Global True Lithuania Lithuanian communities and heritage worldwide

Lietuvių gatvės ir paminklai lietuviams užsienyje

Lietuvių garbei pavadintų gatvių užsienyje nėra daug. Daugiausiai jų artimajame užsienyje, kur valdė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos-Lietuvos valstybė, ypač Lenkijoje (mat Baltarusijoje ar Ukrainoje ideologiškai netinkamo monarchinio laikotarpio atstovų vardus sovietai iš žemėlapių "išvalė", nors dalis jų paskui naujai suteikta). Ten stovi ir paminklų Lietuviams. Kai kuriuos jų (Baltarusijoje, Vengrijoje, Rusijos Karaliaučiaus srityje) finansavo Lietuvos valdžia po nepriklausomybės.

Gardino senoji pilis ir medinis paminklas Vytautui Didžiajam (kairėje; finansuotas Lietuvos). ©Augustinas Žemaitis.

Tiesa, iki XIX a. tautinio atgimimo "lietuvio" sąvokos reikšmė buvo platesnė: lietuviais buvo laikomi ir lietuviškai nebekalbantys lietuvių kilmės asmenys, kuriuos šiandien vadiname Lietuvos lenkais. Lietuvos bajorija buvo sulenkėjusi, o tik bajorai turėdavo galimybių taip pasižymėti, kad patektų į istoriją. Todėl šiandien daugumą tų laikų pasižymėjusių asmenybių lietuviai laiko lietuviais, o lenkai - lenkais (kai kuriuos dar gudai vadina gudais). Tokių asmenų vardais pavadintų gatvių daug Lenkijoje.

Dėl panašių priežasčių Rusijoje yra Čiurlionio kalnai: visi sutaria, kad Čiurlionis buvo lietuvis, bet juk jis gyveno kai Lietuvą valdė Rusijos Imperija, tad net jo dailę rusai laiko rusų muziejuje.

Tolimesniuose kraštuose vietovės ar gatvės dažnai pavadintos ne žymiausių lietuvių, bet labiausiai susijusių su tomis vietovėmis garbei. Tarp jų yra garsių, tokių kaip Tadas Kosciuška ar Ignas Domeika, nusipelnę tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, jų garbei pavadinti aukšti kalnai Australijoje ir Čilėje.

Žymesni Lietuvoje nei užsienyje turbūt yra ir lietuviškai rašę kūrėjai, gyvenę užsienyje. Pavyzdžiui, Gruzijoje memorialais ir atminimo lentomis pagerbti ten gyvenę lietuviai ar Liudvikas Rėza, kuriam Lietuva pastatė paminklą Karaliaučiaus srityje. Gruzija taip pat pavadino bulvarą Valdo Adamkaus garbei, dėkinga jam už paramą 2008 m. Rusijos invazijos metu.

Prezidento Adamkaus bulvaras Anaklijoje, Gruzijoje. ©Augustinas Žemaitis.

Tačiau daug lietuvių, turinčių savo gatves užsienyje, pačioje Lietuvoje beveik nežinomi. Pvz. kunigas Pijus Ragažinskas San Paule ar vienuolė Marija Kaupas Čikagoje. Pirmasis leido laikraštį, antroji įsteigė vienuolyną - ten, Amerikoje, o ne Lietuvoje, tad mes jų nuopelnus ir menkai žinome.

Kas tie lietuviai, kurių garbei pavadintos kai kurios kitos vietovės, net internete neįmanoma aptikti, pvz. Kasulaičio ežeras Pensilvanijoje ar Pukio žaidimų aikštelė Broktone (Masačiūsetsas). Tikriausiai tai buvo tiesiog tose vietose gyvenę lietuvių migrantai.

Bet bent pora lietuvių simboliškai sujungė Lietuvos gyventojų ir emigrantų bendruomenes ir iki šiol plačiai pagerbti ir ten, ir ten. Tai - Steponas Darius ir Stasys Girėnas, lėktuvu "Lituanica" skridę iš Niujorko į Kauną. Emigrantai pastatė jiems paminklus Čikagoje, Niujorke, Beverli Šore, dar vienas yra jų žūties vietoje Lenkijoje. Visuose šiuose kraštuose yra Lituanica ar Dariaus ir Girėno vardu pavadintų gatvių, parkelių. Kaip garsiausi visų laikų lietuviai emigrantai S. Darius ir S. Girėnas yra svarbi emigrantų identiteto dalis.

Paminklas S. Dariui ir S. Girėnui Čikagoje. ©Augustinas Žemaitis.

Amerikos lietuvių iniciatyva kelios gatvės pavadintos, paminklai pastatyti ir žymiems Lietuvos lietuviams. Daugiausiai pagerbiami XIX a. tautinio atgimimo veikėjai (Maironis, Kudirka, Basanavičius), rečiau - valdovai (Gediminas, Mindaugas). Visgi tokios gatvės paprastai menkos (kaip Gedimino g. Vusteryje), be namų, simboliškai įkurtos netoli lietuvių bažnyčių. Ten arba lietuvių kapinėse stovi ir dauguma paminklų. Kiti paminklai pastatyti vietose, kur specialiai renkami įvairiataučiai paminklai: štai Klivlende yra įvairių tautų parkai, tarp jų lietuvių (jame - tautinio atgimimo didvyrių skulptūros). Briuselio Minieuropos parke yra Vilniaus universiteto modelis, Kanberos (Australija) miniatiūrų parke - Trakų pilies modelis.

Lietuvių emigrantų bendruomenės kuria ir su mitologija susijusius gatvių pavadinimus. Broktone ir Vokietijoje yra Romuvos parkai - ir tai nereiškia sąsajų su pagonybe. Kanberoje stovi Eglės, Žalčių karalienės skulptūra.

Visgi dažniausia tema paminklams - kančia. Memorialai, atminimo lentos sovietų nužudytiems, nukankintiems, ištremtiems lietuviams puošia ne vienas Amerikos Lietuvių kapines ar bažnyčias. Kai jie statyti okupacija buvo ne istorija, o aktuali šiandiena, ir kova su ja atrodė kiekvieno užsienio lietuvio šventa pareiga.

Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę prie lietuvių bažnyčios Broktone, Masačiūsetse. Užrašai lietuviški ir angliški, viršuje - Vytis. Google Street View.

Pačioje Sovietų Sąjungoje, aišku, panašių memorialų negalėjo būti, bet 1991 m. šiai galutinai žlugus lietuvių tremtiniai ir jų palikuonys pristatė dešimtis kryžių, paminklų tremtiniams Sibire ir kitose tremties vietose (tiesa, be valdžios palaikymo, o kartais net su atviru pasipriešinimu, daug šių jau sunyko). Pačios tremtinių kapinės irgi tarnauja tarsi memorialas, nors jos irgi nyksta.

Kitos aukos, atmenamos memorialuose, yra Lietuvos kovotojai už nepriklausomybę, ~1920 m. kritę prieš lenkus ar rusus tose teritorijose, kurios dabar jau yra už Lietuvos sienų. Tokie memorialai yra Latvijoje bei Lenkijoje.

Straipsnio autorius ©Augustinas Žemaitis.

Comments (1) Trackbacks (0)

Leave a comment

No trackbacks yet.