Gabalėliai Lietuvos Lietuvių rajonai ir paveldas užsienyje

Pensilvanija (JAV)

Pensilvanija yra antra JAV pagal lietuvių skaičių (82 000). Tai - ir seniausia užjūrio lietuvių bendruomenė. Mat lietuviai čia kėlėsi dar nuo XIX a. (1865 m.), kuomet Pensilvanijoje atrastas anglis, svarba prilygęs naftai šiandien.

Kanklės ties Lietuvių muzikos salės Filadelfijoje įėjimu.

Lietuviškos vietos Pensilvanijos Anglies regione

Anglies telkiniai, priešingai nei gamyklos, buvo ne didmiesčiuose, o plynuose laukuose valstijos rytinėje dalyje. Vos juos atradus aplink išdygdavo miesteliai, kuriuos bematant apgyvendindavo sunkiai dirbti pasiryžę imigrantai iš skurdžių, laisvės stokojančių Europos kraštų - jų tarpe ir tada dar carinės Rusijos okupuotos Lietuvos. Darbas 10 valandų per dieną, 6 dienas per savaitę, gaunant 25 centus už valandą, atrodė geriau, nei carinė priespauda. Anglys išseko, o buvę juodadarbiai liko, ir štai šiandien ten gyvena jau ketvirtos, penktos kartos lietuviai (taip pat airiai, italai, lenkai, olandai, slovakai).

Pensilvanijos žemėlapis. Anglies kasimo regionas išskirtas raudonai, o žaliai sužymėtos šiame tekste minimos vietos. ©Augustinas Žemaitis.

Daugybėje tokių miestų ir miestelių (virš 20) yra lietuvių kapinės ir bažnyčios. Mišios, tiesa, paprastai laikomos vien angliškai - per šitiek kartų lietuvių kalba visai ar iš dalies nunyko (priešingai nei į didmiesčius nauji lietuviai po 1907 m. čia beveik nebeimigravo). Bet bažnyčių dekoras, kur pastatai dar naudojami religijai, tebespinduliuoja lietuvybę, jame gausu lietuviškų užrašų. Lietuviški pavadinimai - šv. Kazimiero, Šv. Jurgio, Šiluvos mergelės, Vilniaus mergelės - tiesa daug kur pakeisti, arba tos bažnyčios jau nebeveikia (iš ~40 bažnyčių likę ~10-20). Itin smarkiai lietuviškos bažnyčios naikintos ~2008 m (beje bent iki 1980 m. lietuviškų bažnyčių lankomumas regione dar augo, priešingai kitų bendruomenių tendencijoms).

Atminimo lenta Mažajajai Lietuvai Pensilvanijos Anglies regione

Atminimo lenta Mažajai Lietuvai Pensilvanijos Anglies regione

Pensilvanijos Anglies "lietuviškasis" regionas susideda iš dviejų labai skirtingų dalių. Pietinis Anglies regionas yra kaimiškas, jis susideda iš mažų miestelių, pastatytų beveik vienu metu (XIX a. pabaigoje) stačiakampiais kvartalais greta atrastųjų anglies klodų. Penkiolikoje jų pastatytos lietuviškos bažnyčios, daugybėje yra ir lietuvių kapinės, milžiniškos (pagal miestelius) lietuvių mokyklos. Kai kuriuose kaimuose lietuviai net šiandien sudaro apie 30% žmonių (štai 307 gyventojus turinčiame Selceryje (Seltzer) jie sudaro 27,46% žmonių, Naujojoje Filadelfijoje (New Philadephia) - 16,97% iš 1616 gyventojų, Kumboloje (Cumbola) - 15,06% iš 382. Virš 9% lietuviai sudaro ir gretimuose miesteliuose: Mainersvilyje (Minersville, 4686 gyv.), Mahanojuje (Mahanoy City, 5725 gyv.), Barnsvilyje (Barnesville, 2076 gyv.), Ringtaune (Ringtown, 2558 gyv.), Frakvilyje (Frackville, 8631 gyv.) bei kitur). Visos šios vietovės patenka į lietuviškiausių JAV vietų dvidešimtuką, net 16 iš 20 jo gyvenviečių - Pensilvanijoje, 15 - Anglies Regione. Skuikilo apygarda, kuri dengia didžiąją pietinio Anglies regiono dalį, yra lietuviškiausia JAV (~5% žmonių - lietuviai).

Lietuvybės 'altorius' vienoje iš Amerikos lietuvių bažnyčių Pensilvanijoje. Iš kairės į dešinę: JAV, Lietuvos ir Vatikano vėliavos; sovietinio genocido paveikslas; Marijos paveikslas liaudiškuose rėmeliuose; Vilniaus TV bokštas (sausio įvykių scena); kryžius su sausio 13 d. aukomis

Pietinio Anglies regiono lietuvybės širdis - Šenandorius (Shenandoah), XIX-XX a. amžių sandūroje vadintas Amerikos Vilniumi. Būtent ten (o ne Lietuvoje) dar spaudos draudimo laikais išleistas pirmasis pasaulyje lietuviškas romanas, per 40 metų tas miestelis turėjo lietuvius merus, o lietuvių ten 15%, yra atminimo lenta, vadinanti Šenandorių "Little Lithuania", net šešios lietuvių kapinės. Tame regione taip pat įsikūrė pirmasis lietuviškas pučiamųjų orkestras ("mainerių orkestras"), veikia lietuvių muziejus. Būtent ten vyksta kasmetinės Lietuvių dienos - seniausias tautinis festivalis JAV, pradėtas vykdyti dar 1914 m. Tiesa, dalyvių, kaip ir žmonių apylinkėje, mažėjo: ~1880 m. Šenandorius buvo tankiausiai apgyvendinta žemės vieta, 1910 m. ten gyveno 25 774 žmonės, 1960 m. 11 073, o 2010 m. surašymas suskaičiavo tik 5 071. Tai dažnas vadinamojo Anglies Regiono (Coal Region) gyvenviečių likimas; bendra jų populiacija nuo 1930 m. nukrito trečdaliu. Aplink jas gausu apleistų šachtų, kuriose kadaise triūsė ir dešimtys tūkstančių lietuvių.

Lietuviška Šv. Jurgio bažnyčia (dešiniau) greta kitos bažnyčios 1950 m. atviruke.

Šiaurinis Anglies regionas visai kitoks: tenykščiai "miesteliai" (Vilks Baris, Skrantonas, Pitstonas ir kiti) suaugo į vieną didelį miestą, maždaug Vilniaus dydžio. Skirtingose jo dalyse lietuvių procentas varijuoja nuo 1% iki 4% (Pitstone). Tenai irgi yra lietuvių bažnyčios, kapinės - bet, priešingai Pietiniam anglies regionui, jos gerokai didesnės, nes juk statytos didesniems miestams ir miesteliams. Deja, kelios didžiausios lietuvių bažnyčios nugriautos. Bet pati įdomiausia išliko: Skrantono Tautinė lietuvių bažnyčia, tautiniais sumetimais atsiskyrusi nuo Vatikano (nes popiežių laikė esant palankų lenkams ir pan.). Tebeveikia keturi lietuvių klubai - jie didžiuojasi savo istorija, nors šiandien priima ne tik lietuvius. Regione yra ir Kasulaičio ežeras: labiausiai nuo Lietuvos nutolęs lietuviškai pavadintas ežeras.

Lietuviškai nuspalvintas hidrantas prie Pitstono lietuvių klubo

Lietuviškai nuspalvintas hidrantas prie Pitstono lietuvių klubo

Kasulaitis, beje, yra tarp mažumos Pensilvanijos lietuvių pavardžių, kurios rašomos taip pat, kaip dabar. Imigracija į Pensilvaniją vyko dar tada, kai nebuvo J. Jablonskio standartizuotos lietuvių rašybos, todėl pavardes, dažnai beraščių imigrantų, imigracijos pareigūnai į dokumentus įrašydavo labai įvairiai - ir pagal lenkišką, ir pagal anglišką rašybą, ir su galūnėmis, ir be: Abrachinsky, Abraczinsai, Sabaliauckene, Babeackas, Bakszis, Bakszys, Baranauckas, Bartkiawiczus, Bessaparis, Besuspraris, Bickauskas, Blewas, Kutchinskas, Kutchinsky... (Visa tai - nuo Šenandoriaus apylinkių lietuvių kapinių antkapių).

Leidėjų Bočkauskų kapas Mahanojuje

Didžiausio pasaulyje tuo metu lietuviško laikraščio Saulė leidėjų kapas Mahanojaus lietuvių kapinėse, pietiniame Anglies regione

Visame Anglies regione yra galimybių nusileisti į senas šachtas ir patirti, ką jautė sunkiai plušdami lietuviai, nueiti į kasybos muziejus, kur tarp svarbiausių regiono tautybių irgi minimi lietuviai, ir t.t.

Dar vienas anglies miestas, kur būta daug lietuvių - nuo kitų lietuvių "kolonijų" nutolęs Duboizas. Ten yra lietuvių bažnyčia, kapinės.

Duboizo lietuvių bažnyčia Pensilvanijoje.

Lietuviškos vietos Pensilvanijos didmiesčiuose

Daug lietuviško yra ir Pensilvanijos sostinėje Filadelfijoje. Ten veikia trys lietuvių bažnyčios, dvi kurių (Šv. Kazimiero ir Andriejaus) pasižymi itin tautiniais interjerais, perteikiančiais ne vien religijos, bet ir Lietuvos istoriją. Ten yra Lietuvių muzikos salė - Lietuvių klubas senesnis už pačią Lietuvos Respubliką. Priešingai Anglies regionui, Filadelfijoje dalis lietuvių yra kilę ne iš angliakasių, bet imigravę vėliau: po Antrojo pasaulinio karo ar šiais laikais. Bendruomenė ten gyvesnė ir kadangi daug kas tebeveikia, tai puiki vieta patirti tokią lietuvių bendruomenę, kokia ji buvo kažkada, su kasmetėmis lietuviškomis mugėmis, lietuviška mokykla prie bažnyčios ir t.t.

Lietuvių muzikos salė Filadelfijoje.

Lietuviško paveldo nemažai ir Pitsburge, buvusioje Amerikos plieno sostinėje, į kurio metalurgijos fabrikus prieškariu ir tarpukariu vagonais vežtas anglis iš Anglies regiono. Ten yra viena įspūdingiausių visos Amerikos lietuviškų vietų: Tarpukario Lietuvos lėšomis sukurta Lietuvių auditorija Pitsburgo universitete, kurios interjeras subtiliai perteikia lietuvybę. Kartu su kitomis tautinėmis auditorijomis, ją yra populiaru lankyti amerikiečių turistams. Tiesa, be šios auditorijos, Pitsburge mažai kas lietuviško veikia: bažnyčios uždarytos dar ~1990 m., vienuolynas neseniai nugriautas. Tačiau yra dvejos didelės lietuvių kapinės galima pasigerėti buvusių lietuviškų pastatų didybe, Vyčiais dekore ir t.t.

Lietuvių klasė Pitsburgo mokymosi katedroje

Lietuvių klasė Pitsburgo Mokymosi katedroje

Taip pat mažesnės lietuvių bendruomenės su savo bažnyčiomis buvo ir Istone [Easton] bei Redinge [Reading].

1930 m. net trys Pensilvanijos miestai pateko į daugiausiai skaičiumi (ne procentu) lietuvių turėjusių Amerikos didmiesčių sąrašą (tai vienintelė tokia valstija): Filadelfija buvo trečia (po Čikagos ir Niujorko), Pitsburgas aštuntas, o Skrantonas - dešimtas.

 


Ekspedicijų dienoraščiai

Šis enciklopedijos straipsnis parengtas ir informacija surinkta „Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų metu, pilni ekspedicijų dienoraščiai – čia:

“Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų po Pensilvaniją dienoraščiai

 


Lietuviškų vietų žemėlapis

Visos lietuviškos vietos, aprašytos šiame straipsnyje, yra tiksliai pažymėtos interaktyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijų metu (spauskite nuorodą):

Interaktyvus lietuviškų vietų Pensilvanijos valstijoje žemėlapis

Click to learn more about Lithuania: Pensilvanija, JAV 60 Comments

Šenandas ir Pietinis Anglies regionas, Pensilvanija

Pietinis Pensilvanijos Anglies regionas dar yra vadinamas "Mažąja Lietuva" (Little Lithuania) - šitiek jo miesteliuose gyvena lietuvių (didžiausias procentas Amerikoje!), šitoks svarbus jis kadaise buvo lietuvių kultūrai (būtent čia išleistas pirmasis lietuviškas romanas). Kone kiekvienas miestelis čia turi (ar turėjo) lietuvišką bažnyčią, kapines, klubus.

Atminimo lenta Mažajai Lietuvai Šenandoriuje

Atminimo lenta Mažajai Lietuvai Šenandoriuje

Lietuvių bažnyčios stebina savo vitražų puošnumu (o juk visa tai savo aukomis sukūrė skurdūs lietuviai angliakasiai). Lietuvių kapinėse įdomu paskaityti ant antkapių surašytas prieš 100 metų mirusių lietuvių trumpas gyvenimo istorijas senąja lietuvių kalba (kur gimė, kaip mirė...), didesnėse – pažiūrėti puošnius paminklus ir antkapius. Be to, regione yra svarbių visai Lietuvos istorijai vietų, pastatų su lietuviškais simboliais fasaduose.

Maunt Karmelio lietuvių mokyklos fasadas su Vyčiu

Maunt Karmelio lietuvių mokyklos fasadas su Vyčiu

Aplink - rūdijančios anglies kasyklų, ~1900 m. taip masinusių lietuvius, liekanos, kasimo atliekų krūvos. Ir daug miestelių tiesiomis gatvėmis ir apleistais pastatais: kadaise žmonės čia gyveno itin tankiai, kad kuo daugiau liktų vietos kasykloms, o dabar gyventojų mažiau nei galėtų būti, boluoja nebenaudojami pastatai, išgriovus pastatus (deja, ir daugybę lietuviškų) likę tušti sklypai.

Hazletono lietuvių bažnyčia

Hazletono lietuvių bažnyčia

Iš viso regione lietuviai sudaro 5% žmonių. Čionykštė Skuikilo apygarda yra lietuviškiausia Amerikoje.

Griaunamas anglių skaldymo pastatas netoli Šenandoriaus

Griaunamas anglių skaldymo pastatas netoli Šenandoriaus. Jis - jau vienas paskutinių iš daugybės, kuriuose dirbdavo tūkstančiai lietuvių

Šenandorius (Shenandoah) - Amerikos Vilnius

Regiono širdis - Šenandorius (Shenandoah, 5500 gyv.), dar vadinamas Šenandu, pravardžiuotas Amerikos Vilniumi. Lietuvių čia net šiandien per 14 proc. Šenandoriaus lietuvybės širdis ilgiau nei šimtmetį buvo 1891 m. neogotikinė dvibokštė Šv. Jurgio lietuvių bažnyčia, giliausią lietuvišką istoriją turėjusi bažnyčia visame Amerikos žemyne, pilna lietuviško meno, kurį kūrė ar iš menkų algų pirko lietuviai šachtininkai. Ji buvo beveik pripažinta JAV paveldu, bet po kontroversiško proceso ir nepaisant lietuvių protestų ir to, kad tai buvo vienintelė ant tvirtos žemės pastatyta miestelio bažnyčia, vyskupijos sprendimu Šv. Jurgio bažnyčia nugriauta. Lėšas, kurias buvo surinkęs bažnyčios pripažinimui paveldu, lietuvių komitetas skyrė atminimo lentai, kurioje pagerbiama Pietinio Pensilvanijos Anglies regiono "Mažoji Lietuva" (ji stovi pačiame Šenandoriaus centre - Centre ir Main gatvių kampe).

 Šenandoriaus Šv. Jurgio bažnyčios vieta ir bažnyčios nuotrauka

Šenandoriaus Šv. Jurgio bažnyčios vieta ir bažnyčios nuotrauka

Šenandoriaus pravardė "Amerikos Vilnius" nestebina: šis miestas net 40 metų turėjo lietuvius merus ir būtent čia 1904 m. išleistas pirmasis lietuviškas romanas "Algimantas" (autorius - V.Pietaris) - dar tada, kai į Lietuvą lietuvišką spaudą tegalėdavo įnešti knygnešiai ("Algimanto" leidykla „Dirva“ stovėjo 15 W Oak St; neaišku, ar dabar ten tas pats pastatas). Taigi, Šenandoriaus reikšmė lietuvių literatūrai panaši kaip Tilžės ar Karaliaučiaus. Tais laikais miestelio būta daug didesnio: ~20 000 žmonių (kai kuriuose šaltiniuose - 40 000), iš jų ketvirtis lietuviai; tuo metu "Ripley's believe it or not" skelbė, kad Šenandorius yra tankiausiai planetoje gyvenama vieta.

 Vieta, kurioje išleistas pirmasis pasaulyje lietuviškas romanas

Vieta, kurioje išleistas pirmasis pasaulyje lietuviškas romanas

Toks traukimasis būdingas visiems regiono miesteliams: nuo 1930 m. jie susitraukė bent perpus, kai kuriuose teliko vos ketvirtis buvusių gyventojų. Gal tai ir išsaugojo lietuvių kultūrą: naujų imigrantų (juodaodžių, lotynų amerikiečių) čia iki pat 2000 m. buvo mažai, tad senosios bendruomenės toliau vyrauja. Kai lietuvių šitiek daug nemaža tikimybė susirasti vyrą ar žmoną irgi lietuvį: būna kad net trečioje ar ketvirtoje kartoje žmogus yra grynakraujis lietuvis.

Visgi tam, kas yra dabar, toli iki to, kas kadaise buvo. ~1898 m. miestelyje lietuviams priklausė: 59 tavernos, 17 parduotuvių, 5 mėsos turgūs, 4 siuvyklos, 8 akmentašyklos, 3 kirpyklos, šaltkalvis, 5 laidojimo namai, 5 arklidės ir 2 leidyklos! Kažin, ar kuris pačios Lietuvos miestas galėjo tam prilygti - juk Lietuvos verslus anuomet valdė žydai, lenkai ir vokiečiai.

Šiandien belikę vos keli lietuviški verslai. Tarp jų "Lucky's" restoranas (iš tikro pavadintas šeimininkų Lukošiūnų garbei), kuriame dar yra ir kažkiek lietuviškų patiekalų, taip pat Varnelių restoranas (Vernales). Lietuvybė regione tokia sena, kad čia susiklostė savi lietuviški patiekalai ar pusiau angliški jų pavadinimai. "Boilo" yra krupniką primenantis gėrimas, kuris paprastai neparduodamas, nes lietuvių šeimos jį gaminasi pačios. Kotletukai vadinami "bandukies", netikras zuikis "Lucky's" restorane parduodamas kaip "kishki" ir pan. Žr. straipsnį apie Lietuvos išeivijos virtuvę.

Kiškis Lucky restorane / parduotuvėje

Kiškis Lucky restorane / parduotuvėje

Šenandoriaus aukštumų (Shenandoah Heights) lietuvių kapinės

Anų laikų didybė atsispindi net šešiose miestelio lietuvių kapinėse, kuriose - tūkstančiai kapų. Tai – daugiausiai lietuvių kapinių vienoje vietoje visoje Amerikoje. Seniausios yra Šv. Jurgio kapinės, kuriose laidota nuo 1892 iki 1934 m. Ties jų įėjimu – lietuviškas užrašas, o vienas kapų yra Andriaus Strupinsko, kuris buvo galimai pirmasis lietuvis kunigas Amerikoje (tas kapas pažymėtas ir naujai pastatyta lentele, kad jį būtų lengviau rasti).

Bet čia, kaip ir kitur Anglies regione, geriau kapinėse ne ieškoti konkrečių kapų, o paskaityti įrašus, kurių kai kurie - labai išsamūs, rašo, kur gimė, kaip mirė, be to, visur vartojama senoji lietuvių kalba, o pavardės visaip iškraipytos: čia sulenkintos, čia suanglintos. Juk dauguma imigrantų būdavo beraščiai ir į Amerikos dokumentus pavardes imigracijos pareigūnai įrašydavo tokias, kokias išgirsdavo. Taip "Antanas Jonauskas" tapo "Anthony Yanousky", "Adomas Sinkevičius" - "Adam Sincavage" ir pan. Yra tarmiški užrašai "Matka Mariona Siklakienie", "Tevas Mateušes Stiklakis" ir pan.

