Global True Lithuania Lithuanian communities and heritage worldwide

Latvija

Latvijoje lietuvių yra 30 000. Lietuvos pasienyje driekiasi ištisi lietuviški kaimai bei miesteliai. O praeityje Latvija ne kartą tapo prieglobsčiu lietuvybės puoselėtojams, intelgentijai bei grįžusiems tremtiniams. Lietuviai sudaro 1,5% Latvijos gyventojų ir tai - didžiausias procentas tarp visų užsienio šalių.

XIX a., kuomet ir Lietuvą, ir Latviją valdė carinė Rusija, jokių muitinių tarp šalių nebuvo. Carinė politika buvo tokia: Latvija vystyta kaip svarbus pramonės centras, o Lietuva buvo žemės ūkiui pašvęstas pasienio kraštas, kur net vietinė lietuvių kalba uždrausta. Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse Rygoje buvo panašiai gyventojų, kaip šiandien Vilniuje - per 500 000, gausu fabrikų, svarbus uostas, dideli daugiabučiai. Ryga buvo vienas iš penkių didžiausių Rusijos Imperijos miestų, pagal kitus šaltinius - trečias (po Maskvos ir Petrapilio). Visuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose kartu paėmus tada žmonių gyveno mažiau nei vienoje Rygoje...

Tad lietuviams, nenorintiems būti valstiečiais, lengviausiai pasiekiama išeitis buvo Latvija, kur 1914 m. buvo net 100 000 lietuvių (daugiau nei šiandien Anglijoje). Net 35 000 jų triūsė Rygoje - tiesą pasakius Rygoje tada gyveno daugiau lietuvių (skaičiumi) nei bet kuriame Lietuvos mieste (Didžiosios Lietuvos miestuose dar buvo gausios lenkų, žydų, o Mažojoje Lietuvoje - vokiečių bendruomenės).

Lietuvai ir Latvijai 1918 m. atgimus daug Latvijos lietuvių grįžo. Ne vienas tarpukario Lietuvos elito veikėjas, ministras ar prezidentas buvo išsilavinęs Latvijoje, ypač Liepojos gimnazijoje (prieškariu Liepojoje lietuviai sudarė ~25% gyventojų, iš viso 17 500): A. Smetona, A. Stulginskis, J. Tūbelis, J. Biliūnas ir kiti; ten mokytojavo J. Jablonskis. Buvusiame gimnazijos pastate (Krišjāņa Valdemāra 4) dabar Liepojos universitetas.

Buvusi Liepojos gimnazija. Ant jos yra atminimo lenta pirmajam Lenkijos prezidentui Gabrieliui Narutavičiui, tačiau kol kas ne čia besimokiusiems ar dėsčiusiems Lietuvos veikėjams. ©Augustinas Žemaitis.

Populiari buvo ir Mintaujos (Jelgavos) gimnazija (Akadēmijas iela 10) - seniausia Latvijos nepradinė mokykla. Įspūdingi jos 1775 m. klasicistiniai rūmai po Antrojo pasaulinio karo atstatyti kaip istorijos ir meno muziejus. Čia mokėsi premjerai E. Galvanauskas ir M. Sleževičius, politikė G. Petkevičaitė ir prezidentas A. Smetona, kuriam kabo atminimo lenta.

Jelgavos gimnazijos pastatas (dešinėje) ir atminimo lenta Antanui Smetonai ant jo (kairėje). ©Augustinas Žemaitis.

Prieškario Latvijos gimnazijos buvo vokiškos. Tarpukariu būta ir 11 lietuviškų mokyklų (dėl jų Lietuva ir Latvija net buvo pasirašiusios konvenciją), kurios paskui sovietų uždarytos. Šiandien Rygoje vėl veikia lietuvių mokykla (Prūšu iela 42A) - tiesa, nauja, įkurta 1995 m. Tai ne kokia nors šeštadieninė mokyklėlė, o rimta vidurinė mokykla, kur mokoma visų dalykų nuo 1 iki 12 klasės. Lietuvių kalba, Lietuvos istorija, kultūra ir geografija čia privalomos pamokos, bet dėl jos prestižo mokyklą lanko ir latviukai, rusiukai (lietuviai sudaro tik pusę iš 400 moksleivių).

Rygos lietuvių mokykla. ©Augustinas Žemaitis.

