Gabalėliai Lietuvos Lietuviškos vietos ir paveldas užsienyje

Klivlandas (Ohajas, JAV)

Šiuo metu net 14 000 narių turinti Klivlando lietuvių bendruomenė sukūrė vienas įstabiausių lietuviško paveldo vietų Amerikoje.

Klivlando lietuvių kultūrinis darželis

Pati žymiausia lietuviška vieta Klivlande - Lietuvių kultūrinis darželis, įkurtas 1936 m. Jis atrodo labiau kaip ūksmingas parkas, pilnas lietuvybės – bene kiekviena jo detalė tiesiog ja pulsuoja. Tarsi jis būtų sukurtas kokiam tarpukario Kauno Žaliakalniui, ir stebuklingai atsidūręs Amerikoje.

Lietuvių darželis Klivlande

Lietuvių darželis Klivlande

Darželis – trijų lygių. Aukščiausiame plazda Lietuvos vėliava ir trykšta Kunigaikštienės Birutės fontanas, į kurį žvelgia poetas Maironis ir Vincas Kudirka - tarsi ieškodami įkvėpimo LDK istorijoje.

“Kunigaikštienės

Kunigaikštienės Birutės fontanas Klivlando lietuvių darželyje

Vinco Kudirkos biustas Klivlando lietuvių darželyje

Vinco Kudirkos biustas Klivlando lietuvių darželyje

Maironio skulptūra Klivlando lietuvių darželyje

Maironio skulptūra Klivlando lietuvių darželyje

Viduriniojoje darželio terasoje stūgso akmeniniai Gedimino stulpai - šimtametis Lietuvos simbolis (1936 m.). Yra ir Jono Basanavičiaus, "Tautos patriarcho", kuriam dažnai priskiriamas bene didžiausias nuopelnas Lietuvos valstybės atkūrime 1918 m., biustas. Basanavičiaus (1936 m.) ir Vinco Kudirkos (1938 m.) biustai įkvėpti garsaus skulptoriaus Zikaro (pastačiusio ir Laisvės statulą Kaune). Tai kartu ir vienos seniausių statulų šiems asmenims pasaulyje: juk sovietų okupuotoje Lietuvoje paminklai jiems išgriauti ir tik po nepriklausomybės vėl atstatyti. Maironio biustas Klivlande statytas 1961 m., perstatytas 2010 m.

Basanavičiaus biustas ir Gediminaičių stulpai už jo

Basanavičiaus biustas ir Gediminaičių stulpai už jo

Žemutinėje darželio terasoje – sodelio pavadinimas, antra lietuviška vėliava ir naujausias darželio turtas - Rūpintojėlis.

Rūpintojėlis Klivlando lietuvių darželyje

Rūpintojėlis Klivlando lietuvių darželyje

Pats darželio išdėstymas taip pat prasmingas – jo kūrėjas Zikaras pasirinko ir sukūrė jį lyros formos.

Klivlando Rokfelerio parke yra kelios dešimtys tokių kultūrinių darželių, tačiau lietuviškasis - vienas seniausių ir didžiausių.

Darželis nuniokotas juodaodžių per rasinius neramumus XX a. 7 dešimtmetyje, bet po to atkurtas Vinco Apaniaus ir Kęstučio Šukio (šį jų darbą atmena jiems dedikuotas suolelis vidurinėje darželio terasoje).

Nors tai nėra pažymėta sodelyje, tačiau įdomu, jog kai kurie darželio medžiai sodinti žymiosios JAV lietuvės dainininkės Anna Kaskas.

Šv. Jurgio lietuvių bažnyčia

Klivlande stovimasyvi senutė (1921 m.) Šv. Jurgio lietuvių bažnyčia (6527 Superior Avenue). Ji - labai panaši į Detroito Šv. Antano bažnyčią, dviejų aukštų. Viršuje - didelė bažnyčios salė, apačioje kadaise veikusios mokyklos klasės, o rūsyje vykdavo pasaulietiniai lietuvių pobūviai ir susitikimai.

