Global True Lithuania Lithuanian communities and heritage worldwide

Pensilvanija (JAV)

Pensilvanija yra antra JAV pagal lietuvių skaičių (78 000). Tai - ir seniausia užjūrio lietuvių bendruomenė. Mat lietuviai čia kėlėsi dar nuo XIX a. (1865 m.), kuomet Pensilvanijoje atrastas anglis, svarba prilygęs naftai šiandien.

Anglies telkiniai, priešingai nei gamyklos, buvo ne didimiesčiuose, o plynuose laukuose valstijos rytinėje dalyje. Vos juos atradus aplink išdygdavo miesteliai, kuriuos bematant apgyvendindavo sunkiai dirbti pasiryžę imigrantai iš skurdžių, laisvės stokojančių Europos kraštų - jų tarpe ir tada dar carinės Rusijos okupuotos Lietuvos. Darbas 10 valandų per dieną, 6 dienas per savaitę, gaunant 25 centus už valandą, atrodė geriau, nei carinė priespauda. Anglys išseko, o buvę juodadarbiai liko, ir štai šiandien ten gyvena jau ketvirtos, penktos kartos lietuviai (taip pat airiai, italai, lenkai, olandai, slovakai).

Pensilvanijos žemėlapis. Anglies kasimo regionas išskirtas raudonai, o žaliai sužymėtos šiame tekste minimos vietos. ©Augustinas Žemaitis.

Daugybėje tokių miestelių (virš 20) yra lietuvių kapinės ir bažnyčios. Mišios, tiesa, paprastai laikomos vien angliškai - per šitiek kartų lietuvių kalba visai ar iš dalies nunyko (priešingai nei į didmiesčius nauji lietuviai po 1907 m. čia beveik nebeimigravo). Bet bažnyčių dekoras, kur pastatai dar naudojami religijai, tebespinduliuoja lietuvybę, jame gausu lietuviškų užrašų. Lietuviški pavadinimai - šv. Kazimiero, Šv. Jurgio, Šiluvos mergelės, Vilniaus mergelės - tiesa daug kur pakeisti, arba tos bažnyčios jau nebeveikia (iš ~45 bažnyčių likę ~10-20). Itin smarkiai lietuviškos bažnyčios naikintos ~2008 m (beje bent iki 1980 m. lietuviškų bažnyčių lankomumas regione dar augo, priešingai kitų bendruomenių tendencijoms). Be įprastų Romos katalikų bažnyčių Skrantono mieste yra net 1924 m. nuo popiežiaus atsiskyrusi Lietuvių tautinė katalikų bažnyčia.

Lietuviškos mišios 2008 m. duomenimis tebelaikomos valstijos didžiausiame mieste Filadelfijoje, Šv. Andriejaus bažnyčioje (19th and Wallace Sts.). Kita lietuviška bažnyčia, neobarokinė Šv. Kazimiero (324 Wharton Street), 2011 m. prijungta prie Šv. Andriejaus parapijos bet irgi tebeveikia. Trečioji lietuviška Šv. Jurgio bažnyčia stovi 3580 Salmon St, ji dviejų aukštų, apačioje - mokykla. Filadelfijoje yra ir Lietuvių muzikos salė (Lithuanian Music Hall 2715 East Alegheny Avenue), 1908 m. statybos "Lietuva už Lietuvos ribų", kur yra lietuviškas restoranas, skaitykla, kalbos mokyklėlės, liaudies meno paroda, kultūros centras, vyksta kasmetės lietuviškos mugės.

Pensilvanijoje yra ir lietuviškiausias JAV miestelis Šenandorius (Shenandoah), kur ir šiandien lietuviais save laiko apie 14,65% gyventojų. XX a. pradžioje jis vadintas "Amerikos Vilniumi". Būtent čia išleistas pirmasis pasaulyje lietuviškas romanas - V. Pietario "Algimantas" (1904 m.), veikė lietuvių "mainerių" orkestras, kitos kultūrinės įstaigos; Shenandoah merais 42 metus buvo lietuviai. Nuostabiausias lietuvių palikimas buvo didelė dvibokštė Šv. Jurgio neogotikinė bažnyčia (statyta 1891 m.), seniausios Amerikoje lietuvių parapijos (įkurta 1872 m.) širdis. Bažnyčią Pensilvanijos istorijos muziejaus komisija pripažino turinčia istorinę svarbą tiek valstijos, tiek visų JAV mastu. Deja, 2010 m., nepaisydama lietuvių protestų, vyskupija ją uždarė ir nugriovė. Pamažu nyksta ir pats miestelis - ~1880 m. tai buvo tankiausiai apgyvendinta žemės vieta, 1910 m. ten gyveno 25 774 žmonės, 1960 m. 11 073, o 2010 m. surašymas suskaičiavo tik 5 071. Tai dažnas vadinamojo Anglies Regiono (Coal Region) gyvenviečių likimas; bendra jų populiacija nuo 1930 m. nukrito trečdaliu. Aplink jas gausu apleistų šachtų, kuriose kadaise triūsė ir dešimtys tūkstančių lietuvių.

Lietuviška Šv. Jurgio bažnyčia (dešiniau) greta kitos bažnyčios 1950 m. atviruke.

Shenandoah apylinkėse (15 km spinduliu) yra kaimų, kur lietuvių dar daugiau - štai 307 gyventojus turinčiame Selceryje (Seltzer) jie sudaro 27,46% žmonių, Naujojoje Filadelfijoje (New Philadephia) - 16,97% iš 1616 gyventojų, Kumboloje (Cumbola) - 15,06% iš 382. Virš 9% lietuviai sudaro ir gretimuose miesteliuose: Mainersvilyje (Minersville, 4686 gyv.), Mahanojuje (Mahanoy City, 5725 gyv.), Barnsvilyje (Barnesville, 2076 gyv.), Ringtaune (Ringtown, 2558 gyv.), Frakvilyje (Frackville, 8631 gyv.) bei kitur. Visos šios vietovės patenka į lietuviškiausių JAV vietų dvidešimtuką, net 16 iš 20 jo gyvenviečių - Pensilvanijoje, 15 - Anglies Regione.

Šiose vietose kiekvieną rugpjūtį vykstančios Lietuvių dienos (Lithuanian days) - seniausias visose JAV etninis festivalis, pirmąsyk surengtas 1914 m. Tarpukariu čia susirinkdavo 25 000 žmonių ir ta proga net nedirbdavo kasyklos. Lietuvių kultūra, tradicijos, menai ir amatai ir šiais laikais pagerbiami juos puoselėjančių klubų Amerikoje. Festivaliai vyksta taip seniai, kad pergyveno net du parkus, kuriuose būdavo rengiami (šie - uždaryti) ir dabar perkelti į Schuylkill Mall. Renginių pajamos visuomet būdavo skiriamos lietuviams svarbiems reikalams.

4,15% lietuvių yra Pitstone, 37 883 gyventojų turinčiame Skrantono priemiestyje, tai didžiausias lietuvių procentas tokio dydžio JAV mieste.

Pensilvanijos Anglies Regione yra ir Kasulaičio ežeras, greičiausiai toliausiai nuo Lietuvos esantis geografinis objektas, vadinamas lietuviškos kilmės žodžiu (Lietuvos rekordų knyga klaidingai šį titulą priskiria Čiurlionio kalnams Prano Juozapo žemėje Rusijoje, bet iki Kasulaičio ežero nuo Vilniaus - 7000 km, o iki Prano Juozapo žemės - perpus mažiau, 3500 km). Deja, internete rasti informacijos apie žmogų, kurio garbei pavadintas ežeras, nepavyko. Jeigu turite žinių - parašykite į komentarus.

Kasulaitis, beje, yra tarp mažumos Pensilvanijos lietuvių pavardžių, kurios rašomos taip pat, kaip dabar. Imigracija į Pensilvaniją vyko dar tada, kai nebuvo J. Jablonskio standartizuotos lietuvių rašybos, todėl pavardes, dažnai beraščių imigrantų, imigracijos pareigūnai į dokumentus įrašydavo labai įvairiai - ir pagal lenkišką, ir pagal anglišką rašybą, ir su galūnėmis, ir be: Abrachinsky, Abraczinsai, Sabaliauckene, Babeackas, Bakszis, Bakszys, Baranauckas, Bartkiawiczus, Bessaparis, Besuspraris, Bickauskas, Blewas, Kutchinskas, Kutchinsky... (Visa tai - nuo Šenandoriaus apylinkių lietuvių kapinių antkapių).

Lietuviško paveldo nemažai ir Pitsburge, buvusioje Amerikos plieno sostinėje, į kurio metalurgijos fabrikus prieškariu ir tarpukariu vagonais vežtas anglis iš Anglies regiono.

1930 m. net trys Pensilvanijos miestai pateko į daugiausiai skaičiumi (ne procentu) lietuvių turėjusių Amerikos didmiesčių sąrašą (tai vienintelė tokia valstija): Filadelfija buvo trečia (po Čikagos ir Niujorko), Pitsburgas aštuntas, o Skrantonas - dešimtas.

Click to learn more about Lithuania: Pensilvanija, JAV 12 Comments

Šenandas ir Pietinis Anglies regionas, Pensilvanija

Dėmesio: šis straipsnis šiuo metu iš esmės perrašomas, kadangi "Tikslas Amerika" projekto metu savanoriai aplankė čia paminėtas vietas, jas nufotografavo, atrado daug naujo apie jų dabartinę būklę bei apie papildomas lietuviškas vietas regione. Nauja straipsnio versija bus paskelbta iki 2017 m. gruodžio 14 d.!

