Gabalėliai Lietuvos Lietuvių rajonai ir paveldas užsienyje

Naujasis Džersis (JAV)

Naujojo Džersio valstijos šiaurė faktiškai - Niujorko miesto dalis. Nuo Niujorko jį skiria tik upė, per kurią driekiasi tiltai ir tuneliai. Tad Naujojo Džersio ir Niujorko lietuvių bendruomenės - susijusios ir Naująjį Džersį paprasta aplankyti lankantis Niujorke.

Elizabeto lietuvių bažnyčia, halė ir kepykla

Viena didžiausių Naujojo Džersio lietuvių bendruomenės širdžių - Elizabeto miestas prie Džersi Sičio, kuriame stūkso didelė Šv. Petro ir Povilo lietuvių bažnyčia (211 Ripley Pl., statyta 1910 m.).

Bažnyčioje yra Šiluvos Marijos altorius (prie šoninės sienos), dedikuotas anksčiausiam Bažnyčios pripažįstamam Marijos apsireiškimui Europoje (Šiluvoje, Lietuvoje). Tas altorius pilnas medinių etninių motyvų, jame yra ir akmuo iš Šiluvos šventos vietos. O pagrindiniame altoriuje kabo Aušros Vartų Marijos paveikslo iš Vilniaus kopija. Bažnyčios dekoracijos – beveik išskirtinai lietuviškos – ant vitražų matyti lietuviški įrašai (rėmėjų vardai), ant Kryžiaus kelio stočių – lietuviški stočių paaiškinimai. Dauguma šio meno sukurta lietuvių. Greta įėjimo – Bažnyčios istorinių artifaktų galerija ir paveikslai su Lietuvos vaizdais, kaip antai – medinio kryžiaus paveikslas, Šiaulių Kryžių kalne Elizabeto lietuvių bendruomenės pastatyto kryžiaus nuotrauka.

Bažnyčios prieigose – tradicinis lietuviškas kryžius-saulė. Bažnyčios pavadinimą nurodanti lentelė taip pat papuošta lietuviškais motyvais.

Bažnyčios bokštai atrodo gerokai per žemi, nes buvę „patrumpinti“ dėl netoliese įkurdinto Nevarko oro uosto ir pažeidimų, padarytų kylančių lėktuvų. Bokštų viršūnės nugriautos 1981 m. Lėktuvų pakilimo garsas neretai girdimas ir pačioje bažnyčioje.

Nuo 2006 m. Elizabeto bažnyčią aptarnauja lenkiškosios Šv. Adalberto parapijos kunigas, tad tiek lenkų, tiek lietuvių bažnyčios yra veikiančios. Bendroje parapijoje veikia ir lietuvių savaitgalinė mokykla.

Vieno žymiausių bažnyčios kunigų, drauge ir jos įkūrėjo Monsinjoro Kemėžio vardu pavadinta ir šalia einanti gatvė. Deja, gatvės pavadinimo lentelėje jo pavardė – su klaida ("Kemensis").

Nuo 1974 m. šiame rajone veikia lietuviška kepykla (131 Inslee Place), ten, drauge su kita produkcija iš Rytų Europos, parduodama ir lietuviška duona. Kepyklos priekinis fasadas dekoruotas medžiu ir taip primena tradicinę architektūrą. Tiesa, "lietuviška" yra tik pavadinimas, nes ši kepykla iš tikro priklauso (ir visad priklausė) lenkų šeimai, ten siūloma įvairių Rytų Europos šalių produkcija.

Elizabete taip pat stūkso Lietuvių laisvės halė (Lithuanian Liberty Hall). Įspūdingas, pilaitę savotiškai primenantis pastatas statytas 1924 m. Ten buvo įvairiausių lietuivškų organizacijų štabai, vyko lietuviška veikla (nuo lietuvių šokių iki lietuvių banko). Halė itin išpopuliarėjo, kai į Elizabetą atvyko lietuviai, pasitraukę nuo Sovietų Sąjungos okupacijos po Antrojo pasaulinio karo. Laisvės halė parduota 1980 m., dabar ten ispanakalbių sekmininkų bažnyčia. Užrašas "Lithuanian Liberty Hall" fasade išlikęs. Viduje nieko akiavizdžiai lietuviško nėra, nors kai kurios detalės ir yra iš lietuvių laikų (šviestuvai ar pan.).