Klivlando Šv. Jurgio lietuvių bažnyčia

Klivlando Šv. Jurgio lietuvių bažnyčia

Deja, mokinių klasėse nebėra, o ir pačioje bažnyčioje paskutinės mišios laikytos 2009 m. Taupydama lėšas Klivlando vyskupija ją uždarė. Tuo metu tai buvo seniausia veikianti lietuviška parapija JAV, įkurta 1895 m. (iš pradžių turėjo kitą, mažesnę, bažnyčią).

Planavusi už bažnyčios pastatą ir aplinkinį nemažą sklypą su istoriniu XIX a. namu gauti beveik 220 000 dolerių vyskupija turėjo tenkintis vos 11 000. Tokia yra nekilnojamojo turto kainų realybė nykstančiuose šio regiono didmiesčiuose - čia dar ir rajonas nesaugus. Žemę įsigijo Community Greenhouse Partners, kuri čia dabar augina daržoves, smulkius gyvūnus. Taip: miestai kaip Klivlandas ar Detroitas, su savo pigia žeme ir niekam nereikalingas namais, pamažu vėl tampa kaimiškais plotais - tai vadinama urbanistine žemdirbyste. Bažnyčios pastato griauti neplanuojama, pasak dabartinio šeimininko, projektuose numatyta jį rekonstruoti, atidaryti parduotuvę. Šiandien bažnyčia stovi apleista ir retkarčiais panaudojama filmams filmuoti (pvz. ten filmuotas filmas "Little Evil"). Lietuviškų detalių viduje nebėra.

Klivlando Šv. Jurgio bažnyčios vidus

Klivlando Šv. Jurgio bažnyčios vidus

Klivlando Šv. Jurgio bažnyčios teritorijoje auginamos daržovės

Klivlando Šv. Jurgio bažnyčios teritorijoje augnamos daržovės

Lietuviškos bažnyčios uždarymas Klivlande nesukėlė tokių protestų, kaip kai kuriose kitose benduromenėse, nes viena lietuviška bažnyčia ten dar liko. Ji veikia šiaurrytiniame Klivlande, į kur iš Šv. Jurgio bažnyčios apylinkių XX a. pab. persikėlė nemaža dalis lietuvių. Kartu išsikėlė ir lietuvių bendruomenės centras: rajone aplink Šv. Jurgio bažnyčią, kur kadaise veikė ir lietuvių klubai, lietuvių institucijos, lietuvių verslai, nieko lietuviško neliko. Į naująją bažnyčią perkelti ir daugelis lietuviškų atributų iš Šv. Jurgio bažnyčios, tiesa, ne visi (pvz. vienas šoninis altorius parduotas nelietuvių bažnyčiai vakarų pakrantėje).

Šiaurės rytų Klivlando lietuvių bažnyčia, mokykla, paminklai

Dievo Motinos Nuolatinės Pagalbos bažnyčia (18022 Neff Rd) – dalis masyvaus lietuviško komplekso, vieno didžiausių Amerikoje ir sukurto žymiausių XX a. lietuvių.

 Dievo Motinos Nuolatinės Pagalbos bažnyčia

Dievo Motinos Nuolatinės Pagalbos bažnyčia

Bažnyčia gali pasirodyti gana paprasta, net funkcionalistinė, bet, pažvelgus iš arčiau, galima pamatyti daug lietuviškų detalių. Iš vidaus bažnyčia atrodo it laivas – tikėjimo ir lietuvybės laivas, plaukiantis per rūstų vandenyną.

Viduje vienos įspūdingiausių detalių – Lietuvos miestų bei miestelių, kuriuose yra Mergelės Marijos kultai, bareljefai – Žemaičių Kalvarijos, Pažaislio, Šiluvos. Dėl šių bareljefų bažnyčia net retkarčiais vadinama „Lietuvos Madonų šventove“.

