Global True Lithuania Lithuanian communities and heritage worldwide

Detroitas (Mičiganas, JAV)

DetroitasXX a. pradžioje išaugo aplink naują pramonės rūšį: automobilius. Čia buvo ir yra visų trijų didžiausių JAV automobilių įmonių štabai: Ford, General Motors, Chrysler. Iki savo žlugimo čia veikė ir kitos gamyklos: Packard, Studebaker, Fisher. Kaip ir į kitus pramoninius JAV miestus, į Detroitą prieškariu masiškai imigravo lietuviai (1930 m. surašymo metu jų jau buvo 4879).

1920 m. pastatyta Šv. Antano lietuvių bažnyčia (1750 25th St., Pietvakarių Detroitas). Masyvus mūrinis pastatas be bokštų yra dviejų aukštų. Antrame aukšte - mums įprastas bažnyčios interjeras, o pirmajame seniau veikė lietuvių mokykla. Dabar ten - koplyčia, kur dažniausiai ir laikomos pamaldos (didžiulės bažnyčios menkstančiai parapijai nebeprireikia). Taip pat - erdvi salė parapijos narių susitikimams po mišių (sienos ten nukabinėtos Lietuvos miestų vaizdais, yra ir sausio 13 aukų sąrašas, buvusių klebonų portretai), bandomas įkurti muziejėlis.

Šv. Antano lietuvių bažnyčia Detroite. Pastatas kairėje - lietuvių salė. ©Augustinas Žemaitis.

Priešais Šv. Antano bažnyčią - gražiai sutvarkytas pastatas, kurį tebepuošia užrašas "Lithuanian Hall" (lietuvių salė). Seniau jis priklausė parapijai, čia vykdavo lietuviški renginiai, švęstos šventės. Bet apie 1990 m. jis parduotas, dabar išnuomotas biurams.

Lietuvių salės Detroite fasadas. ©Augustinas Žemaitis.

Prie aplinkinių privačių namų dar yra čia gyvenusius lietuvius menančių užrašų. Bet daug šių pastatų dabar apleisti, dalis - sudegę. Nuo 1960 m. Detroito gyventojų sumažėjo daugiau nei perpus: nuo 2 milijonų iki 0,8 milijono. Viskas prasidėjo nuo juodaodžių sukeltų 1967 m. rasinių riaušių, kurių išsigandę baltieji išsikėlė į priemiesčius; dabar 85% miestelėnų - juodieji, čia vienas didžiausių JAV nusikalstamumas, nedarbas, neraštingumas. Tačiau rajone aplink Šv. Antano bažnyčią vyrauja meksikiečiai. Jis - saugesnis už vidutinį miesto rajoną. Dauguma parapijos narių į pamaldas visgi atvažiuoja iš priemiesčių, tačiau aplinkiniai rajonai tebėra "lietuviškiausi" Detroite.

Eilinis vienos šeimos gyvenamasis namas, kokiais savo klestėjimo metais užstatytas Detroitas. Kaip ir daugybė kitų šis, statytas 1930 m. netoli Šv. Antano bažnyčios, šiandien apleistas. Užrašas prie durų mena čia buvus Valio Baužos laidojimo namus. ©Augustinas Žemaitis.

Stipriausia Šv. Antano parapija buvo po Antrojo pasaulinio karo, kuomet į JAV atsikėlė nuo sovietų bėgusi Lietuvos inteligentija. Tais laikais visi norintys į bažnyčią netilpdavo - tekdavo dalyvauti mišiose iš lauko. Ilgainiui parapijos narių mažėjo, jie seno. Apie 1985 m. bažnyčia nukentėjo nuo gaisro, bet buvo suremontuota. Iki 2009 m. Šv. Antano bažnyčioje lietuviškos mišios dar vykdavo kasdien, o sekmadieniais - du kartus. Tuomet, mirus kunigui, mišias imta laikyti tik vieną kartą į savaitę sekmadieniais (kitomis kalbomis mišios nevyksta, tad pastatas mažai naudojamas; bažnyčios parkavimo aikštelė darbo dienomis naudojama Lithuanian Hall savininkų). 2013 m. parapija panaikinta.