Niuarko lietuvių bažnyčia ir kryžius

Nors šiandien Elizabeto bažnyčia yra didžiausia visame Naujajame Džersyje, taip būta ne visada.

Niuarko neoromaninė Švenčiausios Trejybės lietuviškoji bažnyčia buvo dar didesnė ir didingesnė. Deja, 1981 m. užsidegė, ir, nors visiškai liepsnose nepražuvo, vyskupija atsisakė ją suremontuoti. Mišios tad buvo perkeltos į gan paprastą dviejų aukštų pastatą, pastatytą dar 1963 m. kaip parapijos salė.

Ši "bažnyčia" tebeveikia, bet joje Mišios laikomos portugališkai, nes pamažu lietuvišką bendruomenę ten pakeitė portugališkai kalbančioji. Tačiau lietuviškų elementų išlikusi galybė, kaip antai – Vytis ant durų stiklo, lietuviškai dekoruotas medinis rėmelis, kuriame nurodomas Mišių laikas ir lietuviškas kryžius-saulė, pastatytas šalia įėjimo nuo 1962 m. (perkeltas ten iš senosios bažnyčios prieigų). Kryžiaus centre stovi Rūpintojėlis – tradicinė liūdinčio Jėzaus statula. Ir nors bažnyčia atrakinta tik Mišių metu, Mišios ten laikomos kasdien, tad patekti nesudėtinga.

Tiesa, bažnyčia nė iš tolo neprimena buvusios didybės. Mišios laikomos buvusios parapijos salės rūsyje, kuris perdarytas į bažnyčią. Iš lietuviškų detalių ten tėra užrašas stikle "Švč. Trejybės" lietuvių kalba ant įėjimo, o šiaip salė labai paprasta. Yra daug statulų, paminklų - kas suvilkta iš nugriautosios bažnyčios. Kur stovėjo nugriautoji bažnyčia dabar parkavimo aikštelė. Išlikusiame parapijos namų pastate yra ir didesnė salė - antrame aukšte. Tačiau jeigu paprastai religinė veikla vyksta didesnėje salėje, o pasaulietinė - mažiau didingoje, Niuarke pasirinkta daryti atvirkščiai, ir Mišios laikomos ankštesniame rūsyje, o didesnė antrjo aukšto salė skirta pasaulietinei parapijos veiklai, kuri dabar daugiausiai portugališka. Lietuviškos detalės, kaip Vyčių himnas ant sienos, iš antro aukšto salės nuimtos.

Bajonės lietuvių bažnyčia

Kitur Naujajame Džersyje lietuvių parapijų istorija tekėjo panašia vaga: dauguma lietuviškų parapijų Džersio apylinkėse įkurtos apie ~1910 m., drauge su pirma lietuviškąja emigrantų banga, tačiau dabar stovinčios bažnyčios daugiausia statytos apie 1950-1970 m. modernistiniu ar pusiau modernistiniu stiliumi, nes buvusios mažos bendruomenės išsiplėtė, praturtėjo, į jas prisijungė ir Antrojo pasaulinio karo išeiviai iš Lietuvos. Apie ~2000 m. Mišių lietuvių kalba atsisakyta, nes išmirė lietuviškai mokėjusioji karta, o jos vaikai ir anūkai lanko angliškas Mišias.

