Gabalėliai Lietuvos Lietuviškos vietos ir paveldas užsienyje

Detroitas (Mičiganas, JAV)

Detroitas XX a. pradžioje išaugo aplink naują pramonės rūšį: automobilius. Čia buvo ir yra visų trijų didžiausių JAV automobilių įmonių štabai: Ford, General Motors, Chrysler. Iki savo žlugimo čia veikė ir kitos gamyklos: Packard, Studebaker, Fisher. Kaip ir į kitus pramoninius JAV miestus, į Detroitą prieškariu masiškai imigravo lietuviai (1930 m. surašymo metu jų jau buvo 4879).

Senasis Detroito lietuvių rajonas

Didžiąją XX a. dalį lietuvių gyvenimas Detroite virė į pietvakarius nuo miesto centro (šiandieniniame Mexicantown), aplink Šv. Antano Romos katalikų bažnyčią ir Lietuvių namus.

1920 m. pastatyta Šv. Antano lietuvių bažnyčia (1750 25th St., Pietvakarių Detroitas) - masyvus bebokštis dviejų aukštų pastatas. Antrame aukšte - mums įprastas bažnyčios interjeras, o pirmajame seniau veikė lietuvių mokykla. Paskui ji virto koplyčia ir pamaldos laikytos joje (didžiulės bažnyčios menkstančiai parapijai nebereikėjo). Taip pat pirmame aukšte buvo erdvi salė parapijos narių susitikimams po mišių, įkurtas mažas lietuvybės muziejėlis. Bažnyčia uždaryta 2013 m.

Šv. Antano lietuvių bažnyčia Detroite. Pastatas kairėje - lietuvių salė. ©Augustinas Žemaitis.

Priešais Šv. Antano bažnyčią - gražiai sutvarkytas pastatas, kurį tebepuošia užrašas "Lithuanian Hall" („lietuvių salė“, arba „lietuvių namai“). Viduje yra šiek tiek lietuviškų suvenyrų.

Detroito lietuvių namai

Detroito lietuvių namai

Lietuvių namai statyti 1921 m. kairiųjų pažiūrų lietuvių, kurie nelankė bažnyčios (tais laikais parapijose vykdavo ir tautinė bei pasaulietinė lietuviška veikla, tačiau nereligingieji norėjo tam atskiro pastato). Bent dalis lietuvių namams priklausiusiųjų buvo komunistinių pažiūrų – tuo įsitikino „Tikslas – Amerika 2018“ dalyviai, aptikę pastato spintoje lietuviškos komunistinės atributikos. Ji - nesunaikinta ir niekur neišnešta ir dabartinių savininkų. Išlikusios ir tokios pastato detalės kaip bilietų kasa, kurioje būdavo parduodami bilietai į lietuvių namų renginius, scena, ir dar daugiau. Net pastato renovacija mažai ką pakeitė.

Pagrindinė salė dabar tarnauja kaip atviro darbo erdvė

Pagrindinė salė dabar tarnauja kaip atviro darbo erdvė. Ant vienos sienos – ir lietuviška atributika

Galima tik įsivaizduoti, kokia "ideologinio fronto" linija driekėsi Vernor gatve, skiriančia Šv. Antano bažnyčią ir lietuvių namus. Tiesa, ilgainiui, kairiųjų pasekėjų mažėjant, lietuvių namai buvo uždaryti ir vėliau naudoti netgi parapijos reikmėms (vestuvėms ir pan.).

Šv. Antano bažnyčia (kairėje) ir lietuvių namai (dešinėje)

Šv. Antano bažnyčia (kairėje) ir lietuvių namai (dešinėje)

Netoli lietuvių namų – Valio Baužos laidotuvių namai.