Neišnyko ir tradicija į Latviją vykti studijuoti. Populiarios angliškos studijos SSE Riga (Stokholmo aukštojoje ekonomikos mokykloje Rygoje, Strēlnieku iela 4a) - čia lietuviai sudaro net 20% studentų.

Šiandien Rygoje gyvena ~6000 lietuvių (~1%), ~2000 Liepojoje (~2,5%), ~1000 Daugpilyje (~1%), ~800 Jelgavoje (~2%), ~500 Jūrmaloje (~1%).

Latvijoje, Lietuvos pasienyje, yra šimtmečius atlaikiusių lietuviškų kaimų. Kai nebuvo sienų nebuvo ir aiškios lietuvių-latvių ribos ir daugely regiono miestelių kalbėta abiem kalbom. Todėl dėl tikslaus sienos nustatymo 1918 - 1922 m. tarp Lietuvos ir Latvijos net buvo konfliktas. Priešingai nei ginčai su Lenkija, Rusija ir Vokietija jis išspręstas taikiai arbitro Dž. Simpsono (jo garbei Palangoje, kurią jis priskyrė Lietuvai, iki šiol yra pavadinta gatvė). Aknysta, Alūkšta ir kiti miesteliai buvo lietuviški (net priklausė Žemaičių vyskupijai), bet liko Latvijos pusėje. Ginčytasi net dėl Liepojos, Daugpilio miestų, ~10%-20% lietuvių buvo ir Bauskėje.

Nepaisant nesutarimų lietuviai padėjo latviams jų kovoje dėl nepriklausomybės nuo Rusijos (1919-1920 m.). Lietuvos pajėgos, stumdamos atgal komunistus, buvo pasiekusios Daugpilio priemiesčius; ten Červonkos kaime pastatytas paminklas Lietuvos savanoriams. Jis 9 m aukščio su užrašu "Keleivi, pasakyk Lietuvai, kad mes žuvome, gindami Tėvynę", greta 31 kryželis; vienas čia palaidotų kareivių tarpukariu buvo perlaidotas į Kauną kaip Nežinomas kareivis; sovietai jį iš ten iškasė, tačiau Červonkos paminklo nenugriovė. Po nepriklausomybės netoliese pastatytas ir kryžius lietuvių ir latvių partizanams.

Lietuvių karių kapai Červonkoje. ©Augustinas Žemaitis.

Latviai, savo ruožtu, rėmė lietuvą 1991 m. sausio 13 d. Rygos barikadų muziejuje galima pamatyti latvių protestuotojų plakatus, nukreiptus prieš rusų veiksmus Lietuvoje.

Latvių transparantai už lietuvą Barikadų muziejuje. ©Augustinas Žemaitis.

Taip pat Rygos senamiestyje šaligatvyje įmontuota plytelė atmenanti Baltijos kelią.

Šaligatvio plytelė, atmenanti Baltijos kelią. ©Augustinas Žemaitis.

Latviai - vieninteliai lietuvių kaimynai, su kuriais niekad neteko kariauti. Tačiau dabartinėje Latvijoje 1237-1561 m. bazavosi Lietuvai priešiškas Livonijos ordinas. Išlikusios jo pilys Cėsiuose, Bauskėje, Ventspilyje, Siguldoje ir kitur.

Apgriuvusi Bauskės pilis - viena daugelio kryžininkų pilių Latvijoje. ©Augustinas Žemaitis.

Nukariautas ordinas tapo LDK vasalu Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštyste. Jos valdovai pasistatė dydžiu Baltijos šalyse analogų neturinčius rūmus: Jelgavos pilis ir Rundalės pilis (pirmieji apnykę, antrųjų išlikęs ir interjeras, parkas).

Rundalės, vieni gražiausių buvusios Lenkijos-Lietuvos valstybės rūmų. ©Augustinas Žemaitis.

Užėmusi Latviją Lietuva ją gynė nuo kitų didvalstybių: Rusijos, Švedijos. Galiausiai (1795 m.) visą Latviją užėmė Rusija, bet iki tol gintis lietuviams sekėsi geriau: 1605 m. laimėtas didžiulis Salaspilio mūšis prieš švedus. Jo vietą dabar žymi akmuo.

Paminklas Salaspilio mūšiui. ©Augustinas Žemaitis.