Pietinis Pensilvanijos Anglies regionas dar vadinamas "Mažąja Lietuva" (Little Lithuania) - šitiek jo miesteliuose gyvena lietuvių, šitoks svarbus jis kadaise buvo lietuvių kultūrai. Kone kiekvienas miestelis čia turi (ar turėjo) lietuvišką bažnyčią, kapines, klubus. Aplink - rūdijančios anglies kasyklų, ~1900 m. taip masinusių lietuvius, liekanos. Iš viso regione lietuviai sudaro 6% žmonių. Čionykštė Šuikilo apygarda yra lietuviškiausia Amerikoje.

Šenandorius (Shenandoah) - Amerikos Vilnius

Regiono širdis - Šenandorius (Shenandoah, 5500 gyv.), dar vadinamas Šenandu, pravardžiuotas Amerikos Vilniumi. Lietuvių čia net šiandien per 12 proc. Šenandoriaus lietuvybės širdis ilgiau nei šimtmetį buvo 1891 m. neogotikinė dvibokštė Šv. Jurgio bažnyčia, seniausia lietuvių bažnyčia visame Amerikos žemyne, pilna lietuviško meno, kurį kūrė ar iš menkų algų pirko lietuviai šachtininkai. Ji buvo net pripažinta paveldu, bet po kontroversiško proceso ir nepaisant lietuvių protestų vyskupijos sprendimu nugriauta. Lėšas, kurias buvo surinkęs kovai už bažnyčią, lietuvių komitetas skyrė atminimo lentai, kurioje pagerbiama Pietinio Pensilvanijos Anglies regiono "Mažoji Lietuva" (Centre ir Main gatvių kampe). Pravardė nestebina: šis miestas net 40 metų turėjo lietuvius merus ir būtent čia 1904 m. išleistas pirmasis lietuviškas romanas "Algimantas" - dar tada, kai į Lietuvą lietuvišką spaudą tegalėdavo įnešti knygnešiai. Taigi, Šenandoriaus reikšmė lietuvių literatūrai panaši, kaip Tilžės ar Karaliaučiaus. Tais laikais miestelio būta daug didesnio: ~20 000 žmonių (kai kuriuose šaltiniuose 40 000), iš jų ketvirtis lietuviai; tuo metu "Ripley's believe it or not" skelbė, kad Šenandorius yra tankiausiai planetoje gyvenama vieta.

Šenando Šv. Jurgio bažnyčia istoriniame atviruke (kairėje) ir tuščias sklypas jos vietoje dabar, kaip jį rodo Google Street View.

Toks mažėjimas būdingas visiems regiono miesteliams: nuo 1930 m. jie susitraukė bent perpus, kai kuriuose teliko vos ketvirtis buvusių gyventojų. Gal tai ir išsaugojo lietuvių kultūrą: naujų imigrantų (juodaodžių, lotynų amerikiečių) čia mažai, tad senosios bendruomenės toliau vyrauja. Kai lietuvių šitiek daug nemaža tikimybė susirasti vyrą ar žmoną irgi lietuvį: būna kad net trečioje ar ketvirtoje kartoje žmogus yra grynakraujis lietuvis.

Visgi tam, kas yra dabar, toli iki to, kas kadaise buvo. ~1898 m. miestelyje lietuviams priklausė: 59 tavernos, 17 parduotuvių, 5 mėsos turgūs, 4 siuvyklos, 8 akmentašyklos, 3 kirpyklos, šaltkalvis, 5 laidojimo namai, 5 arklidės ir 2 leidyklos! Kažin, ar kuris pačios Lietuvos miestas galėjo tam prilygti - juk Lietuvoje anuomet miestuose vyravo žydai, lenkai ir vokiečiai.

Anų laikų didybė atsispindi net šešiose miestelio lietuvių kapinėse, kuriose - tūkstančiai kapų. Seniausios yra Šv. Jurgio kapinės, kuriose laidota nuo 1892 iki 1934 m. Paskui lietuviai laidoti Kalvarijos kapinėse (Our Lady of Calvary), Lurdo mergelės kapinėse (Lady of Lourdes), Fatimos mergelės kapinėse (Lady of Fatima), Aušros mergelės kapinėse (Lady of Dawn). Įdomi ir sena Amerikos lietuvių ložės Laisvės kapinių (Liberty Cemetary of the Supreme Lodge of Lithuanians in America) istorija - čia palaidoti ~50 1900 m. galingos organizacijos narių. Dauguma kapinių yra Šenandoriaus Aukštumų (Shenandoah Heights) priemiestyje.

Šenandoriaus apylinkės: gretimi lietuviški miesteliai

Nuo Šenandoriaus iki aplinkinių "lietuviškų" miestelių ir kaimų tėra keli ar keliolika kilometrų. Tačiau lietuviai atsikėlė čia dar tada, kai pasaulis tik svajojo apie automobilius, o nuvykti ir tokį atstumą vežimais buvo sunku. Tad kiekviename kaime pastatyta sava lietuviška bažnytėlė: visos nedidelės, su vienu bokštu ar išvis be jų. Kai lietuvių šitiek daug tradicijas saugoti buvo lengviau - dar ~1970 m. lietuviškų bažnyčių lankomumas kilo, kai kitų etninių parapijų jau smuko; kai kurios parapijos ~1985 m. dar net pasistatė naujas bažnyčias (todėl, nors visos parapijos senos, kelių pastatai modernūs). Visgi 2008 m. vyskupijos nusprendė sujungti daugelį etninių parapijų. Šiaip ar taip, lietuviškos pamaldos niekur jau seniai nelaikomos: juk praėjo trys ar penkios kartos nuo angliakasių imigrantų - tad vyskupijai atrodė nelogiška laikyti be paliovos mažėjančiuose kaimuose po kelias bažnyčias. Bet bažnyčios su jų senais lietuviškais užrašais, lietuvybe dvelkiančiu dekoru yra svarbūs kultūros ir istorijos židiniai, todėl jas bendruomenės visomis išgalėmis gina. Nors kalba nunyko, kitos lietuviškos tradicijos (rankdarbiai, tautiniai šokiai, maistas) puoselėjamos. Pietiniame Anglies regione nuo 1914 m. vyksta Lietuvių dienos - seniausias etninis renginys JAV. Jis taip pat paminėtas naujojoje atminimo lentoje. Dabar jis vyksta Schuylkill Mall, 1922-1984 m. vykdavo Lakewood parke.

Kaip lietuvių literatūrai svarbus Šenandorius, lietuvių muzikai - Mahanojus (Mahanoy City; 4000 gyv. šiandien, 16000 gyv. 1910 m.). Mat anuomečiai angliakasiai čia įkūrė pirmąjį lietuvišką pučiamųjų orkestrą: "Mainerių orkestrą". Miestelyje yra 1923 m. statyta Šv. Juozapo lietuvių bažnyčia. Priešingai kitoms gyvenvietėms 2008 m. sujungiant Mahanojaus parapijas nutarta palikti būtent šią bažnyčia, tiesa, ji pervadinta Motinos Teresės, ją aplankiusios 1995 m., garbei.

Maizevilyje buvo vienintelė JAV Šiluvos Marijos bažnyčia (14 North Nice Street). Ji statyta 1967 m. senajai - Šv. Liudviko - sudegus. Lietuvių kapinės tebesivadina Šv. Liudviko, bet bažnyčiai parapijiečiai - daugiausiai jau gimę Amerikoje - parinko lietuviškesnį pavadinimą. Šio ir gretimo Gilbertono kaimų gyventojų netektys net pietinio Anglies regiono mastais milžiniškos: nuo 5500 gyv. 1910 m. jie susitraukė iki vos 750 gyv. šiandien. Kaime tebeliko Šiluvos Marijos bulvaras (Our Lady of Šiluva Blvd).

Šiluvos Marijos bažnyčia Maizevilyje. Google Street View.

Žirardvilio (Girardville, 1500 gyv. šiandien, 5000 gyv. 1930 m.) Šv. Vincento pauliečio lietuvių bažnyčia - viena vos trijų pietiniame Anglies regione dar oficialiai lietuviškų bažnyčių. Pirmąsias mišias 1904 m. parapija laikydavo operos teatre (aišku, jo, stovėjusio 27 E. Main St., seniai nebeliko: miesteliui tampant kaimu jis paverstas kinu, riedučių sale ir galiausiai nugriautas). Dabartinė mūrinė anglų neogotikos stiliaus bažnyčia stovi nuo 1926 m., puošnus interjeras 1978 m. perdažytas paprasčiau. Nors mišios lietuviškai nebevyksta seniai, parapija didžiuojasi savo kilme ir, kaip įprasta JAV, mažumų kultūra akcentuojama, kol dar yra ką akcentuoti. Net oficialiame parapijos tinklapyje skelbiama "Mūsų šaknys visad bus Lietuvoje", įterpiama lietuviškų frazių, tegu ir verstų su žodynu (pvz. "May the Name of Jesus Christ be praised forever" išversta "Gegužes Jezaus Kristaus Vardas buti giriamas amžinai!").