Pietinėje Džersio dalyje Bajonėje yra bebokštė Šv. Mykolo lietuvių bažnyčia, statyta 1977 m. Jos adresas 15 E Twenty Third St., o gretima Church (Bažnyčios) gatvė dabar vadinama ir Matulis Way, 2000 m. mirusio kunigo Alberto Matulio garbei. Bajonėje yra ~400 lietuvių (~0,6%). Tiesa, vyskupijai užsimojus naikinti tautines parapijas Bajonės Šv. Mykolo parapija buvo uždaryta ir bažnyčia perduota asirų apeigų katalikams. Ji netarnavo nė 40 metų. Nepaisant to, jos interjeras bent jau 2017 m. vis dar buvo lietuviškas, ji atidaryta kone visad (kas reta).

Ir net lietuviška trispalvė tebestovėjo greta altoriaus, o Kryžiaus kelio stotys, perkeltos iš senos bažnyčios, padabintos užrašais sena lietuvių kalba. Vitražai, kurie būna daugelio Amerikos lietuvių bažnyčių pažiba, čia kukloki. Romos ir asirų katalikų dalijimosi pastatu tvarka pakabinta prie įėjimo, iš išorės virš jo taip pat kabo pavadinimas „Lietuviška bažnyčia“.

Tiesa, vėliau šis pavadinimas buvo uždengtas.

Lietuvių parapijos Naujajame Džersyje neapsiribojo bažnyčiomis. Kartu statytos ir patalpos pasaulietinei lietuviškai veiklai, mokykloms ir t.t. Bajonės parapija 1982 m. irgi pasistatė savo parapijos salė (Šv. Mykolo Madonos salė) šalimais.

Kernio lietuvių rajonas, bažnyčia, kryžiai, klubas

Daug lietuvių yra ir Kernio (Kearney) priemiestyje. 1915 m., kai gretimame Harisone įsteigta lietuvių parapija, čia Kernyje gyveno 400, gretimame Harisone (Harrison) 700. Vėliau proporcijos pasikeitė - šiandien ~450 gyvena Kernyje ir ~150 Harisone. Taigi, parapija persikėlė į Kernį, kur tuomet buvo tikras lietuvių rajonas. ~1954 m. Kernyje pastatyta nauja Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios (Our Lady of Sorrows) bažnyčia (136 Davis Ave). Per parapijos peniasdešimtmetį kunigas Pocus sakė: "Antros ir trečios kartos [imigrantų] šeimos niekad visiškai nesupras krašto ilgesio, kurį jų protėviai jautė gimtinės vaizdams ir garsams. Bet mūsų seni parapijiečiai gali prisiminti mūsų žmonių skurdą, jų vienatvę keistame krašte, jų jaunystę ir energiją, ir vienybės jausmą, siejusį juos su kitais lietuviais".

Bažnyčios interjere - vitražai su lietuvių aukotojų pavardėmis, keli vitražai ir tematiškai susiję su Lietuva - Aušros Vartų Marijos, Šiluvos Marijos. Yra Lieuvos vėliava. Ant suolų - lietuivų aukotojų pavardės. Kryžiaus kelio stotys - su lietuviškais užrašais.

Kernio lietuviškoji bažnyčia veikia, yra oficialiai lietuviška ir turi tai liudijantį užrašą, kaip ir lietuvišką tradicinį kryžių-saulę greta įėjimo, 1962 m. padovanotą „Lietuvos Vyčių“ organizacijos.

"Lietuvos Vyčiai" vėliau pastatė ir dar vieną tradicinį lietuivšką kryžių Kernyje - paupio take (1996 m.).

Tai pat Kernio lietuvių bendruomenė turėjo savo Lietuivų katalikų bendruomenės centrą. Paženklintas iškaba su Vyčiu, trumpiniu LCCC, jis veikė kaip bendruomenės širdis ir, ypač vėliau, baras. Pastatą lietuviai pastatė 1929 m. ir iš pradžių jis vadinosi Amerikos lietuvių piliečių klubu, o katalikų bendruomenės centru pervadintas 1953 m. Paskutinė iškaba buvo tik "Lietuvių bendruomenės centras" (Lithuanian Community Center). Centrą 2020 m. uždarė dėl COVDI pandemijos ir jis niekada vėl nebeatvėrė durų.