Tačiau didžiausia lietuvių įtaka buvo Latgaloje (rytų Latvijoje), kurioje iš Vilniaus veikę vienuoliški ordinai XVI-XVII a. sėkmingai grąžino katalikų tikėjimą (likusi Latvija liko liuteroniška). Jie vietos miestelius užstatė Vilniaus baroko stiliaus bažnyčiomis - tokių yra Bėrzgalėje (Šv. Onos, 1770), Pasienėje (Šv. Kryžiaus, greta - dominikonų vienuolynas), Vilianuose (Šv. arkangelo Mykolo, 1777, greta - bernardinų vienuolynas).

Ir garsiausias Latgalos bei visos Latvijos piligrimystės centras - Agluona - turi daug ką lietuviško: tenykštė Vilniaus baroko stiliaus Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia garsėja stebuklingu Dievo motinos paveikslu, nutapytu pagal Trakų Dievo Motinos atvaizdą. Greta jos - dominikonų vienuolynas. Beje, laikoma, kad būtent Agluonoje 1263 m. Treniota nužudė Mindaugą ir jo sūnus, tad 2015 m. ten pastatytas paminklas Mindaugui ir jo žmonai Mortai.

Vilniaus baroko stiliaus Agluonos bazilika. ©Augustinas Žemaitis.

Latgaloje tiek lietuvybės ir katalikybės, o latgalių tarmė taip nutolusi nuo bendrinės latvių kalbos, kad per 1918-1922 teritorinius ginčus net buvo manančių, kad latgaliai - lietuviai, o ne latviai, ir šios žemės turėtų priklausyti Lietuvai.

Šiandien lietuvių pasienyje mažėja: Aknystoje 1990 m. jų buvo 17%, 1999 m. 7%. Sparčiai mažėja ir latvių Lietuvoje: galbūt kalbiniai ir kultūriniai panašumai greitina asimiliaciją. Iš miestelių virš 2500 gyv. ~20% lietuvių tebėra Aucėje, 5% Bauskėje, 1,5% Alūkštoje, šių kraštų katalikų bažnyčiose rečiau ar dažniau vyksta lietuviškos mišios.

Dar vieną Latvijos lietuvių dalį sudaro sovietiniai migrantai. Kai ~1960 m. Sovietų valdžia leido dar nemirusiems tremtiniams išvykti iš šaltojo Sibiro daliai jų vis viena uždrausta grįžti Lietuvon. Tokie žmonės pasirinko Latviją - šalį, artimiausią atimtai tėvynei.

Ir pagaliau dabartinė istorija. Dėl geografinės pozicijos ir geresnio oro susisiekimo Ryga tapo įvairių užsienio kompanijų Baltijos šalių atstovybių vieta (kur dirba ir reikalų turi ir lietuviai). Tapo populiaru skraidyti iš Rygos. Latvija tapo pirmuoju bandymu ir daugybei Lietuvos verslo milžinų išeiti į užsienio rinkas. Buvo patogu: Latvija šalia, panašaus dydžio, kultūros bei istorijos. "Ekonominė invazija" turėjo vaisių: daugybė lietuvių prekės ženklų puikiai žinomi Latvijoje, Lietuvos eksportas į Latviją smarkiai lenkia importą; lietuviškos parduotuvės Maxima, picerijos Čili pica ir kitos įmonės yra tarp atitinkamų Latvijos rinkų lyderių.

Maxima parduotuvė Rygoje. ©Augustinas Žemaitis.

Latvijoje atsirado ir lietuvių kurortas - Papė. Lietuvos pajūris itin trumpas (93 km arba 1 km 33 000 žmonių), tad po nepriklausomybės atgavimo ėmė populiarėti idėja poilsiauti kiek šiauriau perpildytos Palangos ir Šventosios, iš karto už Latvijos sienos. Artimiausias kaimas - Papė - buvo tuščias, nes Latvijos pajūrio ilgis net 494 km (1 km 4 000 žmonių) ir tokių užkampių niekam nereikia. Sąlyginai pigias pajūrio sodybas supirko lietuviai, o kai šalys prisijungė prie Šengeno erdvės ir nebeliko muitinių Papė jau yra tarsi Lietuvos tęsinys.

Click to learn more about Lithuania: Rytų Europa, Latvija No Comments