Global True Lithuania Lithuanian communities and heritage worldwide

Jungtinės Amerikos Valstijos

Pagal JAV gyventojų surašymą šioje šalyje lietuvių - 700 000. Tai didžiausia ir svarbiausia lietuvių bendruomenė už Lietuvos ribų. JAV gausu lietuviško paveldo, ypač Rytinėje pakrantėje ir pramoniniuose Vidurio vakarų miestuose.

Lietuviai emigravo į JAV trimis skirtingais laikotarpiais, vadinamosiomis "bangomis". Pirmoji banga plūdo XIX a. pabaigoje. Dešimtys tūkstančių lietuvių iškeitė savo darbus tėvynės žemės ūkyje į Pensilvanijos kasyklas, Čikagos skerdyklas ir kitų didmiesčių gamyklas. Prastai mokėdami angliškai jie įkūrė savo rajonus ir bendruomenės, laikraščius ir orkestrus, pastatė be galo puošnias bažnyčias (atsižvelgiant į kuklų jš gyvenimo būdą), o dabar ilsis po masyviais lietuviškais antkapiais. Pirmoji banga buvo sustabdyta 1908 m. apribojusiu imigraciją, bet jos palikimas liko.

Pirmosios bangos emigrantai XX a. antrajame dešimtmetyje protestuoja už Lietuvos laisvę. 1918 m. Lietuvai tapus nepriklausomai dalis Amerikos lietuvių grįžo padėti savo tėvynei.

Antroji banga atvyko po Antrojo pasaulinio karo. Žmonės, sugebėję ištrūkti iš sovietinio pragaro maždaug 1948 m. pagaliau gavo teisę palikti perpildytas pabėgėlių stovyklas Vokietijoje. JAV, niekada nepripažinusios Lietuvos okupacijos, juos priėmė. Tai buvo daugiausiai elitas: intelektualai, menininkai. Jausdamiesi ištremti iš tėvynės (o ne palikę ją dėl skurdo) jie nusiteikę labai patriotiškai, dalyvauja lietuvių sambūriuose, kurių svarbiausi - lietuviškos bažnyčios. Net daugybė žmonių gimusių antrosios bangos imigrantų šeimose jau po to, kai šie paliko Lietuvą, jaučia kur kas didesnį ryšį su Lietuva nei naująja tėvyne. Didžiulė antroji imigrantų banga sunkiai kovojo siekdama pranešti pasaulio apie Lietuvos reikalus ir okupacijos žiaurumus. Ji faktiškai įkūrė visą Lietuvos valstybę tremtyje su vyriausybe Vašingtone, nuosava Konstitucija, Parlamentu, lietuviškomis leidyklomis, gebėjusiomis net išleisti daugiatomę enciklopediją. Nenuilstamas jų darbas prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. - kaip tik tada, kai laikas jau pradėjo iš lėto šienauti antrosios bangos imigrantus. Kai kurie jų tuomet paliko patogius gyvenimus JAV grįžo į ką tik atkurtą Lietuvą bei padėjo jai savo sukaupta patirtimi: tai ir prezidentas V. Adamkus, kandidatai į prezidentus S. Lozoraitis, K. Bobelis, ne vienas verslininkas.

Dipukai laive 1949 m. gabenančiame juos į naują gyvenimą JAV (pav. kairėje). Čia jie įkūrė savo bendruomenes, tokias kaip aplink šią naują Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčią Čikagos Marquette Park rajone (pav. dešinėje).

Trečioji imigrantų banga atvyko po nepriklausomybės atkūrimo. Ją skatino ekonominės priežastys: Lietuvos ekonomiką sugriovė sovietinio valdymo dešimečiai. Vienu metu daugiau nei pusė gavusių turistines JAV vizas taip ir nebegrįždavo į Lietuvą. O juk ir pačias vizas tik mažumai išduodavo. Lietuvai 2004 m. įstojus į Europos Sąjungą šis srautas sumenko, nes dauguma emigrantų ėmė rinktis Europos šalis. Trečioji imigrantų banga mažiau save sieja su lietuvių bendruomene, o po sovietinio valstybinio ateizmo dešimtmečių ji ir mažiau religinga. Tad lietuviškų parapijų, stipriausių ir akivaizdžiausių amerikos lietuvių bendruomenės branduolių, narių skaičiai sumenko ir XXI a. pirmame dešimtmetyje JAV vyskupijos puolė jas naikinti, parduodamos ir griaudamos bažnyčias. O šios bažnyčios alsuoja Lietuvos dvasia labiau, nei bet kuri pačioje Lietuvoje esanti šventovė - kartais net gali kilti abejonių, labiau Dievui ar Tėvynei pašlovinti jos statytos. Dekore gausu freskų iš Lietuvos istorijos, trispalvių, Lietuvos miestų nuotraukų ir dar daug, daug kitų atsiminimų. Todėl paskubėkite - dalies to, ką dar galite pamatyti dabar, po kelių metų gali ir nebelikti.

Lietuvos minimuziejėlis Šv. Antano bažnyčioje Detroite. Senųjų lietuvių imigrantų klubai ir parapijos paprastai pilnos su Lietuva susijusių simbolių. ©Augustinas Žemaitis.

Čikaga laikoma Amerikos lietuvių sostine. Čia yra keli istoriniai lietuvių rajonai ir dvi Lietuvos garvei pavadintos gatvės. Lietuviai pastatė daug bažnyčių, kurių puošniausia Šv. Kryžiaus Back of the Yards rajone (1913). Yra dvi didžiulės lietuvių kapinės: katalikiškos Šv. Kazimiero ir su konkrečia religija nesiejamos Lietuvių nacionalinės kapinės. Lietuviams pastatyti paminklai ir atminimo lentos, garsiausias kurių yra S. Dariaus ir S. Girėno memorialas. Seniausias pasaulio lietuviškas laikraštis leidžiamas būtent Čikagoje nuo 1909 ir vadinasi Draugas. Yra galimybių paskanauti lietuviškų patiekalų (nors ir mažiau nei 1990 m. ar anksčiau). Taip pat yra Balzeko lietuvių kultūros muziejus, didžiausias toks už Lietuvos ribų.

Bendra taisyklė yra kad kiekvienas didmiestis, tokiu buvęs ir XX a. pradžioje, turi lietuvių benduromenes ir paveldą, ypač bažnyčias ir kapines, kartais - pokyliams naudotas lietuvių sales. Tarp tokių miestų Klivlandas ir Detroitas prie didžiųjų ežerų, Bostonas, Baltimorė, Niujorkas ir Filadelfija Naujojoje Anglijoje. Los Andželas yra vienintelis Vakarų miestas turintis lietuvių bendruomenė ir bažnyčią - nes vakarinė JAV dalis buvo kur kas rečiau apgyvendinta antrosios ir (ypač) pirmosios lietuvių bangų laikais.

Pensilvanijoje lietuviai gyvena mažuose miesteliuose, kai kur sudarydami daugiau nei dešimtadalį jų žmonių. Shenandoah net būdavo vadinama Amerikos Vilniumi. Tokiose vietsoe galima aptikti lietuvių bažnyčias ir kapines (deja daug bažnyčių, kaip XIX. neogotikinė Shenandoah šventovė, buvo nugriautos arba nebenaudojamos religinėms reikmėms). Kasulaičio ežeras Pensilvanijoje yra vienas retų lietuviškų vietovardžių Amerikoje.

JAV sostinėje Vašingtone yra Lietuvos ambasada, sovietų okupacijos laikais veikusi kaip lietuvių tautos centras.

Click to learn more about Lithuania: JAV 2 Comments

Čikaga (Ilinojus, JAV)

Ilinojuje gyvena apie 80 000 lietuvių - tai svarbiausias lietuvių telkinys už lietuvos ribų. Ši lietuvių bendruomenė turi ilgą istoriją. Lietuviai pradėjo keltis į Čikagą XIX a. pabaigoje, kartu su lenkais, vokiečiais, airiais dirbo milžiniškose skerdyklose. Iki Pirmojo pasaulinio karo Čikagoje buvo daugiau lietuvių nei Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar bet kuriame kitame Lietuvos mieste (1900 m. - 14 000, 1924 m. - jau 80 000).