Schuyler taupomąjį banką įsteigė ir iki pat ~1990 m. valdė išimtinai lietuviai, klientų tarpe irgi buvo daug lietuivų, jų yra ir iki šiol, šis bankas rėmė lietuviškas veiklas bei Kernio Riverwalk kryžiaus statybą (prie kryžiaus yra tai žymintys ženklai). Bankas pavadintas pagal Schuyler gatvę, kurioje įsikūręs, todėl pavadinimas nelietuviškas.

Patersono lietuvių bažnyčia

Pokariu, 1962 m., savo nedidelę modernią bažnytėlę pasistatė ir Patersono Šv. Kazmiero parapija (147 Montgomery St; uždaryta 2014 m., parduota nedenominaciniams krikščionims).

Džersi Sičio lietuivų bažnyčios vieta, Bložio pastatas

Džersi Sitis irgi turėjo savo lietuvių bažnyčia, tai buvo Naujojo Džersio lietuivų bažnyčia, stovėjusi arčiausiai Niujorko miesto, tačiau ji - viena anksčiausiai sunykusių. Džersi Sičio Šv. Onos lietuvių bažnyčia atidaryta Grand ir Manning gatvių sankirtoje 1913 m. Lietuviai nusipirko kvadratišką medinį pastatą, kuris statytaskaip protestantų bažnyčią, vėliau veikė kaip teatras. Deja, pastatas XX a. devintajame dešimtmetyje sudegė. Pastatų, kurie supo Šv. Onos bažnyčią, irgi nebeliko - jie išgriauti, visas rajonas perstatytas, gatvių tinklas pakeistas, tad net pagal senas nuotraukas sunku pažinti tikslią vietą, kur stovėjo Šv. Onos bažnyčia.

Džersi Sityje vienas pastatas tebėra pavadintas lietuvio vardu. Tai Al Blozis Hall, o Elas Bložis buvo vietos lietuvių šeimoje 1919 m. gimęs amerikietiško futbolo žaidėjas, kuris 1945 m. žuvo kovodamas už JAV Antrajame pasauliniame kare. Jo veiksmai kare net įkvėpė komikso herojų Human Howitzer, ir jo garbei pavadintas pastatas, taip pat salė Dickinson mokykloje, kur jis mokėsi. Pastatas įspūdingas, 1939 m. art deco stiliaus daugiaaukštis. Blozio vardu pavdinta ir mokyklos, kurioje is mokėsi (Dickinson's) sporto salė.

Pirmosios bangos imigrantams iš Lietuvos (atvykusiems iki Pirmojo pasaulinio karo) Džersi Sitis buvo Amerikos vartai. Jie atplaukdavo į llis Island salą prie Džersi Sičio krantų, iš ten persikeldavo į krantą ir iš tenykštės didžiulės traukinių stoties važiuodavo gylyn į žemyną. Dabar ta traukinių stotis, iš kur važiuodavo visi imigrantai, apleista, ją galima aplankyti (šalia vietos, iš kur Naujajame Džersyje plaukia laivai prie Laisvės statulos).

Rekomenduoja literatūra: Barbara Krasner "Kearny's Immigrant Heritage" pg. 67-76.

 

---

Lietuviškų vietų žemėlapis

Visos lietuviškos vietos, aprašytos šiame straipsnyje, yra tiksliai pažymėtos interkatyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):

Interaktyvus lietuviškų vietų Naujajame Džersyje žemėlapis

 