Deja, kaip kad visame Detroite, dalis pastatų – apleisti ar sudegę. Viskas prasidėjo nuo juodaodžių sukeltų 1967 m. rasinių riaušių, kurių išsigandę baltieji išsikėlė į priemiesčius; dabar 85% miestelėnų - juodaodžiai, čia vienas didžiausių JAV nusikalstamumas, nedarbas, neraštingumas. Tačiau rajone aplink Šv. Antano bažnyčią vyrauja meksikiečiai. Jis - saugesnis už vidutinį miesto rajoną. Nors dauguma lietuvių išsikraustė į priemiesčius, šbūtent šis rajonas dar vis „lietuviškiausias“ visame Detroite. Šiuo metu Šv. Antano bažnyčia daugiausia tarnauja čia gyvenančių lotynų amerikiečių reikmėms – pirmas jos aukštas dabar skirtas labdaringai organizacijai, mokančiai neseniai atvykusius į JAV imigrantus anglų kalbos. Nemokamai.

Organizacija, nupirkusi abudu lietuviškus pastatus, turi daugiau pastatų aplink, ne tik šią bažnyčią bei lietuvių namus, siekia atjauninti ir patį rajoną. Kaip „Tikslas – Amerika 2018“ misijos dalyviams pasakojo jos darbuotojai, vienu metu tik apie 30 procentų šio rajono namų buvo gyvenami, o dabar šis skaičius pakilo iki 80 proc. Organizacija, remontuodama namus ekologiškai ir įsipareigodama už fiksuotą kainą juos nuomoti nepasiturintiesiems, mainais už tai renovacijoms gauna valstybės finansavimą.

Valio Baužos laidotuvių namai mena laikus, kai rajone vyko lietuviškas gyvenimas. ©Augustinas Žemaitis.

Stipriausia Šv. Antano parapija buvo po Antrojo pasaulinio karo, kuomet į JAV atsikėlė nuo sovietų bėgusi Lietuvos inteligentija. Tais laikais visi norintys į bažnyčią netilpdavo - tekdavo dalyvauti mišiose iš lauko. Ilgainiui parapijos narių mažėjo, jie seno. Apie 1985 m. bažnyčia nukentėjo nuo gaisro, bet buvo suremontuota. Iki 2009 m. Šv. Antano bažnyčioje lietuviškos mišios dar vykdavo kasdien, o sekmadieniais - du kartus. Tuomet, kunigui išėjus į pensiją, mišias imta laikyti tik vieną kartą į savaitę sekmadieniais (bažnyčios parkavimo aikštelė darbo dienomis naudota Lithuanian Hall savininkų). 2011 m. Detroito vyskupas nusprendė parapiją naikinti ir 2013 m. parapija panaikinta.

Šv. Antano lietuvių bažnyčios pagrindinės salės (antras aukštas) interjeras kaip jis atrodė iki uždarymo (2012 m.). Šiandien jis panašus, bet religinės lietuviškos interjero detalės išrinktos, pvz. suolai. Patalpos dabar naudojamos šokiams. ©Augustinas Žemaitis.

Sautfildo Dievo Apvaizdos bažnyčios kompleksas

Dabar vienintelė Detroito lietuvių bažnyčia - Dievo Apvaizdos (25335 W 9 Mile Road, Sautfilde). Tai net ne bažnyčia, o visas kompleksas lietuviškų pastatų, įskaitant salę renginiams, didelį valgomąjį, mažą parapijos muziejėlį, šeštadieninę lietuvių mokyklą ir keletą paminklų. Vyksta sporto ir kiti renginiai, čia buriasi Ateitininkai, Šauliai, skautai, tautinių šokių būrelis, kitos organizacijos.

Dievo Išmities lietuvių bažnyčia Sautfile

Dievo Apvaizdos lietuvių bažnyčia Sautfilde

Visas kompleksas pastatytas 1972 m. Architektas – Kanados lietuvis Alfredas Kulpa–Kulpavičius. Pradžioje jo projektas buvo puošnesnis, tačiau vyskupija pareikalavo jį supaprastinti apribodama pinigus, kuriuos lietuviams leista suaukoti bažnyčiai. Dėl to bažnyčiai kiek trūksta tos didybės, kuria pasižymi kitos po Antrojo pasaulinio karo pastatytos lietuvių bažnyčios, tačiau viduje lietuviškumo netrūksta. Čia – ir lietuviški Vytauto Kazimiero Jonyno vitražai, Daugvilos drožyba. Tarp vitražų įspūdingiausias – su Šv. Kazimieru ir Vyčiu, o mediniai raižiniai atvaizduoja Kryžių kalną Šiauliuose bei Palaimintąjį Jurgį Matulaitį.

