Global True Lithuania Lithuanian communities and heritage worldwide

Prancūzija

Prancūzija jau per 1000 metų yra svarbi Europos šalis ir joje išlikę Lietuvos - dažnai dar Didžiosios Kunigaikštystės - simboliai liudija, kad Lietuvos bajorams ir didikams Prancūzija nebuvo svetima.

Nansi miesto pastatuose, Rotušės ir Lotaringijos kunigaikščių rūmų papuošimuose - ir Vyčio kryžiai (kaip Lenkijos-Lietuvos valstybės herbo dalis).

Mat kadaise šiuose rūmuose gyveno Stanislovas Leščinskis, mums geriau žinomas kaip Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius. Per savo gana trumpus valdymo laikotarpius (1704-1709 bei 1733-1736) šis prancūzų ir švedų remiamas karalius turėjo daug priešų (rusus, austrus) bei galiausiai buvo priverstas trauktis.

Tuo metu pralaimėjusiems, bet nesutriuškintiems kilmingiesiems būdavo įprasta "paguodai" suteikti valdyti tam tikras šaleles. Stanislovas Leščinskis taip iš prancūzų gavo specialiai jam įkurtą Lotaringijos kunigaikštystę (Nansi miestą ir apylinkes), kurią valdė iki mirties 1766. Per savo valdžios ten laikotarpį jis spėjo papuošti Lenkijos ir Lietuvos simboliais įvairias vietas, tarp jų - rūmus. Po Leščinskio mirties, kaip ir buvo iš anksto suplanuota, Lotaringijos kunigaikštystė grįžo Prancūzijai. Tačiau UNESCO pasaulio paveldu pripažinta centrinė miesto aikštė iki šiol vadinasi Stanislovo garbei, joje stovi Leščinskio skulptūra.

Nansi miesto centrinė aikštė su Stanislovo Leščinskio skulptūra. Google Street View.

Prancūzijos sostinė Paryžius XIX a. buvo vienas didžiausių pasaulio miestų (užėmė 3-6 vietas), o įvykusi Prancūzijos revoliucija leido ten labiau nei kur kitur tarpti įvairių kovotojų prieš valdžią idėjoms - įskaitant ir lenkų-lietuvių sukilėlius. Ten Lietuvą primena Šv. Severino bažnyčioje (Lotynų rajonas) esanti Vilniaus Aušros Vartų Marijos paveikslo kopija, kurią 1841 m. ten įkėlė dvarininkas Adomo Mickevičiaus draugas Andriejus Tovianskis. Tovianskis, Mickevičius ir daugiau lietuvių pabėgo į Paryžių nuo rusų represijų, nes buvo pralaimėtas 1831 m. sukilimas. Tiesa, tai buvo daugiausiai kilmingi žmonės, o tokie anais laikais dažniausiai rašydavo ir viešai kalbėdavo lenkiškai - tačiau Vytis, Vyčio kryžius, Vilnius buvo vienodai brangūs visiems.

Paryžiaus priemiesčio Montmoresi (Montmorecy) bažnyčioje Vytį su kunigaikščių karūna ir Gediminaičių stulpais įrengė kitas 1831 m. sukilimo tremtinys Adomas Čartoryskis. Žymiausias tremtinys poetas Adomas Mickevičius pats Paryžiuje nieko nepaliko, bet jį pagerbė ateinančios kartos: 1929 m. atsikūrusi Lenkija Prancūzijos sostinei padovanojo Mickevičiaus paminklą (stovi į rytus nuo Place de l'Alma ant postamento su jo kūrinių vaizdais), o Paryžiaus lenkiškoje bibliotekoje veikia A. Mickevičiaus muziejėlis.

Adomo Mickevičiaus statula Paryžiaus centre. Google Street View.

Click to learn more about Lithuania: Vak. Europa, Prancūzija No Comments