Dvi bažnyčios, du likimai: Žirardvilio (dešinėje) tebėra lietuviška, Mahanojaus (kairėje) dar veikia, bet su lietuvybe nebeturi nieko bendro. Abi jos senos, statytos dar pačių imigrantų, o ne jų palikuonių. Google Street View.

Antroji dar likusi lietuviška bažnyčia - Apreiškimo Mergelei Marijai (Anncuiation BVM) Frakvilyje (Frackville; 4000 gyv. šiandien, 8000 gyv. 1930 m.). Prie durų - ir lietuviškas užrašas, ir nors bažnytėlė kukli, kompleksas (parapijos salė, zakristija) tokiam miesteliūkščiui atrodo didžiulis. Greta bažnyčios - lietuvių muziejus ir kultūrinis centras (Lithuanian Museum), įkurtas 1982 m. Čia surinkti XIX a. angliakasių daiktai, taip pat lietuviški pinti ar austi dirbiniai. Kažin, ar ilgai visa tai bus, nes trys skirtingų tautybių miestelio parapijos 2013 m. jau buvo sujungtos.

Frakvilio lietuvių bažnyčia ir parapijos pastatai. Google Street View.

Toliau į pietus: lietuviškas paveldas palei 209 kelią

209 kelias driekiasi 15-25 km į pietus nuo Šenandoriaus ir palei jį pilna kitų lietuviškų anglies miestelių.

Ten esančioje Tamakoje yra ir trečioji tebeveikianti lietuviška bažnyčia. Tai - Šv. Petro ir Povilo lietuvių bažnyčia (307 Pine St). Tamaka regione vienas didesnių miestelių: turi 7000 gyv. ("Aukso amžiuje" čia gyveno 13 000 gyv.). Miestelio pietuose Owl Creek Road yra lietuviškos kapinės.

Tamakos lietuvių bažnyčia. Google Street View.

Tomis pat kapinėmis naudojosi ~7 km į rytus nuo Tamakos esančiame Koaldele (Coaldale) buvusi lietuvių parapija, kuriai priklausė Mergelės Marijos žengimo į dangų balta bažnytėlė (227 Second Street). Pastaroji uždaryta, o ir miestelis susitraukė labiau: nuo 7000 iki 2000 gyv.

Šenandorius yra lietuviškiausias JAV miestelis tarp turinčiųjų virš 5000 gyv., bet jei skaičiuoti visus kaimus virš 1000 gyv. tuomet pirmauja Naujoji Filadelfija (New Philadelphia), kur lietuviais surašinėtojams prisistatė apie 25% gyventojų - daugiau, nei bet kurios kitos tautybės. ~1910 m. kai miestelio būta dvigubai didesnio čia buvo rimta įtampa tarp dviejų tautų: lietuvių ir airių. Abi įsteigė po bažnyčią; kad ir kaip atrodytų keista tokio dydžio kaime, abi veikė beveik iki šiol; deja, 2008 m. lietuviškoji Švč. Širdies (Sacred Heart) bažnyčia (naujasis pastatas statytas 1984 m.) buvo uždaryta. Tebeveikia didžiulės Švč. Širdies lietuviškos kapinės.

Mainersvilio (Minersville, 4000 gyv. šiandien, 9000 gyv. 1930 m.) Šv. Pranciškaus Asyžiečio lietuvių parapija buvo pasmerkta, bet žmonės pasiekė įspūdingą pergalę Vatikane: po jų skundo šis pripažino, kad vyskupas neteisėtai uždarė jų bažnyčią. Deja, vyskupas pralaimėjimo nesiruošia pripažinti ir bažnyčią atidarė tik simboliškai: mišios ten vyksta kartą per metus.

St. Clair miestelio (3000 gyv. šiandien, 7000 gyv. 1930 m.) Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia (441 South Nicholas St) irgi neseniai uždaryta, liko Šv. Kazimiero lietuvių kapinės.

Tarp uždarytų Anglies regiono bažnyčių kiek linksmesnis Brančdeilo Mergelės Marijos, Jūrų žvaigždės lietuvių bažnyčios likimas. Pastatą, vienintelę bažnyčią vos 400 gyv. beturinčiame kaime, 2011 m. nusipirko Filadelfijos muzikos mokytojas: čia jis leidžia pamokslauti visiems krikščionims, taip pat rengia koncertus ir kitus renginius. Sakė, kad jam gaila uždaryto svarbaus kaimo objekto, ketina įsigyti apylinkėse ir daugiau bažnyčių.

Brančdeilo lietuvių bažnyčia turėtų likti svarbiu kultūros centru. Google Street View.

Broktonas toks mažas kaimas, kad net neturi savivaldos (JAV ją turi ir dauguma kaimų). Bet ir čia buvo lietuvių Šv. Baltramiejaus bažnyčia (214 E Green Street), dabar uždaryta, liko Šv. Baltramiejaus kapinės.

Lietuviškas paveldas į vakarus nuo Šenandoriaus

Maunt Karmelio (Mt Carmel, 6 000 gyv. šiandien, 18 000 gyv. 1930 m.) miestelis ligi šiol turi lietuvių klubą (309 S. Oak St.) trispalvėmis durimis ir didžiules lietuviškas Šv. Kryžiaus kapines pietuose, Cemetrary Road (~1500 kapų). Kaip ir kitur, kapinės pavadintos pagal lietuvių bažnyčią, kuri čia uždaryta 1992 m. Šioje bažnyčioje dirbo vienuolė Marija Kazimiera Kaupas imigravusi iš Ramygalos, kurią popiežius Benediktas XVI pripažino Dievo tarnaite - tai pirmas žingsnis kelyje į pripažinimą šventąja.

1926 m. įkurtas Maunt Karmelio lietuvių socialinis klubas. Google Street View.

Dar toliau nuo vakarus esančiame Marion Heitse (Marion Heights) lietuviška Dievo Motinos nuolatinės pagalbos lietuvių bažnyčia 1995 m. paversta rytų apeigų katalikų (ukrainiečių) cerkve: vitražai išimti, atkeltas ikonostasas, o ant bokšto užkeltas auksaspalvis kupolas; sunkiai ir atpažinsi. To paties pavadinimo lietuvių kapinės liko. Ukrainiečiams bažnytinį paveldą ginti lengviau: nors irgi katalikai, jų apeigos skiriasi, todėl jų bažnyčių su kitomis jungti vyskupijos negali.

Šamokino (Shamokin) miestelis garsėjo pirmąja Amerikoje lietuviška spaustuve (ten išleistas Marko Tvarausko lietuvių-anglų kalnų žodynas), ten taip pat buvo bokštuota lietuvių Šv. Mykolo arkangelo bažnyčia, uždaryta 1995 m., nugriauta 2015 m. Veikia smukle tapęs Lietuvių klubas.

Lietuviškas paveldas rytus nuo Šenandoriaus

Didžiausias miestas į rytus nuo Šenando - Hazletonas (17 000 gyv. šiandien, 38 000 gyv. 1940 m.). Ir jo rusva lietuvių Šv. Petro ir Povilo bažnyčia buvo didelis kelių pastatų kompleksas. Deja, 2010 m. ją vyskupija pardavė. Lietuvių kapinės yra prie Cemetery road / E Broad street kampo.

Makadus (McAdoo; 2000 gyv. šiandien, 5000 gyv. 1930 m.) turėjo medinę lietuvišką Šv. Kazimiero bažnyčią netoli Cleveland ir Adams gatvių kampo, dabar ten gyvenamasis namas. Įdomu, kad bažnyčia gimė iš pasipriešinimo katalikybei: jos statytojai norėjo nepriklausyti nuo Vatikano. Bet 1928 m. ėmę ręsti bažnyčią susipyko tarpusavy, pritrūko pinigų ir galiausiai grįžo pas katalikus, kurie bažnyčią priėmė. Tiesa, ji niekad neturėjo pakankamai lankytojų, kad turėtų kleboną.

Nors Kelairis (Kelayres, 500 gyv.) su Makadumi beveik susilieję, čia buvo atskira lietuviška Nekaltojo prasidėjimo bažnyčia, kurią 2010 m. vyskupija pardavė ten gyvensiančiam amerikiečiui.

Dėl sunkių darbo sąlygų lietuviai protestavo, bet anuomet darbininkų teisės nebuvo taip smarkiai ginamos, tad tai turėjo ir tragiškų pasekmių: kelis lietuvius nužudė policija kai jie 1897 m. sustreikavo ir rengė neteisėtą paradą Latimerio (Lattimer) miestelyje. Iš viso tądien žuvo 19 kasyklų darbininkų; atminimo lenta Harvude (Harwood), kur pradėtas žygis, liudija, kad aukos buvo "lenkai, lietuviai ir slovakai"; žudymo vietoje yra didesnis memorialas su žuvusiųjų sąrašu, jame viena pavardė su lietuviška galūne "-as", bet tais laikais dar nebuvo standartizuotos rašybos, kai kas emigravę galūnes "nusiimdavo". Latimerio žudynės JAV gerai žinomos, jos smarkiai išpūtė Pensilvanijos profsąjungų gretas. Neapsikentę sunkių sąlygų dalis Anglies regiono lietuvių prasigyvenę išsikėlė į aplinkines valstijas, pvz. Aukštutinį Niujorką.

Lietuviškos vietos Pensilvanijos pietiniame Anglies regione.