Čikagos skerdyklos Back of the Yards rajone tuomet padarė tikrą gyvulininkystės revoliuciją: pirmąsyk pasaulio istorijoje paskersti gyvūnai būdavo vežami geležinkeliais, laivais į prekybos vietas už tūkstančių kilometrų: Niujorką, Vašingtoną, Bostoną ir kitur. Iki tol įsigyti jautienos - tai reiškė nueiti pas vietinį jaučių veisėją ir nusipirkti skerdienos. Nuo tada viskas yra kaip dabar. Darbas skerdyklose pašaliniams atrodė žiauriai, apie jį žurnalistas Aptonas Sinkleras parašė tikrais faktais pagrįstą garsią knygą "Džiunglės" ("Jungle", 1906 m.). Pagrindiniai jos herojai - lietuvių imigrantų šeima - pasirinkti neatsitiktinai: lietuvių darbininkų skaičių skerdyklose viršijo tik lenkai. XX a. antroje pusėje garsiosios Čikagos skerdyklos nugriautos.

Dalis lietuvių užsidirbę grįžo į tėvynę, kitiems tėvyne tapo JAV. Bet Lietuvos jie niekad nepamiršo: statė itin puošnias bažnyčias, kuriose laikytos vien lietuviškos mišios, jos buvo lietuvių bendruomenės centrai (~1930 m. Čikagoje būta 14 lietuviškų bažnyčių - daugiau, nei bet kuriame pasaulio mieste iki pat ~1993 m., kuomet tikintiesiems grąžintos Vilniaus parapijos). Kiekviena bažnyčia savo laiku buvo lietuviško rajonėlio centras, o pagrindinė lietuvių zona vis stūmėsi: iš Back of the Yards ir Bridžporto prieškariu/tarpukariu į Marquette (Market) parką ~1950 m., kai Čikagą užplūdo kitokie lietuviai: intelgentiški pabėgėliai nuo sovietų. Marquette parkas buvo didžiausias kada nors buvęs lietuvių rajonas už Lietuvos ribų; jį perėmus juodaodžiams lietuvių rajono Čikagoje nebeliko, bet bendruomenės centras yra Lemonto priemiestyje.

Back of the Yards lietuviškas paveldas

Tarp prieškario lietuviškų bažnyčių nuostabiausia ir didžiausia - neobarokinė 1913 m. Šv. Kryžiaus bažnyčia Back of the Yards rajone (netoli žymiųjų skerdyklų vietos), įtraukta ir į kelionių vadovus po miestą. Prie jos įėjimo iki šiol išlikęs užrašas "Lietuvių Rymo katalikų bažnyčia" (tais prieškario laikais Roma dar tebevadinta Rymu), lietuviškos pamaldos nuo maždaug 2002 m. čia nebevyksta, lietuviška parapija panaikinta dar aštuntajame XX a. dešimtmetyje, bažnyčia atiduota imigrantų iš Lotynų Amerikos dominuojamai parapijai. Rajone irgi vyrauja ispanakalbiai. Bažnyčia gana apleista (mišios čionai vyksta tik sekmadieniais), tačiau vis tiek puošni. Jos skliautai puošti scenomis iš Lietuvos ir Amerikos istorijos.

Šv. Kryžiaus bažnyčia ir lietuviška lentelė ant jos. ©Augustinas Žemaitis.

Bridžporto (Bridgeport) lietuviškas paveldas

Bridžporto (Bridgeport) rajone iki šiol yra Lituanica Avenue vadinama gatvė. Čia gyveno, savajam skrydžiui ruošėsi ir S. Darius bei S. Girėnas, iki šiol esantys itin svarbūs Amerikos lietuviams.

Bridžporte seniau akį džiugino aukšta Šv. Jurgio neogotikinė šventovė. Ji buvo seniausia lietuviška Čikagos parapija (1909 m.). Tačiau 1990 m. ji vyskupo sprendimu nugriauta ir dabar pakeista nauju namu, prieš tai parapijonims padovanojus skulptūras ir baldus vienai parapijai ką tik nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje. Ją primena tik kryžius, kažkodėl išlikęs Open Street Map internetiniame žemėlapyje.

Triaukštis mokyklos pastatas - kurį 1916 m. Amerikos lietuvių almanachas skelbė gražiausia lietuviška mokykla Amerikoje, turėjusia 450 mokinių, 1500 vietų salė - tebestovi, bet tai dabar - Filipo Armoro mokykla, su lietuvybe nieko bendro neturinti. Tik užrašas "MOKYKLA ŠV. JURGIO K." nepanaikintas.

Šv. Jurgio bažnyčia Bridžporte (nugriauta; kairėje), parapijos mokykla (viršuje dešinėje) ir parapijos namai (apačioje karėje). Mokyklos pastatas tebestovi, ant jo yra lietuviškas užrašas.

Nebeliko Bridžporte ir 1914 m. įsteigto lietuviško teatro "Milda", kurio salės dydis (1000 vietų) nebūtų padaręs gėdos ne tik imigrantų bendruomenėms. Dar didesnę salę turėjo 1929 m. teatras "Ramova". Šio iškaba dar kabo, bet pastatas apleistas - visgi tūkstančiai čikagiečių norėtų išgelbėti šį seną teatrą. Nors pavadinimas lietuviškas, interjeras čia ispaniško stiliaus.

Bridžporto Ramovos teatras su gerai išsilaikiusiomis tarpukario iškabomis. Google Street View.

Pilzeno (Pilsen) lietuviškas paveldas

Tarpukariu Čikagoje buvo 11 lietuviškų katalikų bažnyčių, kiekviena savo lietuvių rajonėlio centre, su lietuviška mokykla, parduotuvėlėmis, restoranėliais aplink. Vienas iš Čikagos rajonų anais laikais turėjo net dvi lietuvių bažnyčias. Tai - Pilzenas (Pilsen), taip pat esantis ir vieninteliu istoriniu lietuvių rajonu, į kurį iš miesto centro galima nueiti pėsčiomis.

Įspūdingesnė čia - neoromaninė Dievo išminties bažnyčia (717 W. 18th Street) statyta 1927 m.; nuo ~1960 m. čia vyrauja ispanakalbiai. Bažnyčia įsteigė čia persikėlę gretimos Bridžporto Šv. Jurgio parapijos lietuviai.

Čikagą išvagojus JAV įprastiems pakeltiems greitkeliams, kuriais priemiesčių gyventojai kasdien lekia į darbą centre, Dievo išminties bažnyčia aplinkoje nebedominuoja. Google Street View.

Uždarytos dauguma Čikagos lietuvių bažnyčių 1985-1990 m. Tuomet neliko ir kuklesniosios Pilzeno Aušros Vartų Marijos bažnyčios, kuri veikė gyvenamąjį namą primenančiame dviaukščiame pastate (pirmajame aukšte - maldų salė, antrajame - parapijos mokykla). Ji prijungta prie Šv. Pauliaus parapijos, tačiau iki 2013 m. uždarymo jos pavadinimas dar buvo išlikęs mokyklos pavadinime. Čikagos laikraščiai rašė, kad jos varpai po uždarymo dingo, bet metalo laužo darbuotojas, pastebėjęs ant išlydymui priduoto varpo lietuvišką užrašą, pranešė apie tai vyskupijai, kuri vieną varpą vėl įsigijo ir nuo 2013 m., po 15 m. pertraukos, šis vėl skamba naujoje Tinley Park bažnyčioje; ant jo parašyta "Varpe, varpeli, liūdnai skambėdamas priminki stebuklingą Aušros Vartų Madoną Lietuvoje, kur priešai mus persekioja. Guosk mūsų priespaudą kenčiančius tautiečius. Šauk mus maldai, į Bažnyčią, jos vardu, kad jaustumėmės Dievo avinėliais. Šauk tris kart į dieną, nepailsdamas vesk mirusiuosius savo garsu. Nuo šitos dienos kalbėk gyviesiems ir vesk į kapines mirusiuosius.".

Marquette (Market) parko lietuviškas paveldas

1908 m. JAV apribojo imigraciją ir lietuvių emigrantų srautai pasuko į Pietų Ameriką. Bet 1944 m. antroji sovietinė Lietuvos okupacija reiškė lietuvių tautai naują tragediją. Į Ameriką pasitraukė iki 100 000 žmonių - daugiausiai elitas. Tai - vadinamieji dipukai (nuo angl. DP - displaced person), arba antroji imigrantų į JAV banga. Ji atgaivino JAV lietuvių bendruomenes, jų tarpe ir Čikagos.

Švč. Mergelės Marijos Gimimo lietuviška bažnyčia Marquette Park rajone. ©Augustinas Žemaitis.