Du bareljefai su Madonomis bažnyčioje

Du bareljefai su Madonomis bažnyčioje

Altorius – tradicinis medinis, jame - du bokštai su dideliais kryžiais-saulėmis. Kryžiai-saulės - tiek krikščioniškas, tiek pagoniškas simbolis, kuris šioje bažnyčioje, kaip ir daugelyje JAV lietuvių bažnyčių, atvaizduotas daug kartų, pavyzdžiui – kiekvieno bokštelio bažnyčios viduje viršuje ir bažnyčios viršūnėje iš išorės.

Bažnyčioje mišios laikomos lietuvių ir anglų kalbomis. Bažnyčia kampuotų formų, statyta 1950-1952 m., po 4000 dipukų (lietuvių, pasitraukusių nuo sovietinės okupacijos) antplūdžio. Architektas irgi dipukas - Stasys Kudokas, daug kūręs tarpukario Kaune, o interjerą įrengė garsus išeivijos dailininkas Kazys Varnelis, taip pat Lietuvą palikęs dėl Sovietų okupacijos. Madonų bareljefai – to paties likimo menininko Ramojaus Mozoliausko darbas. Jie rengti 1987 m. kai bažnyčia modernizuota ir dar labiau sulietuvinta. Tuo metu pastatytas ir altorius, sukurta Eduardo Kersnausko.

Vienas bažnyčios vitražų dedikuotas dipukams, o langas – rožė – pačiam Stasiui Kudokui.

Dipukams dedikuotas vitražas

Dipukams dedikuotas vitražas

Pati parapija yra senesnė nei Nuolatinės Dievo Motinos Pagalbos bažnyčia, bet anksčiau parapijiečiai melsdavosi paprastame name. Ir net pastatę bažnyčią, dipukai nesiliovė kurti. Taip atsirado didelė lietuviška mokykla (1962 m.), pagražinta Šv. Kazimiero skulptūra nugariniame fasade. Skulptūra ten atsirado 1984 m., švenčiant Lietuvos 60—ąsias krikšto metines.

Nuolatinės Dievo Motinos pagalbos bažnyčios mokykla bei skulptūra Šv. Kazimierui

Nuolatinės Dievos Motinos pagalbos bažnyčios mokykla bei skulptūra Šv. Kazimierui

Greta – ir lietuvių vienuolynas, puoštas lietuviškais kryžiais, kur gyveno mokykloje lietuviukus mokiusos seserys kazimierietės. Deja, abu pastatai savo pirmine paskirtimi nebenaudojami ir šiuo metu išnuomoti kitoms reikmėms. Mokykla veikė kaip nuolatinė nuo 1962 iki 1988 m., tiesa, dar ir dabar šeštadieniais lietuviai ten mokomi lietuvių kalbos.

Dievo Motinos Nuolatinės pagalbos vienuolynas

Dievo Motinos Nuolatinės pagalbos vienuolynas

Lietuvišką kompleksą užbaigia Paminklas lietuvių atvykimo į Klivlandą šimtmečiui bažnyčios priekyje (architektas Eduardas Kersnauskas). Kadangi Lietuva buvo sovietų okupuotą, į paminklą inkorporuoti ir kovos už laisvę sikboliai – partizano veidas, Vyčio kryžius ir užrašas trimis kalbomis: "Give me liberty or hive me death" (anglų k.), "Dieve, Lietuvą Gink!" (lietuvių k.), "Redde Quod Debes" (lotynų k („Atiduok, ką privalai“). Be to, paminkle yra kryžius, Rūpintojėlis ir trys vėliavų stiebai, naudojami per atmintinas dienas. Rūpintojėlį sukūrė Ramojus Mozoliauskas.