Click to learn more about Lithuania: Pensilvanija, JAV 8 Comments

Filadelfija (Pensilvanija, JAV)

Filadelfija - vienas lietuviškiausių JAV miestų, ketvirtas pagal lietuvių skaičių po Čikagos, Niujorko ir Los Andželo (~6000 lietuvių).

Čia veikia net trys itin lietuviškos lietuvių bažnyčios, stovi du milžiniški prieškariniai lietuivų klubai, yra Vilniaus vardu pavadinta sinagoga ir apleistos lietuvių kapinės.

Lietuvių muzikos salė

Itin sena 1906 m. statyta Lietuvių muzikos salė, lietuviškai taikliau vadinama ir Lietuvių namais (2715 E. Allegheny Ave). Tai atskiras raudonų plytų pastatas, įkvėptas art nouveau.

Lietuvių muzikos salė Filadelfijoje.

Pastate iš tikro ne viena, o trys salės. Rūsyje, be salės, yra ir lietuvių kultūros centras (įkurtas 1980 m.), kuriame liaudies meno paroda, skaitykla. Išlikę autentiški prieškariniai radiatoriai.

Didingiausia - M. K. Čiurlionio salė viršuje, kurios arkiniai langai ir dominuoja pastato fasade. Tiesa, langai iš dalies užmūryti, nes vienu metu apie Antrąjį pasaulinį karą trūko stiklo.

Pirmame aukšte yra baras, tiesa, retai veikiantis. Pastate tebevyksta iš Lietuvos atvykusių muzikantų koncertai, tiesa, reti. Vienas populiariausių renginių - kasmetinė mugė, kuris sutraukia ir daugybę ne lietuvių.

Salės/namų simbolis - kanklės, šis ženklas puošia ir įėjimą.

Kanklės virš lietuvių muzikos salės įėjimo.

Aplinkinis rajonas dabar daugiausiai lenkiškas, yra daug lenkiškų restoranų. Kadangi kultūros, virtuvė ir pan. lietuvių ir lenkų turi panašumų, būna, kad vieni lankosi pas kitus.

Lietuvių nacionalinė salė

Kitas lietuvių klubas Filadelfijoje - Lietuvių nacionalinė salė (Lithuanian National Hall) stovėjo Hall St. netoli 2 Avenue. Pastatas ir akmenyje iškaltas jo pavadinimas tebėra, bet dabar ten - butai (klubas uždarytas 1984 m.). Tiesa, 1900 m. nacionalinę salę pastačius joje taip pat būta butų, tačiau ilgainiui klubo veikla, nuomojamos salės (nebūtinai lietuvių renginiams) šiuos buvo išstūmusios.

Lietuvių nacionalinė salė Filadelfijoje.

Šv. Andriejaus lietuvių bažnyčia – didingiausia Filadelfijoje

Bokštuotoje neoromaninėje Šv. Andriejaus bažnyčioje (1913 Wallace St) tebevyksta sekmadieninės lietuviškos mišios. Pastatas 1942 m. nusipirktas iš protestantų - didžioji depresija, karas sutrukdė parapijiečių viltis tada pastatyti savo bažnyčią.

Šv. Andrejaus lietuvių bažnyčia Filadelfijoje.

Bažnyčios interjeras labai didingas, medinėmis lubomis.

Šv. Andriejaus lietuvių bažnyčios Filadelfijoje vidus.

Nors ir neįrengtas lietuvių, ilgainiui jis gavo daugybę lietuviškų detalių. Viena įspūdingiausių - savotiškas lietuvybės altorius kairiame šone, kuriame galima pamatyti tremties paveikslą (į kančią simbolizuojantį kryžių vedantis geležinkelis), visų sausio 13 d. žuvusiųjų nuotraukas, Vilniaus TV bokšto paveikslą, Mariją dideliuose liaudiškuose rėmuose.

Lietuviški objektai Šv. Andriejaus lietuivų bažnyčioje Filadelfijoje. Iš kairės į dešinę: JAV, Lietuvos ir Vatikano vėliavos; sovietinio genocido paveikslas; Marijos paveikslas liaudiškuose rėmeliuose; Vilniaus TV bokštas (sausio įvykių scena); kryžius su sausio 13 d. aukomis

Virš altoriaus - Mečislovo Reinio (sovietų pražudyto už atsisakymą bendradarbiauti su KGB) ir Marijos Kaupaitės (įkūrusios Amerikos lietuvių vienuolių ordiną) atvaizdai, supantys lietuvišką kryžių.

Sovietinio genocido tema čia labai aktuali, nes ši bažnyčia itin lankoma išeivių, kuriems teko trauktis nuo sovietinio persekiojimo 1944 m. Jie laiko save tremtiniais, nes vienintelė alternatyva daugeliui jų pasilikus buvo žūtis arba tremtis į Sibirą.

Bažnyčioje dar likę detalių iš laikų, kai tai buvo episkopalinė bažnyčia, pavyzdžiui, sunumeruoti suolai, kurie būdavo perkami. Episkopalai šalimais turėjo senesnę bažnyčią, veikusią iki pastatyta ši. Pastaroji veikia kaip lietuivų parapijos salė šventėms bei Vinco Krėvės mokykla; tai viena nedaugelio lietuvių savaitgalinių mokyklų JAV, kuri turi nuosavas patalpas.

Šv. Andriejaus lietuvių bažnyčios parapijos salė.

Lietuviškų detalių yra ir Šv. Andriejaus bažnyčios zakristijoje, o prie jos stovi lietuviškas medinis kryžius.

Lietuviška spinta Šv. Andriejaus bažnyčios zakristijoje.

Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia Filadelfijoje

Nors Šv. Andriejaus bažnyčia nestokoja lietuviškų detalių, ji negali prilygti Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčiai pietinėje Filadelfijoje (324 Wharton gatvė).

Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia su plazdančia trispalve.

Kazimiero bažnyčioje lietuviškų detalių net neišeina suskaičiuoti. Jos prasideda nuo pat prieškambario, kur lietuviškas medinis kryžius ir užrašas „Izenk geras, iseik geresnis“ pasitinka žmones. Viduje kiekviena kryžiaus kelio stotis liaudiškai išdrožinėta, paveikslai vaizduoja tokius siužetus kaip Šv. Kazimiero kapą Vilniaus katedroje, vitražai – Mariją Kaupaitę ir t.t.

Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčios kryžiaus kelio stotys su lietuviškais ornamentais.

Iš tikro kone viskas Kazimiero bažnyčioje susiję ne tik su religija, bet ir su Lietuva. Šventieji, palaimintieji, kurių atvaizdai iškabinti yra daugiausia lietuviai. Lietuvišką atmosferą kūrė ir išlaikė ilgametis bažnyčiso klebonas Burkauskas.

Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčios Filadelfijoje altorius. Šūkis virš jo skelbia: „Šv. Kazimieras. Nuostabus žemėje, dar nuostabesnis danguje.“

Lauke prie bažnyčios – tradicinis lietuviškas koplytstulpis. Ant jo – angliškas riekšmės paaiškinimas praeiviui. Paminėta netgi pagoniška ornamentų kilmė – tai reta bažnyčioje. Tačiau juk Amerikos lietuvių bažnyčios yra panašiai tiek tautinės kaip ir religinės, o tautinė „paskirtis“ apima ir ikikrikščionišką Lietuvos istoriją.

Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčios Filadelfijoje įėjimas.

Šv. Kazimiero bažnyčia – seniausia Filadelfijoe (parapija įkurta 1893 m.), tačiau dabartinis pastatas statytas 1930 m. 2007 m. uždaryta šimtmetį atšventusi mokykla, o 2011 m. parapija sujungta su Šv. Andriejaus parapija. Visgi, Šv. Kazimiero bažnyčia vis dar lengviausiai aplankoma Filadelfijos lietuvių bažnyčia, nes mišios čia vyksta kasdien (užeikite maždaug tuo metu).

Šv. Jurgio lietuvių bažnyčia Filadelfijoje

Šv. Jurgio lietuvių bažnyčia (3580 Salmon Street) yra dviaukštė. Pirmame aukšte tebeveikia mokykla (nors ten vyrauja nebelietuvių vaikai). Įėjimą puošia Vytis, viduje daug kitų lietuviškų detalių. Kryžiaus kelio stotys 0 su lietuviškas užrašais, yra Jogailos medalis ir t.t.

Šv. Jurgio lietuvių bažnyčia Filadelfijoje.

Šv. Jurgio bažnyčia statyta 1920 m., nusprendus geriau įrengti mokyklą, o ne bokštą, tad ji bebokštė. Greta stovinti parapijos salė kaip bažnyčia tarnavo anksčiau.

Įėjimas į Šv. Jurgio lietuvių bažnyčią su Vyčiu.

Istoriškai Šv. Jurgio bažnyčią daugiasuiai lankydavo lietuvių darbininkai (priešingai nei Šv. Andriejaus, kur lankydavosi inteligentai, pasitraukę nuo sovietinio genocido). Todėl Šv. Jurgio bažnyčia yra kukliausia tarp Filadelfijos lietuvių bažnyčių; visgi, net ir ji turi gražius lietuviškus vitražus su lietuviškomis aukotojų pavardėmis.

Šv. Jurgio lietuvių bažnyčios Filadelfijoje interjeras.

Vitražo Šv. Jurgio bažnyčioje apačia su aukotoju.