Pokariu senieji lietuvių kvartalai dar išliko, bet stipriausias lietuvių rajonas susikūrė dar piečiau - į rytus nuo Marquette parko. Apie 1960 m. iš 45 000 jo gyventojų (tiek, kiek visoje Marijampolėje) net 30 000 buvo lietuviai, daugiausiai inteligentiški ir turtingi pokario pabėgėliai. Čia iki šiol driekiasi Lithuanian Plaza vardu 1970 m. pavadinta gatvė. Šioje gatvėje - nuosaiki, bet senovinių bruožų tebeturinti didelė Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia. Ji statyta apie 1957 m. ir leidžia įsivaizduoti, kaip būtų atrodžiusios to meto bažnyčios, jei jas sovietų valdžia būtų leidusi statyti Lietuvoje. Visur jaučiasi ilgesys prarastai tėvynei: plazda trispalvė, bažnyčios šonuose - tautinės mozaikos, pvz. "Mindaugo karūnavimas", fasade Marijos su kūdikiu horeljefai, kiekvienas skirtas skirtingai šventai vietai Lietuvoje (Šiluvai, Žemaičių Kalvarijai...), viduje - panašūs vitražai. Bažnyčią projektavo Jonas Mulokas, interjerą - V. K. Jonynas; kartu šie Amerikos lietuviai vėliau pastatė ir daugiau pokario bažnyčių, sukurdami savotišką "Amerikos lietuvių stilių", derinusį liaudies architektūros formas, gotikos ir baroko detales, modernias medžiagas bei Lietuvos istorijos ir geografijos įkvėptus vaizdinius. Bažnyčioje 2014 m. lietuviškos mišios tebelaikomos.

Mindaugo karūnavimo mozaika - viena daugybės Marijos gimimo bažnyčios lietuviškų detalių. ©Augustinas Žemaitis.

Tačiau pats Lithuanian Plaza rajonas dabar gyvenamas juodaodžių, kurie čia ėmė keltis apie 1970 m. ir lietuviai ilgainiui pasitraukė. Dalis namų apleista, bet Lithuanian Plaza gatvėje dar galima išvysti jau nutriušusių trispalvės ar vyčio motyvais išdažytų sienų. Uždaryti ir paskutiniai lietuviški restoranai, dar veikę 2005 m. Štai buvo toks "Antano kampas", kuris dabar išnuomojamas. Vos kelių metų senumo planuose tebepažymėtas ir "Gintaras Club". Bet klestėjimo dešimtmečiais lietuviškos įstaigos (nuo parduotuvių iki kredito unijų) čia būdavo skaičiuojamos dešimtimis - daugumos jau nė pėdsako neliko.

Lietuvos gabalėliai Lithuanian Plaza gatvėje. ©Augustinas Žemaitis.

Šiame rajone dar yra didžiulis Šv. Kazimiero seserų moterų vienuolynas, palaikantis ypatingus ryšius su Lietuva, ir gatvė, kuriai suteiktas vienuolyno įkūrėjos Marijos Kaupas, gimusios 1880 m. Ramygaloje, vardas. Ir milžiniški vienuolių kazimieriečių projektai: parapijos mokykla, Šv. Kryžiaus ligoninė. Tokių senų masyvių pastatų sunkiai rasi Lietuvos miestuose, išskyrus Vilnių ar Kauną.

Marquette parko šiaurės rytiniame kampe stovi art deco stiliaus paminklas Dariui ir Girėnui, statytas 1935 m. Į jo atidengimą tais metais susirinko 60 tūkstančių žmonių. Skrydžio metinės tebešvenčiamos, tik dabar susirenka tik koks 100 lietuvių.

Paminklas S. Dariui ir S. Girėnui Marquette parko šiaurrytiniame kampe. ©Augustinas Žemaitis.

Šiauriau Marquette parko yra senutėlė plytinė buvusi Lietuvių liuteronų bažnyčia. Dabar pastatas priklauso daugiausiai juodaodžių Širdžių Bažnyčios parapijai.

Į vakarus nuo Marquette parko stūkso kiti du svarbūs lietuviams objektai - Balzeko lietuvių kultūros muziejus (įsteigtas 1966 m. ir didžiausias toks už Lietuvos ribų, Pietų Pulaskio kelias 6500) bei laikraščio "Draugas" redakcija. "Draugas" - seniausias leidinys pasaulyje, be pertrūkių leidžiamas lietuvių kalba. Pirmasis numeris išėjo 1909 m. Ilgą laiką buvęs dienraščiu, "Draugas" nuo 2011 m. leidžiamas tris kartus per savaitę. Priešingai nei ne lietuviams priklausantis "Čikagos aidas", "Draugas" savo interneto puslapyje skelbia vien savo medžiagą (o ne dalinasi su Lietuvos portalais).

Įėjimas į Balzeko muziejų. Gretima gatvė turi Stenlio Balzeko garbės vardą. Google Street View.

Piečiausiosios Čikagos lietuviškas paveldas

Dar toliau į pietus esantys rajonai - jau grynai afroamerikiečių teritorija (kurių mažuma katalikai). Čia lietuvių rajonėliai sunyko seniau. Štai South Chicago baltųjų tebegyvena vos 1,92%. Tenykštė vienaukštė Šv. Juozapo lietuvių bažnyčia (8801 S Saginaw) uždaryta 1986 m., dabar McKinley mokyklos dalis (mokykla, beje, statyta 1953 m. kaip parapinė). Greta - senesnė zakristija, tarp zakristijos ir bažnyčios kunigas laikė gyvūnus.

Šv. Juozapo bažnyčia - viena mažiausių Čikagos lietuvių bažnyčių. Google Street View.

Panašus likimas ištiko Chicago Heights priemiesčio Šv. Kazmiero bažnyčią (283 E 14th Street, uždaryta 1987 m.) - atrodančią lyg senutėlis istoristinis dviaukštis namas, kadaise glaudusią ir mokyklą (anuometė maniera atminimo lentas iškalti akmenyje išsaugojo lietuvišką užrašą). Dabar ją supa tušti sklypai.

Visų Šventųjų lietuvių bažnyčiaRouzlande (Roseland; vos 0,42% baltųjų) su įdomiu metaliniu bokšteliu 1989 m. parduota baptistams; pastariesiems rajone irgi nelengva, bažnyčia itin kentėjo nuo vagysčių. Jos bokštas primena Marquette parko Mergelės Marijos gimimo bažnyčios bokštą. Jos autorius - tarpukario Kauno architektas-modernistas Stasys Kudokas (suprojektavęs ir Karininkų ramovę, Kauko laiptus).

Buvusi Visų Šventųjų lietuvių bažnyčia Rouzlande. Google Street view.

Katalikiška tebėra Šv. Petro ir Povilo bažnyčia Vest Pulmane (0,56% baltųjų), 12433 S Halsted St, statyta gotikos įtakotu modernizmu 1959 m. Parapija įsteigta 1913 m. ir 2013 m. šventė šimtmetį, bet su lietuviais ji jau neturi nieko bendro (nors liko katalikiška). Pulmanas kadaise garsėjo pasaulinės reikšmės geležinkelio vagonų fabriku. Šiandieninė pietų Čikaga kaip dieną ir naktis skiriasi nuo anuometės (1900-1915 m., kuomet steigėsi lietuvių parapijos), pramonė žlugusi ~1970 m., kiti ir žmonės.

Kiti Čikagos lietuvių rajonėliai (Cicero, Braiton Parkas)

Čikagoje yra ir daugiau senųjų lietuviškų bažnyčių. 1911 m. įkurtoje Cicero rajono Šv. Antano parapijoje (1510 S 49th Ct) tebevyksta lietuviškos mišios (greta angliškų ir ispaniškų). Didžiulis šios bažnyčios pastatas labai įspūdingas, greta - sena mokykla, irgi padabinta lietuviškais užrašais.

Neoromaninė Cicero Šv. Antano bažnyčia - vienas įspūdingiausių lietuvių pastatų Amerikoje. Mokykla ir kiti parapijos namai - už nugaros. Google Street View.

Masyvus Šv. Antano parapijos mokyklos pastatas su lietuvišku užrašu. Google Street View.

Braitono parko rajono lietuviška Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo parapija (2745 W. 44th St.) irgi sena, įkurta 1914 m., bet bažnyčia - modernios architektūros (1963 m.). Rajonas irgi dabar labiau ispanakalbis.

Nekaltojo prasidėjimo bažnyčioje gausu ir pasaulietinių lietuvių institucijų. Google Street View.

Braiton Parke tebestovi Gedimino stulpais ir Jogailos kryžiais išdabinti Vytauto Didžiojo šaulių rinktinės namai. Šauliai, kaip ir daug patriotinių bei religinių Lietuvos organizacijų, sovietų buvo uždrausti ir persekiojami, bet tęsė savo veiklą Amerikoje.

Šaulių pastatas Čikagos Braitono Parke. Google Street View.

