombasos fortas Kenijoje. Jo rekonstrukciją finansavo Omanas, nes tai – Omano paveldas (fortas priklausė omaniečiams). Dabar dalis patalpų viduje naudojamos ekspozicijai apie Omaną, skatina keliauti į Omaną

Ar Amerikos lietuvių paveldo nereikėtų “Grąžinti į Lietuvą”?

Daugelis svarbių Amerikos lietuvių paveldo vietų (pvz. pastatai) negali būti fiziškai perkeltos.

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. būta daug siekių perkelti “smulkesnį” lietuvišką paveldą į Lietuvą (pvz. kai kurių įžymių JAV lietuvių kapus ar net statulas). Tačiau dažnai tai daroma be reikalo ar aiškios priežasties (išskyrus, kai, tarkime, pats mirusysis pageidavo būti perkeltas).

Tos paveldo vietos, kurios sukurtos Amerikoje, yra ir Amerikos kultūros dalis. Kai pačioje Lietuvoje yra nesuskaičiuojama gausybė lietuviško paveldo, visose JAV nėra daugiau 1000 tokių vietų. Daugelis JAV miestų turi tik vieną ar keletą lietuviško paveldo vietų (jei turi apskritai).

 Karaliaus Jogailos paminklas Niujorko centriniame parke – viena svarbiausių su Lietuva susijusių vietų Niujorke. Iš tikro jį sukūrė lenkai, jis stovėjo EXPO 1939 Lenkijos paviljone. Kai EXPO pasibaigė, Lenkija jau buvo okupuota Antrajame pasauliniame kare. Taigi, lenkai pasistengė, kad statula, pasilikusi JAV, būtų pastatyta Niujorko centriniame parke, primintų visiems Lenkiją

Karaliaus Jogailos paminklas Niujorko centriniame parke – viena svarbiausių su Lietuva susijusių vietų Niujorke. Iš tikro jį sukūrė lenkai, jis stovėjo EXPO 1939 Lenkijos paviljone. Kai EXPO pasibaigė, Lenkija jau buvo okupuota Antrajame pasauliniame kare. Taigi, lenkai pasistengė, kad statula, pasilikusi JAV, būtų pastatyta Niujorko centriniame parke, primintų visiems Lenkiją

Šio Vytauto paminklo istorija – tokia pati, kaip Jogailos paminklo. Jis puošė EXPO 1939 Lietuvos paviljoną. Negrįžęs į Lietuvą, jis perkeltas į ALKA archyvą-muziejų Konektikute, kur buvo svarbi parodos dalis ir lengvai pasiekiamas Amerikos lietuviams. Tačiau 2017 m. jis iš ten išvežtas ir perkeltas į Vilnių, Nacionalinio muziejaus kiemą – čia jo istorija nėra niekaip paaiškinta ir žinoma. Lietuvoje jis tapo tiesiog vienu daugybės paminklų Lietuvos istorinėms figūroms, toli gražu nepagrindiniu.

Šio Vytauto paminklo istorija – tokia pati, kaip Jogailos paminklo. Jis puošė EXPO 1939 Lietuvos paviljoną. Negrįžęs į Lietuvą, jis perkeltas į ALKA archyvą-muziejų Konektikute, kur buvo svarbi parodos dalis ir lengvai pasiekiamas Amerikos lietuviams. Tačiau 2017 m. jis iš ten išvežtas ir perkeltas į Vilnių, Nacionalinio muziejaus kiemą – čia jo istorija nėra niekaip paaiškinta ir žinoma. Lietuvoje jis tapo tiesiog vienu daugybės paminklų Lietuvos istorinėms figūroms, toli gražu nepagrindiniu

JAV lietuviškos vietos turėtų priminti Amerikos lietuvių istoriją, JAV ir Lietuvos ryšį. Jos galėtų būti svarbūs taškai, kur Amerikos lietuviai ar lietuvių kilmės amerikiečiai lankosi kartu su savo vaikais, jos galėtų pritraukti Amerikos lietuvius ar Lietuvos lietuvius turistus, jos galėtų dominti tų miestelių ar miestų nelietuvius, besidominčius mažumų paveldu. Susidomėjimas etniniu paveldu JAV tik auga.

Todėl svarbu, kad Amerikos lietuvių paveldas išliktų kur yra.

Antano Škėmos kapas

Žymių Amerikos lietuvių kapai, kaip A. Škėmos, galėtų būti lankomi Amerikos lietuvių per Vėlines

Negi lietuviška veikla nėra svarbesnė už lietuvišką paveldą?

Svarbi tiek lietuviška veikla, tiek lietuviškas paveldas, ir geriausia, kai jie vienas kitą papildo: lietuviška veikla vyksta lietuviško paveldo vietose.

Lietuviška veikla gali padėti lietuviško paveldo vietai išlikti, tuo tarpu įspūdinga istorinė lietuviška aplinka gali pritraukti lietuviškai veiklai daugiau dėmesio.

 Lietuvių centras Čikagoje nuomoja patalpas įvairioms lietuviškoms institucijoms

Lietuvių centras Čikagoje nuomoja patalpas įvairioms lietuviškoms institucijoms

Galiausiai, visgi, po savęs paliksime paveldo vietas. Nebėra romėnų, nebėra actekų ar inkų, tačiau visi žino tas civilizacijas įspūdingo ir didingo paveldo, kurį jos paliko, dėka.

 Velykų salos statulos, vienas žymiausių sunykusios civilizacijos paveldo pavyzdžių

Velykų salos statulos, vienas žymiausių sunykusios civilizacijos paveldo pavyzdžių

Dabartinis Amerikos lietuvių paveldas bus svarbus ateities Amerikos lietuviams, taip pat neamerikos lietuviams ir nelietuvių kilmės amerikiečiams taip pat kaip, pavyzdžiui, Mesa Verdė yra svarbi ir indėnams, ir neindėnams, ir netgi turistams iš tolimų šalių, kurie ją lanko.

Ateities Amerikos lietuviams tas paveldas leis didžiuotis jų kilme, skatins ieškoti šaknų, prisijungti prie lietuviškos veiklos. Tai kur kas rečiau būna tose kultūrose, iš kurių nelieka nė ženklo.