Memorialas kritusiems už Lietuvos laisvę

Paminklas lietuvių atvykimo į Klivlandą šimtmečiui

Memorialo kritusiems už Lietuvos laisvę fragmentas

Paminklo lietuvių atvykimo į Klivlandą šimtmečiui fragmentas

Lietuvių bendruomenės centras šiaurrytiniame Klivlande

Netoli bažnyčios Klivlande yra ir pasaulietinis Lietuvių bendruomenės centras (adresas 877 E 185). Jame – lietuviškas restoranas, baras, vakarėlių erdvė. Centras žavi lietuviškų detalių gausa, jame taip pat telpa ir archyvas, o, antrame aukšte, salė, dažnai nuomojama ir ne lietuviams – surinktos lėšos padeda išlaikyti centrą.

Klivlando lietuvių klubas

Klivlando lietuvių klubas

Klivlando lietuvių klubo vidus

Klivlando lietuvių klubo vidus

Kaip ir naujoji Klievlendo lietuvių bažnyčia, bendruomenės centras pastatytas 1973 m., po to, kai dauguma lietuvių įsikūrė šiame rajone. Senasis lietuvių klubas, veikęs prie Šv. Jurgio bažnyčios, sudegė dar iki tol.

Nors pats bendruomenės centras iš išorės atrodo gana paprastas, ant jo – ir stilizuotas, išeivijoje paplitęs Vytis.

Stilizuotas Vytis ant lietuvių klubo Klivlande

Stilizuotas Vytis ant lietuvių klubo Klivlande

Klivlando lietuviškos vietos, susijusios su prezidentu Antanu Smetona

Klivlande ir daug su Lietuvos prezidentu Antanu Smetona (prezidentavusiu 1926 – 1940 m.) susijusių lietuviškų vietų.

Lietuvos prezidentas Antanas Smetona sovietiams 1940 m. okupavus šalį pasitrauk į Vakarus. Galiausiai apsigyveno Klivlande, kur 1944 m. žuvo gaisre (jau buvo pabėgęs, tačiau grįžo kažko pasiimti, gal dokumentų, ir užtroško dūmuose). Namas, kuriame žuvo Smetona, tebestovi, dabar jis gyvenamas juodaodžių (kaip ir visas tas rajonas).

Namas, kuriame žuvo Antanas Smetona

Namas, kuriame žuvo Antanas Smetona

JAV lietuviai Antano Smetonos veiklą vertino nevienareikšmiškai – dalis jo nemėgo dėl autoritarinio režimo, kiti mylėjo. Dėl to, kad dalis lietuvių JAV buvo prieš jį nusiteikę, Smetonai nebuvo leista apsistoti ir Lietuvos ambasadoje Vašingtone. Tačiau kaip tik Klivlande buvo susitelkę Smetonos gerbėjai tautininkai, todėl Smetona pasirinko būtent šį miestą. Tačiau ir Klivlande Smetonų šeimos gyvenimas nebuvęs lengvas – jam nebuvo leista dirbti, jis neturėjo jokių lėšų šaltinio iš tuo metu jau okupuotos Lietuvos, tad privalėjo išgyventi iš labdaros. Dėl šios priežasties ir pats namas, kuriame Smetona gyveno ir žuvo, toks paprastas. Paprastas ir Antano Smetonos kapas All Souls kapinėse. Antnaui Smetonai ir Sofijai Smetonienei skirtos tik dvi eilinės kriptos kolumbariumo sienoje - jos atrodo kaip tūkstančiai kitų kapų.

Mauzoliejus, kur ilsisi Antanas Smetona

Mauzoliejus, kur ilsisi Antanas Smetona

Antano Smetonos kapas

Antano Smetonos kapas

Po to, kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę 1990 m., netilo siūlymai perlaidoti Antaną Smetoną Lietuvoje. Klivlando lietuviai su tuo nesutinka: galvoja, kad perlaidojus Lietuvoje galimi kairiųjų ar antitautinių elementų išpuoliai prieš Smetonos kapą, be to, Smetonų palikuonys toliau gyvena Amerikoje, o ir pats Smetona esą sakęs, jog jis nebenorės atgulti Lietuvoje net tuo atveju, jei ši atgaus nepriklausomybę, nes bus negrįžtamai paveikta sovietų. Kaip misijos „Tikslas – Amerika“ metu įsitikino misijos dalyviai Aistė ir Augustinas Žemaičiai, Antano Smetonos atminimas Klivlande yra saugomas išskirtinai pagarbiai, galimai net garbingiau nei tai būtų daroma Lietuvoje.