Braiton Parke anksčiau buvo ir unikalus Amerikos karo veteranų organizacijos "Amerikos legionas" (American Legion) 271 skyrius, pavadintas Dariaus-Girėno garbei ir rengęs daug renginių. Daugumą jo narių sudarė lietuviai. Skyrius tebeveikia, bet narių jau mažiau, o dviaukštis istorinis pastatas (adr. W 44th, prie S Western Ave) dabar naudojamas Way Church bažnyčios.

Tarp Braiton Parko ir Marquette Parko rajonų, prie Geidž Parko [Gage Park] stūkso vienas pagrindinių Čikagos lietuvių objektų: masyvus Lietuvių jaunimo centras, išdabintas stilizuotu Vyčiu (5620 S Claremont Avenue). Jį 1958 m. įkūrė jėzuitai; sovietams Lietuvoje uždarius vienuolynus čia net buvo Lietuvos jėzuitų provincijos centras. Tai dar vienas Šaltojo karo eros objektas skirtas kiek tik įmanoma ginti lietuvybę nuo asimiliacijos iki Lietuva bus išlaisvinta. Čia gausu lietuviškų renginių, yra lietuviška koplyčia.

Į Lietuvių jaunimo centrą ilgainiui atsikėlė ir daugybė kitų Amerikos lietuvių institucijų, 1981 m. suformavusios Lituanistikos tyrimo ir studijų centrą - didžiausią lietuvišką mokslinę organizaciją už Lietuvos ribų. Jame veikia Pasaulio lietuvių archyvas ir kiti archyvai (muzikologijos, medicinos, fotografijų, audio-video, dailės), kuriuose saugomi daugiausiai žymių Amerikos lietuvių, tačiau ir Amerikoje atsikliuvę kitų lietuvių darbai. Mokslinę sekciją, leidžiančią knygas ir rengiančią mokymus, sudaro Lituanistikos institutas, Pedagoginis lituanistikos institutas, Lietuvių genocido tyrimo centras Amerikoje. Yra ir muziejėlių: lietuvių, lietuvių medicinos, Ramovėnų laisvės kovų.

Pagrindinis įėjimas į Lietuvių jaunimo centrą su Vyčiu virš durų. Google Street View.

Į Čikagą gyventi kėlėsi ir lietuviai iš Mažosios Lietuvos. Jie steigė kuklias išvaizda liuteronų bažnyčias. Siono liuteronų bažnyčia (įkurta 1910 m., bet perstatyta) tebesiūlo lietuviškas pamaldas Oak Lawn rajone (9000 Menard Avenue). Dar veikia ir Tėviškės lietuvių bažnyčia (5129 Wolf Road, Western Springs).

Čikagos lietuvių liuteronų Siono bažnyčia nedidelė, bet pats jos buvimas įrodo, kad Čikagos lietuvių bendruomenė tokia didžiulė, kad joje sėkmingai gyvuoja net 'mažuma mažumoje' - liuteronai. Google Street View.

Čikaga labai ištįsusi ir keli jos priemiesčiai (Geris, Rytų Čikaga) yra jau kitoje valstijoje - Indianoje. Ten irgi yra senos lietuvių bendruomenės, aprašytos straipsnyje apie Indianą.

Lietuvių kapinės pietinėje Čikagoje

Anapilin iškeliavę lietuviai dar nuo prieškario buvo laidojami lietuviškose kapinėse. Didžiausios yra Šv. Kazimiero katalikiškos kapinės, įkurtos 1903 m. pačiuose Čikagos pietuose. Anksčiau lentelė prie jų skelbė "Lietuvių kapinės", bet 1997 m. ji nuimta. Tai ne pirmas toks veiksmas - 1965 m. kardinolas Kodis išėmė žodį "lietuvių" iš kapinių pavadinimo, bet anuomet pokario imigrantai sukėlė didžiulį ažiotažą. Tai - tik vienas daugelio panašių epizodų XX a. antros pusės Čikagos lietuvių istorijoje. Štai 1972 m. Čikagos lietuviai net užsakė lėktuvą į Romą idant surengtų protestą Šv. Petro aikštėje prieš pirmosios komunijos lietuvių vaikams teikimą anglų kalba.

Nuo 1997 m. Šv. Kazimiero kapinėse imti laidoti ir lotynų amerkiečiai - nūnai didžiausia katalikiška Čikagos bendruomenė. Visgi masyvūs lietuviški antkapiai, statyti aštuonis dešimtmečius, nustelbia menkas amerikietiškas plokšteles. Atrodo, kad čia palaidotas ištisas didžiulis miestas ir visur - vien lietuviškos pavardės, kai kurios sutrumpintos, parašytos angliškais rašmenimis. Čionai ilsisi ir tarpukario generolas Povilas Plechavičius, 1949 m. kaip dipukas pasitraukęs į Ameriką. Yra paminklas Romui Kalantai, pastatytas 1972 m. išsyk po susideginimo, sukėlusio Čikagoje didelius protestus už Lietuvos laisvę.

Paminklas Romui Kalantai Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje. ©Augustinas Žemaitis.

Kitos lietuviškos kapinės rymo greta miškelio jau už oficialių Čikagos ribų, Džasitise (Justice). Tai - Lietuvių tautinės kapinės (Lithuanian National Cemetery), ir žodis "lietuvių" čia tebeišlikęs pavadinime. Jos įkurtos 1911 m., kuomet vietos klebonas nesutiko Šv. Kazimiero kapinėse laidoti lietuvių bendruomenėse aktyviai nedalyvavusių žmonių. Čia yra apie 2500 kapų, tarp palaidotųjų - prezidentas Kazys Grinius (palaikai 1994 m. perkelti į Lietuvą, bet antkapis liko). Gražūs art nouveau stiliaus paviljonai.

Art deco stiliaus pastatas Lietuvių tautinėse kapinėse. ©Augustinas Žemaitis.

Naujasis lietuvybės centras Lemonte

Būtent čia, pietvakariniuose Čikagos priemiesčiuose, ir yra šiandieninis lietuvių centras. Kita vertus, po Marquette Park sunykimo lietuvių rajono Čikagoje nebeliko - niekur lietuviai nebesudaro bent 5% procentų gyventojų. Bet motorizuotoje Amerikoje keliasdešimt kilometrų nuvažiuoti - ne kliūtis. 1987 m. Lemonto priemiestyje atidarytas "Pasaulio lietuvių centras", kur vyksta įvairūs renginiai, koncertai, Čikagos lietuvių krepšinio lygos varžybos, yra ir sporto, aktų salės, mokykla, J. Matulaičio koplyčia. Į pietvakarius nuo Čikagos įsikūręs ir lietuviškas restoranas Grand Duke, pakeitęs uždarytuosius Marquette Park ir Bridžporto rajonuose.

Antrajame pagal dydį mieste Midway oro uoste netoli nuo kurio istoriškai koncentravosi lietuvių bendruomenės, 1993 m. atidengta atminimo lenta lakūnams S. Dariui ir S. Girėnui, 2008 m. sugrąžinta po rekonstrukcijos.

Lietuviški atspindžiai šiaurinėje Čikagoje

Nors dauguma lietuvių bendruomenių Čikagoje yra skurdesniuose miesto pietuose, turtingesnėje miesto šiaurėje taip pat buvo Šv. Mykolo lietuviška bažnyčia (nugriauta). Iki pat šiol ten veikia Telšių ješiva (Telshe yeshiva) - žydų religinė mokykla, pavadinta Telšių garbei, mat ji įkurta kaip padalinys Klivlende veikiančios Telšių ješivos, o pastaroji - Telšių žydų.

Didesnė lietuvių bendruomenė yra šiauriniame primiestyje Vokigane (Waukegan), kuris aprašytas atskirai.

Lietuviško paveldo Čikagoje žemėlapiai

Lietuviško paveldo visoje Čikagos aglomeracijoje žemėlapis (žaliai pažymėtos vietos žemėlapis žemiau).

Pietinės čikagos lietuviško paveldo žemėlapis (žaliai pažymėtų vietų žemėlapiai žemiau).

Čikagos Market (Marquette) parko rajono lietuviško paveldo žemėlapis (rajonas dar vadinamas Lithuania Plaza arba Chicago Lawn).

Čikagos Bridžporto rajono lietuviško paveldo žemėlapis.

Click to learn more about Lithuania: Ilinojus, JAV 99 Comments

Pensilvanija (JAV)

Pensilvanija yra antra JAV pagal lietuvių skaičių (78 000). Tai - ir seniausia užjūrio lietuvių bendruomenė. Mat lietuviai čia kėlėsi dar nuo XIX a. (1865 m.), kuomet Pensilvanijoje atrastas anglis, svarba prilygęs naftai šiandien.

