Gabalėliai Lietuvos Lietuviškos vietos ir paveldas užsienyje

Islandija

Islandija lietuviams brangi dėl to, kad 1991 m. vasarį tapo pirmąja šalimi, pripažinusia Lietuvos nepriklausomybę. Nuo paskelbimo buvo praėję jau metai, bet žingsnis vis tiek drąsus - juk TSRS dar neketino pasiduoti. Dažniausiai pasaulyje būna taip, kad nepriklausomybę visos šalys "pragmatiškai" pripažįsta tik tada kai ją pripažįsta ir buvęs okupantas ar kolonizatorius. Valstybės, atsiradusios iš konflikto, pasmerktos dešimtmečius likti nepripažintomis (kaip Somalilandas ar Šiaurės Kipras). Islandija, vedama užsienio reikalų ministro Jono Baldvino Hanibalsono, rizikavo: teko pasirūpinti alternatyviais keliais gauti išteklių, kuriuos seniau pirko iš Sovietų Sąjungos.

2006 m. Lietuva organizavo padėkos Islandijai akciją - tikėtasi, kad kiekvienam islandui padėkos parašą parašys vienas lietuvis. Tam būtų reikėję 300 000 parašų - pavyko surinkti per 200 000, jie įteikti Islandijos prezidentui. Kur šiuo metu saugomi parašai informacijos neaptikau.

~2006 m. ėmė sparčiai kilti ir lietuvių skaičius Islandijoje.

Esame įpratę, kad, atrodo, daugybė žmonių kur nors iš Lietuvos išvažiuoja, bet nuvykę į daug didesnes šalis "ištirpsta": ką reiškia 40 000 lietuvių daugiamilijoniniame Londone. Islandijos atvejis - kitoks. Šioje šalyje iš viso gyvena vos 310 000 žmonių (mažiau, nei Kaune), taigi nors lietuvių ten išvyko tik ~2 300, jie jau yra antra pagal dydį tautinė mažuma po lenkų ir sudaro 0,7% šalies žmonių - panašiai, kaip Londone ir nedaug mažiau nei Airijoje. Tiesa, kai Islandiją supurtė krizė (2009 m.) lietuvių skaičius ten nebekilo, bet paskui vėl šovė į viršų.

Daugiausiai vietos lietuviams tarnauja ir 2012 m. iš Lietuvos atidaryti tiesioginiai skrydžiai į Islandijos sostinę Reikjaviką. Taip Islandija tapo mažiausiai gyventojų turinčia šalimi, į kurią yra tiesioginiai skrydžiai iš Lietuvos. Dar įspūdingiau žinant, kad atstumas Vilnius-Reikjavikas net 2863 km: didesnis, nei į Tel Avivą, Barseloną ir kitas vietas, į kur iš Lietuvos skraidoma tiesiogiai.

Islandijoje yra lietuvių kolektyvai, mokyklėlė, bet materialaus paveldo nėra. ~2006 m. Reikjavike veikė baras "Vilnius", kurio simbolis buvo Gedimino pilis.

Baras Vilnius Reikjavike

Seniau, iki Antrojo pasaulinio karo, modernios aviacijos, Islandija tebuvo labai atoki žvejybinė Danijos kolonija Atlanto vandenyne, neskandinavų ten beveik nebuvo. Visgi, kaip aprašoma žurnalistiniame tyrime "Paviliojo Islandija", jau tada ten gyveno vienas Lietuvos pilietis Teodoras Bieliackinas, daug rašęs į Lietuvos spaudą apie tą šalį ir priverstinai ten pasilikęs kai Lietuvą 1940 m. okupavo rusai (Sovietų Sąjunga).

Taip pat skaitykite: to paties autoriaus straipsnis apie Islandiją ir jos lankytinas vietas.

Click to learn more about Lithuania: Vak. Europa, Islandija No Comments