Telšių ješiva (Telshe yeshiva)

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje būta ženklios žydų bendruomenės, dalis kurios emigravo į JAV. Nors lietuvių ir žydų bendruomenės istoriškai daug ryšių JAV neturėjo, įdomu tai, kad viena didžiausių lietuvių kilmės žydų institucijų įsikūrusi toje pačioje Klivlando šiaurrytinėje dalyje, kaip ir svarbiausi lietuvių centrai.

Ta instirucija yra Telšių ješiva (Telshe yeshiva) - svarbi žydų religinė mokykla (28400 Euclid Avenue). Ji pavadinta garbei Telšių ješivos, įkurtos 1875 m. ir uždarytos Lietuvą okupavusių sovietų 1940 m. Taip sutapo, kad sovietų okupacijos pradžios metu du ješivos mokytojai ieškojo paramos ješivai Jungtinėse Valstijose. Išgirdę naujienas iš Lietuvos jie nutarė pasilikti JAV ir atkurti "Telšių ješivą" ten. 1960 m. ši ješiva dar įkūrė padalinį Čikagoje.

Telšių ješivos įėjimas

Telšių ješivos įėjimas

Iš pradžių ješiva veikė senamiestyje, kol įsigijo sklypą Euklido preimeistyje. Pačiu piko metu ješiva turėjo 700 mokinių, tačiau neatlaikė kitų naujų atsidariusių ješivų konkurencijos ir šiuo metu joje – apie 170 mokinių. Tačiau didžiuliai pastatai liko. Įspūdingiausias jų - pastatas su pagrindine sale, biblioteka antrame aukšte su daugybe senų knygų, dalis jų – ir iš Lietuvos.

Telšių ješivos mokslo salė

Telšių ješivos mokslo salė

Tarp kitų pastatų – ir mokykla vaikams (kurie ješivos komplekse ir gyvena), butai ješivos mokiniams (gyvenimui su šeimomis) ir pan. Priešingai nei Vakarų civilizacijoje, ješivos mokslai pabaigos neturi – dauguma mokinių taip ir lieka mokiniais visą gyvenimą, studijuoja Torą, diskutuoja apie jos tiesas su mokslo draugais, kartais nukreipiami teisinga linkme vyresnėlių. Dauguma mokinių ješivos teritorijos taip niekad ir nepalieka, arba tai daro tik labai retai (kai vyksta atostogų), tad ješivos kompleksas pats savaime primena nedidelį miestelį.

Patekti į ješivą – nebūtinai lengva užduotis. Nors „Tikslas – Amerika“ dalyviams pavyko visa apžiūrėti ir nufotografuoti, esama istorijų, kai norėję ten apsilankyti buvo išprašyti. Kaip pasakojo ješivos mokiniai, Euklido priemiestis saugiu nelaikomas ir ješiva net sulaukia grasinimų, tad neretai išties, saugumo sumetimais, įleidžiami ne visi. Sėkmė labai priklauso nuo asmens, kurį sutiksite teritorijoje visų pirma – nusiteikęs jis bus padėti ir aprodyti, ar ne.

Telšių ješivos mokiniai

Telšių ješivos mokiniai

Ješivoje dalis mokinių vis dar – litvakų kilmės. Pavadinimas „Telšių“ („Telshe“) taip pat rašomas nemažai kur, nors paties ryšio su Telšių miestu instutucija ir nebeturi. Nebėra ir mokinių, kurie Lietuvoje būtų gimę dabar ir atvykę į šią ješivą mokytis. Dauguma bestudijuojančių – iš griežtų žydų ortodoksų šeimų, o tokių Lietuvoje, po Sovietų vykdytos griežtos ateistinės politikos, praktiškai nelikę.