Šv. Jurgio lietuvių kapinių įėjimas

Šv. Jurgio lietuvių kapinių įėjimas

Kalvarijos Mergelės kapinės įkurtos 1911 m. po konflikto tarp kunigo ir parapijiečių (kitais duomenimis, po šio konflikto įkurtos kitos kapinės). Parapijiečiai įkūrė savo privačias kapines ir, paėmę bažnyčios pastato valdymą, net pasiskambindavo varpais, kai ten eidavo laidotuvių procesijos (kunigas tose laidotuvėse atsisakydavo dalyvauti).

Senas kapas Kalvarijos Mergelės kapinėse

Senas kapas Kalvarijos Mergelės kapinėse

Šitokie konfliktai buvo apėmę daug ankstyvųjų (~1900 m.) Amerikos lietuvių parapijų. Mat lietuviai, paaukoję sunkiai šachtose uždirbtus pinigus bažnyčiai, bijojo, kad kunigai netinkamai valdys turtą (pvz. nebelaikys lietuviškų mišių, dėl kurių jie ir statėsi bažnyčias, neleis bažnyčios patalpose vykdyti tautinių veiklų), todėl jie reikalavo, kad bažnyčių turtas priklausytų jiems, o kunigai tik gautų algą. Tačiau Romos katalikų bažnyčia reikalavo turtą (ypač bažnyčių pastatus) perduoti jai.

Viena pagrindinių priežasčių tokiems konfliktams buvo ta, kad XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuviai (ir Amerikos lietuviai) buvo susiskaldę į kelias stovyklas: labai religingų ir tų, kuriems Amerikos lietuvių bažnyčios buvo reikalingos labiau kaip erdvė tautinei veiklai (juk ten kas sekmadienį susitikdavo lietuviai, kartu švęsdavo, šokdavo liaudiškus šokius ir t.t.). Pastarieji netgi skųsdavosi, kad religinės apeigos bažnyčioje vyksta per ilgai. Kunigai į juos žiūrėdavo kreivai, kaip į nelabai tikinčius ar katalikus-apsimetėlius. Būtent ši tautiškai nusiteikusių lietuvių grupė ir turėdavo didžiausią įtaką tarp tų, kurie reikalaudavo bažnyčias perduoti valdyti nekunigams.

Ilgainiui Romos katalikų bažnyčia per teismus perėmė Šv. Jurgio lietuvių bažnyčios valdymą, ir Kalvarijos Mergelės lietuvių kapinės irgi tapo katalikiškomis. Tačiau, atrodo, ~1900 m. pasauliečių aktyvistai buvo teisūs: bažnyčioje, statytoje jų pinigais, galiausiai ne tik neliko lietuviškų mišių, ji dargi buvo nugriauta. Jos akmenis dar gali pamatyti suverstus prie Kalvarijos Mergelės kapinių. Iš pradžių Romos katalikų bažnyčia žadėjo iš tų akmenų lietuviams sumūryti bent simbolinę varpinę, tačiau pažadus pamiršo.

Bažnyčios akmenys Šenandoriaus kapinėse

Bažnyčios akmenys Šenandoriaus kapinėse

Katalikai lietuviai Šenandoriuje laikui bėgant įsteigė dar tris naujesnes kapines. Lurdo Mergelės lietuvių kapinėse įspūdingiausias memorialas – Aleksandro ir Viktorijos Semenių šeimos Lurdas su lietuviškais užrašais. Fatimos Mergelės lietuvių kapinės turi panašų Lurdą kunigui Juozapui Antanui Karaliui, kuris 41 metus tarnavo Šenandoriaus lietuvių bažnyčios klebonu ir būtent jis pasiekė galutinę pergalę prieš pasauliečius perimdamas bažnyčią Vatikano naudai. Taip pat jis ženkliai rėmė sovietų okupuotą Lietuvą.

Semenių šeimos Lurdas Šenandoriuje

Semenių šeimos Lurdas Šenandoriuje

Kunigo Karaliaus lurdas Šenandoriuje

Kunigo Karaliaus lurdas Šenandoriuje

Šenandoriaus Aušros Vartų kapinės (angliškai vadinamos Aušros Mergelės – Lady of Dawn – kapinėmis) turi išlikusius lietuviškus vartus su lietuviškais užrašais ir bareljefais.

Aušros Vartų lietuvių kapinių Šenandoriuje įėjimas

Aušros Vartų lietuvių kapinių Šenandoriuje įėjimas

Aušros Vartų lietuvių kapinių Šenandoriuje įėjimas

Aušros Vartų lietuvių kapinių Šenandoriuje įėjimas

Aušros Vartų kapinių bareljefas

Aušros Vartų kapinių bareljefas

Įdomi ir sena Amerikos lietuvių ložės Laisvės kapinių (Liberty Cemetery of the Supreme Lodge of Lithuanians in America) istorija - čia palaidoti ~50 1900 m. galingos organizacijos narių. Organizacija sekė Jonu Šliūpu – kairiuoju, kritikavusiu katalikų bažnyčią. Šliūpo sekėjai paprastai bažnyčios nelankydavo, o lietuviškai veiklai įsteigdavo atskirus lietuvių klubus, taip pat neretai turėdavo ir atskiras nereligines kapines. Tačiau Ložė, kaip ir kitos panašios organizacijos, ilgainiui išmirė, nes po Antrojo pasaulinio karo lietuviai smarkiai nusiteikė prieš kairiuosius pamatę, kaip elgiasi sovietų okupantai Lietuvoje. Nebelikus kam prižiūrėti kapinių jos – labiausiai apleistos ir liūdniausios Šenandoriuje.

Šenandoriaus Lietuvių laisvės kapinių įėjimas

Šenandoriaus Lietuvių laisvės kapinių įėjimas

Nuo Šenandoriaus Aukštumų [Shenandoah Heights] šlaito gražiai matosi Šenandoriaus miestas. Kadaise jame dominavo du neogotikiniai lietuvių Šv. Jurgio bažnyčios bokštai. Bažnyčia neužmiršta, dar pamatysi net ją prisiminti raginančių reklamų, kurias užsakė vietos lietuviai.

Į Šenandorių taip pat ketinama perkelti ir Lietuvių muziejų iš Frakvilio (žr. žemiau).

Šenandoriaus apylinkės: gretimi lietuviški miesteliai

Nuo Šenandoriaus iki aplinkinių "lietuviškų" miestelių ir kaimų tėra keli ar keliolika kilometrų. Tačiau lietuviai atsikėlė čia dar tada, kai pasaulis tik svajojo apie automobilius, o nuvykti ir tokį atstumą vežimais ar pėsčiom buvo sunku. Tad kiekviename kaime pastatyta sava atskira lietuviška bažnytėlė: visos nedidelės, dauguma tik su vienu bokštu ar išvis be jų.

Kai lietuvių netoliese gyveno šitiek daug, tradicijas saugoti buvo lengviau - dar ~1970 m. lietuviškų bažnyčių lankomumas kilo, kai kitų etninių parapijų jau smuko; kai kurios lietuvių parapijos ~1985 m. dar net pasistatė naujas bažnyčias (todėl, nors visos parapijos šimto ir daugiau metų senumo, kelių bažnyčių pastatai modernūs).

Eilinio miestelio Mahanojaus tiesi gatvė

Eilinio miestelio Mahanojaus tiesi gatvė

Visgi 2008 m. vyskupijos nusprendė sujungti kiekvieno miestelio etnines parapijas į vieną. Šiaip ar taip, lietuviškos pamaldos niekur jau seniai nebuvo nelaikomos: juk praėjo trys ar penkios kartos nuo angliakasių imigrantų - tad vyskupijai atrodė nelogiška laikyti be paliovos mažėjančiuose kaimuose po kelias bažnyčias. Bet bažnyčios su jų senais lietuviškais užrašais, lietuvybe dvelkiančiu dekoru yra svarbūs kultūros ir istorijos židiniai, todėl jas bendruomenės visomis išgalėmis gynė. Nors kalba nunyko, kitos lietuviškos tradicijos (rankdarbiai, tautiniai šokiai, maistas) puoselėjamos.

Daugelyje Anglies regiono miestelių ant stulpų kabo Amerikos karų veteranų nuotraukos ir pavardės. Tai leidžia pamatyti, kiek miestelyje būta lietuvių: juk lietuvių pavardės dažnai (bet, dėl suanglinimo, tikrai ne visada) baigiasi "as" ar "is". "Owski", "Avage" ir pan. - taip pat dažnai lietuviškos pavardės, tik su nuimtomis galūnėmis (bet gali būti ir lenkiškos).

Frakvilio lietuvių kvartalas ir kapinės

Vienas miestelių, kur lietuvybės likę daugiausiai - Frakvilis (šiandien – 4000 gyv., 1930 m. – 8000). Visas jo kvartalas aplink Apreiškimo Mergelei Marijai (Anncuiation BVM) bažnyčią - lietuviškas. Prie bažnyčios durų, ant jos kertinio akmens - ir lietuviški užrašai („Apreiškimo Panales Švenč Banyčia 1934“), bokšte – lietuviškas kryžius-saulė. Viduje – lietuviški vitražai, Aušros Vartų Marijos paveikslas. Bažnyčia naudojama rečiau ir nebėra oficialiai lietuviška, todėl kai kurios lietuviškos detalės panaikintos (šitaip pasielgta daug kur Pietiniame Anglies regione).

Frakvilio lietuvių bažnyčia

Frakvilio lietuvių bažnyčia

Kvartale prie bažnyčios veikė Lietuvių muziejus (2022 m. jis uždarytas, o eksponatai bus perkeliami į naujas patalpas Šenandoriuje). Muziejus įkurtas 1982 m., jis surinkęs daug daiktų, kuriuos su savimi XIX a. atsivežė lietuvių imigrantai, šeimos relikvijų. Tuo metu lietuviai labiau domėjosi Tėvyne, o ne savo gyvenimu Amerikoje, ir kolekcionavo lietuviškus daiktelius, tačiau ilgainiui surinkta ir įdomių eksponatų susijusių su Pietinio anglies regiono lietuviais: daugybės čia veikusių brolijų ir seserijų ženklai, nešioti prisisegus prie drabužių ar laidotuvių nuotraukos – jas siųsdavo per „Geležinę uždangą“ iš ar į Sovietų Sąjungą, kad giminės anapus pamatytų, kas miręs, o kas gyvas (nes tekstą sovietai cenzūruodavo). Yra lietuviškų liaudies dirbinių, kuriuos sukūrė niekada Lietuvoje nebuvę vietos lietuviai, senų Amerikos lietuvių laikraščių ir kt. Labai pageidautina muziejų lankyti kartu su kuo nors, kas išmano eksponatus ir gali daug papasakoti (kadangi jau susitarsite dėl įleidimo, turėtų atsirasti ir toks žmogus).

Frakvilio lietuvių muziejus

Frakvilio lietuvių muziejus

Frakvilio lietuvių muziejaus viduje

Frakvilio lietuvių muziejaus viduje

Brolijos simbolis Frakvilio muziejuje

Brolijos simbolis Frakvilio muziejuje

Frakvilio lietuvių muziejus

Lietuvių mitingas tarpuakrinėje nuotraukoje Frakvilio lietuvių muziejuje

Greta - Frakvilio lietuvių kvartalo raudonaplytė Apreiškimo parapijos salė (1957 m.).

Atokiau nuo lietuviškojo kvartalo, miestelio vakaruose yra didelės Frakvilio lietuvių kapinės, kuriose laidoti ne vien Frakvilio, bet ir aplinkinių miestelių lietuviai. Oficialiai ten veikia kelios skirtingų parapijų kapinės (Žirardvilio ir Maizevilio - 1956 m., Frakvilio - 1945 m.), bet matomų ribų tarp jų nėra.

Frakvilio kapinių įėjimas

Frakvilio kapinių įėjimas

Mahanojaus lietuvių bažnyčia, kapinės

Kaip lietuvių literatūrai svarbus Šenandorius, lietuvių muzikai - Mahanojus (Mahanoy City; 4000 gyv. šiandien, 16000 gyv. 1910 m.). Mat anuomečiai angliakasiai čia įkūrė pirmąjį lietuvišką pučiamųjų orkestrą: "Mainerių orkestrą".

Miestelyje yra Šv. Juozapo lietuvių bažnyčia, statyta 1888-1893 m. ir seniausia regione. Priešingai daugeliui kitų Pietinio Anglies regiono gyvenviečių, 2008 m. sujungiant Mahanojaus parapijas nutarta palikti pagrindine būtent lietuvių bažnyčią. Tiesa, ji pervadinta Motinos Teresės, ją aplankiusios 1995 m., garbei ir smarkiai rekonstruota, panaikinant kai kurias tautines detales. Pertapytas vidus – už altoriaus dabar visų šešių sujungtų miestelio parapijų pavadinimuose figūravusių šventųjų vaizdų freska. Viena dar likusi lietuviška detalė – vitražai, ant kurių lietuvių aukotojų pavardės. Tiesa, tai nėra autentiški XIX a. vitražai: jie sukurti XX a. viduryje vietoje senųjų. Todėl, be lietuviškų pavardžių, užrašai ant jų angliški, nes tuo metu daugelis lietuvių angliškai jau mokėjo panašiai ar net geriau, nei lietuviškai, buvo gimę JAV. Tačiau antrame aukšte prie choro išlikę seni XIX a. vitražai su lietuviškais užrašais. Siekiant, kad bažnyčia kuo labiau atspindėtų ir uždarytąsias bažnyčias, prie jos pastatyta papildoma siena, ant kurios iškabinti uždarytų bažnyčių vitražai.

Mahonjaus lietuvių bažnyčia

Mahonjaus lietuvių bažnyčia

Mahanojaus lietuvių bažnyčios vidus

Mahanojaus lietuvių bažnyčios vidus

Mahanojuje lietuviškų pastatų buvo gerokai daugiau - deja, daugelis jų nugriauti 2010 m. ir vėliau.

Mažytis Mahanojus garsėjo ir kaip miestas, kuriame leistas vienu metu didžiausias pasaulyje laikraštis lietuvių kalba – „Saulė“. Paskutinė didžiulė medinė trijų aukštų jo leidykla, tatyta 1916 m., nugriauta 2021 m. (laikraštis, ėjęs nuo 1888 m., nustojo būti leidžiamas 1959 m., kai anglų kalba jau stūmė lietuvių kalbą iš daugelio šeimų – ypač mišrių).

"Saulės" lietuvių laikraščio leidykla

"Saulės" lietuvių laikraščio leidykla

Saulės lietuvių laikraščio leidykla (fasadas)

Saulės lietuvių laikraščio leidykla (fasadas)

Lietuviams Mahanojuje priklausė ir Lietuvių bankas, kurio pastatas, deja, nugriautas 2023 m. Įdomu, kad banką įsteigė kunigas (Simonas Pautienius), mat tų laikų Amerikoje tokie tautiniai bankai būdavo labiau socialinė paslauga nei verslas: tiesiog, vietiniai bankai nenorėdavo skolinti imigrantams. Tačiau bėgant metams it šiai diskriminacijai palaipsniui pasibaigus, šios priežasties banko egzistavimui neliko, Antrojo pasaulinio karo laikais bankas susijungė su kitu JAV banku. Paskutiniu savo laikotarpiu pastatas stovėjo tuščias. Ant pastato fasado buvo datos 1903-1923.

Mahanojaus lietuvių bankas (su arkiniu langu)

Mahanojaus lietuvių bankas (su arkiniu langu) iki nugriovimo

Mahanojaus lietuvių banko vidus

Mahanojaus lietuvių banko vidus iki nugriovimo

Mahanojuje stovėjo dar daugiau lietuviškų pastatų: lietuvių mokykla (uždaryta 1972 n., nugriauta 2010 m., dabar ten apjungtosios parapijos parkingas) ir lietuvių vienuolynas, kuris tebestovi, tačiau vienuolės ten nebe lietuvės ir lietuviškų detalių viduje nelikę.

Į pietus nuo miestelio, tarp kitų kapinių, stūksančios Šv. Juozapo lietuvių kapinės labiausiai stebina Bočkauskų šeimos kapu su įspūdinga statula. Bočkauskai – tai „Saulės“ leidėjai, o jų kape atsispindi to meto lietuvių-lenkų kultūrų konkurencija, kai tokios kilmingos šeimos neapsispręsdavo, ar jie labiau lietuviai, ar lenkai. Dėl šios priežasties kai kurių Bočkauskų pavardės antkapiuose išraižytos sulenkintai (Boczkowski), kai kurių – lietuviškai (Boczkauskas, ne Bočkauskas, nes „č“ raidė dar nebuvo įsivyravusi).

Leidėjų Bočkauskų kapas Mahanojuje

Leidėjų Bočkauskų kapas Mahanojuje

Paties leidėjo Bočkausko kapas

Paties leidėjo Bočkausko kapas

Be to, į šiaurę nuo Mahanojaus yra ir dar vienos, senosios Mahanojaus lietuvių kapinės. Jos - visiškai apleistos, užaugusios mišku, antkapiai išvartyti. Jas Šv. Juozapo parapija įsteigė dar 1922 m. (tokia data lietuviškai parašyta ant vartų), pradėti laidoti lietuviai, tačiau tada paaiškėjo, kad vandenys ten per aukštai, žemė kapinėms netinkama, ir nutarta steigti naujas kapines (žr. aukščiau). Palaidotų žmonių artimiesiems siūlyta juos perlaidoti, bet ne visi tam turėjo ar skyrė lėšų, tad dalis lietuvių taip ir pasiliko pamirštose, neprižiūrimose senosiose kapinėse.

Apleistos senosios Mahanojaus lietuvių kapinės

Apleistos senosios Mahanojaus lietuvių kapinės

Apleistos senosios Mahanojaus lietuvių kapinės

Apleistos senosios Mahanojaus lietuvių kapinės

Maizevilis ir Žirardvilis: lietuvių bažnyčios ir gatvė

Maizevilyje buvo vienintelė JAV taip pavadinta Šiluvos Marijos bažnyčia (14 North Nice Street). Ji statyta 1967 m. senajai - Šv. Liudviko - sudegus. Parapijiečiai - daugiausiai jau gimę Amerikoje – parinko naujajai bažnyčiai lietuviškesnį pavadinimą, juk buvo Lietuvos sovietinės okupacijos laikai ir lietuvybė buvo labai aktuali. Bažnyčios vidus irgi buvo įrengtas labai lietuviškai, vitražus sukūrė garsusis V. K. Jonynas, virš altoriaus vitražuose buvo ir Gedimino stulpai - tačiau dabar bažnyčia uždaryta, užrakinta.

Maizevilio Šiluvos Mergelės lietuvių bažnyčia

Maizevilio Šiluvos Marijos lietuvių bažnyčia

Maizevilio ir gretimo Gilbertono kaimų gyventojų netektys net pietinio Anglies regiono mastais milžiniškos: nuo 5500 gyv. 1910 m. jie susitraukė iki vos 750 gyv. šiandien.

Kaime tebeliko vienintelis JAV Šiluvos Marijos bulvaras (Our Lady of Šiluva Blvd), įkurtas panašiu metu, kaip ir bažnyčia: iš tikro tai buvęs užvažiavimas ant dabar panaikinto kelio. Tiesa, lentelės su gatvės pavadinimu ten nerasi, jis pažymėtas tik planuose.

Maizevilio Šiluvos Mergelės bulvaras (nueina tolyn)

Maizevilio Šiluvos Mergelės bulvaras (nueina tolyn)

Žirardvilyje (Girardville, 1500 gyv. šiandien, 5000 gyv. 1930 m.) stovi Šv. Vincento Pauliečio lietuvių bažnyčia. mišias 1904 m. parapija laikydavo operos teatre (aišku, jo, stovėjusio 27 E. Main St., seniai nebeliko: miesteliui tampant kaimu jis paverstas kinu, riedučių sale ir galiausiai nugriautas). Dabartinė mūrinė anglų neogotikos stiliaus bažnyčia stovi nuo 1926 m., puošnus interjeras 1978 m. perdažytas paprasčiau; išliko seni vitražai, kurių viename - net trispalvė ir Jogailos kryžius. Daug lietuviškų pavardžių tarp aukotojų atskiriems meno kūriniams.