---

Tikslas - Amerika ekspedicijos į Naująjį Džersį dienoraštis

Paskutinė „Tikslas – Amerika“ valstija Naujasis Džersis mus pasitiko spindinčiomis šviesomis. Atlantik Sitis. Ne, Naujojo Džersio kazino sostinėje nėra lietuviškų vietų – tiesiog, moteliai ten pigesni, todėl nakvojant viename jų paprasčiau tilpti į projekto biudžetą. Kitą dieną dar gerokai prieš aušrą pajudėjome į šiaurę, link Niujorko. Nes Naujojo Džersio visos lietuviškos vietos – prie pat Niujorko miesto, iškart anapus Hadsono upės. Pradžioje net galvojau jas aprašyti Niujorko straipsnyje: bet supratau, kad jų tiesiog per daug, ir Naujasis Džersis vertas atskiro straipsnio. Elizabetas – Naujojo Džersio lietuvių bendruomenės širdis Žymiausia jų – Elizabetas. Kai svarsčiau, kuri iš senųjų Amerikos lietuvių bažnyčių rytų JAV man įdomiausia, viena iš kandidačių buvo Elizabeto bažnyčia – nes ji didelė ir gyva, lietuviška. Prie įėjimo pasitiko Laima Liutikienė – aktyvi lietuvių bendruomenės narė iš trečiosios bangos lietuvių. Visada smagu matyti, kad „trečiabangiai“ dalyvauja saugojime to, ką sukūrė ankstesnės lietuvių bangos. Pernelyg dažnai iš pirmabangių palikuonių ar antrabangių girdėjome istorijas, kad trečiabangiai mieliau renkasi rusų klubus, nei lietuvių... Laimai „Tikslas – Amerika“ projektas labai patiko, ji vylėsi, kad dabar, jau turėdama laiko ir pagrindą po kojomis Amerikoje, galės, „Tikslas – Amerika“ dėka, parodyti lietuviškas rytų JAV vietas savo vaikams. Netgi Naujojo Džersio lietuviškas vietas ji ne visas žinojo – „Pirmą kartą išgirdau, kad ir Bajonėje yra lietuvių bažnyčia“... Ech, kiek kartų per „Tikslas – Amerika“ išgirdome padėkas už tai, kad papasakojome žmonėms apie jiems nežinomas lietuviškas vietas visai šalia jų gyvenamosios vietos! Ir toli gražu ne vien iš trečiabangių. Mane patį labiausiai nustebino, kad, tarkime, lietuvis kunigas galėjo būti niekad nė nematęs lietuvių bažnyčios už keliolikos kilometrų nuo tos, kurioje daug metų dirbo. Tačiau, kaip aiškino dar „senieji“ Amerikos lietuviai iš Pensilvanijos Anglies regiono, lietuviškas gyvenimas seniau virdavo savame miestelyje, savame didmiesčio rajone, ir tik kelios lietuviškos organizacijos apėmė platesnius regionus. Tačiau dabar – kiti laikai, dabar žmonės kasdien į darbą nuvažiuoja didesnius atstumus, nei kadaise eilinis amerikietis nukeliaudavo per mėnesį. Ką jau kalbėti apie keliones, komandiruotes. Ir Naujojo Džersio lietuviškos vietos gali sudominti nebe tik tų pačių miestų gyventojus, tačiau visus, kas atskrenda į Niujorką – juk tai taip šalia. Netgi jei kada tektų ilgą laiką laukti sekančio skrydžio Newark oro uoste (layover), kelias lietuviškas vietas aplankyti vos per porą valandų spėtumėte! Elizabeto bažnyčia, lietuviška kepykla, Kemėžio gatvė ir lietuviškas kryžius – vos 1 km nuo pakilimo tako galo ir apie 2 km nuo terminalo. Tačiau norint, kad lietuviškų vietų lietuviai iš kitur važiuotų žiūrėti specialiai, nepakanka paskelbti informaciją apie vieną objektą. Reikia pranešti apie visas lietuviškas vietas tame krašte: nes juk, išsiruošęs į kelionę, žmogus norės turiningai išnaudoti visą dieną. Nevažiuos į kitą miestą dėl vienos uždarytos lietuviškos bažnyčios – bet jei bus dar ir kapinės, ir paminklas lietuviams, ir lietuvių muziejus, ir kokia svarbi istorinė vieta kelių kilometrų spinduliu – jau verta dėmesio. Suprasdami tai ir skatindami lankyti lietuviškas vietas JAV, „Tikslas – Amerika“ planuoja ne tik sužymėti lietuviškas vietas Amerikoje, tačiau ir parengti siūlomus kelionių po lietuviškas vietas JAV maršrutus. Naujojo Džersio bažnyčios – labai lietuviškos Per „Tikslas – Amerika“ vieni smagiausių momentų būdavo, kai kažką lietuviško atrasdavau ten, kur nebesitikėdavau. Viena tokių vietų buvo Šv. Mykolo bažnyčia Bajonėje. Mačiau informaciją, kad ji virto asirų katalikų katedra. Dažniausiai į tas bažnyčias, kurios nebėra katalikų, man patekti nepavykdavo, tad duris pastūmiau pernelyg daug nesitikėdamas. Tačiau jos buvo atrakintos! O viduje – išlikusios visos lietuviškos detalės, net trispalvė prie altoriaus. Žmonių nebuvo, o vėliau atėjusios moterys sakė ten besilankančios pirmą kartą. Tačiau, kaip atradau, bažnyčia atrakinta nuolat ir, nepaisant tapimo asirų katedra, didžiąją dalį laiko ja naudojasi Romos katalikai. Maloniai nustebino ir kad Kernio (Kearny) bažnyčia tebėra oficialiai lietuviška. O taip pat, kad net Niuarko Švč. Trejybės bažnyčios, kur mišios – tik portugališkos – duris puošia Vytis, šalimais stovi gražus tautinis kryžius-saulė. Tokie įspūdingi aukšti kryžiai stovi prie daugelio esamų ar buvusių Naujojo Džersio lietuvių bažnyčių, o ir kitur Amerikoje. Juos žymėsiu kaip lietuviškus paminklus, nes į jų drožinėjimą įdėta ne ką mažiau meilės ir kūrybinės energijos, nei statant skulptūras. Be to, ant kai kurių tokių kryžių būna net amerikiečių žiniai parašyta Lietuvos, o ypač Lietuvos okupacijos, istorija. Tačiau apskritai Niuarko bažnyčia – vienas didžiausių praradimų. Jau seniai kirbėjo klausimas, kodėl gi dabartinė Niuarko lietuvių bažnyčia šitokia paprasta – kaip eilinis dviaukštis namas. Juk ne tokias Amerikos lietuviai sau statydavo... Tačiau visame internete informacijos apie tai neradau. Internete dar gali rasti informaciją apie dabartinius įvykius, parapijų uždarymus, bet ne apie tai, kas vyko prieš 30 ar 40 metų... Ruošiantis „Tikslas – Amerika“, atsivertus knygas apie JAV paveldą, o vėliau Elizabete pakalbėjus su buvusia parapijiete, peržiūrėjus jos atsineštą parapijos istoriją viską supratau. Kaip matyti iš senų nuotraukų Niuarko bažnyčios būta netgi didingesnės, nei Elizabeto, apskritai turinčios mažai lygių Rytų JAV! Deja, 1981 m. kilo gaisras, vyskupija neleido bažnyčios remontuoti, parapija buvo priversta persikelti į parapijos salę... „Tikslas – Amerika 2017“ ekspedicija – tik pradžia Naujajame Džersyje prie savo finišo priartėjo geriausiai matoma „Tikslas – Amerika 2017“ dalis: ekspedicija. Nuvažiavę per 4500 km, padarę per 8000 nuotraukų, grąžinome nuomotą automobilį ir persėdome į Niujorko metro. Kitą dieną – skrydis atgal į Lietuvą. Tačiau projektas toli gražu nesibaigė, jis tęsiasi iki šiol. Koks 90%-95% jo savanoriško darbo – Lietuvoje. Susisteminti surinktą informaciją, parengti interaktyvų žemėlapį, papildyti „Gabalėliai Lietuvos“ svetainę nauja informacija... Užima gerokai daugiau laiko, nei tikėjausi, daug ištisų parų. O