Šv. Antano lietuvių bažnyčios pagrindinės salės (2 aukšte) interjeras. Aplink altorių plazda Lietuvos ir JAV vėliavos. ©Augustinas Žemaitis.

Detroite, tiksliau jo priemiestyje Sautfilde, yra kita, gyvesnė lietuvių parapija - Dievo išminties (255335 W 9 Mile Road, Southfield). Ši bažnyčia keliavo kartu su jos bendruomene. 1908 m. jos pirmtakė Šv. Jurgio bažnyčia buvo įkurta pačiame Detroite, 1949 m. nauja Dievo išminties bažnyčia pastayta atokiau. Per XX a. sepinatajame dešimtmetyje vykusią greitkelių statybos programą (Detroitas - pirmasis JAV miestas, kurio centrą su priemiesčiais sujungė greitkeliai) abi bažnyčios nugriautos - jų vietose dabar driekiasi magistralės. Vyskupas norėjo parapiją naikinti, bet lietuviai sugebėjo savo lėšomis 1972 m. pastatyti ir išlaikyti naują Dievo išminties bažnyčią. Kadangi ji - ne skurdžiame Detroite, o turtinguose priemiesčiuose, čia mieliau lankosi ir naujieji, jaunesni imigrantai. Vyksta sporto ir kiti renginiai, veikia ateitininkų, skautų, šaulių, tautinių šokių ir kitos organizacijos, lietuviška šeštadieninė mokykla. Bažnyčia žema, kukli, su moderniu trikampiu pasvirusiu bokštu.

Įdomią lietuvybės apraišką galima rasti ir pačiame ištuštėjusiame Detroito centre. Ant namo netoli Grand River Avenue ir Times Square kampo kabo atminimo lenta su užrašu: "Čia gimė Fluxus įkūrėjas Jurgis Mačiūnas". Užrašas - vien lietuviškas, be vertimo į anglų kalbą. Tai - veikiausiai kurio nors Jurgio Mačiūno pasekėjų iš jo įkurto provokuojančio Fluxus meninio judėjimo darbas, mat iš tikrųjų Jurgis Mačiūnas gimė Kaune 1931 m., jo šeimai Antrojo pasaulinio karo metais tekus bėgti nuo sovietų į JAV imigravo 1948 m. Internete apie šitą lentelę informacijos rasti nepavyko. Jei ką nors žinote - parašykite į komentarus.

Melaginga Jurgio Mačiūno atminimo lenta. ©Augustinas Žemaitis.

Click to learn more about Lithuania: Mičiganas, JAV Leave a comment
Comments (20) Trackbacks (0)
  1. Lankiausi Detroite 2012 m. kovą. Buvo labai įdomu sudalyvauti Šv. Mišiose Šv. Antano lietuviškoje bažnyčioje. Džiugu, kad pavyko – naujos informacijos paie mišių laiką internete nėra – tebėra sena informacija, kad Šv. Mišios laikomos kasdien, o sekmadieniais – du kartus. Iš tikro laikomos tik sekmadieniais rytais – laimė, kaip tik tuo laiku ir atėjome.

    Neįprasta kunigui lietuviškai prašant pasimelsti už vyksupą girdėti ne Audrio Juozo, bet anglišką Detroito vyskupo vardą. Kadangi buvau per verbų sekmadienį nustebino ir amerikietiškos verbos – palmių šakelės (vietinius kitokios nustebintų).