Anglies telkiniai, priešingai nei gamyklos, buvo ne didimiesčiuose, o plynuose laukuose valstijos rytinėje dalyje. Vos juos atradus aplink išdygdavo miesteliai, kuriuos bematant apgyvendindavo sunkiai dirbti pasiryžę imigrantai iš skurdžių, laisvės stokojančių Europos kraštų - jų tarpe ir tada dar carinės Rusijos okupuotos Lietuvos. Darbas 10 valandų per dieną, 6 dienas per savaitę, gaunant 25 centus už valandą, atrodė geriau, nei carinė priespauda. Anglys išseko, o buvę juodadarbiai liko, ir štai šiandien ten gyvena jau ketvirtos, penktos kartos lietuviai (taip pat airiai, italai, lenkai, olandai, slovakai).

Pensilvanijos žemėlapis. Anglies kasimo regionas išskirtas raudonai, o žaliai sužymėtos šiame tekste minimos vietos. ©Augustinas Žemaitis.

Daugybėje tokių miestelių (virš 20) yra lietuvių kapinės ir bažnyčios. Mišios, tiesa, paprastai laikomos vien angliškai - per šitiek kartų lietuvių kalba visai ar iš dalies nunyko (priešingai nei į didmiesčius nauji lietuviai po 1907 m. čia beveik nebeimigravo). Bet bažnyčių dekoras, kur pastatai dar naudojami religijai, tebespinduliuoja lietuvybę, jame gausu lietuviškų užrašų. Lietuviški pavadinimai - šv. Kazimiero, Šv. Jurgio, Šiluvos mergelės, Vilniaus mergelės - tiesa daug kur pakeisti, arba tos bažnyčios jau nebeveikia (iš ~45 bažnyčių likę ~10-20). Itin smarkiai lietuviškos bažnyčios naikintos ~2008 m (beje bent iki 1980 m. lietuviškų bažnyčių lankomumas regione dar augo, priešingai kitų bendruomenių tendencijoms). Be įprastų Romos katalikų bažnyčių Skrantono mieste yra net 1924 m. nuo popiežiaus atsiskyrusi Lietuvių tautinė katalikų bažnyčia.

Lietuviškos mišios 2008 m. duomenimis tebelaikomos valstijos didžiausiame mieste Filadelfijoje, Šv. Andriejaus bažnyčioje (19th and Wallace Sts.). Kita lietuviška bažnyčia, neobarokinė Šv. Kazimiero (324 Wharton Street), 2011 m. prijungta prie Šv. Andriejaus parapijos bet irgi tebeveikia. Trečioji lietuviška Šv. Jurgio bažnyčia stovi 3580 Salmon St, ji dviejų aukštų, apačioje - mokykla. Filadelfijoje yra ir Lietuvių muzikos salė (Lithuanian Music Hall 2715 East Alegheny Avenue), 1908 m. statybos "Lietuva už Lietuvos ribų", kur yra lietuviškas restoranas, skaitykla, kalbos mokyklėlės, liaudies meno paroda, kultūros centras, vyksta kasmetės lietuviškos mugės.

Pensilvanijoje yra ir lietuviškiausias JAV miestelis Šenandorius (Shenandoah), kur ir šiandien lietuviais save laiko apie 14,65% gyventojų. XX a. pradžioje jis vadintas "Amerikos Vilniumi". Būtent čia išleistas pirmasis pasaulyje lietuviškas romanas - V. Pietario "Algimantas" (1904 m.), veikė lietuvių "mainerių" orkestras, kitos kultūrinės įstaigos; Shenandoah merais 42 metus buvo lietuviai. Nuostabiausias lietuvių palikimas buvo didelė dvibokštė Šv. Jurgio neogotikinė bažnyčia (statyta 1891 m.), seniausios Amerikoje lietuvių parapijos (įkurta 1872 m.) širdis. Bažnyčią Pensilvanijos istorijos muziejaus komisija pripažino turinčia istorinę svarbą tiek valstijos, tiek visų JAV mastu. Deja, 2010 m., nepaisydama lietuvių protestų, vyskupija ją uždarė ir nugriovė. Pamažu nyksta ir pats miestelis - ~1880 m. tai buvo tankiausiai apgyvendinta žemės vieta, 1910 m. ten gyveno 25 774 žmonės, 1960 m. 11 073, o 2010 m. surašymas suskaičiavo tik 5 071. Tai dažnas vadinamojo Anglies Regiono (Coal Region) gyvenviečių likimas; bendra jų populiacija nuo 1930 m. nukrito trečdaliu. Aplink jas gausu apleistų šachtų, kuriose kadaise triūsė ir dešimtys tūkstančių lietuvių.

Lietuviška Šv. Jurgio bažnyčia (dešiniau) greta kitos bažnyčios 1950 m. atviruke.

Shenandoah apylinkėse (15 km spinduliu) yra kaimų, kur lietuvių dar daugiau - štai 307 gyventojus turinčiame Selceryje (Seltzer) jie sudaro 27,46% žmonių, Naujojoje Filadelfijoje (New Philadephia) - 16,97% iš 1616 gyventojų, Kumboloje (Cumbola) - 15,06% iš 382. Virš 9% lietuviai sudaro ir gretimuose miesteliuose: Mainersvilyje (Minersville, 4686 gyv.), Mahanojuje (Mahanoy City, 5725 gyv.), Barnsvilyje (Barnesville, 2076 gyv.), Ringtaune (Ringtown, 2558 gyv.), Frakvilyje (Frackville, 8631 gyv.) bei kitur. Visos šios vietovės patenka į lietuviškiausių JAV vietų dvidešimtuką, net 16 iš 20 jo gyvenviečių - Pensilvanijoje, 15 - Anglies Regione.

Šiose vietose kiekvieną rugpjūtį vykstančios Lietuvių dienos (Lithuanian days) - seniausias visose JAV etninis festivalis, pirmąsyk surengtas 1914 m. Tarpukariu čia susirinkdavo 25 000 žmonių ir ta proga net nedirbdavo kasyklos. Lietuvių kultūra, tradicijos, menai ir amatai ir šiais laikais pagerbiami juos puoselėjančių klubų Amerikoje. Festivaliai vyksta taip seniai, kad pergyveno net du parkus, kuriuose būdavo rengiami (šie - uždaryti) ir dabar perkelti į Schuylkill Mall. Renginių pajamos visuomet būdavo skiriamos lietuviams svarbiems reikalams.

4,15% lietuvių yra Pitstone, 37 883 gyventojų turinčiame Skrantono priemiestyje, tai didžiausias lietuvių procentas tokio dydžio JAV mieste.

Pensilvanijos Anglies Regione yra ir Kasulaičio ežeras, greičiausiai toliausiai nuo Lietuvos esantis geografinis objektas, vadinamas lietuviškos kilmės žodžiu (Lietuvos rekordų knyga klaidingai šį titulą priskiria Čiurlionio kalnams Prano Juozapo žemėje Rusijoje, bet iki Kasulaičio ežero nuo Vilniaus - 7000 km, o iki Prano Juozapo žemės - perpus mažiau, 3500 km). Deja, internete rasti informacijos apie žmogų, kurio garbei pavadintas ežeras, nepavyko. Jeigu turite žinių - parašykite į komentarus.

Kasulaitis, beje, yra tarp mažumos Pensilvanijos lietuvių pavardžių, kurios rašomos taip pat, kaip dabar. Imigracija į Pensilvaniją vyko dar tada, kai nebuvo J. Jablonskio standartizuotos lietuvių rašybos, todėl pavardes, dažnai beraščių imigrantų, imigracijos pareigūnai į dokumentus įrašydavo labai įvairiai - ir pagal lenkišką, ir pagal anglišką rašybą, ir su galūnėmis, ir be: Abrachinsky, Abraczinsai, Sabaliauckene, Babeackas, Bakszis, Bakszys, Baranauckas, Bartkiawiczus, Bessaparis, Besuspraris, Bickauskas, Blewas, Kutchinskas, Kutchinsky... (Visa tai - nuo Šenandoriaus apylinkių lietuvių kapinių antkapių).

Lietuviško paveldo nemažai ir Pitsburge, buvusioje Amerikos plieno sostinėje, į kurio metalurgijos fabrikus prieškariu ir tarpukariu vagonais vežtas anglis iš Anglies regiono.

1930 m. net trys Pensilvanijos miestai pateko į daugiausiai skaičiumi (ne procentu) lietuvių turėjusių Amerikos didmiesčių sąrašą (tai vienintelė tokia valstija): Filadelfija buvo trečia (po Čikagos ir Niujorko), Pitsburgas aštuntas, o Skrantonas - dešimtas.