Vilniaus sinagoga Filadelfijoje

Gana unikali su Lietuva susijusi vieta Filadelfijoe – Vilniaus sinagoga. Tiesa, ji vadinama „Vilna“ pagal senąjį rusišką Vilniaus pavadinimą, mat ją įkūrė dar prieškariu iš Vilniaus atvykęs žydas. Jis prižadėjo Dievui paversti savo namą sinagoga jeigu seksis verslas – taip ir atsitiko.

Vilniaus sinagogos Filadelfijoje išorė

Dabar jau sinagogoje iš pradžių besimeldusių „Vilniaus žmonių“ (Anšei Vilner) ir jų palikuonių nebeliko, o sinagogą perėmė Chabad Liubavič judėjimas. Lankytojų čia nedaug, bet rabinai visaip stengiasi išlaikyti sinagogą, mėgina ten statyti ritualinę vonią.

Vilniaus sinagoga Filadelfijoje.

Žodis „Vilna“ matomas daugelyje vietų sinagogos viduje. Tiesa, dalis sinagogos rėmėjų lentų yra perimta iš kitų sinagogų, taigi, ne kiekviena lenta yra iš Vilniaus sinagogos. Antrame aukšte kabo steigimo chartija bei laikraščio iškarpos iš sinagogos istorijos, jos įkūrėjų Vilniaus žydų nuotraukos.

Sinagogos rėmėjų lenta su žodžiu Vilna.

Apleistos lietuvių kapinės Bensaleme

Liūdniausia lietuviška vieta Filadelfijoje – apleistos Bensalemo lietuvių kapinės (įkurtos 1926 m.). Jos priklausė ypatingai Lietuvių tautinei katlaikų bažnyčiai, nepavaldžiai Vatikanui. Kadaise ji buvo įtakinga, bet ilgainiui dauguma jos tikinčiųjų grįžo pas Romos katalikus ir kapinės tapo apleistos.

Bensalemo lietuvių kapinių įėjimas.

Dabar kapinės tiek apaugusios, kad patekti prie tolimesnių kapų gali tik prasistūmęs pro dygliuotus augalus (tai, kas matoma prie kelio, yra tik dalis kapinių; kitos dalys – giliau miške). Visgi, dėl to šios kapinės unikalios ir turėtų patikti mėgstantiems apleistas vietas.

Kapas giliau Bensalemo lietuvių kapinėse.

Rekomenduojama literatūra: "Where Have All the Lithuanians Gone? A Study of St. Casimir’s Lithuanian Parish in South Philadelphia"

Click to learn more about Lithuania: Pensilvanija, JAV 2 Comments

Pitsburgas, Pensilvanija

Pitsburgas patenka į daugiausiai lietuvių turinčių JAV miestų dešimtuką ir bendruomenė čia kaip reta sena, pradėjusi formuotis dar ~1870 m. Gausu įdomybių, nors suprantantys lietuviškumą visų pirma kaip lietuvių kalbą gali nusivilti, nes per tiek kartų ji čia sunyko.

Pitsburgo lietuvių namai

Pitsburgo lietuvių namai

1930 m. Pitsburge gyveno iki 4000 lietuvių, pagal jų skaičių tai buvo aštuntas JAV didmiestis. Dabar lietuvių kilmės žmonių čia iki 6000, tai yra 0,65% visų pitsburgiečių. Toks procentas - didžiausias tarp visų tokio dydžio miestų (Pitsburge su priemiesčiais yra 736 800 gyv.). Dauguma lietuvių atvyko dirbti į plieno fabrikus, kuriais garsėjo Pitsburgas ir kurie Anglies regione iškastą anglį (tam tarpe ir Šenando, Skrantono lietuvių) panaudodavo metalurgijoje.

Spaudoje buvo pasirodę straipsnių apie tai, koks panašus Pitsburgas (palydovo nuotrauka dešinėje) savo geofrafija į Kauną (kairėje). Abiejų žemėlapių viršuje – šiaurė. Bing Maps.

Pietų Pitsburgo lietuviškos vietos

Dauguma Pitsburgo lietuvių gyveno pietinėje miesto dalyje, kurią ir dabar puošia raudonų plytų Lietuvių namai ("Lithuanian Hall") su griu Vyčiu ant fasado. Ten veikė lietuvių klubas. Atminimo lenta ant pastato skelbia (anglų k.): "Pastatytas 1870 m., perstatytas 1908 m.". Uždarytas ir parduotas apie 2010 m. Paskutiniais savo metais jis dar veikė ir kaip bingo salonas, tačiau kazino legalizacija valstijoje įkalė vinį į bingo salonų karstą, ir klubo pastatą lietuviai pardavė.

Vytis ant Pitsburgo lietuvių namų fasado

Vytis ant Pitsburgo lietuvių namų fasado

Pietų Pitsburge stovi ir didžiausia bei seniausia Pitsburgo lietuvių bažnyčia – Šv. Kazimiero. Dar 1893 m. lietuviai nupirko čia stovėjusį protestantų pastatą. Šis buvo neogotikinis, turėjo bokštą, tačiau buvo per mažas, tad 1902 m. lietuvių jėgomis perstatytas į dabartinį, suliejantį raudonas plytas ir baroko formas. 1992 m. bažnyčia uždaryta. Iki 2017 m. interjeras dar buvo išsaugotas, nes bažnyčią nusipirko viena šeima, kuri ten gyveno (tiksliau, gyveno tik nedidelėje dalyje patalpų, o kitką saugojo). Tačiau 2017 m. pradėta bažnyčią versti butais, interjeras sunaikintas.

Pietų Pitsburgo Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia

Pietų Pitsburgo Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia

Greta Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčios yra buvusi Šv. Kazimiero lietuvių mokykla, irgi virtusi butais. Jos pavadinimą primena butų pavadinimas: Kazimiero apartamentai. Be to, yra išlikęs angliškas užrašas „St. Casimir High School“ virš įėjimo. Bažnyčios kertinis akmuo, kaip JAV įprasta, irgi turi įrašytą bažnyčios paskirtį – tiesa, irgi ne lietuviškai, o lotyniškai.

Kazimiero lietuvių mokykla

Kazimiero lietuvių mokykla

Pietiniame Pitsburge išlikęs ir Polithania banko pastatas. Pavadinimas liudija, kad tai buvo bendras lenkų ir lietuvių bankas. Tuo metu vietiniai amerikiečių bankai vengdavo suteikti kreditus imigrantams, todėl imigrantai kūrė savo bankus. Dabar banko pastate veikia stomatologinis abinetas, tačiau pavadinimas virš įėjimo išlikęs.

Pitsburgo Politanijos bankas

Pitsburgo Politanijos bankas

Lietuviška klasė Pitsburgo Mokymosi katedroje

Vienas garsiausių Pitsburgo mietso pastatų yra jo universiteto Mokymosi katedra (Cathedral of Learning), puošnus 42 aukštų art deco stiliaus 1926-1934 statybos dangoraižis su katedrą, o ne universitetą, primenančia centrine nava.

Lietuvių klasės galas

Lietuvių klasės galas

Dangoraižio pažiba – tautybių klasės, kiekviena kurių atspindi konkrečią šalį, iš kurios į Pitsburgą vyko imigrantai. Viena seniausių ten - Lietuvių tautybės klasė, įrengta dar 1940 m. (pirmame aukšte, į kairę nuo įėjimo).

Klasėje Lietuva atspindima daugeliu prizmių: per meną, tautinę kultūrą ir kita. Galinė šios klasės siena – M. K. Čiurlionio pvaveikslo „Karalių pasaka“ reprodukcija (gerokai išdidinta). Mediniai rašymo lentos apvadai – lietuvių liaudies drožinėjimai. Radiatoriai uždengti rūtų motyvais. Palubėje surašyti žymiausių lietuvių vardai (Daukantas, Basanavičius, Kudirka, Donelaitis...) – vyrauja XIX a. Tautinio atgimimo veikėjai.

Lietuvių klasės priekis

Lietuvių klasės priekis

Kiti lietuviški Lietuvių tautybės klasės akcentai – „Vargo mokyklos“ statulėlė (demonstruojanti slaptą lietuvių kalbos mokymą spaudos draudimo laikais), lininiai tapetai. Abi šios detalės uždengtos stiklu, nes kentėjo nuo vandalų ir vagių (vargo mokykla buvo pavogta per pirmas kelias dienas nuo pastatymo).

Sunku netgi išvardyti visas klasės meniškas lietuviškas detales, nes beveik viskas, kas ten yra, gali būti suprantama kaip lietuviškas simbolis.

Rūtos-radiatoriaus grotelės lietuvių tautybės klasėje

Rūtos-radiatoriaus grotelės lietuvių tautybės klasėje

Kiekviena Mokymosi katedros tautybės klasė - it muziejėlis tos tautos garbei; jos įrengtos ir išlaikomos atitinkamos tautos narių, o vieną įrengti šiandien kainuoja per milijoną dolerių. Lietuviškąją klasę projektavo kaunietis Antanas Gudaitis (šią garbę jis gavo tuometės užsienio reikalų ministerijos surengtame konkurse), o atidaryta ji liūdnu metu: 1940 m. spalį, kai Lietuva buvo neseniai okupuota sovietų. Dėl šios priežasties, originali Vargo mokyklos statulėlė dingo: ji buvo paruošta siųsti iš Lietuvos į Pitsburgą kai okupavo sovietai, o tada, matyt, buvo paslėpta. Todėl JAV buvo sukurta skulptūrėlės kopija.