Žirardvilio lietuvių bažnyčia

Žirardvilio lietuvių bažnyčia

Nors mišios lietuviškai nebevyksta seniai, bažnyčia didžiuojasi savo kilme ir, kaip įprasta JAV, mažumų kultūra akcentuojama, kol dar yra ką akcentuoti. Net oficialiame parapijos tinklapyje būdavo skelbiama "Mūsų šaknys visad bus Lietuvoje", įterpiama lietuviškų frazių, tegu ir verstų su žodynu (pvz. "May the Name of Jesus Christ be praised forever" išversta "Gegužes Jezaus Kristaus Vardas buti giriamas amžinai!"). Tiesa, dabar jau parapija panaikinta.

Žirardvilio lietuvių bažnyčios vitražas

Žirardvilio lietuvių bažnyčios vitražas

Toliau į pietus: lietuviškas paveldas palei 209 kelią

209 kelias driekiasi 15-25 km į pietus nuo Šenandoriaus ir palei jį pilna kitų lietuviškų anglies miestelių.

Ten esančioje Tamakvoje yra viena vos kelių tebeveikiančių regiono lietuviškų bažnyčių. Tai - Šv. Petro ir Povilo lietuvių bažnyčia (307 Pine St), kurios interjeras yra garsaus Amerikos lietuvių skulptoriaus ir architekto V. K. Jonyno kūrinys (1976 m.), persmelktas unikaliu jo stiliumi. Ant bažnyčios stogo puikuojasi lietuviškas kryžius saulė - tiesa prie bažnyčios stovėjęs lietuviškas kryžius nuimtas ir pakeistas paprastu. Apskritai, Alentauno vyskupija (kuriai priklauso pietinis Anglies regionas) itin agresyviai naikino bažnyčių tautiškumą, todėl nors lietuviškos detalės kitose JAV bažnyčiose, kurios oficialiai nebesivadina lietuviškomis, pasiliko, Anglies regione jos buvo sunaikintos (išskyrus tas, kurias pakeisti būtų labai brangu, pvz. vitražus). Pati bažnyčia ~2018 m. smarkiai rekonstruota, prarado dalį Jonyno užmanymo. Pvz. Jonyno kryžiaus kelio stotys pakeistos atvežtomis iš kitos bažnyčios, nuimtos statulos nuo fasado, dėl vandens tekėjimo pašalintas bokštelis, pakeistas dekoras už altoriaus. Daugelis nuimtų detalių liko parapijos patalpose (pvz. perkeltos į zakristiją). Tiesa, rekonstrukcija yra ir teigiamas dalykas iš tos pusės, kad ji reiškia, jog vyskupija nusprendė bažnyčią palikti kaip vienintelę mieste - Tamakvoje, kaip ir Mahanojuje, būtent į lietuvių bažnyčią, pervadintą Jono XIII vardu, sukeltos visos buvusios miesto parapijos. Naujoji Tamakvos bažnyčia yra sujungta su senąja, statyta 1927 m., kur lietuviai melsdavosi iki 1976 m. Ten dabar - parapijos salė, vyksta rengimas pirmai komunijai. Ta bažnyčia iš karto statyta kaip daugiafunkcis pastatas (mokyklai ir t.t.) su mintimi ateityje pastatyti "normalią" bažnyčią, kas padaryta 1976 m.

Tamakvos lietuvių bažnyčia

Tamakvos lietuvių bažnyčia iki rekonstrukcijos

Tamakvos lietuvių bažnyčios vidus

Tamakvos lietuvių bažnyčios vidus

Tamakva regione vienas didesnių miestelių: turi 7000 gyv. ("Aukso amžiuje" čia gyveno 13 000 gyv.). Lietuvių 1906 m. gyveno 106 šeimos, 1917 m. 235 šeimos - žinant, kad šeimų tais laikais būta didelių, lietuviai galėjo sudaryti apie 10% tamakviečių. Anie žmonės dabar ilsisi miestelio pietuose Owl Creek Road, kur yra Šv. Petro ir Povilo lietuviškos kapinės. Jų pažiba – seni apleisti vartai su užrašu „Lithuanian Cemetery“ bei dviem trispalvėm po juo.

Tamakvos lietuvių kapinių vartai

Tamakvos lietuvių kapinių vartai

Tomis pat kapinėmis naudojosi ~7 km į rytus nuo Tamakvos esančiame Koaldele (Coaldale) buvusi lietuvių parapija, kuriai priklausė Šv. Jono Krikštyojo bažnytėlė. Pastaroji uždaryta, o ir miestelis susitraukė labiau: nuo 7000 iki 2000 gyv. Ant bažnyčios kertinio akmens liko lietuviškas užrašas su 1914 05 10 data. Pastatą įsigijo žmogus, kuriam jis kėlė sentimentų, nes šiame pastate vedė savo lietuvę žmoną, krikštijo vaikus, ir nenorėjo, kad jis taptų sandėliu. Patys gyvena klebonijoje, o bažnyčia palikta kaip buvo. Vyskupija bandė išsimontuoti vitražus, išimti kertinį akmenį, bet, buvę parapijiečiai ir naujasis savininkas pasiekė, kad bažnyčia liktų kokia buvo, išskyrus tik tai, kad vyskupija panaikino ant vitražų buvusias lietuviškas aukotojų pavardes.

Koldeilo Šv. Jono lietuvių bažnyčia

Koldeilo Šv. Jono lietuvių bažnyčia

Koldeilo Šv. Jono lietuvių bažnyčia

Koldeilo Šv. Jono lietuvių bažnyčia

Koldeilo Šv. Jono lietuvių bažnyčia

Koldeilo Šv. Jono lietuvių bažnyčia

Šenandorius yra lietuviškiausias JAV miestelis tarp turinčiųjų virš 5000 gyv., bet jei skaičiuoti visus kaimus virš 1000 gyv. tuomet pirmauja Naujoji Filadelfija (New Philadelphia), kur lietuviais surašinėtojams prisistatė apie 25% gyventojų - daugiau, nei bet kurios kitos tautybės. ~1910 m. kai miestelio būta dvigubai didesnio čia tvyrojo rimta įtampa tarp dviejų tautų: lietuvių ir airių. Abi įsteigė po bažnyčią; kad ir kaip atrodytų keista tokio dydžio kaime, abi veikė beveik iki šiol; deja, 2008 m. lietuviškoji Švč. Širdies (Sacred Heart) bažnyčia (naujasis pastatas statytas 1984 m.) buvo uždaryta. Dabar ten – bažnyčios kavinė, veikianti kartą per savaitę. Joje tebesiūlomi lietuviški kugeliai, tačiau visus lietuviškus simbolius (tokius kaip Rūpintojėlis) vyskupija pašalino.

Buvusi Naujosios Filadelfijos lietuvių bažnyčia

Buvusi Naujosios Filadelfijos lietuvių bažnyčia

Rūpintojėlis, kurį vyskupija nugriovė Naujojoje Filadelfijoje (nuotrauka)

Rūpintojėlis, kurį vyskupija nugriovė Naujojoje Filadelfijoje (nuotrauka)

Kad geriau suprastumėte, kiek įtakos turėjo lietuviai Nauojoje Filadelfijoje, žvilgtelkite į lietuvių mokyklos prie bažnyčios dydį (statyta 1926 m.). Ji apleista, be lietuviškų ženklų (tik pažiūrėjus pro įėjimo durų stiklą matosi lenta su lietuviška pavarde). Tebeveikia didžiulės Švč. Širdies lietuviškos kapinės.

Naujosios Filadelfijos lietuvių mokykla

Naujosios Filadelfijos lietuvių mokykla

Naujosios Filadelfijos lietuvių kapinės

Naujosios Filadelfijos lietuvių kapinės

Gretimas Midlporto kaimas dar 1948 m. (50 metų po didžiosios lietuvių imigracijos į Anglies regioną) turėjo pakankamai tautiškai nusiteikusių lietuvių, kad šie surinktų aukas savo kaime lietuvių bažnyčiai (nors Anglies regione yra ir naujesnių lietuvių bažnyčių, nauji pastatai kitur pastatyti nebent po gaisro ar plečiant esamas bažnyčias, o ši paskutinė įkurta plynoje vietoje). Tiesa, parapija ten neįkurta, kunigas atvykdavo iš Naujosios Filadelfijos. Dabar bažnyčia uždaryta, jokių lietuviškų detalių neliko.

Midlporto lietuvių bažnyčia

Midlporto lietuvių bažnyčia

Mainersvilio (Minersville, 4000 gyv. šiandien, 9000 gyv. 1930 m.) Šv. Pranciškaus Asyžiečio lietuvių parapija irgi buvo pasmerkta uždarymui, bet žmonės pasiekė įspūdingą pergalę Vatikane: po jų skundo šis pripažino, kad vyskupas neteisėtai uždarė jų bažnyčią. Deja, vyskupas pralaimėjimo nesiruošė pripažinti ir bažnyčią atidarė tik simboliškai: mišios ten vykdavo kartą per metus. Galiausiai 2020 m. bažnyčia vėl uždaryta "nes mažai naudojama"...

Mainersvilio lietuvių bažnyčia

Mainersvilio lietuvių bažnyčia

Ant kalno virš bažnyčios stūkso didžiulė buvusi Mainsersvilio lietuvių mokykla (veikia kaip nelietuviška; lietuvybės ženklų nelikę).

Mainersvilio lietuvių mokykla

Mainersvilio lietuvių mokykla

Atokiau miesto centro - Mainersvilio lietuvių kapinės, kuriose - didelis kryžius lietuviams, kariavusiems Antrajame pasauliniame kare.

Mainersvilio lietuvių kapinės - Antrojo pasaulinio karo paminklas

Mainersvilio lietuvių kapinės - Antrojo pasaulinio karo paminklas

Mainersvilyje yra ir kitos lietuvių kapinės, Lietuvių laisvės kapinės. Jos apleistos, užaugusios, kyla į kalnelį.

Mainersvilio Lietuvių laisvės kapinės

Mainersvilio Lietuvių laisvės kapinės

Sent Klero miestelio (3000 gyv. šiandien, 7000 gyv. 1930 m.) Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčios (441 South Nicholas St, statyta 1917 m.) prieigose dar gali pamatyti paskutinio mišias ten laikiusio lietuvio kunigo Jankaičio pavardę, bet, nors viskas palikta kaip buvo, pastatas – apleistas.

Sent Klero lietuvių bažnyčia

Sent Klero lietuvių bažnyčia

Sent Klero lietuvių bažnyčios informacinė lenta su kunigo pavarde

Sent Klero lietuvių bažnyčios informacinė lenta su kunigo pavarde

Sent Klere Šv. Kazimiero lietuvių kapinės (atidarytos 1929 m.), kurių pažiba - Šv. Kazimiero paminklas. Sent Klero vakaruose dar yra nereliginės Lietuvos sūnų kapinės, besidalinančios teritorija su Šv. Marijos kapinėmis (bendras įėjimas ir neatrodo, kad būtų atskiros kapinės, tačiau iš tikro lietuviai turi savo plotą, jų kapai greta vienas kito).

Šv. Kazimieras Sent Klero lietuvių kapinėse

Šv. Kazimieras Sent Klero lietuvių kapinėse

Sent Klero Lietuos sūnų kapinės

Sent Klero Lietuos sūnų kapinės

Palei 209-ąjį kelią yra ir Lakewood parkas, kuriame kasmet venčiamos Lietuvių dienos. Lietuivų dienos - seniausias kasmet be pertraukos vykstantis etninis renginys JAV. Jos vyksta nuo 1914 m., iš kurių 1922-1984 ir nuo 2021 m. - Lakewood parke. Lietuvių dienų data - savaitgalis, artimiausias Žolinei. Seniau Lietuvių dienos vykdavo vieną dieną per pačią Žolinę, lietuviai specialiai imdavo ne darbo dieną, jų atvažiuodavo ir 30000, važiuodvo 13 traukinių. Būdavo įprasta (ir iki šiol kartais pasitaiko), kad tuo metu regiono lietuviai prie namų iškeldavo trispalvę - tai tarsi Pensilvanijos lietuvių nacionalinė šventė. Šiais laikais ateina 1000-2000 žmonių, renginio metu vyksta lietuviškos muzikos koncertai, šokiai, veiklos, susijusios su Lietuvos kultūra ir istorija, lietuviškų prekių mugė.

Lietuvių dienų metu Lietuvių partizanų stovykloje

Lietuvių dienų metu Lietuvių partizanų stovykloje

Lietuviškas paveldas į vakarus nuo Šenandoriaus

Į Vakarus nuo Šenandoriaus svarbiausias lietuvybės centras – Maunt Karmelio miestelis (Mt Carmel, 6 000 gyv. šiandien, 18 000 gyv. 1930 m.) miestelis. Ten ligi šiol veikia lietuvių klubas (309 S. Oak St.) trispalvėmis durimis, įkurtas dar 1926 m., o esamą pastatą įsigijo 1932 m. Nauja lietuvių palikuonių karta iš naujo kiek sulietuvino jo interjerą. Klubas, kaip organizacija, veikia nuo dar seniau - nuo 1897 m., čia yra baras, klubo atstovai dalyvaudavo ir tebedalyvauja įvairiose sporto varžybose.

Maunt Karmelio lietuvių klubas

Maunt Karmelio lietuvių klubas

Miestelis turi ir lietuviškas Šv. Kryžiaus kapines pietuose, Cemetary Road (~1500 kapų). Kaip ir kitur, kapinės pavadintos pagal lietuvių bažnyčią, kuri čia uždaryta 1992 m. Dabar ten – sandėlis, langai išdaužyti. Užrašas ant paminklinio akmens byloja „St. Krizaus liet. bazniczia 1892“.

Maunt Karmelio lietuvių bažnyčia

Maunt Karmelio lietuvių bažnyčia

Maunt Karmelio lietuvių kapinės

Maunt Karmelio lietuvių kapinės

Dar liūdniau atrodo didinga Maunt karmelio lietuvių mokykla, kartais pavadinama pirmąja tokia Amerikoje. Dabar ji apleista, tačiau fasade tebepamatysi lietuvišką užrašą, Vytį (tais laikais pastatas turėjo ir visa išore byloti lietuvybę), o kertinis akmuo skelbia „Įsteigta 1923 metais“.

Maunt Karmelio lietuvių mokykla

Maunt Karmelio lietuvių mokykla

Maunt Karmelio bažnyčioje dirbo vienuolė Marija Kazimiera Kaupas imigravusi iš Ramygalos, kurią popiežius Benediktas XVI pripažino Dievo tarnaite - tai pirmas žingsnis kelyje į pripažinimą šventąja. 2015 m. miestelyje įkurtas Marijos Kaupas savanorystės centras, į kurį atvažiuoja koledžo studentai padėti vietos gyventojams.

Marijos Kaupas (Kaupaitės) savanorių centro vieta

Marijos Kaupas (Kaupaitės) savanorių centro vieta

Šamokino (Shamokin) miestelis garsėjo pirmąja Amerikoje lietuviška spaustuve (ten išleistas Marko Tvarausko lietuvių-anglų kalnų žodynas), ten taip pat buvo bokštuota lietuvių Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia, uždaryta 1995 m., nugriauta 2015 m. Veikia smukle tapęs Lietuvių klubas ir lietuvių kapinės.

Senoji Šamokino lietuvių bažnyčia 2015 m. beveik nugriauta. Telikęs rūsys.

Senoji Šamokino lietuvių bažnyčia 2015 m. beveik nugriauta. Telikęs rūsys.


Šamokino lietuvių klubas

Šamokino lietuvių klubas


Šamokino Šv. Mykolo lietuvių kapinės

Šamokino Šv. Mykolo lietuvių kapinės

Pakeliui iš Šenandoriaus į Maunt Karmelį galima stabtelėti Centralijoje kur sklypai be pastatų ir užaugę medžiais, nors keliai nutiesti. Miestelį nugriovė, nes po žeme degančios šachtos skleidžia dūmus. Kasyba regione nunyko, bet nepraėjo be pėdsakų.

Degantis ir apleistas Centralijos kaimas

Degantis ir apleistas Centralijos kaimas

Netoliese ir Ašlando kasykla į kurią gali nusileisti tie, kas nori sužinoti daugiau apie baisias prieškario lietuvių darbo sąlygas regione (nepaisant to, geresnes, nei tuo metu buvo Lietuvoje). Tačiau tame muziejuje daugiau pasakojama apie darbo sąlygas, o ne apie darbininkų kultūras.

Leidžiantis į Ašlando kasyklą

Leidžiantis į Ašlando kasyklą

Lietuviškas paveldas į rytus nuo Šenandoriaus

Didžiausias miestas į rytus nuo Šenandoriaus - Heizltonas (17 000 gyv. šiandien, 38 000 gyv. 1940 m.). Ir jo rusva lietuvių Šv. Petro ir Povilo bažnyčia (pradėta statyti 1911 m.) buvo didelis kelių pastatų kompleksas. Deja, 2010 m. ją vyskupija pardavė ispanakalbiams sekmininkams. Heizltono lietuvių kapinės yra prie Cemetery road / E Broad street kampo, ten – gausu senų lietuviškų antkapinių įrašų. Lietuvių parapija senesnė už bažnyčią - įkurta dar 1886 m. ir buvo viena pirmųjų Amerikoje.

Hazletono lietuvių bažnyčios kertinis akmuo

Hazletono lietuvių bažnyčios kertinis akmuo

Hazletono lietuvių kapinės

Hazletono lietuvių kapinės

Makadus (McAdoo; 2000 gyv. šiandien, 5000 gyv. 1930 m.) turėjo medinę lietuvišką Šv. Kazimiero bažnyčią netoli Cleveland ir Adams gatvių kampo, dabar ten gyvenamasis namas. Įdomu, kad bažnyčia gimė iš pasipriešinimo katalikybei: jos statytojai norėjo nepriklausyti nuo Vatikano. Bet 1928 m. ėmę ręsti bažnyčią susipyko tarpusavy, pritrūko pinigų ir galiausiai grįžo pas Romos katalikus, kurie bažnyčią priėmė. Tiesa, ji niekad neturėjo pakankamai lankytojų, kad turėtų atskirą kleboną.

Makadaus buvusi lietuvių bažnyčia, dabar - gyvenamasis namas

Makadaus buvusi lietuvių bažnyčia, dabar - gyvenamasis namas

Dėl sunkių darbo sąlygų šachtose lietuviai protestavo, bet anuomet darbininkų teisės nebuvo taip smarkiai ginamos, tad tai turėjo ir tragiškų pasekmių: kelis lietuvius nužudė policija kai jie 1897 m. sustreikavo ir rengė neteisėtą paradą Latimerio (Lattimer) miestelyje. Iš viso tądien žuvo 19 kasyklų darbininkų; atminimo lenta Harvude (Harwood), kur pradėtas žygis, liudija, kad aukos buvo "lenkai, lietuviai ir slovakai"; žudymo vietoje yra didesnis memorialas su žuvusiųjų sąrašu, jame viena pavardė su lietuviška galūne "-as", bet tais laikais dar nebuvo standartizuotos rašybos, kai kas emigravę galūnes "nusiimdavo". Latimerio žudynės JAV gerai žinomos, jos smarkiai išpūtė Pensilvanijos profsąjungų gretas. Neapsikentę sunkių sąlygų dalis Anglies regiono lietuvių prasigyvenę išsikėlė į aplinkines valstijas, pvz. Aukštutinį Niujorką.

Memorialas Latimerio žudynių vietoje

Memorialas Latimerio žudynių vietoje

Memorialas Latimerio žudynių vietoje - aukų sąrašas

Memorialas Latimerio žudynių vietoje - aukų sąrašas

Latimerio streiko žygio pradžios atminimo lenta, kur paminėti lietuviai

Latimerio streiko žygio pradžios atminimo lenta, kur paminėti lietuviai

Viena vieta pamatyti tokią aplinką, kokia ji buvo XIX a. regiono angliakasybos miesteliuose, kai į juos atsikėlė lietuviai - Eklio kasybos kaimas. Ten viskas likę kaip kadaise, seni mediniai namai. Tik muziejus pristatytas (jo pristatomajame filme minimi ir lietuviai). Muziejumi virsta ir pats miestelis, tačiau kol kas jame yra gyventojų: jie nevaromi, o, tiesiog, jiems išsikeliant naujų nuomininkų nebeieškoma.