Dievo Apvaizdos bažnyčios vidus

Dievo Apvaizdos bažnyčios vidus

Drožiniai Dievo Apvaizdos bažnyčioje

Drožiniai Dievo Apvaizdos bažnyčioje

V.K. Jonyno vitražai

V.K.Jonyno vitražai

Komplekse – didelis kiemas, kuriame stovi trys paminklai - Jurgio Jurgučio memorialas (pirmasis Lietuvos garbės konsulas Mičigane), tradicinis medinis kryžius – saulė, o pats seniausias - Jėzaus statula, perkelta čia iš ankstesnių bažnyčių.

Jurgio Jurgučio skulptūra

Jurgio Jurgučio skulptūra

Lietuviškas kryžius Dievo Apvaizdos bažnyčioje

Lietuviškas kryžius Dievo Apvaizdos bažnyčioje

Mat ši Dievo Apvaizdos lietuvių bažnyčia nėra pirmoji Dievo apvaizdos lietuvių bažnyčia Detroite. Parapijos bažnyčios vis "stūmėsi" į priemiesčius kartu su pačiais Detroito lietuviais. 1908 m. jos pirmtakė Šv. Jurgio bažnyčia buvo įkurta pačiame Detroite, 1949 m. nauja Dievo Apvaizdos bažnyčia pastayta atokiau. Per XX a. septintajame dešimtmetyje vykusią greitkelių statybos programą (Detroitas - pirmasis JAV miestas, kurio centrą su priemiesčiais sujungė greitkeliai) abi bažnyčios nugriautos - jų vietose dabar driekiasi magistralės.

Vieta, kur stovėjo Šv. Jurgio lietuvių bažnyčia

Vieta, kur stovėjo Šv. Jurgio lietuvių bažnyčia

Vieta, kur seniau būta Dievo Apvaizdos lietuvių bažnyčios

Vieta, kur anksčiau būta Dievo Apvaizdos lietuvių bažnyčios

Vyskupas nebenorėjo, kad išliktų ši lietuviška parapija - sakė, kad tautinės parapijos Detroite (pvz. lenkų) pamažu nyksta, mažėja jas lankančų žmonių. Tačiau lietuviams reikalaujant, vyskupas visgi leido statyti naują lietuvišką Dievo Apvaizdos bažnyčią - su ta sąlyga, kad ją pastatys ir išlaikys vien lietuviai savo lėšomis, ir lankytis ten irgi galės vien lietuviai. Lietuviai sugebėjo savo lėšomis 1972 m. pastatyti ir išlaikyti naują Dievo Apvaizdos bažnyčią. Kadangi ji - ne skurdžiame Detroite, o turtinguose priemiesčiuose, čia mieliau lankosi ir naujieji, jaunesni imigrantai.

Po to, kai Šv. Antano bažnyčia uždaryta, į šią bažnyčią atkeliavo ir dalis jos daiktų.

Netoli nuo Dievo Apvaizdos bažnyčios yra Šv. Kapo (Holy Sepulchre) kapinės, kuriose palaidota daugybė lietuvių, o kai kurie – ir po itin patriotiškais antkapiais. Deja, kapinėse lietuviams nepavyko atsiskirti ir susikurti atskiros zonos vien lietuvių kapams, todėl jie – išsibarstę po visą teritoriją.