Pitsburgo Mokymosi katedra

Pitsburgo Mokymosi katedra

Lietuvių klasė buvo viena pirmųjų "Tautybių klasių" (1938-1940 m. dar įkurtos tik škotų, rusų, vokiečių, švedų, kinų, čekoslovakų, vengrų, amerikiečių ir lenkų klasės). Visas tautybių klases, kai jos nenaudojamos universiteto reikmėms, galima apžiūrėti. Įėjimas nemokamas, tačiau pageidaujant audiogido reikia susimokėti.

Tolimesnių Pitsburgo rajonų lietuvių klubai ir bažnyčios

Tolimesni Pitsburgo rajonai (priemiesčiai) yra pilni lietuvių bažnyčių, visos kurių įkurtos ~1900-1910 m. Daug pastatų buvo nupirkta iš protestantų, todėl juose nėra lietuviškų detalių ir kertinių akmenų. Deja, daugelis tų bažnyčių 1993 m. uždarytos, taigi, neliko ir lietuvišktų dealių interjeruose. Bėgant metams, daugelis senųjų imigrantų giminių netgi savo tarpe jau kalbėjo angliškai, todėl buvusios tautinės parapijos buvo apjungtos, paliekant tik vieną bažnyčią. Likusios buvo parduotos nekatalikams ir todėl ten niekas vizualiai nebeprimena lietuviškos istorijos.

1993 m. buvo uždaryta Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia Espleno rajone, bet tuo metu ji jau buvo tik savo pačios šešėlis: tikrasis bažnyčios pastatas, statytas 1903 m., uždarytas dar 1962 m., 1970 m. parduotas, paskui, po eilės padegimų, nugriautas. Išliko tik buvę pamatai, dabar uždengti palaikiu stogu; ant pamatų yra kertinis akmuo liudijantis, kad ten buvo bažnyčia (įrašas lotyniškas).

Šv. Vincento Pauliečio bažnyčios liekanos

Šv. Vincento Pauliečio bažnyčios liekanos

Mišios nuo tada laikytos buvusioje parapijos mokykloje (Tabor St.), kurioje vaikų nebebuvo; po uždarymo šis tapo pastoraciniu centru, bet 1997 m. uždarytas, parduotas Dievo sūnų bažnyčiai. Dar įžvelgiamas užrašas „St. Vincent De Paul“, bet jokio lietuviško užrašo nėra. Espleną pokariu ten augusieji pamena kaip daug lietuvių ir kitų rytų europiečių turėjusį rajoną, bet dabar čia dauguma namų apleista, gyvena vos ~300 žmonių.

 Šv. Vincento Pauliečio mokykla, vėliau tarnavusi kaip bažnyčia

Šv. Vincento Pauliečio mokykla, vėliau tarnavusi kaip bažnyčia

Seniau dėl įvairių priežasčių neliko smulkesnių parapijų. Žengimo į Dangų lietuvių parapija šiauriniame Pitsburge veikė 1906 m. iš presbiterijonų nusipirktame vienaukščiame pastėlyje. Šis priverstinai išpirktas ir nugriautas 1962 m. kuomet čia steigta pramoninė zona.

Bredoko (Braddock) priemiestis gyveno U.S. Steel plieno kombinato ritmu. Šį 1982 m. uždarius darbininkai išsikėlė. 1985 m. sujungtos vietos parapijos, tarp jų kampinė lietuvių Šv. Izidoriaus bažnyčia, įsigyta 1916 m. Talbot ir Septintojoje gatvėse. Dabar tai Pirmoji Dievo Kristuje bažnyčia (nekatalikiška). Bažnyčia nebuvo statyta lietuvių, o nupirkta iš kitos bendruomenės, todėl ant kertinio akmens užrašas angliškas: „1901 Erected to the glory of God“ (1901 pastatytas Dievo šlovei).

Bredoko Šv. Izidoriaus lietuvių bažnyčia

Bredoko Šv. Izidoriaus lietuvių bažnyčia

Homestedo (Homestead) priemiestyje Šv. Petro ir Pauliaus lietuvių bažnyčia irgi tapo plieno pramonės auka, tik kiek kitaip: 1941 m. dėl Antrojo pasaulinio karo išplėstos gamyklos staiga apėmė ir 1901 m. statytą bažnyčią, teko ją griauti. Parapija tuomet dar įsigijo naują (1929 m. statytą, 1321 Mifflin St.) pastatą iš reformatų; ši bažnyčia uždaryta 1992 m. ir parduota už 20000 dolerių Apaštalinio tikėjimo asamblėjai. Paskutinį kartą ji parduota Higher Call bažnyčiai už 1 dolerį (kas rodo rajono tolesnį smukimą), tačiau stovi iki šiol.

Houmstedo lietuvių bažnyčia

Houmstedo lietuvių bažnyčia

Bridžvilio (Bridgeville) priemiesčio Šv. Antano lietuvių bažnyčia žlugus vietos pramonei uždaryta 2007 m. 1915 m. bažnyčia nupirkta iš metodistų, ~1970 m. išvengus greitkelio tiesimo greta ji išplėsta, 1994 m. panaikinta jos parapija, bet dar kurį laiką po to ji veikė. Paskui nugriauta.

Dukesnės (Duquesne) priemiestis niekad neturėjo lietuvių bažnyčios, tačiau turėjo lietuvių klubą (uždarytas). Dabar tai – vadinamasi „getas“ („blogas“ paprastai rasinių mažumų gyvenamas rajonas) ir ten nelabai kas statoma, todėl klubas iš išorės atrodo panašiai, kaip ir uždarymo metu, niekas jo patalpų nenuperka.

Dukesnės lietuvių klubas

Dukesnės lietuvių klubas

Dukesnės lietuvių klubas iš arti

Dukesnės lietuvių klubas iš arti

Vienintelis Pitsburgo apylinkėse dar veikiantis lietuvių klubas yra Lietuvių užmiesčio klubas. JAV užmiesčio klubais paprastai vadinami golfo klubais, tačiau šiame golfo nėra: tai tiesiog vieta, kur lietuviai leidžia laiką užmiestyje. Klubui priklauso didelis žemės sklypas, o seniau priklausė dar daugiau, tačiau buvo parduota. Dviejuose išlikusiuose pastatuose – lietuviški daiktai iš Lietuvių namų pietiniame Pitsburge. Pasak vietinės miesto legendos, viename tų pastatų (klėtyje) nakvojo Darius ir Girėnas, kai rinko Pitsburgo lietuvių tarpe pinigus savo skrydžiui. Pastatų išorėje nieko lietuviško nėra.

Pitsburgo lietuvių užmiesčio klubo intejeras

Pitsburgo lietuvių užmiesčio klubo intejeras

Pitsburgo lietuvių užmiesčio klubo daržinė

Pitsburgo lietuvių užmiesčio klubo daržinė

Pitsburgo lietuvių vienuolynas

Pitsburge 93 metus iki 2015 m. veikė ir lietuvių vienuolių ordino Šv. Pranciškaus vienuolynas, užėmęs 13 ha (su didžiuliais pastatais, koplyčia), kurį įsteigė lietuvės vienuolės iš Čikagos. Pradžioje jis ir vadintas "Lietuvių seserų" vienuolynu. Tačiau 2015 m. jauniausios iš seserų amžius buvo virš 60 m. ir jos pastatą nutarė parduoti. 2017 m. didžiuliai pastatai nugriauti, beliko tik buvusi mokykla (be nieko lietuviško). Gretimas privatus kelias vaidnamas Čėsnos keliu.

Buvusi Pitsburgo lietuvių vienuolyno mokykla

Buvusi Pitsburgo lietuvių vienuolyno mokykla

Čėsnos kelias

Čėsnos kelias

Lietuvių kapinės Pitsburge

Didžiausios lietuviškos kapinės priklausė Šv. Kazimiero parapijai, jos yra Vaitholo (Whitehall) priemiestyje prie Hamilton Road kelio, netoli buvusio lietuvių seserų vienuolyno.

Įspūdingiausias kapinių memorialas ir yra būtent Vienuolių memorialas (1938 m.), kuriame virš vienuolių kapų eilių žvelgia angelas su lietuviškais užrašais. Nugriovus vienuolyną simboliškai jo papėdėje buvo padėtas vienuolyno kertinis akmuo. Dar vienas svarbus paminklas yra Fatimos mergelės varpinė (1954 m.) prie kapinių įvažiavimo, kuri skirta paminėti Pitsburgo lietuviams, kovojusiems už JAV Antrajame pasauliniame kare (surašyta 240 vardų ir pavardžių, ir tai vien Šv. Kazimiero lietuvių parapijos nariai). Lietuviškas užrašas prašo, kad to varpo aidas nuvestų sielą į amžinąjį gyvenimą.

Pitsburgo lietuvių kapinių vienuolių memorialas

Pitsburgo lietuvių kapinių vienuolių memorialas

Lietuviška varpinė Šv. Kazimiero kapinėse Pitsburge

Lietuviška varpinė Šv. Kazimiero kapinėse Pitsburge

Mažesnės lietuviškos kapinės yra West View priemiestyje, nuo Bellevue Road pasukus į Perrysville Road. Lenta prie įėjimo skelbia: "Lithuanian Cemetery Association, incorporated June 14, 1919" ("Lietuvių kapinių asociacija, įsteigta 1919 m. birželio 14 d.). Pastarosios kapinės siejamos tik su tautybe, o ne tikėjimu. Šiose kapinėse taip pat laidodavosi kairieji, todėl ten stovi gana unikalus Paminklas lietuvių darbininkams. Po to, kai sovietai okupavo lietuvą, kairiosios idėjos tarp Amerikos lietuvių nunyko ir tokios organizacijos, kaip tą memorialą pastačiusi Lietuvių darbininkų asociacija, pamažu nukeliavo užmarštin – tačiau tarpukariu ir prieškariu tarp Amerikos lietuvių, kurių dauguma buvo juodadarbiai, kairiosios idėjos buvo gana populiarios.