Eklio angliakasių miestelio gatvė

Eklio angliakasių miestelio gatvė

 


Ekspedicijų dienoraščiai

Šis enciklopedijos straipsnis parengtas ir informacija surinkta „Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų metu, pilni eskpedicijų dienoraščiai – čia:

“Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų po Pensilvaniją dienoraščiai

 


Lietuviškų vietų žemėlapis

Visos lietuviškos vietos, aprašytos šiame straipsnyje, yra tiksliai pažymėtos interaktyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):

Interaktyvus lietuviškų vietų pietiniame Pensilvanijos Anglies regione žemėlapis

 


Click to learn more about Lithuania: Pensilvanija, JAV 29 Comments

Filadelfija (Pensilvanija, JAV)

Filadelfija - vienas lietuviškiausių JAV miestų, ketvirtas pagal lietuvių skaičių po Čikagos, Niujorko ir Los Andželo (~6000 lietuvių).

Čia veikia net trys itin lietuviškos lietuvių bažnyčios, stovi du milžiniški prieškariniai lietuivų klubai, yra Vilniaus vardu pavadinta sinagoga ir apleistos lietuvių kapinės.

Lietuvių muzikos salė

Itin sena 1908 m. statyta Lietuvių muzikos salė, lietuviškai taikliau vadinama ir Lietuvių namais (2715 E. Allegheny Ave). Tai didingas rudų plytų pastatas, įkvėptas art nouveau stiliaus.

Lietuvių muzikos salė Filadelfijoje.

Pastate iš tikro ne viena, o trys salės. Rūsyje, be salės, yra ir Surdėno lietuvių kultūros centras (įkurtas 1980 m.), kuriame eksponuojamas lietuvių menas (tiek liaudies, tiek profesionalus), istoriniai dokumentai, susiję su Lietuva bei Filadelfijos lietuviais, Lietuvos simboliai ir žemėlapiai. Išlikę autentiški prieškariniai radiatoriai.

Lietuvių meno ekspozicija Lietuvių muzijos salės rūsyje

Lietuvių meno ekspozicija Lietuvių muzijos salės rūsyje

Didingiausia - M. K. Čiurlionio salė viršuje, kurios arkiniai langai ir dominuoja pastato fasade. Tiesa, langai iš dalies užmūryti, nes vienu metu apie Antrąjį pasaulinį karą trūko stiklo.

Filadelfijos lietuvių namų M. K. Čiurlionio salė

Filadelfijos lietuvių namų M. K. Čiurlionio salė

Pirmame aukšte yra baras, tiesa, retai veikiantis. Pastate tebevyksta iš Lietuvos atvykusių muzikantų koncertai. Vienas populiariausių renginių - kasmetinė mugė, kuris sutraukia ir daugybę ne lietuvių.

Bareljefas virš lietuvių muzikos salės įėjimo.

2017 m. buvo iškilęs pavojus, kad Lietuvių muzikos salė bus parduota. Ji priklausė ne lietuvių bendruomenei, tačiau grupei vyresnio amžiaus vietos lietuvių ir jiems darėsi vis sunkiau vykdyti lietuvišką veiklą. Tačiau, iškilus šiam pavojui, prie veiklos prisijungė grupė imigrantų iš Lietuvos (trečiabangių), kurie turėjo noro ir energijos apremontuoti pastatą bei tęsti veiklą.

Aplinkinis rajonas dabar daugiausiai lenkiškas, yra daug lenkiškų restoranų. Kadangi kultūros, virtuvė ir pan. lietuvių ir lenkų turi panašumų, būna, kad vieni lankosi pas kitus.

Lietuvių nacionalinė salė

Kitas lietuvių klubas Filadelfijoje - Lietuvių nacionalinė salė (Lithuanian National Hall) stovi Hall St. netoli 2 Avenue. Pastatas ir akmenyje iškaltas jo pavadinimas tebėra, bet dabar ten - butai (klubas uždarytas 1984 m.). Tiesa, 1900 m. nacionalinę salę pastačius joje taip pat būta butų, tačiau ilgainiui klubo veikla, nuomojamos salės (nebūtinai lietuvių renginiams) šiuos buvo išstūmusios.

Lietuvių nacionalinė salė Filadelfijoje.

Šv. Andriejaus lietuvių bažnyčia – didingiausia Filadelfijoje

Bokštuotoje neoromaninėje Šv. Andriejaus bažnyčioje (1913 Wallace St) tebevyksta sekmadieninės lietuviškos mišios. Pastatas 1942 m. nusipirktas iš protestantų - didžioji depresija, karas sutrukdė parapijiečių viltis tada pastatyti savo bažnyčią.

Šv. Andrejaus lietuvių bažnyčia Filadelfijoje.

Bažnyčios interjeras labai didingas, medinėmis lubomis.

Šv. Andriejaus lietuvių bažnyčios Filadelfijoje vidus.

Nors ir neįrengtas lietuvių, ilgainiui jis gavo daugybę lietuviškų detalių. Viena įspūdingiausių - savotiškas lietuvybės altorius kairiame šone, kuriame galima pamatyti tremties paveikslą (į kančią simbolizuojantį kryžių vedantis geležinkelis), visų sausio 13 d. žuvusiųjų nuotraukas, Vilniaus TV bokšto paveikslą, Mariją dideliuose liaudiškuose rėmuose.

Lietuviški objektai Šv. Andriejaus lietuivų bažnyčioje Filadelfijoje. Iš kairės į dešinę: JAV, Lietuvos ir Vatikano vėliavos; sovietinio genocido paveikslas; Marijos paveikslas liaudiškuose rėmeliuose; Vilniaus TV bokštas (sausio įvykių scena); kryžius su sausio 13 d. aukomis

Virš altoriaus - Mečislovo Reinio (sovietų pražudyto už atsisakymą bendradarbiauti su KGB) ir Marijos Kaupaitės (įkūrusios Amerikos lietuvių vienuolių ordiną) atvaizdai, supantys lietuvišką kryžių.

Sovietinio genocido tema čia labai aktuali, nes ši bažnyčia itin lankoma išeivių, kuriems teko trauktis nuo sovietinio persekiojimo 1944 m. Jie laiko save tremtiniais, nes vienintelė alternatyva daugeliui jų pasilikus buvo žūtis arba tremtis į Sibirą.

Bažnyčioje dar likę detalių iš laikų, kai tai buvo episkopalinė bažnyčia, pavyzdžiui, sunumeruoti suolai, kurie būdavo perkami. Episkopalai šalimais turėjo senesnę bažnyčią, veikusią iki pastatyta ši. Pastaroji dabar veikia kaip lietuivų parapijos salė šventėms bei Vinco Krėvės mokykla; tai viena nedaugelio lietuvių savaitgalinių mokyklų JAV, kuri turi nuosavas patalpas.

Šv. Andriejaus lietuvių bažnyčios parapijos salė.

Prie bažnyčios stovi lietuviškas medinis kryžius.

Lietuviškų detalių būta ir Šv. Andriejaus bažnyčios klebonijoje, tačiau ji 2022 m. parduota.

Lietuviška spinta Šv. Andriejaus bažnyčios zakristijoje.

Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia Filadelfijoje

Nors Šv. Andriejaus bažnyčia nestokoja lietuviškų detalių, jomis ji negali prilygti Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčiai pietinėje Filadelfijoje (324 Wharton gatvė).

Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia su plazdančia trispalve.

Kazimiero bažnyčioje lietuviškų detalių net neišeina suskaičiuoti. Jos prasideda nuo pat prieškambario, kur lietuviškas medinis kryžius ir užrašas „Izenk geras, iseik geresnis“ pasitinka žmones. Viduje kiekviena kryžiaus kelio stotis liaudiškai išdrožinėta, paveikslai vaizduoja tokius siužetus kaip Šv. Kazimiero kapą Vilniaus katedroje, vitražai – Mariją Kaupaitę ir t.t.

Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčios kryžiaus kelio stotys su lietuviškais ornamentais.

Iš tikro kone viskas Kazimiero bažnyčioje susiję ne tik su religija, bet ir su Lietuva. Šventieji, palaimintieji, kurių atvaizdai iškabinti, yra daugiausia lietuviai. Lietuvišką atmosferą kūrė ir išlaikė ilgametis bažnyčios kunigas Petras Burkauskas (kunigavo 1996-2021 m.).

Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčios Filadelfijoje altorius. Šūkis virš jo skelbia: „Šv. Kazimieras. Nuostabus žemėje, dar nuostabesnis danguje.“

Lauke prie bažnyčios – tradicinis lietuviškas koplytstulpis. Ant jo – angliškas riekšmės paaiškinimas praeiviui. Paminėta netgi pagoniška ornamentų kilmė – tai reta bažnyčioje. Tačiau juk Amerikos lietuvių bažnyčios yra panašiai tiek tautinės kaip ir religinės, o tautinė „paskirtis“ apima ir ikikrikščionišką Lietuvos istoriją.

Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčios Filadelfijoje įėjimas.

Šv. Kazimiero bažnyčia ir vienintelė vieta Filadelfijos lietuviškose erdvėse, prie kurios nuolat plazda Lietuvos trispalvė.

Šv. Kazimiero bažnyčia – seniausia Filadelfijoje (parapija įkurta 1893 m.), tačiau dabartinis pastatas statytas 1930 m. po to, kai senąjį suniokojo gaisras. 2007 m. uždaryta šimtmetį atšventusi mokykla, o 2011 m. parapija sujungta su Šv. Andriejaus parapija.

Šv. Jurgio lietuvių bažnyčia Filadelfijoje

Šv. Jurgio lietuvių bažnyčia (3580 Salmon Street) yra dviaukštė. Pirmame aukšte tebeveikia mokykla (nors ten vyrauja nebelietuvių vaikai). Įėjimą puošia Vytis, viduje daug kitų lietuviškų detalių. Kryžiaus kelio stotys su lietuviškas užrašais, yra Jogailos medalis ir t.t.

Šv. Jurgio lietuvių bažnyčia Filadelfijoje.

Šv. Jurgio bažnyčia statyta 1920 m., nusprendus geriau įrengti mokyklą, o ne bokštą, tad ji bebokštė. Greta stovinti parapijos salė kaip bažnyčia tarnavo anksčiau.

Įėjimas į Šv. Jurgio lietuvių bažnyčią su Vyčiu.

Istoriškai Šv. Jurgio bažnyčią daugiasuiai lankydavo lietuvių darbininkai (priešingai nei Šv. Andriejaus, kur lankydavosi inteligentai, pasitraukę nuo sovietinio genocido). Todėl Šv. Jurgio bažnyčia yra kukliausia tarp Filadelfijos lietuvių bažnyčių; visgi, net ir ji turi gražius lietuviškus vitražus su lietuviškomis aukotojų pavardėmis.

Šv. Jurgio lietuvių bažnyčios Filadelfijoje interjeras.

Vitražo Šv. Jurgio bažnyčioje apačia su aukotoju.

Vilniaus sinagoga Filadelfijoje

Gana unikali su Lietuva susijusi vieta Filadelfijoje – Vilniaus sinagoga. Tiesa, ji vadinama „Vilna“ pagal senąjį rusišką Vilniaus pavadinimą, mat ją įkūrė dar prieškariu iš Vilniaus atvykęs žydas Šapiro. Jis prižadėjo Dievui paversti savo namą sinagoga jeigu seksis verslas – taip ir atsitiko. Namą Šapiro įsigijo 1915 m., kaip sinagogą registravo 1922 m. Akmenyje virš sinagogos durų hebrajų raštu iškalta "Abraomo Abos Bar Šapiro ir Vilniaus vyrų sinagoga, įkurta 5655 m.".

Vilniaus sinagogos Filadelfijoje išorė

Dabar jau sinagogoje iš pradžių besimeldusių „Vilniaus vyrų“ (Anšei Vilner) ir jų palikuonių nebeliko, o sinagogą perėmė Chabad Liubavič judėjimas. Lankytojų čia nedaug, bet rabinai visaip stengiasi išlaikyti sinagogą, mėgina ten statyti ritualinę vonią.

Vilniaus sinagoga Filadelfijoje.

Žodis „Vilna“ matomas daugelyje vietų sinagogos viduje. Tiesa, dalis sinagogos rėmėjų lentų yra perimta iš kitų sinagogų, taigi, ne kiekviena lenta yra iš Vilniaus sinagogos. Antrame aukšte kabo steigimo chartija bei laikraščio iškarpos iš sinagogos istorijos, jos įkūrėjų Vilniaus žydų nuotraukos.

Sinagogos rėmėjų lenta su žodžiu Vilna.

Lietuvių respublikonų klubas

Port Ričmondo rajone, kuriame stovi Lietuivų muzikos salė ir Šv. Jurgio bažnyčia, yra ir trečia lietuviškos istorijos vieta - Lietuvių Respublikonų klubas. Jis tebeveikia, bet etninė veikla čia nebevyksta, iš apie 60-70 narių (~2022 m.) tik maža dalis lietuviai. Tai labaiu - privatus baras, į kurį įleidžiami tik nariai. Išorėje išlikusi plookštelė su trumpiniu "L.R.B.C." (Lithuanian Republican Beneficial Club).

Lietuvių respublikonų klubas Filadelfijoje

Lietuvių respublikonų klubas Filadelfijoje

Lithuanian Republican Club abreviation

Lietuvių respublikonų klubao Filadelfijoje lentelė

Apleistos lietuvių kapinės Bensaleme

Liūdniausia lietuviška vieta Filadelfijoje – apleistos Bensalemo lietuvių kapinės (įkurtos 1926 m.). Jos priklausė ypatingai Lietuvių tautinei katlaikų bažnyčiai, nepavaldžiai Vatikanui. Kadaise ji buvo įtakinga, bet ilgainiui dauguma jos tikinčiųjų grįžo pas Romos katalikus ir kapinės tapo apleistos.

Bensalemo lietuvių kapinių įėjimas.

Dabar kapinės tiek apaugusios, kad patekti prie tolimesnių kapų gali tik prasistūmęs pro dygliuotus augalus (tai, kas matoma prie kelio, yra tik dalis kapinių; kitos dalys – giliau miške). Visgi, dėl to šios kapinės unikalios ir turėtų patikti mėgstantiems apleistas vietas.

Kapas giliau Bensalemo lietuvių kapinėse.

Lietuvių tautinė katalikų bažnyčia, nepavaldi Vatikanui, Filadelfijoje egzistavo 1926-1957 m.. Jos Šv. Marijos bažnyčia stovėjo 331 Reed Street (dabar - tuščias sklypas). Iš pradžių ji turėjo apie 400 narių.

Lietuvių bažnyčios Filadelfijos priemiesčiuose (Česteryje, Kamdene)

Be trijų lietuvių bažnyčių pačiame Filadelfijos mieste, dar būta dviejų lietuvių bažnyčių Filadelfijos priemiesčiuose Česteryje (Pensilvanija) ir Kamdene (Naujasis Džersis). Abu tie pastatai nugriauti. Česterio bažnyčia uždaryta 1972 m.

Juozapo ir Marijos vilos mokykla

Juozapo ir Marijos vlos mokyklą įkūrė lietuvių Šv. Kazimiero moterų vienuolų ordinas 1932 m. Iš pradžių ji naudojosi istoriniu Villa Maria pastatu, ten mokėsi daug mergaičių lietuvių. 1957 m. pastatytas dabartinis naujas pastatas. Dabar mokykla su lietuvių kilme turi tik bendrą istoriją, tačiau yra populiari ir vis plečiasi, perėmė ir rajone stovėjusį kazimieriečių senelių namų pastatą.

Su Lietuva susiję dalykai Filadelfijos Napriklausomybės salėje

Filadelfija yra JAV nepriklausomybės simbolis, nes būtent šio miesto pastate, dabar vadinamame Nepriklausomybės sale (Indpendence Hall), 1776 m. paskelbta JAV nepriklausomybė. Tai buvo pirma šalis, tapusi nepriklausoma nuo didžiųjų Europos imperijų, tad šis įvykis - ir Filadelfija - tapo simboliu visoms laisvės siekusioms tautoms, ypač ~1850-1960 m. eroje, kai didžiosios imperijos byrėjo. Per Pirmąjį pasaulinį karą, laisvės vėjai pasiekė ir Lietuvą bei vidurio Europą. 1918 m. ir Lietuvos atstovai (Tomas Norus Naruševičius, vėliau buvęs susisiekimo ministru) Filadelfijoje pasirašė "Bendrų siekių dekalaraciją" su kitom regione nepriklausomybės siekusiom šalim. Deklaracija dabar laikoma Independence Hall muziejuje.

Bendrų siekių deklaracija

Bendrų siekių deklaracija

Rekomenduojama literatūra: "Where Have All the Lithuanians Gone? A Study of St. Casimir’s Lithuanian Parish in South Philadelphia"

 


Kviečiame skaityti ir to paties autoriaus Augustino Žemaičio bendrą straipsnį apie Filadelfiją ir jos lankytinas vietas

 


Ekspedicijų dienoraščiai

Šis enciklopedijos straipsnis parengtas ir informacija surinkta „Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų metu, pilni eskpedicijų dienoraščiai – čia:

“Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų po Pensilvaniją dienoraščiai

 


Lietuviškų vietų žemėlapis

Visos lietuviškos vietos, aprašytos šiame straipsnyje, yra tiksliai pažymėtos interkatyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):

Interaktyvus lietuviškų vietų Filadelfijoje žemėlapis

 


Click to learn more about Lithuania: Pensilvanija, JAV 5 Comments

Pitsburgas, Pensilvanija

Pitsburgas patenka į daugiausiai lietuvių turinčių JAV miestų dešimtuką ir bendruomenė čia kaip reta sena, pradėjusi formuotis dar ~1870 m. Gausu įdomybių, nors suprantantys lietuviškumą visų pirma kaip lietuvių kalbą gali nusivilti, nes per tiek kartų ji čia sunyko.

Pitsburgo lietuvių namai

Pitsburgo lietuvių namai

1930 m. Pitsburge gyveno iki 4000 lietuvių, pagal jų skaičių tai buvo aštuntas JAV didmiestis. Dabar lietuvių kilmės žmonių čia iki 6000, tai yra 0,65% visų pitsburgiečių. Toks procentas - didžiausias tarp visų tokio dydžio miestų (Pitsburge su priemiesčiais yra 736 800 gyv.). Dauguma lietuvių atvyko dirbti į plieno fabrikus, kuriais garsėjo Pitsburgas ir kurie Anglies regione iškastą anglį (tam tarpe ir Šenando, Skrantono lietuvių) panaudodavo metalurgijoje.

Spaudoje buvo pasirodę straipsnių apie tai, koks panašus Pitsburgas (palydovo nuotrauka dešinėje) savo geofrafija į Kauną (kairėje). Abiejų žemėlapių viršuje – šiaurė. Bing Maps.

Pietų Pitsburgo lietuviškos vietos

Dauguma Pitsburgo lietuvių gyveno pietinėje miesto dalyje, kurią ir dabar puošia raudonų plytų Lietuvių namai ("Lithuanian Hall") su griu Vyčiu ant fasado. Ten veikė lietuvių klubas. Atminimo lenta ant pastato skelbia (anglų k.): "Pastatytas 1870 m., perstatytas 1908 m.". Uždarytas ir parduotas apie 2010 m. Paskutiniais savo metais jis dar veikė ir kaip bingo salonas, tačiau kazino legalizacija valstijoje įkalė vinį į bingo salonų karstą, ir klubo pastatą lietuviai pardavė.

Vytis ant Pitsburgo lietuvių namų fasado

Vytis ant Pitsburgo lietuvių namų fasado

Pietų Pitsburge stovi ir didžiausia bei seniausia Pitsburgo lietuvių bažnyčia – Šv. Kazimiero. Dar 1893 m. lietuviai nupirko čia stovėjusį protestantų pastatą. Šis buvo neogotikinis, turėjo bokštą, tačiau buvo per mažas, tad 1902 m. lietuvių jėgomis perstatytas į dabartinį, suliejantį raudonas plytas ir baroko formas. 1992 m. bažnyčia uždaryta. Iki 2017 m. interjeras dar buvo išsaugotas, nes bažnyčią nusipirko viena šeima, kuri ten gyveno (tiksliau, gyveno tik nedidelėje dalyje patalpų, o kitką saugojo). Tačiau 2017 m. pradėta bažnyčią versti butais, interjeras sunaikintas.