Kitos lietuviškos vietos Detroite

Įdomią lietuvybės apraišką galima rasti ir pačiame ištuštėjusiame Detroito centre. Ant namo netoli Grand River Avenue ir Times Square kampo kabo atminimo lenta su užrašu: "Čia gimė Fluxus įkūrėjas Jurgis Mačiūnas". Užrašas - vien lietuviškas, be vertimo į anglų kalbą. Išties Jurgis Mačiūnas 1931 m. gimė Kaune ir atvyko į JAV 1948 m. Kaip po daugybės bandymų pavyko išsiaiškinti „Tikslas – Amerika 2018“ ekspedicijos metu, atminimo lenta buvo pakabinta Gilberto Silvermano, kuris labai mėgo ir kolekcionavo Jurgio Mačiūno darbus. Vienu metu jis sumąstė sukurti atminimo lentą ir padovanoti Kaunui, kuriame Jurgis Mačiūnas ir gimė, bet Kaunas jos niekuomet nepanaudojo ir ji Mačiūno giminių buvo grąžinta Silvermanui. Tada Silvermanas ją pritaisė ant pastato, kuriame turėjo patalpų. Įdomu yra tai, kad ši lenta Detroite, galima sakyti, pati yra Fluxus meno kūrinys: melaginga atminimo lenta "Čia gimė Mačiūnas" ant atstiktinio pastato atsitiktiniame mieste - tikrai paties Mačiūno stilius! Iš kitos pastato pusės – kitas pat Fluxus darbas: išpietštos netikros durys. Ant jų – užrašas „Fluxus“.

Melaginga Jurgio Mačiūno atminimo lenta. ©Augustinas Žemaitis.

Parker-Webb pastatas, ant kurio pakabinta Jurgio Mačiūno lenta

Parker-Webb pastatas, ant kurio pakabinta Jurgio Mačiūno lenta

Detroito Veino universitetas turi Lietuvių kambarį. Jis – tautinio paveldo pastate (Manoogian Hall). Kambarys – antrame aukšte, jo Nr. 288. Atidarytas 1978 m., minint 60-ąsias Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo metines. Visos sienos nuo grindų iki lubų ištapytos Lietuvą simbolizuojančiomis freskomis: Lietuvos pastatai (net tie, kur šiandien nugriauti), patriotiniai simboliai, istoriniai paveikslai. Žalgirio mūšis ten vyksta prieš Trakų pilį ir Vilniaus sienas, o danguje tuo metu plevena Čiurlionio paveikslų motyvai. Viduramžių LDK žemėlapis, tautiniais drabužiais vilkintys vaikai eina prie Kauno Laisvės statulos ir t.t. Kiekvieno simbolio reikšmė paaiškinta anglų kalba. Be papuoštųjų sienų esama ir vitrinose sudėtų lietuviškų detalių.

“Veino

Veino universiteto lietuvių kambario sienos fragmentas. Kairėje – lietuviai, pasipuošę tautiniais kostiumais Kauno Vienybės aikštėje. Centre – Laisvės statula ir gėlės, sudėtos jai prie kojų. Dešinėje – Vilniaus universitetas ir senieji miestelėnai.

Kambarys ilgokai neremontuotas, tad dalis jo dalių sulūžusios, o informacinė lenta skelbia, kad Lietuva – okupuota Sovietų sąjungos. Pastatas ir kambarys – atviri kiekvienam (jei kambaryje nevyksta paskaitos). Kambario kūrėjai – žymusis lietuvių architektas Jonas Mulokas, taip pat Rimas Mulokas. Sienų autorius – Vytautas Augustinas.

Sienų fragmentai – Vilniaus Universitetas kairėje, lietuviškos fortifikacijos per vidurį (Trakų pilis ir dabar jau nugriautos Vilniuje) bei Žalgirio mūšio kariai dešinėje

Sienų fragmentai – Vilniaus Universitetas kairėje, lietuviškos fortifikacijos per vidurį (Trakų pilis ir dabar jau nugriautos Vilniuje) bei Žalgirio mūšio kariai dešinėje