Lietuvių tautinės kapinės Pitsburge

Lietuvių tautinės kapinės Pitsburge

Paminklas lietuviams darbininkams

Paminklas lietuviams darbininkams

Abejos Pitsburgo lietuvių kapinės nors yra greta gyvenamų rajonų apsuptos medžių, išsidėsčiusios ant švelnaus šlaito. Kadangi Pitsburgo bendruomenė tokia sena, lietuviškų detalių (išskyrus pavardes) kapinėse gana mažai, smeigiamos daugiausiai Amerikos vėliavos, tik antkapiai didesni ir įmantresni. Lietuviški užrašai ("motina, "brolis", "amžiaus 28 m." ir pan.) dažnesni ant kai seniau mirusių (ypač tarpukariu) kapų. Taip pat Pitsburgas pasižymi tuo, kad jo lietuvių kapinėse išlikę daug autentiškų antkapinių nuotraukų, net ~100 metų senumo.

Senas lietuvio kapas

Senas lietuvio kapas

Išlikusios nuotraukos Pitsburgo lietuvių kapinėse

Išlikusios nuotraukos Pitsburgo lietuvių kapinėse

Lietuvių bažnyčios ir klubai miesteliuose aplink Pitsburgą

Gal ir keista, bet lietuviškos vietos nedideliuose miestuose aplink Pitsburgą, kur lietuvių gyventa gerokai mažiau, išsilaikė ne prasčiau, nei pačiame Pitsburge. Ypač tai pasakytina apie Bentlivilį (Bentleiville), Ist Vandergriftą (East Vandergrift).

Bentlivilyje (Bentleyville) yra lietuvių klubas - jo adresas yra 217 Main St., tačiau greta driekiasi ir Lithuanian Street (Lietuviškoji gatvė). Tiesa, klubo išorėje lietuivškų detalių nėra (vidus prieinamas tik nariams), o Lietuviškosios gatvės pavadinimo lentelės nėra – ji pažymėta tik žemėlapiuose.

Bentlivilio lietuvių klubas

Bentlivilio lietuvių klubas

Abromaičio gatvė Bentlivilyje

Abromaičio gatvė Bentlivilyje

Tačiau tame 2500 gyv. miestelyje yra ir dar dvi lietuviškų pavadinimų gatvės, jau su lentelėmis: Vilniaus (Wilna, pagal vokišką rašybą) ir Abromaičio (Abromaitis), pavadintą kunigo Ignoto (Ignatius) Abromaičio, įkūrusio lietuvių parapiją, garbei. Buvusi Šv. Luko bažnyčia, bendrai priklausiusi lietuviams ir lenkams, tebeveikia, nors ir pervadinta. Tiesa, tautinės parapijos panaikintos dar 1994 m. ir įkurta bendra Ave Maria parapija, o 2017 m. parapijos darsyk apjungtos į Šv. Kotrynos Dreksler parapiją - tačiau bažnyčia liko neuždaryta. Tiesa, dėl jos dvitautės kilmės, lietuviškų detalių ten nėra ir tikriausiai nebuvo.

Už bažnyčios driekiasi Šv. Luko kapinės. Arčiau bažnyčios ten vyrauja lenkų kapai, toliau – lietuvių . Kaip ir kitose Pitsburgo apylinkių kapinėse, čia gerai išlikę antkapiniai portretai.

Bentlivilio Šv. Luko bažnyčia ir kapinės

Bentlivilio Šv. Luko bažnyčia ir kapinės

Per panašų parapijų jungimo vajų kaip Bentlivilyje Ist Vandergrifte išliko buvusi Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia, 1985 m. pervadinta į Mergelės Marijos, Taikos karalienės bažnyčią, prie jos prijungus lenkų ir slovakų parapijas (lenkų bažnyčia sudegė, tad kurią palikti klausimas buvo tik tarp lietuvių ir slovakų). Kaimas mažas – vos 600 žmonių – tad bažnyčia irgi maža. Per „lietuviškąjį laikotarpį“ joje teįrengti kuklūs vitražai (palyginus su daugeliu Amerikos lietuvių bažnyčių) – tačiau ant jų tebepamatysi išlikusias lietuvių rėmėjų pavardes. O daugelis kitų detalių nuo anų laikų pakeista, bažnyčios priekyje apjungus parapijas pastatytas priestatas, todėl ji iš esmės kitokia.

Ist Vandergrifo lietuvių bažnyčia

Ist Vandergrifo lietuvių bažnyčia

Lietuviškas užrašas ant Ist Vandergrifto vitražo

Lietuviškas užrašas ant Ist Vandergrifto vitražo

Priešais ją yra Lietuvių klubas, dabar veikiantis labiau tiesiog kaip baras (nelietuviškas), tačiau puoštas Vyčiu ir lietuviškom spalvom. Lietuviškas trumpinys fasado viršuje greičiausiai reiškia „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto draugija prie Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčios, 1908-1915“.

Ist Vandergrifto lietuvių klubas

Ist Vandergrifto lietuvių klubas

Donoros (Donora) priemiesčio Šv. Juozapo lietuvių bažnyčia įsteigta 1906 m. nupirkus presbiterijonų bažnyčios pastatą. Ji uždaryta seniausiai - 1963 m., nes parapijoje tebuvo likusios 13 šeimų.

Click to learn more about Lithuania: Pensilvanija, JAV 4 Comments

Duboizas (Pensilvanija)

Nors Duboizas - nedidelis miestelis (~20000 gyv.), jame veikia itin sena Šv. Juozapo lietuvių bažnyčia. Parapija įkurta dar XIX a., o dabartinis gražus neoromaninis pastatas statytas 1924 m. (State ir South Ave gatvių kampas). Jo kertiniame akmenyje parašya "St Josephs Lithuanain RC Church", viduje gražūs vitražai, po kiekvienu kurių - lietuvių aukotojų vardai. Prie altoriaus - Lietuvos vėliava. Rūsyje - parapijos salė, kur vyksta pasaulietinė lietuvių veikla. Yra eksponatų iš parapijos ir Duboizo lietuvių istorijos.

Duboizo lietuvių bažnyčia Pensilvanijoje.

Duboizo lietuvių bažnyčios Pensilvanijoje vidus.

2012 m., uždarius senesnes lietuvių parapijas, Duboizo Šv. Juozapo tapo seniausia tebeveikianti lietuvių parapija Amerikos žemyne. Tiesa, nuo 2017 m. pradžios mišios ten nebelaikomos, ji naudojama tik švenčių (vestuvių, laidotuvių) metu. Bet į vidų užeiti, privačiai pasimelsti galima nuolat (dienos metu). Naktį bažnyčios fasadas gražiai apšviečiamas.

Vitražo apačia su lietuvišku aukotojų pavadinimu.

Duboizo lietuviai tradiciškai laidojami atskirose Šv. Juozapo lietuvių kapinėse. Be kapų ten įrengtos medinės kryžiaus kelio stotys, ant kurių - lietuvių aukotojų vardai (deja, dalis stočių jau sunyko). Toks dalykas JAV kapinėse tikrai retas. Šiuos stotys turėjo padėti atrasti reikiamus kapinių sektorius.

Duboizo lietuvių kapinės su pakelės šventove tolumoje.

Taip pat kapinėse stovi "pakelės šventovė", 1979 m. padovanota Lietuvos Vyčių organizacijos 86 tarybos kunigų Urbono, Baro ir Rakausko atminimui su trimis kryžiais (ant jų buvo ir nukryžiuotieji, tačiau nupuvo).

Duboizo kapinių „pakelės šventovė“ iš arčiau.

Kapinėse galima aptikti labai senų antkapių su trumpais gyvenimų aprašymais.

Lietuviai sudaro ~3% Duboizo gyventojų. Anksčiau Duboize veikė ir Lietuvių klubas (Weber ir Chestnut gatvių kampas), tačiau jis uždarytas 2016 m. vadovui įtariamai iššvaisčius pinigus. Dar išlikęs užrašas "Litts Club", tačiau dabartinis pavadinimas - "Luigi's Villa". Pastatas dabar nuomojamas renginiams. Pastatas gana naujas ir didelis; jį statant, buvo juokaujant tikėtasi nukonkruoti gretimą lenkų klubą, tačiau jis toliau sėkmingai veikia. Klubas įkurtas 1900 m., dabartinis pastatas statytas 1960 m.

Išlikęs Duboizo lietuivų klubo ženklas.

Click to learn more about Lithuania: Pensilvanija, JAV No Comments

Šiaurinis Pensilvanijos anglies regionas (Skrantonas)

Dėmesio: šis straipsnis šiuo metu iš esmės perrašomas, kadangi "Tikslas Amerika" projekto metu savanoriai aplankė čia paminėtas vietas, jas nufotografavo, atrado daug naujo apie jų dabartinę būklę bei apie papildomas lietuviškas vietas regione. Nauja straipsnio versija bus paskelbta iki 2017 m. gruodžio 14 d.!