Click to learn more about Lithuania: Pensilvanija, JAV 12 Comments

Šenandas ir Pietinis Anglies regionas, Pensilvanija

Pietinis Pensilvanijos Anglies regionas dar vadinamas "Mažąja Lietuva" (Little Lithuania) - šitiek jo miesteliuose gyvena lietuvių, šitoks svarbus jis kadaise buvo lietuvių kultūrai. Kone kiekvienas miestelis čia turi (ar turėjo) lietuvišką bažnyčią, kapines, klubus. Aplink - rūdijančios anglies kasyklų, ~1900 m. taip masinusių lietuvius, liekanos. Iš viso regione lietuviai sudaro 6% žmonių. Čionykštė Šuikilo apygarda yra lietuviškiausia Amerikoje.

Šenandorius (Shenandoah) - Amerikos Vilnius

Regiono širdis - Šenandorius (Shenandoah, 5500 gyv.), dar vadinamas Šenandu, pravardžiuotas Amerikos Vilniumi. Lietuvių čia net šiandien per 12 proc. Šenandoriaus lietuvybės širdis ilgiau nei šimtmetį buvo 1891 m. neogotikinė dvibokštė Šv. Jurgio bažnyčia, seniausia lietuvių bažnyčia visame Amerikos žemyne, pilna lietuviško meno, kurį kūrė ar iš menkų algų pirko lietuviai šachtininkai. Ji buvo net pripažinta paveldu, bet po kontroversiško proceso ir nepaisant lietuvių protestų vyskupijos sprendimu nugriauta. Lėšas, kurias buvo surinkęs kovai už bažnyčią, lietuvių komitetas skyrė atminimo lentai, kurioje pagerbiama Pietinio Pensilvanijos Anglies regiono "Mažoji Lietuva" (Centre ir Main gatvių kampe). Pravardė nestebina: šis miestas net 40 metų turėjo lietuvius merus ir būtent čia 1904 m. išleistas pirmasis lietuviškas romanas "Algimantas" - dar tada, kai į Lietuvą lietuvišką spaudą tegalėdavo įnešti knygnešiai. Taigi, Šenandoriaus reikšmė lietuvių literatūrai panaši, kaip Tilžės ar Karaliaučiaus. Tais laikais miestelio būta daug didesnio: ~20 000 žmonių (kai kuriuose šaltiniuose 40 000), iš jų ketvirtis lietuviai; tuo metu "Ripley's believe it or not" skelbė, kad Šenandorius yra tankiausiai planetoje gyvenama vieta.

Šenando Šv. Jurgio bažnyčia istoriniame atviruke (kairėje) ir tuščias sklypas jos vietoje dabar, kaip jį rodo Google Street View.

Toks mažėjimas būdingas visiems regiono miesteliams: nuo 1930 m. jie susitraukė bent perpus, kai kuriuose teliko vos ketvirtis buvusių gyventojų. Gal tai ir išsaugojo lietuvių kultūrą: naujų imigrantų (juodaodžių, lotynų amerikiečių) čia mažai, tad senosios bendruomenės toliau vyrauja. Kai lietuvių šitiek daug nemaža tikimybė susirasti vyrą ar žmoną irgi lietuvį: būna kad net trečioje ar ketvirtoje kartoje žmogus yra grynakraujis lietuvis.

Visgi tam, kas yra dabar, toli iki to, kas kadaise buvo. ~1898 m. miestelyje lietuviams priklausė: 59 tavernos, 17 parduotuvių, 5 mėsos turgūs, 4 siuvyklos, 8 akmentašyklos, 3 kirpyklos, šaltkalvis, 5 laidojimo namai, 5 arklidės ir 2 leidyklos! Kažin, ar kuris pačios Lietuvos miestas galėjo tam prilygti - juk Lietuvoje anuomet miestuose vyravo žydai, lenkai ir vokiečiai.

Anų laikų didybė atsispindi net šešiose miestelio lietuvių kapinėse, kuriose - tūkstančiai kapų. Seniausios yra Šv. Jurgio kapinės, kuriose laidota nuo 1892 iki 1934 m. Paskui lietuviai laidoti Kalvarijos kapinėse (Our Lady of Calvary), Lurdo mergelės kapinėse (Lady of Lourdes), Fatimos mergelės kapinėse (Lady of Fatima), Aušros mergelės kapinėse (Lady of Dawn). Įdomi ir sena Amerikos lietuvių ložės Laisvės kapinių (Liberty Cemetary of the Supreme Lodge of Lithuanians in America) istorija - čia palaidoti ~50 1900 m. galingos organizacijos narių. Dauguma kapinių yra Šenandoriaus Aukštumų (Shenandoah Heights) priemiestyje.

Šenandoriaus apylinkės: gretimi lietuviški miesteliai

Nuo Šenandoriaus iki aplinkinių "lietuviškų" miestelių ir kaimų tėra keli ar keliolika kilometrų. Tačiau lietuviai atsikėlė čia dar tada, kai pasaulis tik svajojo apie automobilius, o nuvykti ir tokį atstumą vežimais buvo sunku. Tad kiekviename kaime pastatyta sava lietuviška bažnytėlė: visos nedidelės, su vienu bokštu ar išvis be jų. Kai lietuvių šitiek daug tradicijas saugoti buvo lengviau - dar ~1970 m. lietuviškų bažnyčių lankomumas kilo, kai kitų etninių parapijų jau smuko; kai kurios parapijos ~1985 m. dar net pasistatė naujas bažnyčias (todėl, nors visos parapijos senos, kelių pastatai modernūs). Visgi 2008 m. vyskupijos nusprendė sujungti daugelį etninių parapijų. Šiaip ar taip, lietuviškos pamaldos niekur jau seniai nelaikomos: juk praėjo trys ar penkios kartos nuo angliakasių imigrantų - tad vyskupijai atrodė nelogiška laikyti be paliovos mažėjančiuose kaimuose po kelias bažnyčias. Bet bažnyčios su jų senais lietuviškais užrašais, lietuvybe dvelkiančiu dekoru yra svarbūs kultūros ir istorijos židiniai, todėl jas bendruomenės visomis išgalėmis gina. Nors kalba nunyko, kitos lietuviškos tradicijos (rankdarbiai, tautiniai šokiai, maistas) puoselėjamos. Pietiniame Anglies regione nuo 1914 m. vyksta Lietuvių dienos - seniausias etninis renginys JAV. Jis taip pat paminėtas naujojoje atminimo lentoje. Dabar jis vyksta Schuylkill Mall, 1922-1984 m. vykdavo Lakewood parke.

Kaip lietuvių literatūrai svarbus Šenandorius, lietuvių muzikai - Mahanojus (Mahanoy City; 4000 gyv. šiandien, 16000 gyv. 1910 m.). Mat anuomečiai angliakasiai čia įkūrė pirmąjį lietuvišką pučiamųjų orkestrą: "Mainerių orkestrą". Miestelyje yra 1923 m. statyta Šv. Juozapo lietuvių bažnyčia. Priešingai kitoms gyvenvietėms 2008 m. sujungiant Mahanojaus parapijas nutarta palikti būtent šią bažnyčia, tiesa, ji pervadinta Motinos Teresės, ją aplankiusios 1995 m., garbei.

Maizevilyje buvo vienintelė JAV Šiluvos Marijos bažnyčia (14 North Nice Street). Ji statyta 1967 m. senajai - Šv. Liudviko - sudegus. Lietuvių kapinės tebesivadina Šv. Liudviko, bet bažnyčiai parapijiečiai - daugiausiai jau gimę Amerikoje - parinko lietuviškesnį pavadinimą. Šio ir gretimo Gilbertono kaimų gyventojų netektys net pietinio Anglies regiono mastais milžiniškos: nuo 5500 gyv. 1910 m. jie susitraukė iki vos 750 gyv. šiandien. Kaime tebeliko Šiluvos Marijos bulvaras (Our Lady of Šiluva Blvd).

Šiluvos Marijos bažnyčia Maizevilyje. Google Street View.