Detroite būta ir Šv. Petro lietuvių bažnyčios. Ji duris atvėrė 1921 m., uždaryta 1995 m., lietuviškų detalių nebeturi, tačiau ten nuo 1997 m. veikiantis Visų Šventųjų bendruomeninis centras (All Saints Neighborhood Center) prie įėjimo įrengė lietuvišką pastato praeitį menančias lenteles. Bažnyčia medinė, nors seniau jos fasadas ir buvo plytinis, dabar atkurta taip, kaip būta originaliai. Išties lietuviai planavo, kad taip kukliai pastatas atrodys tik laikinai, tačiau parapija taip niekad ir netapo tokia didelė, jog įstengtų pasistatyti didesnę bažnyčią. Kaip ir Šv. Antano bažnyčioje, bažnyčia turėjo rūsį (iškastą parapijiečių rankomis), kur lietuviai susirinkdavo po Mišių. Bažnyčios statulos, baldai, didelis kryžius, stovėjęs prie įėjimo, paaukoti Lietuvos bažnyčioms.

Šv. Petro lietuvių bažnyčia Detroite

Šv. Petro lietuvių bažnyčia Detroite

Buvusios Šv. Petro lietuvių bažnyčios foje

Buvusios Šv. Petro lietuvių bažnyčios prieangis su informacija apie lietuvišką pastato istoriją

 


Lietuviškų vietų žemėlapis

Visos lietuviškos vietos, aprašytos šiame straipsnyje, yra tiksliai pažymėtos interkatyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):

Interaktyvus lietuviškų vietų Detroite žemėlapis

Taip pat skaitykite: to paties autoriaus straipsnis apie Detroitą ir jo lankytinas vietas

Click to learn more about Lithuania: Mičiganas, JAV Leave a comment
Comments (45) Trackbacks (0)
  1. Lankiausi Detroite 2012 m. kovą. Buvo labai įdomu sudalyvauti Šv. Mišiose Šv. Antano lietuviškoje bažnyčioje. Džiugu, kad pavyko – naujos informacijos paie mišių laiką internete nėra – tebėra sena informacija, kad Šv. Mišios laikomos kasdien, o sekmadieniais – du kartus. Iš tikro laikomos tik sekmadieniais rytais – laimė, kaip tik tuo laiku ir atėjome.

    Neįprasta kunigui lietuviškai prašant pasimelsti už vyksupą girdėti ne Audrio Juozo, bet anglišką Detroito vyskupo vardą. Kadangi buvau per verbų sekmadienį nustebino ir amerikietiškos verbos – palmių šakelės (vietinius kitokios nustebintų).

    Bendruomenėje daugiausiai vyresnio amžiaus žmonės, vienas buvo 102 metų amžiaus. Tai antrosios bangos (~1950 m.) imigrantai, kai kurie jau gimę Amerikoje, bet labai prisirišę prie lietuviškos bendruomenės. Priėmė labai maloniai, ne vienas priėjo pasisveikinti (dalis lietuviškai, dalis angliškai), aprodė bažnyčią, įleido į šiaip uždarytą didžiąją salę. Daug iš to, ką čia surašiau, sužinojau iš tos parapijos narių – kitur internete ar knygose to nėra užfiksuota. Amerikoje įprasta, kad su į bendruomenę atėjusiais nepažįstamais bendraujama, tuo tarpu Lietuvoje taip būna labai retai – šiuo atveju Detroito lietuviai panašūs į amerikiečius. Ir šiaip mišios jiems ir bendruomenės susitikimas – po mišių visi kelioms valandoms susirenka parapijos salėje, kvietė ir mus prisijungti. Prieš mišias irgi nėra tabu, kaip Lietuvoje, ne pašnibždomis kalbėtis tarpusavyje pačioje koplyčioje.

    Klebonas buvo atsiųstas iš Lietuvos, aptarnaujantis ir kitą Detroito parapiją, o patarnavo ne lietuviai. Dalis giesmių buvo lietuviškos, dalis angliškos, atliktos vienuolių. Lietuviškas parapijonys giedojo labiau.