Pietų Pitsburgo Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia

Pietų Pitsburgo Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia

Greta Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčios yra buvusi Šv. Kazimiero lietuvių mokykla, irgi virtusi butais. Jos pavadinimą primena butų pavadinimas: Kazimiero apartamentai. Be to, yra išlikęs angliškas užrašas „St. Casimir High School“ virš įėjimo. Bažnyčios kertinis akmuo, kaip JAV įprasta, irgi turi įrašytą bažnyčios paskirtį – tiesa, irgi ne lietuviškai, o lotyniškai.

Kazimiero lietuvių mokykla

Kazimiero lietuvių mokykla

Pietiniame Pitsburge išlikęs ir Polithania banko pastatas. Pavadinimas liudija, kad tai buvo bendras lenkų ir lietuvių bankas. Tuo metu vietiniai amerikiečių bankai vengdavo suteikti kreditus imigrantams, todėl imigrantai kūrė savo bankus. Dabar banko pastate veikia stomatologinis kabinetas, tačiau pavadinimas virš įėjimo išlikęs.

Pitsburgo Politanijos bankas

Pitsburgo Politanijos bankas

Lietuviška klasė Pitsburgo Mokymosi katedroje

Vienas garsiausių Pitsburgo mietso pastatų yra jo universiteto Mokymosi katedra (Cathedral of Learning), puošnus 42 aukštų art deco stiliaus 1926-1934 statybos dangoraižis su katedrą, o ne universitetą, primenančia centrine nava.

Lietuvių klasės galas

Lietuvių klasės galas

Dangoraižio pažiba – tautybių klasės, kiekviena kurių atspindi konkrečią šalį, iš kurios į Pitsburgą vyko imigrantai. Viena seniausių ten - Lietuvių tautybės klasė, įrengta dar 1940 m. (pirmame aukšte, į kairę nuo įėjimo).

Klasėje Lietuva atspindima daugeliu prizmių: per meną, tautinę kultūrą ir kita. Galinė šios klasės siena – M. K. Čiurlionio pvaveikslo „Karalių pasaka“ reprodukcija (gerokai išdidinta). Mediniai rašymo lentos apvadai – lietuvių liaudies drožinėjimai. Radiatoriai uždengti rūtų motyvais. Palubėje surašyti žymiausių lietuvių vardai (Daukantas, Basanavičius, Kudirka, Donelaitis...) – vyrauja XIX a. Tautinio atgimimo veikėjai.

Lietuvių klasės priekis

Lietuvių klasės priekis

Kiti lietuviški Lietuvių tautybės klasės akcentai – „Vargo mokyklos“ statulėlė (demonstruojanti slaptą lietuvių kalbos mokymą spaudos draudimo laikais), lininiai tapetai. Abi šios detalės uždengtos stiklu, nes kentėjo nuo vandalų ir vagių (vargo mokykla buvo pavogta per pirmas kelias dienas nuo pastatymo).

Sunku netgi išvardyti visas klasės meniškas lietuviškas detales, nes beveik viskas, kas ten yra, gali būti suprantama kaip lietuviškas simbolis.

Rūtos-radiatoriaus grotelės lietuvių tautybės klasėje

Rūtos-radiatoriaus grotelės lietuvių tautybės klasėje

Kiekviena Mokymosi katedros tautybės klasė - it muziejėlis tos tautos garbei; jos įrengtos ir išlaikomos atitinkamos tautos narių, o vieną įrengti šiandien kainuoja per milijoną dolerių. Lietuviškąją klasę projektavo kaunietis Antanas Gudaitis (šią garbę jis gavo tuometės užsienio reikalų ministerijos surengtame konkurse), o atidaryta ji liūdnu metu: 1940 m. spalį, kai Lietuva buvo neseniai okupuota sovietų. Dėl šios priežasties, originali Vargo mokyklos statulėlė dingo: ji buvo paruošta siųsti iš Lietuvos į Pitsburgą kai okupavo sovietai, o tada, matyt, buvo paslėpta. Todėl JAV buvo sukurta skulptūrėlės kopija.

Pitsburgo Mokymosi katedra

Pitsburgo Mokymosi katedra

Lietuvių klasė buvo viena pirmųjų "Tautybių klasių" (1938-1940 m. dar įkurtos tik škotų, rusų, vokiečių, švedų, kinų, čekoslovakų, vengrų, amerikiečių ir lenkų klasės). Visas tautybių klases, kai jos nenaudojamos universiteto reikmėms, galima apžiūrėti. Įėjimas nemokamas, tačiau pageidaujant audiogido reikia susimokėti.

Tolimesnių Pitsburgo rajonų lietuvių klubai ir bažnyčios

Tolimesni Pitsburgo rajonai (priemiesčiai) yra pilni lietuvių bažnyčių, visos kurių įkurtos ~1900-1910 m. Daug pastatų buvo nupirkta iš protestantų, todėl juose nėra lietuviškų detalių ir kertinių akmenų. Deja, daugelis tų bažnyčių 1993 m. uždarytos, taigi, neliko ir lietuvišktų dealių interjeruose. Bėgant metams, daugelis senųjų imigrantų giminių netgi savo tarpe jau kalbėjo angliškai, todėl buvusios tautinės parapijos buvo apjungtos, paliekant tik vieną bažnyčią. Likusios buvo parduotos nekatalikams ir todėl ten niekas vizualiai nebeprimena lietuviškos istorijos.

1993 m. buvo uždaryta Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia Espleno rajone, bet tuo metu ji jau buvo tik savo pačios šešėlis: tikrasis bažnyčios pastatas, statytas 1903 m., uždarytas dar 1962 m., 1970 m. parduotas, paskui, po eilės padegimų, nugriautas. Išliko tik buvę pamatai, dabar uždengti palaikiu stogu; ant pamatų yra kertinis akmuo liudijantis, kad ten buvo bažnyčia (įrašas lotyniškas).

Šv. Vincento Pauliečio bažnyčios liekanos

Šv. Vincento Pauliečio bažnyčios liekanos

Mišios nuo tada laikytos buvusioje parapijos mokykloje (Tabor St.), kurioje vaikų nebebuvo; po uždarymo šis tapo pastoraciniu centru, bet 1997 m. uždarytas, parduotas Dievo sūnų bažnyčiai. Dar įžvelgiamas užrašas „St. Vincent De Paul“, bet jokio lietuviško užrašo nėra. Espleną pokariu ten augusieji pamena kaip daug lietuvių ir kitų rytų europiečių turėjusį rajoną, bet dabar čia dauguma namų apleista, gyvena vos ~300 žmonių.

 Šv. Vincento Pauliečio mokykla, vėliau tarnavusi kaip bažnyčia

Šv. Vincento Pauliečio mokykla, vėliau tarnavusi kaip bažnyčia

Seniau dėl įvairių priežasčių neliko smulkesnių parapijų. Žengimo į Dangų lietuvių parapija šiauriniame Pitsburge veikė 1906 m. iš presbiterijonų nusipirktame vienaukščiame pastėlyje. Šis priverstinai išpirktas ir nugriautas 1962 m. kuomet čia steigta pramoninė zona.

Bredoko (Braddock) priemiestis gyveno U.S. Steel plieno kombinato ritmu. Šį 1982 m. uždarius darbininkai išsikėlė. 1985 m. sujungtos vietos parapijos, tarp jų kampinė lietuvių Šv. Izidoriaus bažnyčia, įsigyta 1916 m. Talbot ir Septintojoje gatvėse. Dabar tai Pirmoji Dievo Kristuje bažnyčia (nekatalikiška). Bažnyčia nebuvo statyta lietuvių, o nupirkta iš kitos bendruomenės, todėl ant kertinio akmens užrašas angliškas: „1901 Erected to the glory of God“ (1901 pastatytas Dievo šlovei).

Bredoko Šv. Izidoriaus lietuvių bažnyčia

Bredoko Šv. Izidoriaus lietuvių bažnyčia

Homestedo (Homestead) priemiestyje Šv. Petro ir Pauliaus lietuvių bažnyčia irgi tapo plieno pramonės auka, tik kiek kitaip: 1941 m. dėl Antrojo pasaulinio karo išplėstos gamyklos staiga apėmė ir 1901 m. statytą bažnyčią, teko ją griauti. Parapija tuomet dar įsigijo naują (1929 m. statytą, 1321 Mifflin St.) pastatą iš reformatų; ši bažnyčia uždaryta 1992 m. ir parduota už 20000 dolerių Apaštalinio tikėjimo asamblėjai. Paskutinį kartą ji parduota Higher Call bažnyčiai už 1 dolerį (kas rodo rajono tolesnį smukimą), tačiau stovi iki šiol.

Houmstedo lietuvių bažnyčia

Houmstedo lietuvių bažnyčia

Bridžvilio (Bridgeville) priemiesčio Šv. Antano lietuvių bažnyčia žlugus vietos pramonei uždaryta 2007 m. 1915 m. bažnyčia nupirkta iš metodistų, ~1970 m. išvengus greitkelio tiesimo greta ji išplėsta, 1994 m. panaikinta jos parapija, bet dar kurį laiką po to ji veikė. Paskui nugriauta.

Dukesnės (Duquesne) priemiestis niekad neturėjo lietuvių bažnyčios, tačiau turėjo lietuvių klubą (uždarytas). Dabar tai – vadinamasi „getas“ („blogas“ paprastai rasinių mažumų gyvenamas rajonas) ir ten nelabai kas statoma, todėl klubas iš išorės atrodo panašiai, kaip ir uždarymo metu, niekas jo patalpų nenuperka.

Dukesnės lietuvių klubas

Dukesnės lietuvių klubas

Dukesnės lietuvių klubas iš arti

Dukesnės lietuvių klubas iš arti

Lietuvių užmiesčio klubas

Vienintelė Pitsburgo [Pittsburgh] apylinkėse iki šiol veikianti lietuviška įstaiga yra lietuvių užmiesčio klubas. Jame įsikūrusi Vakarų Pensilvanijos lietuvių piliečių draugija. Nepaisant pavadinimo („užmiesčio klubais“ [country club] JAV įprastai vadinami golfo klubai), jis skirtas ne golfo žaidėjams, o lietuviams, norintiems leisti laiką kaimiškoje aplinkoje. Klubui priklauso didelis žemės sklypas, nors nemaža jo dalis laikui bėgant buvo parduota – iš daugiau nei 100 akrų liko 35 (arba maždaug 14 ha iš 40 ha).

Lietuvių užmiesčio klubas, nufotografuotas dronu

Lietuvių užmiesčio klubas, nufotografuotas dronu

Pardavus pietiniame Pitsburge buvusius Lietuvių namus, lietuvių užmiesčio klubas buvo suremontuotas ir pertvarkytas į pagrindinį visos vakarinės Pensilvanijos lietuvių centrą.

Jį sudaro du pastatai: pagrindinis namas ir klėtis. Abiejuose gausu lietuviškų elementų (kai kurie jų buvo perkelti iš pietų Pitsburgo lietuvių namų). Tarp vietos lietuvių sklando miesto legenda, kad antrajame pastate (klėtyje) vieną naktį nakvojo S. Darius ir S. Girėnas, kai jie važinėjo po JAV lietuvių bendruomenes rinkdami lėšas savo skrydžiui į Lietuvą.

Renginys klube

Renginys klube

2018–2021 m. renovuojant klubo pastatus, daugybe lietuviškų elementų buvo papuošta ir jų išorė. Ant pagrindinio namo ištapytas organizacijos logotipas, kurį 2021 m. sukūrė Jerry Katrencik (logotipą sudaro stilizuotas herbas su Vyčiu, pavaizduotas Trispalvės spalvų fone).

Lietuviški simboliai užmiesčio klube

Lietuviški simboliai užmiesčio klube

2018 m. prie pagrindinio namo buvo pastatytas kryžius. Jį dar 1988 m. Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejaus proga išdrožė George Mikalauskas (dedikacija užrašyta ant paties kryžiaus). Anksčiau kryžius stovėjo Šv. Pranciškaus vienuolyne (žr. toliau). Vėliau, jį perkėlus ir sutvarkius, buvo pridėta antra lentelė, kurioje įrašyta, kad kryžius suremontuotas Martha A. Mitskavich-Baltrus atminimui pagerbti.

Pitsburgo lietuviškas kryžius

Pitsburgo lietuviškas kryžius

Kitas lietuviškas elementas sklype – stulpelis-kelrodis (su Lietuvos vėliavomis), ant kurio nurodyti atstumai iki Vilniaus ir Kauno.

Šiame klube švenčiamos lietuviškos šventės, pavyzdžiui, Nepriklausomybės diena, Kūčios ir Joninės. Be to, kiekvieną rugsėjį vyksta tradicinė klubo Gegužinė, per kurią kepama kiaulė. Visomis kitomis dienomis patalpas galima išsinuomoti. Anksčiau klubas veikė tik vasaromis, o dabar čia galima atvykti ir žiemą. Į klubo kiemą užklysta elnių.

Pitsburgo lietuvių vienuolynas

Pitsburge 93 metus iki 2015 m. veikė ir lietuvių vienuolių ordino Šv. Pranciškaus vienuolynas, užėmęs 13 ha (su didžiuliais pastatais, koplyčia), kurį įsteigė lietuvės vienuolės iš Čikagos. Pradžioje jis ir vadintas "Lietuvių seserų" vienuolynu. Tačiau 2015 m. jauniausios iš seserų amžius buvo virš 60 m. ir jos pastatą nutarė parduoti. 2017 m. didžiuliai pastatai nugriauti, beliko tik buvusi mokykla (be nieko lietuviško).

Buvusi Pitsburgo lietuvių vienuolyno mokykla

Buvusi Pitsburgo lietuvių vienuolyno mokykla

Lietuvių kapinės Pitsburge

Didžiausios lietuviškos kapinės priklausė Šv. Kazimiero parapijai, jos yra Vaitholo (Whitehall) priemiestyje prie Hamilton Road kelio, netoli buvusio lietuvių seserų vienuolyno.

Įspūdingiausias kapinių memorialas ir yra būtent Vienuolių memorialas (1938 m.), kuriame virš vienuolių kapų eilių žvelgia Jėzus Kristus su lietuviškais užrašais. Nugriovus vienuolyną simboliškai jo papėdėje buvo padėtas vienuolyno kertinis akmuo. Dar vienas svarbus paminklas yra Fatimos mergelės varpinė (1954 m.) prie kapinių įvažiavimo, kuri skirta paminėti Pitsburgo lietuviams, kovojusiems už JAV Antrajame pasauliniame kare (surašyta 240 vardų ir pavardžių, ir tai vien Šv. Kazimiero lietuvių parapijos nariai). Lietuviškas užrašas prašo, kad to varpo aidas nuvestų sielą į amžinąjį gyvenimą.

Pitsburgo lietuvių kapinių vienuolių memorialas

Pitsburgo lietuvių kapinių vienuolių memorialas

Lietuviška varpinė Šv. Kazimiero kapinėse Pitsburge

Lietuviška varpinė Šv. Kazimiero kapinėse Pitsburge

Mažesnės lietuviškos kapinės yra West View priemiestyje, nuo Bellevue Road pasukus į Perrysville Road. Lenta prie įėjimo skelbia: "Lithuanian Cemetery Association, incorporated June 14, 1919" ("Lietuvių kapinių asociacija, įsteigta 1919 m. birželio 14 d.). Pastarosios kapinės siejamos tik su tautybe, o ne tikėjimu. Šiose kapinėse taip pat laidodavosi kairieji, todėl ten stovi gana unikalus Paminklas lietuvių darbininkams. Po to, kai sovietai okupavo lietuvą, kairiosios idėjos tarp Amerikos lietuvių nunyko ir tokios organizacijos, kaip tą memorialą pastačiusi Lietuvių darbininkų asociacija, pamažu nukeliavo užmarštin – tačiau tarpukariu ir prieškariu tarp Amerikos lietuvių, kurių dauguma buvo juodadarbiai, kairiosios idėjos buvo gana populiarios.

Lietuvių tautinės kapinės Pitsburge

Lietuvių tautinės kapinės Pitsburge

Paminklas lietuviams darbininkams

Paminklas lietuviams darbininkams

Abejos Pitsburgo lietuvių kapinės nors yra greta gyvenamų rajonų apsuptos medžių, išsidėsčiusios ant švelnaus šlaito. Kadangi Pitsburgo bendruomenė tokia sena, lietuviškų detalių (išskyrus pavardes) kapinėse gana mažai, smeigiamos daugiausiai Amerikos vėliavos, tik antkapiai didesni ir įmantresni. Lietuviški užrašai ("motina, "brolis", "amžiaus 28 m." ir pan.) dažnesni ant kai seniau mirusių (ypač tarpukariu) kapų. Taip pat Pitsburgas pasižymi tuo, kad jo lietuvių kapinėse išlikę daug autentiškų antkapinių nuotraukų, net ~100 metų senumo.

Senas lietuvio kapas

Senas lietuvio kapas

Išlikusios nuotraukos Pitsburgo lietuvių kapinėse

Išlikusios nuotraukos Pitsburgo lietuvių kapinėse

Lietuvių bažnyčios ir klubai miesteliuose aplink Pitsburgą

Gal ir keista, bet lietuviškos vietos nedideliuose miestuose aplink Pitsburgą, kur lietuvių gyventa gerokai mažiau, išsilaikė ne prasčiau, nei pačiame Pitsburge. Ypač tai pasakytina apie Bentlivilį (Bentleiville), Ist Vandergriftą (East Vandergrift).

Bentlivilyje (Bentleyville) yra lietuvių klubas - jo adresas yra 217 Main St., tačiau greta driekiasi ir Lithuanian Street (Lietuviškoji gatvė). Tiesa, klubo išorėje lietuivškų detalių nėra (vidus prieinamas tik nariams), o Lietuviškosios gatvės pavadinimo lentelės nėra – ji pažymėta tik žemėlapiuose.

Bentlivilio lietuvių klubas

Bentlivilio lietuvių klubas

Abromaičio gatvė Bentlivilyje

Abromaičio gatvė Bentlivilyje

Tačiau tame 2500 gyv. miestelyje yra ir dar dvi lietuviškų pavadinimų gatvės, jau su lentelėmis: Vilniaus (Wilna, pagal vokišką rašybą) ir Abromaičio (Abromaitis), pavadintą kunigo Ignoto (Ignatius) Abromaičio, įkūrusio lietuvių parapiją, garbei. Buvusi Šv. Luko bažnyčia, bendrai priklausiusi lietuviams ir lenkams, tebeveikia, nors ir pervadinta. Tiesa, tautinės parapijos panaikintos dar 1994 m. ir įkurta bendra Ave Maria parapija, o 2017 m. parapijos darsyk apjungtos į Šv. Kotrynos Dreksler parapiją - tačiau bažnyčia liko neuždaryta. Tiesa, dėl jos dvitautės kilmės, lietuviškų detalių ten nėra ir tikriausiai nebuvo.

Už bažnyčios driekiasi Šv. Luko kapinės. Arčiau bažnyčios ten vyrauja lenkų kapai, toliau – lietuvių . Kaip ir kitose Pitsburgo apylinkių kapinėse, čia gerai išlikę antkapiniai portretai.

Bentlivilio Šv. Luko bažnyčia ir kapinės

Bentlivilio Šv. Luko bažnyčia ir kapinės

Ne mažiau įdomus Ist Vandergriftas, mat šis 600 gyventojų kaimas yra tritautis - čia kūrėsi trys tautybės: lietuviai, lenkai, slovakai - kiekviena turėjo po bažnyčią ir klubą, o tarpusavy konkuruodavo maisto šventėse. Istoriškai kaimo būta gerokai didesnio - 1930 m. jis turėjo 2400 gyventojų ir vien lietuvių gyveno apie 600.

Mažėjant gyventojų, iš trijų bažnyčių vyskupas 1985 m. nutarė palikti tik vieną. Pasisekė būtent Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčiai, kuri pervadinta į Mergelės Marijos, Taikos karalienės bažnyčią (lenkų bažnyčia sudegė, tad kurią palikti klausimas buvo tik tarp lietuvių ir slovakų; galiausiai slovakų bažnyčia nugriauta). Kaimas mažas, tad bažnyčia irgi maža. Per „lietuviškąjį laikotarpį“ joje teįrengti kuklūs vitražai (palyginus su daugeliu Amerikos lietuvių bažnyčių) – tačiau ant jų tebepamatysi išlikusias lietuvių rėmėjų pavardes. O daugelis kitų detalių nuo anų laikų pakeista, bažnyčios priekyje apjungus parapijas pastatytas priestatas, todėl ji iš esmės kitokia. Pirmoji lietuvių bažnyčia statyta dar 1924 m., bet 1936 m. miestelį nusiaubė didžiulis potvynis, bažnyčią sugriovė - po to iš karto pastatyta dabartinė.