Žirardvilio (Girardville, 1500 gyv. šiandien, 5000 gyv. 1930 m.) Šv. Vincento pauliečio lietuvių bažnyčia - viena vos trijų pietiniame Anglies regione dar oficialiai lietuviškų bažnyčių. Pirmąsias mišias 1904 m. parapija laikydavo operos teatre (aišku, jo, stovėjusio 27 E. Main St., seniai nebeliko: miesteliui tampant kaimu jis paverstas kinu, riedučių sale ir galiausiai nugriautas). Dabartinė mūrinė anglų neogotikos stiliaus bažnyčia stovi nuo 1926 m., puošnus interjeras 1978 m. perdažytas paprasčiau. Nors mišios lietuviškai nebevyksta seniai, parapija didžiuojasi savo kilme ir, kaip įprasta JAV, mažumų kultūra akcentuojama, kol dar yra ką akcentuoti. Net oficialiame parapijos tinklapyje skelbiama "Mūsų šaknys visad bus Lietuvoje", įterpiama lietuviškų frazių, tegu ir verstų su žodynu (pvz. "May the Name of Jesus Christ be praised forever" išversta "Gegužes Jezaus Kristaus Vardas buti giriamas amžinai!").

Dvi bažnyčios, du likimai: Žirardvilio (dešinėje) tebėra lietuviška, Mahanojaus (kairėje) dar veikia, bet su lietuvybe nebeturi nieko bendro. Abi jos senos, statytos dar pačių imigrantų, o ne jų palikuonių. Google Street View.

Antroji dar likusi lietuviška bažnyčia - Apreiškimo Mergelei Marijai (Anncuiation BVM) Frakvilyje (Frackville; 4000 gyv. šiandien, 8000 gyv. 1930 m.). Prie durų - ir lietuviškas užrašas, ir nors bažnytėlė kukli, kompleksas (parapijos salė, zakristija) tokiam miesteliūkščiui atrodo didžiulis. Greta bažnyčios - lietuvių muziejus ir kultūrinis centras (Lithuanian Museum), įkurtas 1982 m. Čia surinkti XIX a. angliakasių daiktai, taip pat lietuviški pinti ar austi dirbiniai. Kažin, ar ilgai visa tai bus, nes trys skirtingų tautybių miestelio parapijos 2013 m. jau buvo sujungtos.

Frakvilio lietuvių bažnyčia ir parapijos pastatai. Google Street View.

Toliau į pietus: lietuviškas paveldas palei 209 kelią

209 kelias driekiasi 15-25 km į pietus nuo Šenandoriaus ir palei jį pilna kitų lietuviškų anglies miestelių.

Ten esančioje Tamakoje yra ir trečioji tebeveikianti lietuviška bažnyčia. Tai - Šv. Petro ir Povilo lietuvių bažnyčia (307 Pine St). Tamaka regione vienas didesnių miestelių: turi 7000 gyv. ("Aukso amžiuje" čia gyveno 13 000 gyv.). Miestelio pietuose Owl Creek Road yra lietuviškos kapinės.

Tamakos lietuvių bažnyčia. Google Street View.

Tomis pat kapinėmis naudojosi ~7 km į rytus nuo Tamakos esančiame Koaldele (Coaldale) buvusi lietuvių parapija, kuriai priklausė Mergelės Marijos žengimo į dangų balta bažnytėlė (227 Second Street). Pastaroji uždaryta, o ir miestelis susitraukė labiau: nuo 7000 iki 2000 gyv.

Šenandorius yra lietuviškiausias JAV miestelis tarp turinčiųjų virš 5000 gyv., bet jei skaičiuoti visus kaimus virš 1000 gyv. tuomet pirmauja Naujoji Filadelfija (New Philadelphia), kur lietuviais surašinėtojams prisistatė apie 25% gyventojų - daugiau, nei bet kurios kitos tautybės. ~1910 m. kai miestelio būta dvigubai didesnio čia buvo rimta įtampa tarp dviejų tautų: lietuvių ir airių. Abi įsteigė po bažnyčią; kad ir kaip atrodytų keista tokio dydžio kaime, abi veikė beveik iki šiol; deja, 2008 m. lietuviškoji Švč. Širdies (Sacred Heart) bažnyčia (naujasis pastatas statytas 1984 m.) buvo uždaryta. Tebeveikia didžiulės Švč. Širdies lietuviškos kapinės.

Mainersvilio (Minersville, 4000 gyv. šiandien, 9000 gyv. 1930 m.) Šv. Pranciškaus Asyžiečio lietuvių parapija buvo pasmerkta, bet žmonės pasiekė įspūdingą pergalę Vatikane: po jų skundo šis pripažino, kad vyskupas neteisėtai uždarė jų bažnyčią. Deja, vyskupas pralaimėjimo nesiruošia pripažinti ir bažnyčią atidarė tik simboliškai: mišios ten vyksta kartą per metus.

St. Clair miestelio (3000 gyv. šiandien, 7000 gyv. 1930 m.) Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia (441 South Nicholas St) irgi neseniai uždaryta, liko Šv. Kazimiero lietuvių kapinės.

Tarp uždarytų Anglies regiono bažnyčių kiek linksmesnis Brančdeilo Mergelės Marijos, Jūrų žvaigždės lietuvių bažnyčios likimas. Pastatą, vienintelę bažnyčią vos 400 gyv. beturinčiame kaime, 2011 m. nusipirko Filadelfijos muzikos mokytojas: čia jis leidžia pamokslauti visiems krikščionims, taip pat rengia koncertus ir kitus renginius. Sakė, kad jam gaila uždaryto svarbaus kaimo objekto, ketina įsigyti apylinkėse ir daugiau bažnyčių.

Brančdeilo lietuvių bažnyčia turėtų likti svarbiu kultūros centru. Google Street View.

Broktonas toks mažas kaimas, kad net neturi savivaldos (JAV ją turi ir dauguma kaimų). Bet ir čia buvo lietuvių Šv. Baltramiejaus bažnyčia (214 E Green Street), dabar uždaryta, liko Šv. Baltramiejaus kapinės.

Lietuviškas paveldas į vakarus nuo Šenandoriaus

Maunt Karmelio (Mt Carmel, 6 000 gyv. šiandien, 18 000 gyv. 1930 m.) miestelis ligi šiol turi lietuvių klubą (309 S. Oak St.) trispalvėmis durimis ir didžiules lietuviškas Šv. Kryžiaus kapines pietuose, Cemetrary Road (~1500 kapų). Kaip ir kitur, kapinės pavadintos pagal lietuvių bažnyčią, kuri čia uždaryta 1992 m. Šioje bažnyčioje dirbo vienuolė Marija Kazimiera Kaupas imigravusi iš Ramygalos, kurią popiežius Benediktas XVI pripažino Dievo tarnaite - tai pirmas žingsnis kelyje į pripažinimą šventąja.

1926 m. įkurtas Maunt Karmelio lietuvių socialinis klubas. Google Street View.

Dar toliau nuo vakarus esančiame Marion Heitse (Marion Heights) lietuviška Dievo Motinos nuolatinės pagalbos lietuvių bažnyčia 1995 m. paversta rytų apeigų katalikų (ukrainiečių) cerkve: vitražai išimti, atkeltas ikonostasas, o ant bokšto užkeltas auksaspalvis kupolas; sunkiai ir atpažinsi. To paties pavadinimo lietuvių kapinės liko. Ukrainiečiams bažnytinį paveldą ginti lengviau: nors irgi katalikai, jų apeigos skiriasi, todėl jų bažnyčių su kitomis jungti vyskupijos negali.

Šamokino (Shamokin) miestelis garsėjo pirmąja Amerikoje lietuviška spaustuve (ten išleistas Marko Tvarausko lietuvių-anglų kalnų žodynas), ten taip pat buvo bokštuota lietuvių Šv. Mykolo arkangelo bažnyčia, uždaryta 1995 m., nugriauta 2015 m. Veikia smukle tapęs Lietuvių klubas.

Lietuviškas paveldas rytus nuo Šenandoriaus

Didžiausias miestas į rytus nuo Šenando - Hazletonas (17 000 gyv. šiandien, 38 000 gyv. 1940 m.). Ir jo rusva lietuvių Šv. Petro ir Povilo bažnyčia buvo didelis kelių pastatų kompleksas. Deja, 2010 m. ją vyskupija pardavė. Lietuvių kapinės yra prie Cemetery road / E Broad street kampo.

Makadus (McAdoo; 2000 gyv. šiandien, 5000 gyv. 1930 m.) turėjo medinę lietuvišką Šv. Kazimiero bažnyčią netoli Cleveland ir Adams gatvių kampo, dabar ten gyvenamasis namas. Įdomu, kad bažnyčia gimė iš pasipriešinimo katalikybei: jos statytojai norėjo nepriklausyti nuo Vatikano. Bet 1928 m. ėmę ręsti bažnyčią susipyko tarpusavy, pritrūko pinigų ir galiausiai grįžo pas katalikus, kurie bažnyčią priėmė. Tiesa, ji niekad neturėjo pakankamai lankytojų, kad turėtų kleboną.