    Tuo tarpu J. Mačiūno memorialinę lentą aptikau visai netikėtai vaikštinėdamas po ištuštėjusį Detroito centrą.

    Pats Detroitas paliko didžiulį įspūdį, visgi kadaise turtingiausias JAV miestas, dabar toks tuščias ir niūrus. Atmosfera, kokios niekur kitur nėra – pusiau apleistas pirmojo pasaulio didmiestis, su greitkeliais, išdegusiais prabangiais namais, apleistais dangoraižiais ir žemės ūkio paskirties žeme bei parkingais ten, kur stovėjo milžiniški prekybos centrai. Tikrai verta apsilankyti, nors dauguma vietinių amerikiečių turbūt jus atkalbinės, kaip atkalbinėjo ir mus, jiems žlugęs Detroitas tam tikra jų šalies piktžaizdė.

    Apsilankymas lietuviškoje Šv. Antano bažnyčioje buvo vienas įdomiausių kelionės momentų.

  2. The Lithuanian Hall,across Vernor from St. Anthony’s, was owned by Mexican Americans when I was a little girl in the 1950’s. it was called “Espanos Unidos” and the Lithuanian community rented space for various social activities. So many of my formative experiences took place in that hall, or at St. Anthony’s.

  3. 1. Actually, the priest at St.Anthony did not just die. He finally got real tired and retired – went back to Lithuania – to Birstonas in fact, where he had purchased a house on the shore of Nemunas. 2. Back in the 1940’s, the Lithuanian Hall, across the street from St. Anthony, was purchased by the Spanish, not the Mexican community, and therefore it was called Hispanos Unidos Hall. In those days there actually was a Spanish community in Detroit ! Mexicans were few in number and relative paupers, in no financial position to purchase large buildings.

  4. Labai aciu! Wonderful information! My father and his mother emigrated to Chicago, then to Detroit, around 1950. Mt Lithuanian- born wife and I have kept the heritage alive with our daughter, and she attended Divine Providence Lithuanian Church (Southfield) Saturday school.

  5. In 1938-39,,I was 2-3 years old. My parents had a store on 24th street near West Vernor Highway. My sister was born in 1938. My mother was very busy running the store (my father worked for Ward Baking Company) and caring for a newborn. So she asked the nuns at St. Anthony’s if I could attend school there. They agreed. So I attended in a classroom with students of several grades. At the end of the school year, the nuns said I could return in September and I could go into the first grade, as I had learned what I needed to become a first grader. My parents were unable to afford the tuition, so I didn’t return. I did learn to speak some Lithuanian and said my prayers in Lithuanian. Imagine, a little Irish girl saying her prayers in Lithuanian.

  6. My mother and father owned Altytaus Bar on Michigan and 23rd street. Detroit MI
    The name Alytaus is the city where my father’s family came from in Lithuania.
    My father and mother were very instrumental in assisting many of the displaced people from Lithuania after ww2 to help them accimulate to the United States.

  7. I remember going to 7th and 8th grade there.I became an altar boy there and remember the hall across the street had a small store on the ground floor had many a cherry coke there

  8. My grandfather, Antanas Zimnicky, came from Alytaus too, moving to Scotland in the early 1900s. He and my grandma married in 1905 and emigrated to the US in 1906. They helped found St. Peter’s

  9. I just stumbled on this page and I’m so glad I did! My great grandfather came from Lithuania (Pasvytinis, near Joniskis) in 1917, and our family Americanized very quickly – consequently, we were not particularly involved with the greater Lithuanian community. We originally settled down in Chicago, but we’ve been migrating eastward ever since, and I myself live in Detroit. Finding a page like this helps me to establish a connection with my roots, thank you!

    • Youtube is too egotistical to undo any changes. To say they may have implemented a few feature which needs detracting? Le gasp, never.Integrating "More Videos by User" and "Related Videos" is a slap in the face.The "Comments" section is ridiculous. I won't be Rating or Commenting on Videos any longer.All changes make perusing on Mobile useless.