Mokslo kalba yra anglų, maldų – hebrajų kalba. Jidiš kalba, kuria šnekėjo dauguma Lietuvos žydų, nebevartojama.

 


Lietuviškų vietų žemėlapis

Visos lietuviškos vietos, aprašytos šiame straipsnyje, yra tiksliai pažymėtos interkatyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):

Interaktyvus lietuviškų vietų Klivlande žemėlapis

Click to learn more about Lithuania: Ohajus, JAV 7 Comments

Deitonas (Ohajas)

Nors Deitonas yra toli nuo kitų lietuviškų JAV miestų, įspūdingo lietuviško paveldo čia itin daug.

Pagrindinė lietuviška vieta Deitone yra Šv. Kryžiaus lietuvių bažnyčia. Ji unikali tuo, jog nepaisant to, kad pastatyta 1912-1913 m. kaip nedidelė ir gan paprasto stiliaus bažnyčia (projektuota Amerikos architekto W. L. Jaeckle), XX a. 5 dešimtmetyje ji perstatyta į vieną labiausiai lietuviškų JAV bažnyčių. Prie šio sulietuvinimo prisidėjo lietuvišką modernų tautinį stilių kūrę Jonas Mulokas, Adolfas Valeška, Vytautas Kazimieras Jonynas. Nors nedidelis bažnyčios dydis ribojo jų galimybes sukurti jiems įprastą lietuvišką fasadą su Baroko įkvėptais bokštais, jie padarė viską, ką galėjo: atsirado lietuviškas tautinis špilis, gražūs vitražai.

Deitono Šv. Kryžiaus lietuvių bažnyčia

Deitono Šv. Kryžiaus lietuvių bažnyčia

Šoniniai vitražai išpuošti lietuviškais koplystulpiais. Vitražuose už altoriaus atvaizduotas Kryžių kalnas prie Šiauių, kuriam tuo sovietinės okupacijos metu metu kaip tik grėsė pavojus iš sovietų būti nugriautam ir išdraskytam. Šoniniai altoriai papuošti tradiciniais lietuviškais medžio raižiniais, kryžiais-saulėmis. Net menkiausios detalės, tokios kaip bažnyčios durys, nepamirštos – jos dabintos Gediminaičių stulpais. Daugelis medžio raižinių - vietinio dievdirbio Džordžo Mikalausko darbas.

Deitono Šv. Kryžiaus lietuvių bažnyčios altorius

Deitono Šv. Kryžiaus lietuvių bažnyčios altorius


Deitono lietuvių bažnyčioje Šv. Mišių metu

Deitono lietuvių bažnyčioje Šv. Mišių metu


Deitono lietuvių bažnyčios vitražai

Deitono lietuvių bažnyčios vitražai


Gediminaičių stulpai ant įėjimo į Deitono lietuvių bažnyčią

Gediminaičių stulpai ant įėjimo į Deitono lietuvių bažnyčią


Deitono Šv. Kryžiaus lietuvių bažnyčios vidus

Deitono Šv. Kryžiaus lietuvių bažnyčios vidus

Kaip ir dauguma JAV lietuvių bažnyčių, Deitono bažnyčios žemutiniame aukšte, dydžiu prilygstančiame pagrindinei bažnyčios daliai, kur laikomos Mišios, vyksta bendruomenės renginiai, tokie kaip Kūčios. Tenai irgi daug tautinių detalių – gražus medinis lietuviškas Vytis (su užrašu „Tegyvuoja Lietuva“), sukurtas Antano Lukoševičiaus 1914 m., kas liudija jį esant senesnį už pačią Lietuvos Respubliką, daug kitų lietuviškų drožinių.