Skrantonas ir Vilks-Baris su priemiesčiais - daugiausiai lietuvių JAV turinti tokio dydžio aglomeracija. Lietuvių kilmės žmonių kai kuriuose juos miestuose - net 4-5% (palyginimui - tai panašus procentas, kiek Lietuvoje yra rusų).

Deja, lietuvybė čia išrauta su šaknimis, ir tai įvyko ne kažkada seniai, o ką tik - 2010-2016 m. Šimtą metų iki tol lietuviai, čia atklydę dar XIX a., kai klestėjo anglių kasyklos, ~550 000 gyv. turinčiame mieste su priemiesčiais turėjo net 14 savo bažnyčių - daugiau, nei bet kuriame Lietuvos mieste iki pat 1990 m. Jose veikė ir lietuvių klubai, organizacijos.

Šiaurinio Anglies regiono lietuvių bažnyčios

Daugelis lietuvių bažnyčių buvo didingos - juk miestas nemažas. Tokios nedarytų gėdos ir Vilniui ar Kaunui. Bene didingiausia - neogotikinė Švč. Trejybės bažnyčia Vilks-Bare (416 E. South Street), statyta 1911 m., apšvietimas įvestas 1937 m. Deja, ji 2010 m. uždaryta nepaisant protestų. Ir 2015 m. nugriauta. Protestų būta didelių, uždarytoji bažnyčia aplipdyta plakatais "LIETUVA PROUD", taip pat raginimais vyskupui eiti išpažinties, kaltinimais bažnyčiai vaikantis tik pinigų. Iš parapijos teliko jos kapinės.

Ir lygiai toks pat likimas ištiko visas be išimties lietuvių Romos katalikų bažnyčias, beveik vienu metu. Irgi didžiulė Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo lietuvių bažnyčia uždaryta 2009 11 12, nugriauta 2016 m. Liko plynas laukas.

Mažesnė balta Durjėjos priemiesčio Šv. Juozapo lietuvių bažnyčia uždaryta 2010 m., nugriauta 2013 m.

Pitstono Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia (301 Delaney Street) - didingiausioji iš išlikusiųjų - uždaryta 2008 m. Priešingai nei tris prieš tai aprašytas, ją arkivyskuija pardavė. Nusipirkusi moteris ketino ten eksponuoti meną, tačiau vandalizmas privertė ją bažnyčią vėl parduoti. Jos likimas kol kas neaiškus.

Šv. Pranciškaus lietuvių bažnyčia Vilks-Bare paskutines mišias laikė 2009 m., galutinai uždaryta 2011 06 26, parduota kitatikiams. Iš šios bažnyčios, kaip ir Šv. Kazimiero, išimtas net kertinis akmuo, tradiciškai būnantis paskutiniu buvusios lietuvybės liudytoju.

Tik Skrantono Šv. Juozapo lietuvių bažnyčia liko pavaldi katalikams. Tiesa, lietuvių ten nė su žiburu nerasi, bažnyčia pervadinta ir perduota kitai katalikų grupei - atsivertėliams iš anglikonų, kur kunigai vedę ir apeigos kitokios. Bet bent jau prie jos išliko Lietuivškas koplytstulpis dedikuotas sovietinių persekiojimų aukoms, o taip pat buvusi mokykla su lietuivšku kertiniu akmeniu. Išsilaikė ir interjeras.

Panašiai, kaip su Šv. Juozapo atsitiko ir su Šv. Mykolo lietuvių bažnyčia Skrantone (112 S. Garfield Ave), kuri perleista tridentietiškoms lotyniškoms mišioms - dar vienam ypatingam katalikybės porūšiui, kurio dauguma lietuvių neišpažįsta.

Liucernos Šv. Onos lietuvių bažnyčia savo parapijos neteko anksčiausiai - dar 1999 m. buvo apjungta su gretimomis kitataučių parapijomis. Tačiau tuo atveju nutarta palikti būtent lietuvių bažnyčią, o parduoti kitas. Ji gana nauja - statyta 1960 m., mat parapija susikūrė 1924 m. Didžiosios depresijos išvakarėse. Dėl jos, o paskui dėl Antrojo pasaulinio karo, tada spėta pastatyti tik rūsį kur kelis dešimtmečius ir vykdavo pamaldos, tad bažnyčia pravardžiuota "rūsio bažnyčia". Vėlyvos statybos greičiausiai išgelbėjo šią bažnyčią: Amerikoje netiek vertinama istorija, kiek patogumas ir modernumas, taigi, sprendžiant kurią iš kelių bažnyčių palikti, neretai griaunamos seniausios.

Visa tai buvo dalis arkivyskupijos plano "stambinti parapijas". Juk, per 100 metų ir tris kartas visiems skrantoniečiams išmokus angliškai, iš religinės pusės atrodė nereikalinga turėti skirtingas lietuvių, lenkų, slovakų, airių ir pan. parapijas. Tad kiekviename rajone palikta po vieną. Visgi, šiaurinėje Liucernos apygardoje iš 74 bažnyčių paliko 33, tad teoriškai pusė lietuvių bažnyčių irgi turėjo likti. Deja, liko tik viena. Dažniausiai Amerikos lietuviai dėl to kaltina bažnyčios hierarchus: ten lietuvių mažai, vyrauja airiai, ir jie nori išlaikyti savo bažnyčias, į jas "nukreipdami" ir lietuvius, o ne atvirkščiai. Išlaikyti svarbu: juk bažnyčiose gausu ir tautinio meno kūrinių, tautinių (t.y. lietuvių bažnyčiose - lietuviškų) užrašų, sukauptų per šimtą metų, kuriuos parapija buvo pagrindinis ne tik religinio, bet ir tautinio, visuomeninio gyvenimo centras. Viso to pravažiavus vyskupijos buldozeriams Skrantone ir Vilks Bare nebeliko.

Tiesa, viena lietuvių bažnyčių Skrantone visgi yra - tikriausiai, pati unikaliausia, nors ir ne didžiausia. Tai - Dievo apvaizdos Lietuvių tautinė katalikų bažnyčia. Ją išgelbėjo tai, kad ji... nepavaldi Vatikanui. 1914 m. nepasitenkidami Vatikano politika dalis lietuvių, vedami Jono Gritėno, įsteigė savo bažnyčią, kur apeigos laikytos lietuviškai, o ne lotyniškai. Pasivadino Tautiniais katalikais - katalikais, bet ne Romos. Galbūt Tautiniai katalikai galėjo persivilioti iš Romos katalikų daug daugiau žmonių - tačiau vyskupas Jonas Gritėnas, keliavęs net atgal į Lietuvą ir mėginęs tautinę katalikybę pasėti ir ten, 1928 m. susirgo ir mirė. Tautinė katalikų bažnyčia teįsteigė vieną nutolusią parapiją (Lorense, Masačusetse), kuri vėliau užsidarė. Skrantono lietuvių tautinei katalikų bažnyčiai teko prisijungti prie panašiai atskilusių Lenkų tautinių katalikų ir Skrantono lietuvių tautinė katedra oficialiai tapo "lietuviška lenkų tautinės katalikų bažnyčios parapija", kuria yra iki šiol.

Ironiška, kad ta lietuvių bažnyčia, kurios tikintieji visad buvo "mažuma mažumoje", iš kurių ypatingų vaivorykštinių aprangų per vestuves Romos katalikai juokdavosi, vienintelė ir pasiliko, tuo tarpu visos Romos katalikų lietuvių bažnyčios uždarytos.

Šiaurinio Anglies regiono lietuvių kapinės

Šinšilos priemiestyje yra Lietuvių tautinių katalikų kapinės, kuriose - ~500 kapų, tarp jų paties vienintelio jos vyskupo Jono Gritėno.

Šiaurinio Anglies regiono lietuvių klubai

Dar Šiauriniame Pensilvanijos anglies regione išliko lietuvių klubų, tokių kaip Lietuvių socialinis ir naudos klubas Pitstone (7 Buttler St). Tačiau lietuvybės juose mažai - vienintelis aspektas, kad kai kuriuose švenčiama Vasario 16. Tačiau lygiai taip švenčiama ir Šv. Patriko diena, airių šventė.

Kitos Šiaurinio anglies regiono lietuviškos vietos

Šiauriniame Pensilvanijos anglies regione, į rytus nuo Skrantono, yra ir Kasulaičio ežeras, veikiausiai toliausiai nuo Lietuvos nutolęs lietuviškai pavadintas ežeras. Jis pakrikštytas Juozapo Kasulaičio (Joseph Kasulaitis) garbei, kuris tiesiog kelis dešimtmečius tame regione ūkininkavo.

Click to learn more about Lithuania: Pensilvanija, JAV No Comments

Lietuviško paveldo JAV Vidurio Atlante žemėlapis

Lietuviškas paveldo vakariniuose JAV vidurio Atlanto regione (Niujorke, Naujajame Džersyke, Pensilvanijoje, Merilende, Vašingtono mieste) ir rytiniame Ontarijuje (Kanada) žemėlapis.

Daugiau informacijos apie lietuvišką paveldą Merilende, Naujajame Džersyje, Niujorke, Pensilvanijoje, Vašingtone (JAV sostinėje), Ontarijuje.