  10. Gerb.p. Žemaiti, pasiklausiau Jūsų internete lietuvių abėcėlės tarimo.
    Dėkoju ir labai vertinu už Jūsų pastangas mokyti lietuvių kalbos. Esu mokytojavusi Amerikiečių mokyklose, taip pat mokiusi savo vaikus ir anūkus lietuvių kalbos. Kalbu iš patirties. Išmokyti juos tos labai paprastos, logika pagrįstos abėcėlės “lietuvišku” metodu neįmanoma. Raidžių garsus reikia jiems pristatyti taip, kaip jie tariami, BE PRIDĖTŲ GALŪNIŲ. Yra nesąmonė vardinti raidę B kaip BĖ, nes jie tą suprastų kaip du garsus, o tada reiktų valandų aiškinimo. Mokytojai tiek laiko skirti negali. Reikia viską supaprastinti. O tas yra lietuvių kalbos ypatingas privalumas, kad raidžių tarimas nesikeičia!! A visada tariama A, B visada B, C visada C. (Mažas išimtis, pvz. Ą su nosine, lengva paaiškinti – raidės su nosine tariamos ilgiau), taigi, ne bė, cė, dė, f (kodėl ne ef?), o paprastą a,b,c,d,f, ir t.t. Čia ne istorinis, bet efektingas mokymas.

    • Dėkui už komentarą. Minėti tarimų įrašai buvo daryti Omniglot svetainei apie alfabetus, o ne tiesiogiai mokymuisi (nors ateityje galvoju padaryti ir specialiai mokymuisi).

      Kalbant apie mokymąsi, tiesos jūsų žodžiuose yra. Tačiau yra viena problema – sprogstamųjų priebalsių (angl. plosives / stop consonants) neįmanoma ištarti po jų nesakant jokio balsio. Todėl, manau, ir atsirado sakymai “bė”, “dė” ir t.t., pasirenkant balsį “ė”. Nes po sprogstamojo priebalsio, kad jis būtų suprastas, reikia atverti burną – o tai ir yra balsis.

      Geras variantas mokyti, atsižvelgiant į gimtąją kalbą, galbūt yra analogiškų garsų radimas mokinių gimtojoje kalboje (dar geriau: radimas gimtojoje kalboje atvejų, kai ta pati raidė tariama vienodai, kaip lietvių kalboje). Pavyzdžiui, aiškinant “g” anglakalbiams galima pasakyti, kad ji “visuomet tariama tik kaip žodyje golf”, o “ž” anglakalbiams galima apibrėžti kaip “s” žodyje “measure” ir pan.

  11. My Mothers family migrated from Lithuania and resided on a street that started with a M in the Luthuanian section off of Vernor Highway. Their name was Tauktus. Would be interested in any information about them that anyone could provide.

    • We may offer you heritage search services in the Lithuanian archives if you are interested. You could learn more about the lives of your forefathers while they still lived in Lithuania.

    • Hi, David. My Lithuanian paternal grandparents lived on Cahalan just west of Mullane Street until their death in 1982. Please check familysearch.org for starters regarding your mother and her family. There may be census information on them depending when they lived in southwest Detroit. Also, Ancestry.com has many Polk City Directories available on their site. Ancestry, Library Edition, is accessible at most public libraries. Polk City Directories are available at the Burton Historical Collection, Main Library, Woodward Avenue, Detroit. Finally, there are Facebook groups helping me with my Lithuanian ancestry search. Please check there, too!

  12. Jieskau Adomuko arba Jono Butaviciu gyvenusiu Detroite arba jo apylinkese seimos nariu. Jie mano mamos ata, dedes.

  13. We got married in 1956 at the Church of Devine Providence. Father Kundrat married us. My mother donated the full size painting of Jesus on the cross in back of the alter We no longer live in Michigan. Trying to find out what happened to it after they tore the church down to build a freeway. By the front door was a plaque that said it was in memory of Frank Radville donated by Anna and Helen Dawahare. I hope it was not destroyed. And yes we are Lithuania, but like for so many the name was changed. Any information would be truly appreciated.