Ist Vandergrifo lietuvių bažnyčia

Ist Vandergrifo lietuvių bažnyčia

Lietuviškas užrašas ant Ist Vandergrifto vitražo

Lietuviškas užrašas ant Ist Vandergrifto vitražo

Priešais lietuvių bažnyčią yra Lietuvių klubas puoštas Vyčiu ir lietuviškom spalvom. Lietuviškas trumpinys fasado viršuje greičiausiai reiškia „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto draugija prie Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčios, 1908-1915“ - klubo pastatas pastatytas 1915 m., o pati organizacija įsteigta 1908 m., o oficialus jos pavadinimas "Vytauto Didžiojo Lietuvos kunigaikščio savišalpos ir broliškos meilės draugija". Kaip ir daugeliui tokių XX a. pradžios JAV lietuvių draugijų, iš pradžių vienas pagrindinių užduočių buvo pagelbėti sergantiems ar sunkiuose darbuose traumas patyrusiems lietuviams (juk nebuvo jokio socialinio draudimo) - bet ilgainiui jos virto erdve lietuviškoms veikloms ar lietuvių susitikimams.

Šis klubas - vienas gyviausių "senųjų" lietuvių klubų Amerikoje, veikia kasdien kaip baras/restoranas. Viduje gausu lietuviškų ženklų, įskaitant ir naujus - pvz. vienas klubo narių, kariavęs Afganistane, parsivežė vėliavą, ant kurios surinko karių iš Lietuvos parašus; ji kabo ant klubo sienos. Klubą sudaro du aukštai - apatiniame yra baras, o viršutiniame renginių salė (senąja Amerikos lietuvių kalba vadinama "klūbruimis"). Klubo nariai dviejų rūšių - pilnieji ir socialiniai; tapti pilnuoju nariu kriterijai griežti, tad jų nedaug: priimami tik vyrai, gryni lietuviai per vyrišką liniją (t.y. tėvas turėjo būti grynas lietuvis), gyvenantys 70 mylių spinduliu nuo klubo ir pan. Socialinių narių gerokai daugiau.

Ist Vandergrifto lietuvių klubas

Ist Vandergrifto lietuvių klubas

Klubo pirmo aukšto fragmentas

Klubo pirmo aukšto fragmentas

Donoros (Donora) priemiesčio Šv. Juozapo lietuvių bažnyčia įsteigta 1906 m. nupirkus presbiterijonų bažnyčios pastatą. Ji uždaryta seniausiai - 1963 m., nes parapijoje tebuvo likusios 13 šeimų. Pastatas nugriautas, stovėjo 5 W gatvėje prie laiptų papėdės.

Lietuvių klubas buvo ir Ambdridžo (Ambridge) priemiestyje, 646 Pine St. Pastatas tebestovi, bet 1973 m. jį lietuviai pardavė. Lietuviškų ženklų nebėra.
 


Ekspedicijų dienoraščiai

Šis enciklopedijos straipsnis parengtas ir informacija surinkta „Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų metu, pilni eskpedicijų dienoraščiai – čia:

“Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų po Pensilvaniją dienoraščiai

 


Lietuviškų vietų žemėlapis

Visos lietuviškos vietos, aprašytos šiame straipsnyje, yra tiksliai pažymėtos interkatyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):

Interaktyvus lietuviškų vietų Pitsburge žemėlapis

Click to learn more about Lithuania: Pensilvanija, JAV 15 Comments

Šiaurinis Pensilvanijos anglies regionas

Pensilvanijos Šiaurinis Anglies regionas - viena lietuviškiausių Amerikos vietų. Pitstono ir Vilks-Bario miestai regione – didžiausi tokio dydžio miestai, kur ~4% gyventojų lietuviai.

 Didelį lietuvių skaičių regione galima suprasti ir iš lietuviškų pavardžių tarp ant stulpų iškabintų plakatų veteranams atminti

Didelį lietuvių skaičių regione galima suprasti ir iš lietuviškų pavardžių tarp ant stulpų iškabintų plakatų veteranams atminti. Tiesa, didelė dalis lietuvių pavardžių suanglintos ar sulenkintos, mat kai jie imigravo (prieškariu) pavardes užrašydavo imigracijos pareigūnai taip, kaip nugirsdavo

Deja, Šiaurinis Anglies regionas taip pat ir viena tų vietų, kur lietuviškas paveldas pastaraisiais metais nukentėjo labiausiai. Didelė dalis lietuviškų vietų čia sunaikinta, tarp jų – ir didžiausios bei gražiausios regiono lietuvių bažnyčios. Iš 13 lietuvių Romos katalikų bažnyčių regione, tik viena veikia kaip standartinė katalikų bažnyčia, o likusios uždarytos ~2009 m. Visa tai nepaisant to, kad, vertinant vien pagal tikimybes, turėjo likti atidaryta apie pusę lietuvių bažnyčių, nes per ~2009 m. vykdytus parapijų jungimus uždaryta pusė bažnyčių.

Beje, tas faktas, kad regione veikė 13 lietuvių bažnyčių, reiškė, kad iki pat 1990 m. šioje aglomeracijoje buvo daugiau lietuvių bažnyčių, nei bet kuriame Lietuvos mieste.

 Dabar apleista Pitstono Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia

Dabar apleista Pitstono Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia

Nepaisant viso niokojimo, Šiauriniame Pensilvanijos Anglies regione dar galima pamatyti daug lietuviško. Tarp lietuviškų vietų – veikianti lietuvių bažnyčia, atskira nuo Vatikano, penki veikiantys lietuvių klubai, paminklai lietuviams, galimybė nusileisti į anglių kasyklą, kur triūsdavo lietuviai, imigruodavę į šį regioną beveik vien angliakasybos darbams. Yra net lietuviškai pavadintas ežeras.

 Važiuojant kasyklų vagonėliu į anglių šachtą

Važiuojant kasyklų vagonėliu į anglių šachtą

Šiaurinis Anglies regionas – tai miestų grandinė, iš esmės suaugusi į vieną didelį miestą. Jos šiaurėje – Skrantonas (lietuvių vadintas Skrantais), apie vidurį – Pitstonas, pietuose – Vilks-Baris. Aplink šią aglomeraciją spiečiasi mažesni miesteliai, kuriuose taip pat yra lietuviškų vietų.

 Hidrantas prie Pitstono lietuvių klubo

Hidrantas prie Pitstono lietuvių klubo nudažytas Vyčio (iš vienos pusės) ir Lietuvos trispalvės (iš kitos) spalvomis

Paprastumo dėlei, aprašome lietuviškas vietas pradėdami šiaurėje ir baigdami pietuose.

Forest Sičio lietuviškos vietos

Forest Sitis – miestelis į šiaurę nuo Šiaurinio Anglies regiono aglomeracijos.

Forest Sičio Šv. Antano lietuvių bažnyčios vieta

Forest Sityje niekada negyveno daugiau 6000 žmonių (katalikų – dar mažiau), bet jame stovėjo penkios katalikų bažnyčios! Nes kiekviena imigrantų grupė vos atvykusi statė savo: lietuviai, lenkai, slovakai, slovėnai, airiai… Visi sunkiai rinko pinigus iš mažų algų… Bet po 100 m. štai kas liko iš lietuvių baltosios neogotikinės šventovės po to, kai vyskupija nusprendė palikti vieną bažnyčią.

 Forest Sičio lietuvių bažnyčios vieta

Forest Sičio lietuvių bažnyčios vieta

Forest City St. Anthony Lithuanian church before its demolition

Forest Sičio Šv. Antano lietuvių bažnyčia prieš nugriovimą 1999 m. (šaltinis: brigs.us , Eileen Backofen)

Šv. Antano lietuvių kapinės Forest Sityje

Miesteliuose kaip Forest Sitis lietuviai buvo svarbūs. Nes jie čia atsikėlė panašiu metu, kaip ir visi kiti: miestas įkurtas 1888 m. Lietuviai įsteigė ir nuosavas kapines – nors miestelyje tegyvena keli tūkstančiai žmonių ir, rodos, gal pakaktų vienerių kapinių. Tokie buvo laikai: nors ir emigravę Amerikon, kiekvienos tautos atstovai net mirę norėjo likti tarp savų.

 Forest Sičio lietuvių kapinės

Forest Sičio lietuvių kapinės

Einono lietuviškos vietos

Einono Aušros Vartų Marijos lietuivų bažnyčia

Nuo 2001 m. uždarymo tai buvo tik apleistas pastatas, o vienintelis lietuvybės ženklas – niša šventojo skulptūrai pastatyta, kaip angliškai ant jos parašyta, klebonui Savuliui atminti. Šventojo skulptūros mums lankantis 2017 m. jau nebuvo. 2024 m. bažnyčia nugriauta.

 Einono Aušros Vartų Marijos lietuvių bažnyčia

Einono Aušros Vartų Marijos lietuvių bažnyčia

Einono Aušros Vartų Marijos lietuvių kapinės

Šios kapinės – bendros su lenkų Čenstakavos Marijos kapinėmis ir vyrauja lenkų kapai. Lietuviai laidoti arčiau Vilniaus Aušros Vartų Marijos bažnyčios. Dėl kapinių XX a. pradžioje vyko abiejų tautų konfliktas, kur būdavo net kraujo praliejimo.

 Lietuviškas kapas Einone

Lietuviškas kapas Einone

Skrantono centro lietuviškos vietos

Visos šios vietos yra netoli viena kitos ir galima nuo vienos prie kitos nueiti pėsčiomis.

Skrantono Dievo apvaizdos Lietuvių tautinių katalikų bažnyčia

Neįtikėtina, tačiau dalis Skrantono lietuvių 1914 m. išdrįso padaryti tai, ko nepadarė niekas Lietuvoje: įkūrė savą tautinę katalikų bažnyčią, nepavaldžią Vatikanui. Ši unikali lietuviška bažnyčia gyvuoja ligi šiol. Statyta ji 1915-1930 m., atdara sekmadieniais apie Mišias. Ant kertinio akmens - užrašas "Lietuviška katalikiška bažnyčia po vardu apvejzdos Dievo 1915 m Užbaigta 1930 m". Viduje - daugybė lietuviškų užrašų, vitražų, bažnyčios šūkis "Kova. Šviesa. Tiesa". Bažnyčios istorija tokia: anksčiau Skrantono lietuviai buvo Romos katalikai, jie savo jėgom ir pinigais pasistatė Šv. Juozapo lietuvių bažnyčią (žr. žemiau). Tačiau Romos katalikų vyskupas reikalavo, kad parapijiečiai savo pastatytą bažnyčią perleistų jo nuosavybėn. Lietuviams tai kėlė daug įtarimų - būdavo, kad vyskupai lietuvių pastatytas bažnyčias, atiduoda, pavyzdžiui, lenkų kunigams ir parapijiečiams, tad jie nesutiko.

 Skrantono Dievo apvaizdos Lietuvių tautinių katalikų bažnyčia

Skrantono Dievo apvaizdos Lietuvių tautinių katalikų bažnyčia

Vyko ilgi teismai, bet galiausiai lietuviams nebeliko pinigų teistis ir Šv. Juozapo bažnyčią jie prarado. Dalis lietuvių tuomet išėjo iš parapijos ir Romos katalikų apskritai ir greta pastatė antrą - Dievo Apvaizdos bažnyčią, kuri jau priklausė jiems patiems (niekas negalėjo jos atimti), jie patys galėjo ir rinktis kunigą, nes nepripažino Vatikano, popiežiaus ir jo vyskupų valdžios. Be to, nuo pat pradžių mišios laikytos lietuvių k., vėliau nuo ~1950 m. ir anglų k. (kai tuo tarpu Romos katalikai tada mišias laikydavo tik lotynų k.).

Ilgainiui ši parapija vis glaudžiau bendradarbiavo su lenkų tautiškais katalikais, kurie irgi atskilo nuo Romos katalikų dėl panašių priežasčių. Romos katalikai visuomet į Tautišką katalikų bažnyčią žiūrėjo "kreivai" ir, ilgainiui, kituose miestuose daug jų "susigrąžino" pas save. Iš viso buvo 14 lietuvių tautiškų katalikų parapijų, bet kitos buvo vyskupų uždarytos, bažnyčių pastatai dažnai nugriauti ar parduoti - o ši liko, nes joks vyskupas čia neturėjo teisės taip pasielgti, kadangi bažnyčios pastatas vyskupijai nepriklauso.

Kryžiaus kelio stacija

Kryžiaus kelio stacija

Vitražo fragmentas

Vitražo fragmentas

Tiesą pasakius, tai apskritai paskutinė oficialiai lietuviška bažnyčia visame regione - todėl po ~2009 m. ji pritraukė naujų parapijiečių iš uždarytųjų lietuvių parapijų, kurie dėl jų bažnyčių uždarymo išėjo iš Romos katalikų. Parapijos knygos visą bažnyčios statybą lygina su Lietuvių didvyriška kova prieš kryžiuočius - tačiau patys ritualai čia labai panašūs, kaip pas Romos katalikus, skiriasi tik tai, kad nėra Vatikano, popiežiaus ir kitos "tarptautinės" valdžios.

 Skrantono Dievo apvaizdos Lietuvių tautinių katalikų bažnyčios kertinis akmuo su lietuvišku užrašu

Skrantono Dievo apvaizdos Lietuvių tautinių katalikų bažnyčios kertinis akmuo su lietuvišku užrašu

Tautiškos bažnyčios interjeras itin lietuviškas, pilnas lietuviškų užrašų - steigėjai to norėjo specialiai.

Bažnyčia išsilaiko ir iš rengiamų populiarių piknikų.

Tauro lietuvių klubas Skrantone

Vienas keturių lietuvių klubų Skrantono regione! Prie įėjimo – trispalvė, o lietuviškiausias – vestibiulis, kur Lietuvos aprašymai, klubą kūrusių lietuvių nuotraukos. Dabar nariais priimami ne vien lietuviai ir einama čia labiau užkąsti, narių - 1300 (2023 m.). Antroje salėje vyksta įvairūs renginiai.

 Tauro lietuvių klubas Skrantone

Tauro lietuvių klubas Skrantone

 Tauro lietuvių klubo Skrantone įėjimo koridoriaus kilimas

Tauro lietuvių klubo Skrantone įėjimo koridoriaus kilimas.

 Laikraščio iškarpa Tauro lietuvių klubo įėjimo koridoriuje, pristatanti Lietuvą

Laikraščio iškarpa Tauro lietuvių klubo įėjimo koridoriuje, pristatanti Lietuvą

Kosciuškos gydamasis sodas

„Lietuviškos vietos taip greitai nyksta, todėl aš norėjau sukurti naują“ – pasakojo Kosciuškos sodo įkūrėja lietuvių kilmės Kerol Gargan (Carol Gargan). Sodelį, kurį sodina savo rankomis, pavadino ir Amerikos didvyrio Kosciuškos garbei, tačiau ne populiaresniu lenkiškuoju (Kosciuszko), o lietuviškuoju vardo variantu (Kosciuska). 2018 m. švenčiant Lietuvos Respubliko sšimtmetį sodelyje pakabinta ir atminimo lenta su Kosciuškos citata apie Lietuvą bei informacija apie lietuvius.

 Ženklas su Kosciuškos gydomojo sodo pavadinimu

Ženklas su Kosciuškos gydomojo sodo pavadinimu

Kosciuškos gydomojo sodo atminimo lenta

Kosciuškos gydomojo sodo atminimo lenta

Skrantono Šv. Juozapo lietuvių bažnyčia

1895 m. pradėta statyti bažnyčia dar tebeveikia, bet priklauso iš anglikonų atsivertusiems kunigams. Tačiau išlikę lietuviški vitražai, išlikęs koplytstulpis sovietų persekiojamiems lietuviams priešais bažnyčią, išlikęs kertinis akmuo „Lithuanica Ecclesia“.

 Skrantono Šv. Juozapo lietuvių bažnyčia

Skrantono Šv. Juozapo lietuvių bažnyčia

 Skrantono Šv. Juozapo lietuvių bažnyčios vitražas su jam aukojusios lietuvių šeimos pavarde

Skrantono Šv. Juozapo lietuvių bažnyčios vitražas su jam aukojusios lietuvių šeimos pavarde

Šv. Juozapo lietuvių mokykla Skrantone

Štai, kiek lietuvių vaikų mokėsi Skrantone dar 1915 m., kai buvo pradėta statyti ši mokykla! Ji seniai nebeveikia, bet dar likęs lietuviškas užrašas ant kertinio akmens: „Šv. Juozapo mokykla 1915“. Retas "stebuklas" - ~2018 m. mokykla vėl atkurta, tik pritaikyta naujiems laikams. Dabar čia eina tie vaikai, kurie nelanko mokyklos - kaip Amerikoje gana populiaru, juos namie moko tėvai, tačiau kai kurių pamokų tėvai negali kokybiškai išmokyti, tad, pvz., jeigu tėvai patys gerai nemoka matematikos - gali užrašyti vaikus į šią mokyklą vien matematikos pamokoms. Įdomu, kad ši nauja mokykla irgi pavadinta lietuvės garbei - tai Marijos Kaupaitės akademija. Marija Kaupaitė, Amerikos lietuvių vienuolių ordino steigėja, savo svarbią veiklą pradėjo būtent Skrantone ir jos vardas čia žinomas.

 Šv. Juozapo lietuvių mokykla Skrantone

Šv. Juozapo lietuvių mokykla Skrantone

Lietuviškas koplytstulpis Sovietų persekiojamiems lietuviams

Šis koplytstulpis, kaip rašoma ant jo koto, dedikuotas vyrams ir moterims, kritusiems už mūsų šalį (Lietuvą), o taip pat lietuviams, kenčiantiems už Geležinės uždangos ir mirusiems parapijos nariams. Štai tokie buvo pagrindiniai Amerikos lietuvių rūpesčiai 1975 m., ~70 metų nuo daugelio jų atsikėlimo gyventi į Skrantoną!

Skrantono koplytstulpis su matomu rūpintojėliu (kairėje)

Skrantono koplytstulpis su matomu rūpintojėliu (kairėje)

Skrantono lietuviško koplytstulpio paaiškinimas

Skrantono lietuviško koplytstulpio paaiškinimas

Skrantono teritorija toliau nuo centro

Į šias vietas iš Skrantono centro greičiausiai reikės važiuoti automobiliu.

Lietuvių tautinės kapinės Skrantone

Šios kapinės – katalikų, bet ne Romos katalikų. Čia laidojami lietuvių tautiniai katalikai, atskilę nuo popiežiaus iš Dievo Apvaizdos bažnyčios (žr. aukščiau). Yra ir tos bažnyčios vienintelio vyskupo Jono Gritėno kapas. Jis vyko skleisti idėjų ir į Lietuvą, bet greitai susirgo, mirė. Galbūt lietuvių religinė istorija galėjo pasisukti kitaip, jei Gritėnas būtų gyvenęs ilgiau?

Lietuvių tautinės kapinės Skrantone

Lietuvių tautinės kapinės Skrantone

 Lietuvių tautinės kapinės Skrantone

Lietuvių tautinės kapinės Skrantone

Vyskupo Jono Gritėno kapas Skrantone

Jonas Gritėnas (1884-1928) buvo pirmasis vyskupas unikalioje Lietuvių tautinių katalikų bažnyčioje, kuri paskelbė nepriklausomybę nuo popiežiaus ir laikė mišias lietuviškai dar tada, kai visur buvo laikomos lotyniškai. Ilga epitafija sako, kad jis troško savo žmonėms dvasinės laisvės. Kapas paženklintas bažnyčios herbu: „Kova. Šviesa. Tiesa“.

Jono Gritėno kapas

Jono Gritėno kapas

Tautinių katalikų bažnyčios herbas ant Gritėno antkapio

Tautinių katalikų bažnyčios herbas ant Gritėno antkapio

Šv. Juozapo lietuvių kapinės Skrantone

Didžiulės lietuvių kapinės! Gražus kapinių kryžius, yra labai senų kapų.