    Bendruomenėje daugiausiai vyresnio amžiaus žmonės, vienas buvo 102 metų amžiaus. Tai antrosios bangos (~1950 m.) imigrantai, kai kurie jau gimę Amerikoje, bet labai prisirišę prie lietuviškos bendruomenės. Priėmė labai maloniai, ne vienas priėjo pasisveikinti (dalis lietuviškai, dalis angliškai), aprodė bažnyčią, įleido į šiaip uždarytą didžiąją salę. Daug iš to, ką čia surašiau, sužinojau iš tos parapijos narių – kitur internete ar knygose to nėra užfiksuota. Amerikoje įprasta, kad su į bendruomenę atėjusiais nepažįstamais bendraujama, tuo tarpu Lietuvoje taip būna labai retai – šiuo atveju Detroito lietuviai panašūs į amerikiečius. Ir šiaip mišios jiems ir bendruomenės susitikimas – po mišių visi kelioms valandoms susirenka parapijos salėje, kvietė ir mus prisijungti. Prieš mišias irgi nėra tabu, kaip Lietuvoje, ne pašnibždomis kalbėtis tarpusavyje pačioje koplyčioje.

    Klebonas buvo atsiųstas iš Lietuvos, aptarnaujantis ir kitą Detroito parapiją, o patarnavo ne lietuviai. Dalis giesmių buvo lietuviškos, dalis angliškos, atliktos vienuolių. Lietuviškas parapijonys giedojo labiau.

    Tuo tarpu J. Mačiūno memorialinę lentą aptikau visai netikėtai vaikštinėdamas po ištuštėjusį Detroito centrą.

    Pats Detroitas paliko didžiulį įspūdį, visgi kadaise turtingiausias JAV miestas, dabar toks tuščias ir niūrus. Atmosfera, kokios niekur kitur nėra – pusiau apleistas pirmojo pasaulio didmiestis, su greitkeliais, išdegusiais prabangiais namais, apleistais dangoraižiais ir žemės ūkio paskirties žeme bei parkingais ten, kur stovėjo milžiniški prekybos centrai. Tikrai verta apsilankyti, nors dauguma vietinių amerikiečių turbūt jus atkalbinės, kaip atkalbinėjo ir mus, jiems žlugęs Detroitas tam tikra jų šalies piktžaizdė.

    Apsilankymas lietuviškoje Šv. Antano bažnyčioje buvo vienas įdomiausių kelionės momentų.

  2. The Lithuanian Hall,across Vernor from St. Anthony’s, was owned by Mexican Americans when I was a little girl in the 1950’s. it was called “Espanos Unidos” and the Lithuanian community rented space for various social activities. So many of my formative experiences took place in that hall, or at St. Anthony’s.

  3. 1. Actually, the priest at St.Anthony did not just die. He finally got real tired and retired – went back to Lithuania – to Birstonas in fact, where he had purchased a house on the shore of Nemunas. 2. Back in the 1940’s, the Lithuanian Hall, across the street from St. Anthony, was purchased by the Spanish, not the Mexican community, and therefore it was called Hispanos Unidos Hall. In those days there actually was a Spanish community in Detroit ! Mexicans were few in number and relative paupers, in no financial position to purchase large buildings.

    • Thank you for the information. Do you talk about the priest who ended his priesthood in St. Anthony at 2009?

  4. Labai aciu! Wonderful information! My father and his mother emigrated to Chicago, then to Detroit, around 1950. Mt Lithuanian- born wife and I have kept the heritage alive with our daughter, and she attended Divine Providence Lithuanian Church (Southfield) Saturday school.

  5. In 1938-39,,I was 2-3 years old. My parents had a store on 24th street near West Vernor Highway. My sister was born in 1938. My mother was very busy running the store (my father worked for Ward Baking Company) and caring for a newborn. So she asked the nuns at St. Anthony’s if I could attend school there. They agreed. So I attended in a classroom with students of several grades. At the end of the school year, the nuns said I could return in September and I could go into the first grade, as I had learned what I needed to become a first grader. My parents were unable to afford the tuition, so I didn’t return. I did learn to speak some Lithuanian and said my prayers in Lithuanian. Imagine, a little Irish girl saying her prayers in Lithuanian.

  6. My mother and father owned Altytaus Bar on Michigan and 23rd street. Detroit MI
    The name Alytaus is the city where my father’s family came from in Lithuania.
    My father and mother were very instrumental in assisting many of the displaced people from Lithuania after ww2 to help them accimulate to the United States.