Deitono lietuvių bažnyčios pirmas aukštas, kur kabo 1914 m.  Vytis

Deitono lietuvių bažnyčios pirmas aukštas, kur kabo 1914 m. Vytis

Bažnyčios pašonėje stovi didinga Trijų kryžių šventovė, 1965 m. dedikuota Lietuvos kankiniams: šimtams tūkstančių lietuvių, nužudytų per sovietų vykdytą genocidą ar ištremtų iš Tėvynės dėl tautybės ar religinių pažiūrų. Šventovė taip pat simbolizuoja Trijų kryžių paminklą Vilniuje kuris tuo metu buvo nuverstas ir atstatytas tik Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Originalas Vilniuje pagamintas iš cemento, o Deitono Trys kryžiai – iš tradicinio medžio.

Trijų kryžių šventovė greta Deitono lietuvių bažnyčios

Trijų kryžių šventovė greta Deitono lietuvių bažnyčios

Taip pat šalia bažnyčios yra Šv. Jono šventovė (1967), ant kurios įvardyti lietuviai rėmėjai. Plazda Lietuvos ir Amerikos vėliavos. Bažnyčios viduje Lietuvos vėliava kabo kartu su Vengrijos – kai vengrų bažnyčia buvo uždaryta, lietuviai juos priglaudė savojoje.

Deitono Šv. Kryžiaus šventovė

Deitono Šv. Kryžiaus šventovė

Gatvė šalia bažnyčios pavadinta „Ritos“, anot vietos lietuvių, taip pat lietuvio garbei, bet niekas negali pasakyti kas jis buvo ir kodėl gatvė gavo šį vardą.

Senojo Šiaurės Deitono rajonas, kuriame stovi ir lietuvių bažnyčia, nuo seno buvo apgyventa imigrantų iš Europos; kiekviena bendruomenė kūrėsi apie savo bažnyčią. Prie įvažiavimo į teritoriją, netoliese tilto, yra keletas tai atmenančių ženklų – tai pagrindinių imigrantų kilmės valstybių vėliavos, tarp kurių ir Lietuvos vėliava. Taip pat imigrantų siena, kurioje taip pat galima rasti Lietuvos vėliavą (šalia Amerikos, Lenkijos, Vengrijos, Čekijos, Airijos ir Vokietijos).

Memorialas su vėliavomis šiauriniame senajame Deitone

Memorialas su vėliavomis šiauriniame senajame Deitone

Pastatas su siena šiauriniame senajame Deitone

Pastatas su siena šiauriniame senajame Deitone

Tarptautinė siena šiauriniame senajame Deitone

Imigrantų siena šiauriniame senajame Deitone

Senajame Šiaurės Deitone būta ir Lietuvių klubo. Apie 2000 m. jis parduotas čekams bei slovakams, ir jokių lietuviškų detalių nebelikę (dabar ten – čekoslovakų klubas). Dar yra ir restoranas "Amber Rose", įkurtas Ambrose (lietuviškai – Ambrazaičio) šeimos. Ten tarp "lietuviškų patiekalų" prekiaujama ir vėžlių sriuba. Toks patiekalas Lietuvoje nežinomas, tačiau Deitone ir kitur JAV Vidurio Vakaruose jis laikomas labai lietuvišku. Kaip pasakojo vietiniai, vėžlių sriubą išpopuliarino vietos lietuviai per Antrąjį pasaulinį karą, kai mėsos kiekiai būdavo dozuojami, tačiau netaikyti ribojimai vėžlienai. Iki pat šių dienų „lietuviška vėžlių sriuba“ tiekiama ir per lietuviškas Deitono šventes.

Čia buvo lietuvių klubas (Senasis Šiaurės Deitonas)

Čia buvo lietuvių klubas (Senasis Šiaurės Deitonas)

Lietuviškų vietų žemėlapis

Visos lietuviškos vietos, aprašytos šiame straipsnyje, yra tiksliai pažymėtos interkatyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):

Interaktyvus lietuviškų vietų Deitone žemėlapis

Click to learn more about Lithuania: Ohajus, JAV No Comments

Jangstaunas (Ohajas)

Jangstauną, kadaise svarbų plieno pramonės centrą, itin paveikė didysis JAV rasių kraustymasis, kurio metu baltaodžiai (ir lietuviai) paliko miestą. XX a. 4 dešimtmetyje jis taip neteko 62 proc. savo gyventojų.