dar gal net ilgiau užtrunka projekto viešinimas: bendravimas su žiniasklaida (kalbėjau per Lietuvos radiją, televiziją, kalbėjau su daugybe laikraščių, žurnalų, interneto portalų), pranešimų spaudai rašymas, ieškojimas galimybių duoti interviu ar papasakoti apie Amerikos lietuvių paveldą. Tačiau tai – būtinas dalykas. Toks projektas, kaip „Tikslas – Amerika“, vertingas tiek, kiek apie jį žino žmonės, kiek juo naudojasi, skaito. Jeigu būtų nenaudojamas žemėlapis – iš jo būtų mažai naudos... Čia – irgi dar viena lietuviško paveldo bėda. Matydamas tas lietuviškas vietas Amerikoje, kalbėdamas apie tai, kas ten vyko ar vyksta, neretai galvodavau „jei visi žinotų, kiek daug dėmesio tai sulauktų!“. Bet daug kur viską žino tik nedidelis ratas žmonių. O viešojoje erdvėje, tuo tarpu, sukasi visokios žinios apie žvaigždes (celebrities)... Nes tos žvaigždės skiria dėmesio informacijos apie save viešinimui... Viena abejonių „Tikslas – Amerika“ projektu, kurios kartais Amerikoje sulaukdavau iš vietos lietuvių, skambėdavo maždaug taip: „Juk jau yra knygos apie lietuvišką paveldą, vien kunigas Valkavičius tris tomus parašė“. Esu labai dėkingas šviesaus atminimo kunigui Valkavičiui, kad parašė, nes iš tų knygų ruošdamiesi „Tikslas – Amerika“ sužinojome apie lietuviškų parapijų istoriją to, kas kitaip, tikriausiai, būtų neišlikę. Tačiau, deja, knygų bibliotekose ieško tik „ištikimiausi“ lietuvybės puoselėtojai, dažniausiai – vyresnio amžiaus. Tuo tarpu lietuviškas paveldas nusipelno to, kad juo susidomėtų ir masės: eiliniai turistai iš Lietuvos ar Amerikos lietuvių palikuonys, savaitgaliui atvykstantys į Bostoną, Niujorką ar Filadelfiją. Dabar tokios informacijos žmonės ieško beveik vien internete: patogiausia ir greičiausia. Ir tik internete galima aiškiai nurodyti tikslias lietuviško paveldo vietas aplankymui. Ir tik internete informaciją paprasta greitai atnaujinti (knygose ji būna parašyta tokia, kokia buvo prieš 15 ar 30 metų, o juk daug kas keitėsi). Ir tik internetas pasiekiamas iš viso pasaulio vienodai – vos vieno mygtuko paspaudimu. Ir tik internete gali paprastai pateikti tūkstančius spalvotų nuotraukų (analogiškas albumas būtų labai brangus ir sunkus). Todėl „Tikslas – Amerika“ internetinis projektas. Viliuosi, kad per „Tikslas – Amerika“ apie daugelį vietų lietuviai – ir Amerikos, ir Lietuvos – sužinos. Kad jomis labiau susidomės ir amerikiečiai, Amerikos lietuvių palikuonys, kol kas kiek primiršę savo kilmę, vadinamosios Y ir Z kartos. Kad Lietuva ir jos atstovai geriau galės prisidėti prie viso to išsaugojimo. Ir kad bent dalis tų vietų, kurios atrodė pasmerktos, bus išgelbėtos. „Tikslas – Amerika 2017“ – ne pabaiga. Sulaukę daug gražaus dėmesio ir klausimų apie projekto ateitį, parengėme du naujus maršrutus galimiems ateities projektams: „Tikslas – Amerika 2018“ (Ilinojus, Indiana, Mičiganas, Viskonsinas, Ohajas, Misūris) ir „Tikslas – Amerika 2019“ (vakarinis Niujorkas, Ontarijas, Kvebekas). Ar jie įvyks? Tai jau priklauso nebe vien nuo mūsų. Jeigu įvyks, „Tikslas – Amerika“ žemėlapis padengs apie 90% Šiaurės Amerikos lietuviškų vietų. Augustinas Žemaitis, 2017 10 03.

Daugiau apie "Tikslas - Amerika" misiją