 Šv. Juozapo lietuvių kapinės Skrantone

Šv. Juozapo lietuvių kapinės Skrantone

 Šv. Juozapo lietuvių kapinės Skrantone

Šv. Juozapo lietuvių kapinės Skrantone

 Senas kapas Skrantone su užrašu senąja lietuvių kalba

Senas kapas Skrantone su užrašu senąja lietuvių kalba

Lakavanos anglies kasykla ir muziejus Skrantone

Čia galite nusileisti į tikrą šachtą, kurioje dirbo lietuviai! Turistams, aišku, paprasčiau: nebėra dugnu žliaugiančio požeminio vandens, nebėra rizikos pakliūti į degias ar nuodingas dujas… Mirtingumas čia buvo didžiulis, o žuvusius šachtininkus numesdavo žmonai prie namų! Tokias ir dar baisesnes XIX a. imigrantų darbininkų buities istorijas išgirsite Lakavanoje.

 Lakavanos anglies kasykla ir muziejus Skrantone

Lakavanos anglies kasykla ir muziejus Skrantone

Šv. Mykolo lietuvių bažnyčia Skrantone

Dabar ši banyčia priklauso „tradiciniams“ katalikams, laikantiems tridentietiškas mišias. Nors išorėje lietuviškų ženklų nėra, viduje - didingi vitražai su lietuviškais užrašais. Kad lietuviškos mišios ir panaikintos, tai laikoma ta pačia parapija, čia tebelaikomi lietuviški metrikai. Dabartinė mūrinė bažnyčia statyta 1942 m., jau apie 1970 m. buvo nedaug lietuviškai kalbančių žmonių, parapija nutautėjo sparčiau, nei gretima Šv. Juozapo. ~2000 m. perduota lotyniškoms mišioms laikyti.

Šv. Mykolo lietuvių bažnyčia Skrantone

Šv. Mykolo lietuvių bažnyčia Skrantone

Vitražo fragmentas Šv. Mykolo bažnyčioje

Vitražo fragmentas Šv. Mykolo bažnyčioje

Šv. Mykolo bažnyčios vidus

Šv. Mykolo bažnyčios vidus

Elmhersto Šv. Marijos vilos lietuviškos vietos

Šv. Marijos viols kompleksas Elmerste susidaro iš buvusio lietuvių vienuolyno (dabar – senelių namai) ir jo kapinių.

Šv. Marijos vila Elmherste

Šachtose dirbti lietuviams buvo labai pavojinga: kas sprogdavo, kas nusinuodydavo… Likdavo daug našlių, našlaičių ir būtent jiems kunigas Urbanavičius įkūrė šiuos namus, kur bėdžiais rūpindavosi lietuvės vienuolės. Dabar lietuvybė išlikusi tik sienas puošiančiose nuotraukose, aukotojų lentų varduose, kryžiuje-saulėje ant stogo, lietuviškame įraše ant Marijos paminklo prie įejimo – bet seneliai čia prižiūrimi toliau.

 Tradicinis lietuviškas kryžius-saulė ant Šv. Marijos vilos stogo

Tradicinis lietuviškas kryžius-saulė ant Šv. Marijos vilos stogo. Šis simbolis labai populiarus tarp Amerikos lietuvių, nes apjungia krikščionišką (kryžius) ir tautinį ikikrikščionišką (saulė) simbolizmą

 Ankstyvųjų lietuvių vienuolių nuotraukos Šv. Marijos viloje

Ankstyvųjų lietuvių vienuolių nuotraukos Šv. Marijos viloje

Marijos skulptūra su lietuvišku užrašu

Vienas paskutinių dalykų Šv. Marijos vilos išorėje primenančiu lietuvišką jos praeitį. Kad pamatytumėte lietuviškąjį užrašą, prieikite artyn – vasaromis jį dengia augalai ir iš toliau matosi tik angliškas.

 Marijos skulptūra su lietuvišku užrašu

Marijos skulptūra su lietuvišku užrašu

Elmhersto lietuvių kapinės

Kadangi kapinės įkurtos prie lietuvių vienuolyno (Šv. Marijos vila) vienuolėms, dauguma kapų kuklūs – tik plokštelės, seniai apaugusios žole. Bet išsiskiria kunigų kapai, o taip pat patriotiškai nusiteikusių lietuvių kapų eilutė, kur ant antkapių – Gedimino stulpai ir kiti Lietuvos simboliai.

 Elmhersto lietuvių kapinės

Elmhersto lietuvių kapinės

Pitstono ir apylinkių lietuviškos vietos

Pitstonas yra lietuviškiausias (pagal gyventojų procentą) šitokio dydžio JAV miestas. Šios lietuviškos vietos yra Pitstone ir aplinkiniuose miesteliuose. Pitstonas faktiškai yra pačiame Skrantono/Vilks-Bario aglomeracijos centre.

Pitstono Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia

Pakanka žvilgtelti į šią bažnyčią iš papėdės ir priblokš jos dydis ir didingumas! 99 metus (1909-2008) ji buvo Pitstono lietuvių namai, bet to neprimena niekas: net kertinį akmenį naujoji šeimininkė išėmė! Ji planavo čia demonstruoti meną, tačiau, pabodus vandalams, pastatą vėl pardavė. Bažnyčią apleista, o dabar naudojama kaip gyvenamasis namas.

 Pitstono Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia

Pitstono Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia

Panaikintas kertinis akmuo Šv. Kazimiero bažnyčioje

Panaikintas kertinis akmuo Šv. Kazimiero bažnyčioje

Lietuvių socialinis ir naudos klubas Pitstone

Artėjant prie šio klubo, pirmiausiai dėmesį atkreips trispalvės ir Lietuvos herbo spalvomis vaikų išdažytas hidrantas! Šis klubas – bene tautiškiausias, tarp keturių išlikusių regione. Viduje - baras su daug lietuviškų detalių. 2023 m. ~45 tikrieji nariai ir keli šimtai socialinių.

 Lietuvių socialinis ir naudos klubas Pitstone

Lietuvių socialinis ir naudos klubas Pitstone

 Pitstono lietuvių klubo vidus[/

Pitstono lietuvių klubo vidus

Šv. Kazimiero skulptūra Pitstone

Ši statula – viskas, kas liko iš didžiosios Šv. Kazimiero bažnyčios, kai ją uždarė. Siekiant nuraminti uždaromų parapijų tikinčiuosius paprastai bažnyčia kelis jiems brangius daiktus iš senosios bažnyčios perveža į naująją. Ši airių bažnyčia todėl vietomis primena skulptūrų galeriją.

Šv. Kazimiero skulptūra Pitstone

Šv. Kazimiero skulptūra Pitstone

Šv. Kazimiero lietuvių kapinės Pitstone

Vienos didžiausių šiaurinio Anglies regiono lietuvių kapinių, priklausiusios didžiajai Pitstono Šv. Kazimiero bažnyčiai. Buvo gražūs vartai su Kazimiero vardu - bet nugriauti apie 2020 m.

 Šv. Kazimiero lietuvių kapinių Pitstone įėjimo vartų arka

Šv. Kazimiero lietuvių kapinių Pitstone įėjimo vartų arka

 Šv. Kazimiero lietuvių kapinių Pitstone kapas

Šv. Kazimiero lietuvių kapinių Pitstone kapas

Durjėjos šv. Juozapo lietuvių bažnyčios vieta

Dar viena lietuvių bažnyčia Pensilvanijos anglies regione, kurią neseniai nugriovė vyskupijos buldozeriai, nepaisant parapijiečių nuomonės. Ši sugriauta 2013 m.

 Durjėjos šv. Juozapo lietuvių bažnyčia (dabar nugriauta)

Durjėjos šv. Juozapo lietuvių bažnyčia (dabar nugriauta)

Ekseterio lietuvių klubas

Vienas net keturių lietuvių klubų Skrantono apylinkėse! Išorė išdažyta trispalvės spalvomis. Į vidų patekimas tik nariams ar kartu su nariais.

 Ekseterio lietuvių klubas

Ekseterio lietuvių klubas

Inkermano lietuvių piliečių klubas

Šis lietuvių klubas kadais pravardžiuotas „Kraujo kibiru“ – tokios dažnos čia buvo muštynės. Jį savomis rankomis tarpukariu pastatė lietuviai šachtininkai, nors dabar čia eina nebe vien lietuviai ir lietuviški likę labiausiai užrašai.

 Inkermano lietuvių piliečių klubas

Inkermano lietuvių piliečių klubas

 Inkermano lietuvių piliečių klubo vidus

Inkermano lietuvių piliečių klubo vidus

Kingstono ir apylinkių lietuviškos vietos

Šios lietuviško paveldo vietos yra kitame Suskuehanos upės krante nuo Vilks-Bario.

Kingstono Apreiškimo Mergelei Marijai bažnyčios vieta

Uždariusi šią didingą lietuvių bažnyčią vyskupija jos nesugebėjo parduoti, todėl 2016 m. nugriovė. Žvelgdami į tuščią sklypą galite pamąstyti, kaip sparčiai nepastebimai nyksta didis lietuvių paveldas Amerikoje.

 Kingstono Apreiškimo Mergelei Marijai bažnyčia (dabar nugriauta)

Kingstono Apreiškimo Mergelei Marijai bažnyčia (dabar nugriauta). Google Street View image

 Kingstono Apreiškimo Mergelei Marijai bažnyčios vieta

Kingstono Apreiškimo Mergelei Marijai bažnyčios vieta

Apreiškimo Mergelei Marijai lietuvių kapinės Kingstone

Čia laidoti Apsireiškimo parapijos – tos, kurios bažnyčia nugriauta 2016 m. – nariai. Išlikęs užrašas „Lithuanian“ prie įvažiavimo, daug senų lietuvių kapų.

 Apreiškimo Mergelei Marijai lietuvių kapinės Kingstone

Apreiškimo Mergelei Marijai lietuvių kapinės Kingstone

Liucernos Šv. Onos lietuvių bažnyčia

Šią bažnyčią statė ilgai: pradėjo 1924 m., bet tada smogė Didžioji depresija; ilgai lietuviai meldės rūsyje, viršų pastatė tik 1959 m. Galbūt sąlyginis naujumas bažnyčią išgelbėjo: jungiant parapijas būtent ji pasirinkta kaip toji, į kurią bus sukelti viso priemiesčio tikintieji. Viduje liko lietuviškos aukotojų pavardės ant vitražų.

 Liucernos Šv. Onos lietuvių bažnyčia

Liucernos Šv. Onos lietuvių bažnyčia

Lietuvių nepriklausomos kapinės

Kapinės, kapinės, kapinės! Kiek tik jų neįkūrė lietuviai regione. Dauguma buvo parapinės, o „Nepriklausomos“ tai tos, kuriose laidoti netikintieji arba ne taip rimtai į tikėjimą žiūrintys: kairieji, tautininkai. Kadangi šiose kapinėse buvo laidojamasi ne pagal gyvenamąją vietą, o pagal pažiūras, tai palaidojimų yra iš daugelio regiono miestų, o kapinės suskirstytos į ženklais pažymėtus rajonus pagal tai, kokiame mieste Pensilvanijoje gyvenę lietuviai ten sulaidoti.

 Lietuvių nepriklausomos kapinės Vest Vajominge

Lietuvių nepriklausomos kapinės Vest Vajominge

Senosios Mergelės Marijos kapinės Larksvilyje

Čia vyko vienas didžiausių lietuvių-lenkų konfliktų Amerikoje! Kapinės buvo bendros, tad lenkai stabdydavo lietuvių laidotuvių procesijas ir net amerikiečiai pasibaisėjo, kai 1890 m. dvidešimt lenkų iškasė du lietuvių vaikus ir sumaitojo jų lavonus kirviais. Lietuviams teko pirktis atskiras Šv. Kazimiero kapines netoliese.

Senosios Mergelės Marijos lietuvių kapinės Larksvilyje

Senosios Mergelės Marijos lietuvių kapinės Larksvilyje

Senosios Šv. Kazimiero lietuvių kapinės Larksvilyje

Lietuviai buvo priversti jas įkurti po to, kai jų laidotuves bendrose su lenkais kapinėse stabdydavo lenkai ir net iškasė bei sumaitojo lietuvių vaikų lavonus. Kapinės sutvarkytos, gerai išsilaikiusios (likimo ironija - gerokai geriau nei Šv. Marijos kapinės, iš kurių lietuvius vijo lenkai). Yra miškelyje netoli atliekų krūvų, įėjimas per privačią žemę (reikia sutarti su kaimynais). Vėliau parapija nusipirko geresnes kapines, šios uždarytos.

 Senosios Šv. Kazimiero lietuvių kapinės Larksvilyje

Senosios Šv. Kazimiero lietuvių kapinės Larksvilyje

Kunigo Aleksandro Burbos kapas senosiose Larksvilio Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse

Kunigas Burba (1856-1898 m.) dažnai laikomas pirmuoju, kuris Amerikoje ėmėsi kurti lietuvišką parapiją. Ir jo antkapis to vertas: didžiausias kapinėse, su užrašu „Užsitarnavusiam tautiečiui. Lietuviai“.

Kunigo Burbos kapas

Kunigo Burbos kapas

Vilks-Bario ir apylinkių lietuviškos vietos

Šios lietuviškos vietos yra Vilks-Baryje, antrame pagal lietuvių procentą regiono mieste ir pietiniame Skrantono-Vilks-Bario aglomeracijos krašte.

Vilks-Bario Švč. Trejybės lietuvių bažnyčios vieta

Didi Švč. Trejybės bažnyčia, statyta lietuvių sunkiu prakaitu 1911 m., buvo nugriauta ne kokios nelaimės, o vyskupijos sprendimu, nepaisant lietuvių protestų 2015 m. Deja, tai dažnos JAV lietuviškos bažnyčios likimas. Po nugriovimo tuščioje pievutėje pastatytas vienišas kryželis, tikriausiai lietuvių.

 Vilks-Bario Švč. Trejybės lietuvių bažnyčia (dabar nugriauta)

Vilks-Bario Švč. Trejybės lietuvių bažnyčia (dabar nugriauta). Google Street View image.

 Vilks-Bario Švč. Trejybės lietuvių bažnyčios vieta

Vilks-Bario Švč. Trejybės lietuvių bažnyčios vieta

Kryžius Vilks-Bario Švč. Trejybės bažnyčios vietoje

Kryžius Vilks-Bario Švč. Trejybės bažnyčios vietoje

Švč. Trejybės lietuvių kapinės Vilks-Baryje

Didžiulės ir gražios kapinės su gražiais lietuviškai aprašytais paminklais: lietuviams pasaulinių karų aukoms, kapinių kryžius su malda. Čia nuo 1935 m. laidoti tie, kas lankė didžiąją Švč. Trejybės bažnyčią, 2015 m. virtusią dulkėmis.

 Švč. Trejybės lietuvių kapinės Vilks-Baryje (įėjimas)

Švč. Trejybės lietuvių kapinės Vilks-Baryje (įėjimas)

Švč. Trejybės lietuvių kapinių Vilks-Baryje kryžius

Ant tam supilto kalno užvilktas kryžius lietuviškai skelbia: „Jei draug su Kristumi mirėme, draug su Kristumi ir gyvensime“.

 Švč. Trejybės lietuvių kapinių Vilks-Baryje kryžius

Švč. Trejybės lietuvių kapinių Vilks-Baryje kryžius

Memorialas pasauliniuose karuose žuvusiems lietuviams

JAV ant paminklų žmonėms, žuvusiems už JAV pasauliniuose karuose, retai pamatysi ne angliškus žodžius. Šis – maloni išimtis. „Amžiną atilsį duok mirusiems, Viešpatie“ prašo jis dėl tų lietuvių, kurių dalis, neabejotinai, emigravo iš carinės Rusijos ir todėl, kad neimtų į rekrūtus – o galiausiai padėjo galvas už JAV.

 Memorialas pasauliniuose karuose žuvusiems lietuviams

Memorialas pasauliniuose karuose žuvusiems lietuviams

Senosios Švč. Trejybės lietuvių kapinės Vilks-Baryje

Čia laidoti didžiosios Švč. Trejybės bažnyčios parapijiečiai iki priturūko vietos ir atidarytos milžiniškos naujos kapinės. Tais laikais žemės aplink dar buvo tuščios, tad miesto centras – šalia. Vyskupams uždarius parapiją, būtent šiose kapinėse padėtas nugriautos bažnyčios kertinis akmuo (simboliškai "palaidota bažnyčia").

Senosios Vilks-Bario Švč. Trejybės lietuvių kapinės

Senosios Vilks-Bario Švč. Trejybės lietuvių kapinės

Švč. trejybės lietuvių bažnyčios kertinis akmuo Švč. Trejybės lietuvių kapinėse

Švč. trejybės lietuvių bažnyčios kertinis akmuo Švč. Trejybės lietuvių kapinėse

Vilks-Bario Šv. Pranciškaus lietuvių bažnyčia

Lietuvių, kurie ~1918 m. pastatė ir apie 90 metų valdė šią bažnyčią, čia niekas nebeprimena – net – tai Amerikoje reta – kertinis akmuo, kur parašyti statybos metai ir ir pirminė pastato paskirtis, išimtas. Dabar tai ispanakalbių Septintosios dienos adventistų bažnyčia.

 Vilks-Bario Šv. Pranciškaus lietuvių bažnyčia

Vilks-Bario Šv. Pranciškaus lietuvių bažnyčia

Šv. Pranciškaus lietuvių kapinės Vilks-Bare

Mažos kapinaitės kalno šone, priklausiusios Šv. Pranciškaus lietuvių parapijai.

 Šv. Pranciškaus lietuvių kapinės Vilks-Bare

Šv. Pranciškaus lietuvių kapinės Vilks-Bare

Vilks-Bario lietuvių tautinių katalikų Visų Šventųjų bažnyčia

Čia meldėsi Vilks-Bario lietuviai, kurie atskilo nuo popiežiaus valdžios, bet ir toliau praktikavo katalikybę. Laikė Mišias lietuviškai dar tada, kai Romos katalikai laikė mišias tik lotyniškai. Bažnyčia nebeveikia, bet išlikęs kertinis akmuo su lietuvišku lietuvišku užraš „Lietuviu Tautos Kataliku Bažnyčia P.V. Visų Šventų 1932“.

Vilks-Bario lietuvių tautinių katalikų bažnyčia

Vilks-Bario lietuvių tautinių katalikų bažnyčia

Bažnyčios kertinis akmuo su lietuvišku užrašu

Bažnyčios kertinis akmuo su lietuvišku užrašu

Vilks-Bario Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia

Senoji Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia ėmė griūti į kasyklą. Toks „egzotiškas“ likimas Anglies regione neretas: juk kone po visais namais pasikasta, ir nevisada saugiai… Tada Amerikoje „teismų kultūra“ nebuvo tokia gaji, ir lietuviams teko 1957 m. savo lėšom statytis naują – šią – bažnyčią. Ji išliko – bet lietuviško joje neliko nieko.

 Vilks-Bario Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia

Vilks-Bario Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia

Lietuviškos vietos Šiaurinio Anglies regiono vakaruose

Šios lietuviškos vietos yra už Skranono-Vilks-Bario aglomeracijos ribų mažuose angliakasių miesteliuose į vakarus nuo Vilks-Bario.

Šiugar Nočo Šv. Petro ir Povilo lietuvių bažnyčia

1913 m. pastatas nusipirktas iš presbiterijonų. Tai buvo laikai iki automobilių, todėl, vos prasigyvenę (kiek įmanoma angliakasiams), lietuviai stengdavosi įsigyti savo bažnyčią: kad nereiktų sekmadienį, vienintelę laisvą dieną, eiti daug kilometrų į lietuvių bažnyčią Plimute (Šv. Pranciškaus) arba eiti į lenkų bažnyčią, kas atrodė tiesiog nusikaltimas tautai. Parapijoje negyveno daugiau ~300 lietuvių.

 Šiugar Nočo Šv. Petro ir Povilo lietuvių bažnyčią

Šiugar Nočo Šv. Petro ir Povilo lietuvių bažnyčią

Šv. Petro ir Povilo lietuvių kapinės Šiugar Noče

Mažos angliakasių miestelio lietuvių kapinaitės, kur ant antkapių gali perskaityti suanglintus prieškarinius lietuvių kalbos žodžius: „Nuzudytas mainose“ ir pan.

 Šv. Petro ir Povilo lietuvių kapinės Šiugar Noče

Šv. Petro ir Povilo lietuvių kapinės Šiugar Noče

Nantikoko Šv. Juozapo lietuvių bažnyčia

Ši didelė medinė bažnyčia niekad nebuvo atskira parapija (buvo pavaldi Vanamio lietuvių bažnyčiai), bet veikė ilgai. 2004 m. ją, uždarytą, įsigijęs vietinis architektas Norieka pavertė gyvenamuoju namu, išlaikydamas beveik viską: liko vitražai, lietuviški užrašai, paminklas kunigui, net bažnyčios baldai! Pasikeitė jau keli savininkai, bet viskas išsaugota. Bokšte – gražus kambarys apsidairymui.