Miesto klestėjimo laikotarpiu vietos lietuviai ten pastatė kuklią Šv. Pranciškaus lietuvių bažnyčią. Ji tebestovi, nors teritorija aplink ją, kur seniau gyventa lietuvių, apleista, užaugusi žole ir medžiais, negyvenami namai matyti tik kur ne kur, kitur išgriauti. Keli namai, kuriuose dar esama gyvybės, apgyventi juodaodžių, nes lietuviai, kaip ir kiti baltieji, išsikraustė. Bažnyčia uždaryta 1979 m.

Jangstauno lietuvių bažnyčia

Jangstauno lietuvių bažnyčia

Įdomu tai, kad, priešingai nei atrodo, buvusi lietuvių bažnyčia nėra apleista. Sekmadieniais ji naudojama nekatalikiškos kongregacijos, kurios dauguma narių atvyksta iš priemiesčių. Ant bažnyčios nebėra nieko, kas bent kiek primintų jos lietuvišką istoriją.

Lietuviškų vietų žemėlapis

Visos lietuviškos vietos, aprašytos šiame straipsnyje, yra tiksliai pažymėtos interkatyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):

Interaktyvus lietuviškų vietų Ohajuje žemėlapis

Click to learn more about Lithuania: Ohajus, JAV No Comments

Akronas (Ohajas)

Akrono lietuvių bendruomenės istorija gana liūdna: nors lietuviai ten įstengė įkurti savo atskirą Šv. Petro bažnyčią dar antrajame XX amžiaus dešimtmetyje, bet jau XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje jų parapija paversta teritorine ir taip visas lietuviškumas ilgainiui nunyko, bažnyčia vėliau buvo nugriauta.

Vienintelis dalykas, kuris dar primena lietuvybės istoriją - Birutos gatvė, kurioje ir stovėjo bažnyčia. Gatvė pavadinta LDK kunigaikštienės Birutės (prieš šimtą metų kartais vadintos ir „Biruta“) garbei. Ta teritorija mieste, kurioje ši gatvė yra, kadaise priklausė "Lietuvių žemės vystymo kompanijai" (Lithuanian Land Development company).

Birutos gatvės pradžia, iš kur matyti čia stovėjusios lietuviškos bažnyčios vieta width=

Birutos gatvės pradžia, iš kur matyti čia stovėjusios lietuviškos bažnyčios vieta

Akronas apsuptas kaimelių kitos bendruomenės, kuriai savo paveldą pavyko išlaikyti kur kas labiau, nei lietuviams – amišų. Jie dėl religinių priežasičų gyvena panašiai, kaip XIX a. ar dar seniau: važinėja karietomis, nenaudoja elektros, kalba vokiečių kalbos dialektu, kuriuo kalbėjo jų imigrantai protėviai prieš daugelį kartų.

Lietuviškų vietų žemėlapis

Visos lietuviškos vietos, aprašytos šiame straipsnyje, yra tiksliai pažymėtos interkatyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):

Interaktyvus lietuviškų vietų Ohajuje žemėlapis

Click to learn more about Lithuania: Ohajus, JAV No Comments

Lietuviško paveldo rytiniuose JAV Vidurio Vakaruose žemėlapis

Lietuviško paveldo vakariniuose JAV vidurio Vakaruose (Mičigane, Ohajuje) ir vakariniame Ontarijuje (Kanada) žemėlapis.

Daugiau informacijos apie lietuvišką paveldą Ohajuje, Mičigane, Ontarijuje.

Click to learn more about Lithuania: Mičiganas, Ohajus, Ontarijas 2 Comments