  7. I remember going to 7th and 8th grade there.I became an altar boy there and remember the hall across the street had a small store on the ground floor had many a cherry coke there

  8. My grandfather, Antanas Zimnicky, came from Alytaus too, moving to Scotland in the early 1900s. He and my grandma married in 1905 and emigrated to the US in 1906. They helped found St. Peter’s

  9. I just stumbled on this page and I’m so glad I did! My great grandfather came from Lithuania (Pasvytinis, near Joniskis) in 1917, and our family Americanized very quickly – consequently, we were not particularly involved with the greater Lithuanian community. We originally settled down in Chicago, but we’ve been migrating eastward ever since, and I myself live in Detroit. Finding a page like this helps me to establish a connection with my roots, thank you!

    • Youtube is too egotistical to undo any changes. To say they may have implemented a few feature which needs detracting? Le gasp, never.Integrating "More Videos by User" and "Related Videos" is a slap in the face.The "Comments" section is ridiculous. I won't be Rating or Commenting on Videos any longer.All changes make perusing on Mobile useless.

  10. Gerb.p. Žemaiti, pasiklausiau Jūsų internete lietuvių abėcėlės tarimo.
    Dėkoju ir labai vertinu už Jūsų pastangas mokyti lietuvių kalbos. Esu mokytojavusi Amerikiečių mokyklose, taip pat mokiusi savo vaikus ir anūkus lietuvių kalbos. Kalbu iš patirties. Išmokyti juos tos labai paprastos, logika pagrįstos abėcėlės “lietuvišku” metodu neįmanoma. Raidžių garsus reikia jiems pristatyti taip, kaip jie tariami, BE PRIDĖTŲ GALŪNIŲ. Yra nesąmonė vardinti raidę B kaip BĖ, nes jie tą suprastų kaip du garsus, o tada reiktų valandų aiškinimo. Mokytojai tiek laiko skirti negali. Reikia viską supaprastinti. O tas yra lietuvių kalbos ypatingas privalumas, kad raidžių tarimas nesikeičia!! A visada tariama A, B visada B, C visada C. (Mažas išimtis, pvz. Ą su nosine, lengva paaiškinti – raidės su nosine tariamos ilgiau), taigi, ne bė, cė, dė, f (kodėl ne ef?), o paprastą a,b,c,d,f, ir t.t. Čia ne istorinis, bet efektingas mokymas.

    • Dėkui už komentarą. Minėti tarimų įrašai buvo daryti Omniglot svetainei apie alfabetus, o ne tiesiogiai mokymuisi (nors ateityje galvoju padaryti ir specialiai mokymuisi).

      Kalbant apie mokymąsi, tiesos jūsų žodžiuose yra. Tačiau yra viena problema – sprogstamųjų priebalsių (angl. plosives / stop consonants) neįmanoma ištarti po jų nesakant jokio balsio. Todėl, manau, ir atsirado sakymai “bė”, “dė” ir t.t., pasirenkant balsį “ė”. Nes po sprogstamojo priebalsio, kad jis būtų suprastas, reikia atverti burną – o tai ir yra balsis.

      Geras variantas mokyti, atsižvelgiant į gimtąją kalbą, galbūt yra analogiškų garsų radimas mokinių gimtojoje kalboje (dar geriau: radimas gimtojoje kalboje atvejų, kai ta pati raidė tariama vienodai, kaip lietvių kalboje). Pavyzdžiui, aiškinant “g” anglakalbiams galima pasakyti, kad ji “visuomet tariama tik kaip žodyje golf”, o “ž” anglakalbiams galima apibrėžti kaip “s” žodyje “measure” ir pan.

  11. My Mothers family migrated from Lithuania and resided on a street that started with a M in the Luthuanian section off of Vernor Highway. Their name was Tauktus. Would be interested in any information about them that anyone could provide.

    • We may offer you heritage search services in the Lithuanian archives if you are interested. You could learn more about the lives of your forefathers while they still lived in Lithuania.

  12. Jieskau Adomuko arba Jono Butaviciu gyvenusiu Detroite arba jo apylinkese seimos nariu. Jie mano mamos ata, dedes.


Leave a comment

No trackbacks yet.