    • I meant to write Anna and Helen Radville not Dawahare.

    • Hello,
      Your e-mail was forwarded to me by the site administrator. Since it has been at least 60 years since the painting was donated, it is difficult to determine its whereabouts. It may have been donated to the Archdiocese of Detroit, who may have given it to another parish. It is possible that the receiving parish may have closed. There are many variables. I will provide you with some resources so that you can research this further: Archdiocese of Detroit – http://www.aod.org; tel. (313) 237-5800. Divine Providence Lithuanian Church, 25335 W. Nine Mile Rd., Southfield, MI 48233, tel. # (248) 354-3429, pastor – Rev. Gintaras A. Jonikas; website: http://www.divineprovidencechurch.com.
      Hope you find this information useful for your purposes!
      Good luck in your endeavor to locate the painting. It may also be helpful to know the exact size of the painting and the artist’s name and date of painting.
      Sincerely,
      Divine Providinc

  14. My greetings to all Lithuanians from me, an Italian-American, highly respectful of all Lithuanians (my cousin married a Lithuanian). My parents were married in Detroit, Michigan, in St. George’s church in 1935. We lived on Hindle avenue. Down the street at Hindle and Westminster was St. George’s church and school. I started school there in September 1940. My Italian mother would say that I was able to recite prayers in Lithuanian. Years later, in 1959, I was attending medical school in Baltimore, Maryland. One evening during that summer, I attended a Catholic youth meeting at a suburban Baltimore home. As the event concluded, I was walking out the front door, and, in front of me, was a priest. Since I have a good heart, I asked the priest if he had a way to get to where he was going. He said…no. It was surprising since he had gotten out to suburban Baltimore some way. I offered him a ride to wherever he was going. He said he was going to the Baltimore Cathedral, in downtown Baltimore. I said that I lived in downtown, also, since I was in medical school, there. And, I attended that church. So, as we were driving along, he said he was visiting the Baltimore Cathedral for a 3 month stay—from St. George’s church in Detroit! I have always remembered that evening. Now, I think I would like to re-learn the Lords Prayer that I learned from the Nun’s—in Lithuanian!!

  15. Thanks for all the information

  16. this is a wonderful site. So many helping and sharing. My grandparents Andrew and Teophillia Zlatarinskas used to visit their friends in Detroit form Chicago in the 1920’s and 1930’s. i still recall many of my grandmothers stories. And her showing me her pictures form her visits. i am glad I kept many of her pictures.

  17. I have just very recently discovered that my paternal grandmother, Petrona, or Patricia Misukaitis is Lithuanian through DNA.
    Her mother, Margaret Misukiatis and sisters, Mary and Theresa moved from Pennsylvania after her father (William’s) death in the early 1920’s.
    I am writing this to try to posibly gain more information through possible connections, knowing that they belonged to St Anthony’s Parish.
    In 1940 the Federal Census shows that Margaret was a Lodger with the Karl Belskas Family on 25th Street, as was a John Zenimikais, a proprietor of a “beer garden.
    I am looking for information on the Misukiatis surname, in the Detroit area and to learn more about my newly found Lithuanian Heritage. Thank you.

  18. Great informational site (stumbled across it accidently via FB).

    My Great-Grandfather John Ploplis (1875-1943) was from Bartninkai, Jurbarkas, arrived to Detroit in 1896 via New York. He married my GGM Anna Klara Lukomska in the eastside church St. Albertus near Hamtramck. They were the second couple to be married there. John’s brother Mathias (1874-1911) arrived 1 year earlier. I do not any information of the family in Lithuania. I do have a few fotos.

  19. Augustinai

    Tavo nuotrauka Val S. Bauza Funeral Home 1930 25th Street Detroit Mi 48216 siais smetais mini savo 60 m. kaip patarnauja yopac Lietuviams SLaidotuviu reikalais. Savininke yra Laidotuviu Direktore Yolanda Zaparackiene. AZ


Leave a comment

No trackbacks yet.