Nantikoko Šv. Juozapo lietuvių bažnyčia

Nantikoko Šv. Juozapo lietuvių bažnyčia

Lietuivškas vitražas viduje

Lietuivškas vitražas viduje

Paminklas lietuviui kunigui Nantikoke

Dažniausiai kai lietuvių bažnyčia JAV uždaroma, religinių simbolių ir paminklų nelieka. Bet štai Nantikoke naujieji šeimininkai, gyvenantys bažnyčioje, išsaugojo šį paminklą lietuviui kunigui.

Lietuvio kunigo paminklas prie Nantikoko bažnyčios

Lietuvio kunigo paminklas prie Nantikoko bažnyčios

Lietuvių nepriklausomos kapinės Nantikoke

Šiose kapinėse be vartų ir ženklų palaidoti Nantikoko lietuviai – šios kapinės, priešingai nei Šv. Juozapo, nėra religinės. Kapai arčiau kelio tvarkingesni, bet toliau link miško užaugę žolėmis ir medžiais. Nemažai kapų su senais lietuviškais užrašais.

Lietuvių kapinės Nantikoke

Lietuvių kapinės Nantikoke

Šv. Juozapo lietuvių kapinės Nantikoke

Mažas Nantikokas turi net dvejas lietuvių kapines! Šiose laidojosi religingi lietuviai, lankę Šv. Juozapo lietuvių bažnyčią. Jos – bendrame komplekse su keliom kitom kapinėm.

Šv. Juozapo lietuvių kapinės Nantikoke

Šv. Juozapo lietuvių kapinės Nantikoke

Vanamio Mergelės Marijos lietuvių bažnyčia

Kaip daug kur mažuose Anglies regiono miesteliuose, lietuvių bažnyčia užsidarė, stovi tuščia ir nenaudojama, o norint ją surasti teko gerokai pavargti: net internete nelabai buvo informacijos, kur ta bažnyčia stovėjo. Dabar bent jau bus Šiaurinio Pensilvanijos anglies regiono lietuviškų vietų plane. Pradėta statyti 1925 m.

 Vanamio Mergelės Marijos lietuvių bažnyčia

Vanamio Mergelės Marijos lietuvių bažnyčia

Vanamio Mergelės Marijos lietuvių kapinės

Mažos mažos parapijos kapinaitės. Atrodo, be lietuvių čia laidoti ir kitataučiai, lietuviškų užrašų beveik nėra. Tai todėl, kad tai naujosios kapinės, iš laikų, kai lietuvių k. jau nyko. Senosios Vanamio lietuvių kapinės su daug lietuviškų epitafijų aprašytos žemiau.

Vanamio lietuvių kapinės

Vanamio lietuvių kapinės

Senosios Vanamio Mergelės Marijos lietuvių kapinės

Romantiškos kapinės vidury miško, pasiekiamos tik negrįstu keliu. Kapai daugiausiai seni – nes vėliau parapija įsigijo kitas kapines. Daug jų – su ilgais užrašais senąja lietuvių kalba, pasakojančiais šiek tiek apie mirusiųjų gyvenimus (iš kokio kaimo jie atvyko ir pan.).

Senosios Mergelės Marijos lietuvių kapinės Vanamyje

Senosios Mergelės Marijos lietuvių kapinės Vanamyje

Naujosios Šv. Kazimiero lietuvių kapinės Hunloke

Naujosios Šv. Kazimiero lietuvių parapijos kapinės įkurtos gana toli nuo bažnyčios ir miesto 1925 m. Tuo metu Amerikoje jau aušo automobilių era, todėl nebebuvo būtina kapines turėti tame pačiame mieste. Kapinės didelės, daugelis antkapių – gana nauji ir todėl su angliškais užrašais. Prie kapinių įėjimo - lenta su lietuvišku užrašu, kapinių centre - paminklas su lietuviškomis Mato evangelijos citatomis.

Hunloko lietuvių kapinės. Dešinėje - pagrindinis kapinių paminklas

Hunloko lietuvių kapinės. Dešinėje - pagrindinis kapinių paminklas

Lietuviškos vietos tolėliau

Kasulaičio ežeras

Mažytis, bet tikriausiai vienintelis lietuviškai pavadintas JAV ežeras, o gal ir labiausiai nuo Lietuvos nutolęs lietuviškai pavadintas ežeras! Juozapas (Joseph) Kasulaitis, beje, buvo ne kokia įžymybė, o tiesiog dešimtmečius regione ūkininkavęs ūkininkas. Ežeras suformuotas 1955 m. pastačius užtvanką, tačiau šią nugriovė 2005 m. potvynis, todėl ežeras dabar labiau primena tiesiog upės išplatėjimą.

 Kasulaičio ežeras Šiauriniame Pensilvanijos Anglies regione

Kasulaičio ežeras Šiauriniame Pensilvanijos Anglies regione

Kasulaičio ežeras geriausiais laikais (1969 m.). Nuotrauką atsiuntė užvankos statytojo anūkas Markas Kasulaitis.

Kasulaičio ežeras geriausiais laikais (1969 m.). Nuotrauką atsiuntė užvankos statytojo anūkas Markas Kasulaitis.

 


Ekspedicijų dienoraščiai

Šis enciklopedijos straipsnis parengtas ir informacija surinkta „Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų metu, pilni eskpedicijų dienoraščiai – čia:

“Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų po Pensilvaniją dienoraščiai

 


Lietuviškų vietų žemėlapis

Visos lietuviškos vietos, aprašytos šiame straipsnyje, yra tiksliai pažymėtos interkatyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):

Interaktyvus lietuviškų vietų šiauriniame Pensilvanijos anglies regione žemėlapis

 


Click to learn more about Lithuania: Pensilvanija, JAV 19 Comments

Duboizas (Pensilvanija)

Nors Duboizas - nedidelis miestelis (~20000 gyv.), jame stovi Šv. Juozapo lietuvių bažnyčia. Parapija įkurta dar XIX a., o dabartinis gražus neoromaninis pastatas statytas 1924 m. (State ir South Ave gatvių kampas). Jo kertiniame akmenyje parašyta "St Josephs Lithuanian RC Church", viduje gražūs vitražai, po kiekvienu kurių - lietuvių aukotojų vardai. Deja, bažnyčia 2018 m. uždaryta ir parduota stačiatikiams. Kertiniame akmenyje tebėra įrėžta anglų k. "Šv. Juozapo lietuvių Romos katalikų bažnyčia 1924|.

Duboizo lietuvių bažnyčia Pensilvanijoje.

Duboizo lietuvių bažnyčios Pensilvanijoje vidus (prieš pardavimą stačiatikiams).

2012 m., uždarius senesnes lietuvių parapijas, Duboizo Šv. Juozapo tapo seniausia tebeveikianti lietuvių parapija Amerikos žemyne.

Vitražo apačia su lietuvišku aukotojų pavadinimu.

Duboizo lietuviai tradiciškai laidojami atskirose Šv. Juozapo lietuvių kapinėse. Be kapų ten įrengtos medinės kryžiaus kelio stotys, ant kurių - lietuvių aukotojų vardai (deja, dalis stočių jau sunyko). Toks dalykas JAV kapinėse tikrai retas. Šiuos stotys turėjo padėti atrasti reikiamus kapinių sektorius.

Duboizo lietuvių kapinės su pakelės šventove tolumoje.

Taip pat kapinėse stovi "pakelės šventovė", 1979 m. padovanota Lietuvos Vyčių organizacijos 86 tarybos kunigų Urbono, Baro ir Rakausko atminimui su trimis kryžiais (ant jų buvo ir nukryžiuotieji, tačiau nupuvo). Į kapines atvežta ir Šv. Juozapo statula, stovėjusi prieš uždarytąją lietuvių bažnyčią.

Duboizo kapinių „pakelės šventovė“ iš arčiau.

Kapinėse galima aptikti labai senų antkapių su trumpais gyvenimų aprašymais.

Lietuviai sudaro ~3% Duboizo gyventojų. Anksčiau Duboize veikė ir Lietuvių klubas (Weber ir Chestnut gatvių kampas), tačiau jis uždarytas 2016 m. vadovui įtariamai iššvaisčius pinigus. Dar išlikęs užrašas "Litts Club", tačiau dabartinis pavadinimas - "Luigi's Villa". Pastatas dabar nuomojamas renginiams. Pastatas gana naujas ir didelis; jį statant, buvo juokaujant tikėtasi nukonkruoti gretimą lenkų klubą, tačiau jis toliau sėkmingai veikia. Klubas įkurtas 1900 m., dabartinis pastatas statytas 1960 m.

Išlikęs Duboizo lietuivų klubo ženklas.

 


Ekspedicijų dienoraščiai

Šis enciklopedijos straipsnis parengtas ir informacija surinkta „Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų metu, pilni eskpedicijų dienoraščiai – čia:

“Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų po Pensilvaniją dienoraščiai

 


Lietuviškų vietų žemėlapis

Visos lietuviškos vietos, aprašytos šiame straipsnyje, yra tiksliai pažymėtos interkatyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):

Interaktyvus lietuviškų vietų Pensilvanijoje žemėlapis

 


Daugiau apie "Tikslas - Amerika" misiją

Click to learn more about Lithuania: Pensilvanija, JAV 1 Comment

Oseola Milsas

Oseola Milsas [Osceola Mills] yra 1 500 gyventojų turintis miestelis Pensilvanijoje. Jis įsteigtas kaip angliakasių ir lentpjūvės darbininkų gyvenvietė ir apie 1900 m. čia įsikūrė nemaža lietuvių bendruomenė. Jų įkurtas Oseola Milso lietuvių klubas veikia iki šiol.

Įvažiavimas į Oseola Milso miestelį

Įvažiavimas į Oseola Milso miestelį

Lietuvių klubas įsikūręs baltame mediniame pastate be jokių išorinių ženklų. Viduje yra salė su baru ir didesnė renginių salė. Čia esama dekoro elementų, primenančių apie lietuviškas klubo šaknis, pavyzdžiui, lietuviškų simbolių ir vėliavų, kurie pavaizduoti ir ant klubo marškinėlių. Tačiau maždaug nuo 7-ojo dešimtmečio į klubą pradėta priimti ir nelietuvių kilmės narius, o šiuo metu, turint galvoje, kaip seniai miestelis įkurtas, dauguma jo gyventojų yra mišrios kilmės arba apie savo šaknis žino palyginti nedaug.

Oseola Milso lietuvių klubas

Oseola Milso lietuvių klubas

Oseola Milso lietuvių klubas

Oseola Milso lietuvių klubas

Oseola Milso lietuvių klubo marškinėliai

Oseola Milso lietuvių klubo marškinėliai

Be to, Oseola Milso lietuvių klubui priklauso ir didelės lietuvių kapinės. Deja, didžioji sklypo dalis tuščia, nes bendruomenė taip ir neišaugo tiek, kiek tikėtasi, greičiausiai dėl 1929 m. prasidėjusios Didžiosios depresijos, sunaikinusios miestelio angliakasybos pramonę (ji taip iki galo po krizės taip ir neatsigavo, todėl nebetraukė naujų imigrantų). Kapinėse palaidota mažiau nei 50 žmonių. Iš pradžių teisę būti ten palaidoti turėjo tik tie, kurie į klubą įstojo būdami jaunesni nei 40 metų, bet vėliau ši amžiaus riba padidinta iki 50 metų. Kiti lietuviai palaidoti miestelio lenkų kapinėse arba bendrose katalikų kapinėse.

Oseola Milso lietuvių kapinės

Oseola Milso lietuvių kapinės

Lietuvių klubas buvo įsteigtas 1907 m. kaip šv. Antano šelpimo draugija (lietuvių kapinėse yra ir šv. Antano šelpimo draugijai dedikuotas kryžius). Tokios religinės brolijos buvo kuriamos daugelyje to meto istorinių lietuvių bendruomenių; vėliau jos dažniausiai tapdavo lietuviškomis parapijomis ir pasistatydavo nuosavas bažnyčias, bet vykdydavo ir pasaulietines veiklas, steigdavo mokyklas. Deja, kadangi Oseola Milsas labai nukentėjo nuo Didžiosios depresijos, lietuviška bažnyčia taip ir nebuvo pastatyta, o pats klubas pamažėle neteko pirminio pusiau religinio pobūdžio ir šiomis dienomis veikiau atlieka baro funkciją.

Originalūs draugijos dokumentai rodo, kad apie 1919 m. narių sąraše buvo maždaug 100 asmenų. Ant klubo sienos kabančiame 1916 m. datuotame dokumente taip pat nurodyta, kad organizacija (arba keli pagrindiniai jos nariai) priklauso „Susivienijimui lietuvių Amerikoje“ kaip 256-oji kuopa. Maždaug iki XX a. 5-ojo dešimtmečio draugijos dokumentai buvo rengiami lietuvių kalba, vėliau – jau angliškai.

Be lietuvių klubo, miestelyje dar yra slovakų klubas, o lenkų klubas jau nebeveikia. Miestelyje yra lenkų kapinės, rusų stačiatikių cerkvė bei kapinės, taip pat bendrosios katalikų kapinės (pačios didžiausios). Tikėtina, kad lietuviškų kapų esama ir lenkų, ir bendrosiose katalikų kapinėse.

Oseola Milsas yra nutolęs nuo kitų Pensilvanijos miestelių, kuriuose esama lietuviško paveldo objektų. Artimiausias šios valstijos miestelis, kuriame įrengtos lietuvių kapinės, yra Portidžas [Portage] už beveik 100 km. Nors ten gausu kapų su akivaizdžiai lietuviškomis pavardėmis, tik ant vieno asmens antkapio nurodyta, kad velionis lietuvis. Daugelis čia palaidoti daugmaž Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu.

Vienintelis kapas Portidžo lietuvių kapinėse, ant kurio antkapio paminėta Lietuva

Vienintelis kapas Portidžo lietuvių kapinėse, ant kurio antkapio paminėta Lietuva

Tais laikais dažnai pasitaikydavo, kad lietuviškos pavardės Amerikoje pasikeisdavo. Šiuo atveju tos pačios moters duomenys nevienodai užrašyti ant skirtingų tą patį kapą žyminčių antkapių: ant pagrindinio antkapio ji įvardyta kaip "Agota Ambrazevicze", o ant mažesnio stulpelio – kaip "Agata Ambrazatas". Tikrasis jos vardas ir pavardė greičiausiai buvo Agota Ambrazevičienė arba Agota Ambrazaitienė.

Tais laikais dažnai pasitaikydavo, kad lietuviškos pavardės Amerikoje pasikeisdavo. Šiuo atveju tos pačios moters duomenys nevienodai užrašyti ant skirtingų tą patį kapą žyminčių antkapių: ant pagrindinio antkapio ji įvardyta kaip „Agota Ambrazevicze“, o ant mažesnio stulpelio – kaip „Agata Ambrazatas“. Tikrasis jos vardas ir pavardė greičiausiai buvo Agota Ambrazevičienė arba Agota Ambrazaitienė.

Ekspedicijų dienoraščiai

Šis enciklopedijos straipsnis parengtas ir informacija surinkta „Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų metu, pilni eskpedicijų dienoraščiai – čia:

“Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų po Pensilvaniją dienoraščiai

 


Click to learn more about Lithuania: Pensilvanija, JAV No Comments

Istonas (Pensilvanija)

Alentauno priemiestyje Istone (70 000 gyv., ~0,5% lietuvių) esanti Šv. Mykolo lietuvių bažnyčia (219 Spring Garden St) . Tai - gražus neogotikinis pastatas su sena zakristija.

Istono lietuvių bažnyčia

Istono lietuvių bažnyčia

Bažnyčia pastatyta dar anksčiau, nei į Ameriką išvis masiškai emigravo lietuviai - 1854 m. ir stūkso pačiame Istono centre. Tiesa, tada ji priklaus Presbiterijonams, nuo 1896 iki 1916 m. pastate šeimininkavo JAV pilietinio karo veteranai. 1916 m. pastatą nusipirko lietuviai, kurių Istone sparčiai daugėjo ir ~1912 m. jie buvo įsteigę savo parapiją. Bažnyčioje lietuviai įrengė art deco stiliaus vitražus, ištapė lubas. Tačiau interjeras, kurį amžininkai vadino labai jaukiu, ~1971 m. sunaikintas, supaprastintas. 1958 m. taip pat pakeistas ir bokšto špilis - senąjį, medinį, sunaikino žaibas, todėl padarytas unikalus naujas, metalinis.

2008 m. lietuvių bažnyčia užaryta, 2011 m. ją nusipirko Lou Reda kino studija. Kino studija, pasak šeimininko Scott Reda, specialiai ieškojo savo patalpoms bažnyčios, nes bažnyčia - tai didelės erdvės savo juostoms saugoti. Taip pat patalpose vykdoma kino postproduukcija.

Istono lietuvių bažnyčios vidus

Istono lietuvių bažnyčios vidus

Bažnyčios viduje ir išorėje lietuviškų detalių nėra. Jų, labiausiai tikėtina, nebuvo jau tada, kai bažnyčia parduota.

Sandėlis Istono bažnyčios viduje

Sandėlis Istono bažnyčios viduje

Nuo 1934 m. Istono lietuvių parapijai priklausė nuosavos Marijos Magdalenos lietuvių kapinės. Žemę joms padovanojo Martynas Ličius. Jo suanglinta pavardė (Martin Lychius) iki šiol puošia kapinių vartus.

Istono lietuvių kapinių vartai

Istono lietuvių kapinių vartai

 


Ekspedicijų dienoraščiai

Šis enciklopedijos straipsnis parengtas ir informacija surinkta „Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų metu, pilni eskpedicijų dienoraščiai – čia:

“Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų po Pensilvaniją dienoraščiai

 


Lietuviškų vietų žemėlapis

Visos lietuviškos vietos, aprašytos šiame straipsnyje, yra tiksliai pažymėtos interaktyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):

Interaktyvus lietuviškų vietų Pensilvanijoje žemėlapis

Click to learn more about Lithuania: Pensilvanija, JAV 1 Comment

Lietuviško paveldo JAV Vidurio Atlante žemėlapis

Lietuviškas paveldo vakariniuose JAV vidurio Atlanto regione (Niujorke, Naujajame Džersyke, Pensilvanijoje, Merilende, Vašingtono mieste) ir rytiniame Ontarijuje (Kanada) žemėlapis.

Daugiau informacijos apie lietuvišką paveldą Merilende, Naujajame Džersyje, Niujorke, Pensilvanijoje, Vašingtone (JAV sostinėje), Ontarijuje.

Redingas (Pensilvanija)

Redingo miesto lietuviškas paveldas - Šv. Antano lietuvių bažnyčia. Iš priekio pastatas neatrodo kaip bažnyčia, tačiau paėjus į šoną matosi tikroji jo paskirtis. Taip yra todėl, kad anksčiau tai buvo paprastas pastatas ir tik jį 1913 m. nupirkę lietuviai rekonstravo į bažnyčią. Bendruomenė gyvavo ilgą laiką ir dar XX a. pabaigoje parapija oficialiai buvo laikoma lietuviška - tačiau iš tikro jau gana greitai po įsteigimo į ją pradėjo jungtis ir nelietuviai, todėl lietuviškos detalės tikriausiai nunyko dar gerokai iki bažnyčia uždaryta. Dar 1920 m., pavyzdžiui, Redinge tegyveno 54 lietuviai - gerokai mažiau, nei pakako bažnyčiai išlaikyti.

Redingo lietuvių bažnyčia

Redingo lietuvių bažnyčia

 


Ekspedicijų dienoraščiai

Šis enciklopedijos straipsnis parengtas ir informacija surinkta „Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų metu, pilni eskpedicijų dienoraščiai – čia:

“Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų po Pensilvaniją dienoraščiai

 


Lietuviškų vietų žemėlapis

Visos lietuviškos vietos, aprašytos šiame straipsnyje, yra tiksliai pažymėtos interkatyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):

Interaktyvus lietuviškų vietų Pensilvanijoje žemėlapis

Click to learn more about Lithuania: Pensilvanija, JAV No Comments