Nors Kelairis (Kelayres, 500 gyv.) su Makadumi beveik susilieję, čia buvo atskira lietuviška Nekaltojo prasidėjimo bažnyčia, kurią 2010 m. vyskupija pardavė ten gyvensiančiam amerikiečiui.

Dėl sunkių darbo sąlygų lietuviai protestavo, bet anuomet darbininkų teisės nebuvo taip smarkiai ginamos, tad tai turėjo ir tragiškų pasekmių: kelis lietuvius nužudė policija kai jie 1897 m. sustreikavo ir rengė neteisėtą paradą Latimerio (Lattimer) miestelyje. Iš viso tądien žuvo 19 kasyklų darbininkų; atminimo lenta Harvude (Harwood), kur pradėtas žygis, liudija, kad aukos buvo "lenkai, lietuviai ir slovakai"; žudymo vietoje yra didesnis memorialas su žuvusiųjų sąrašu, jame viena pavardė su lietuviška galūne "-as", bet tais laikais dar nebuvo standartizuotos rašybos, kai kas emigravę galūnes "nusiimdavo". Latimerio žudynės JAV gerai žinomos, jos smarkiai išpūtė Pensilvanijos profsąjungų gretas. Neapsikentę sunkių sąlygų dalis Anglies regiono lietuvių prasigyvenę išsikėlė į aplinkines valstijas, pvz. Aukštutinį Niujorką.

Lietuviškos vietos Pensilvanijos pietiniame Anglies regione.

Click to learn more about Lithuania: Pensilvanija, JAV 8 Comments

Filadelfija (Pensilvanija, JAV)

Filadelfija - vienas lietuviškiausių JAV miestų, ketvirtas pagal lietuvių skaičių po Čikagos, Niujorko ir Los Andželo (~6000 lietuvių).

Čia veikia net trys itin lietuviškos lietuvių bažnyčios, stovi du milžiniški prieškariniai lietuivų klubai, yra Vilniaus vardu pavadinta sinagoga ir apleistos lietuvių kapinės.

Lietuvių muzikos salė

Itin sena 1906 m. statyta Lietuvių muzikos salė, lietuviškai taikliau vadinama ir Lietuvių namais (2715 E. Allegheny Ave). Tai atskiras raudonų plytų pastatas, įkvėptas art nouveau.

Lietuvių muzikos salė Filadelfijoje.

Pastate iš tikro ne viena, o trys salės. Rūsyje, be salės, yra ir lietuvių kultūros centras (įkurtas 1980 m.), kuriame liaudies meno paroda, skaitykla. Išlikę autentiški prieškariniai radiatoriai.

Didingiausia - M. K. Čiurlionio salė viršuje, kurios arkiniai langai ir dominuoja pastato fasade. Tiesa, langai iš dalies užmūryti, nes vienu metu apie Antrąjį pasaulinį karą trūko stiklo.

Pirmame aukšte yra baras, tiesa, retai veikiantis. Pastate tebevyksta iš Lietuvos atvykusių muzikantų koncertai, tiesa, reti. Vienas populiariausių renginių - kasmetinė mugė, kuris sutraukia ir daugybę ne lietuvių.

Salės/namų simbolis - kanklės, šis ženklas puošia ir įėjimą.

Kanklės virš lietuvių muzikos salės įėjimo.

Aplinkinis rajonas dabar daugiausiai lenkiškas, yra daug lenkiškų restoranų. Kadangi kultūros, virtuvė ir pan. lietuvių ir lenkų turi panašumų, būna, kad vieni lankosi pas kitus.

Lietuvių nacionalinė salė

Kitas lietuvių klubas Filadelfijoje - Lietuvių nacionalinė salė (Lithuanian National Hall) stovėjo Hall St. netoli 2 Avenue. Pastatas ir akmenyje iškaltas jo pavadinimas tebėra, bet dabar ten - butai (klubas uždarytas 1984 m.). Tiesa, 1900 m. nacionalinę salę pastačius joje taip pat būta butų, tačiau ilgainiui klubo veikla, nuomojamos salės (nebūtinai lietuvių renginiams) šiuos buvo išstūmusios.

Lietuvių nacionalinė salė Filadelfijoje.

Šv. Andriejaus lietuvių bažnyčia – didingiausia Filadelfijoje

Bokštuotoje neoromaninėje Šv. Andriejaus bažnyčioje (1913 Wallace St) tebevyksta sekmadieninės lietuviškos mišios. Pastatas 1942 m. nusipirktas iš protestantų - didžioji depresija, karas sutrukdė parapijiečių viltis tada pastatyti savo bažnyčią.

Šv. Andrejaus lietuvių bažnyčia Filadelfijoje.

Bažnyčios interjeras labai didingas, medinėmis lubomis.

Šv. Andriejaus lietuvių bažnyčios Filadelfijoje vidus.

Nors ir neįrengtas lietuvių, ilgainiui jis gavo daugybę lietuviškų detalių. Viena įspūdingiausių - savotiškas lietuvybės altorius kairiame šone, kuriame galima pamatyti tremties paveikslą (į kančią simbolizuojantį kryžių vedantis geležinkelis), visų sausio 13 d. žuvusiųjų nuotraukas, Vilniaus TV bokšto paveikslą, Mariją dideliuose liaudiškuose rėmuose.

Lietuviški objektai Šv. Andriejaus lietuivų bažnyčioje Filadelfijoje. Iš kairės į dešinę: JAV, Lietuvos ir Vatikano vėliavos; sovietinio genocido paveikslas; Marijos paveikslas liaudiškuose rėmeliuose; Vilniaus TV bokštas (sausio įvykių scena); kryžius su sausio 13 d. aukomis

Virš altoriaus - Mečislovo Reinio (sovietų pražudyto už atsisakymą bendradarbiauti su KGB) ir Marijos Kaupaitės (įkūrusios Amerikos lietuvių vienuolių ordiną) atvaizdai, supantys lietuvišką kryžių.

Sovietinio genocido tema čia labai aktuali, nes ši bažnyčia itin lankoma išeivių, kuriems teko trauktis nuo sovietinio persekiojimo 1944 m. Jie laiko save tremtiniais, nes vienintelė alternatyva daugeliui jų pasilikus buvo žūtis arba tremtis į Sibirą.

Bažnyčioje dar likę detalių iš laikų, kai tai buvo episkopalinė bažnyčia, pavyzdžiui, sunumeruoti suolai, kurie būdavo perkami. Episkopalai šalimais turėjo senesnę bažnyčią, veikusią iki pastatyta ši. Pastaroji veikia kaip lietuivų parapijos salė šventėms bei Vinco Krėvės mokykla; tai viena nedaugelio lietuvių savaitgalinių mokyklų JAV, kuri turi nuosavas patalpas.

Šv. Andriejaus lietuvių bažnyčios parapijos salė.

Lietuviškų detalių yra ir Šv. Andriejaus bažnyčios zakristijoje, o prie jos stovi lietuviškas medinis kryžius.

Lietuviška spinta Šv. Andriejaus bažnyčios zakristijoje.

Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia Filadelfijoje

Nors Šv. Andriejaus bažnyčia nestokoja lietuviškų detalių, ji negali prilygti Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčiai pietinėje Filadelfijoje (324 Wharton gatvė).

Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia su plazdančia trispalve.

Kazimiero bažnyčioje lietuviškų detalių net neišeina suskaičiuoti. Jos prasideda nuo pat prieškambario, kur lietuviškas medinis kryžius ir užrašas „Izenk geras, iseik geresnis“ pasitinka žmones. Viduje kiekviena kryžiaus kelio stotis liaudiškai išdrožinėta, paveikslai vaizduoja tokius siužetus kaip Šv. Kazimiero kapą Vilniaus katedroje, vitražai – Mariją Kaupaitę ir t.t.

Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčios kryžiaus kelio stotys su lietuviškais ornamentais.

Iš tikro kone viskas Kazimiero bažnyčioje susiję ne tik su religija, bet ir su Lietuva. Šventieji, palaimintieji, kurių atvaizdai iškabinti yra daugiausia lietuviai. Lietuvišką atmosferą kūrė ir išlaikė ilgametis bažnyčiso klebonas Burkauskas.

Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčios Filadelfijoje altorius. Šūkis virš jo skelbia: „Šv. Kazimieras. Nuostabus žemėje, dar nuostabesnis danguje.“

Lauke prie bažnyčios – tradicinis lietuviškas koplytstulpis. Ant jo – angliškas riekšmės paaiškinimas praeiviui. Paminėta netgi pagoniška ornamentų kilmė – tai reta bažnyčioje. Tačiau juk Amerikos lietuvių bažnyčios yra panašiai tiek tautinės kaip ir religinės, o tautinė „paskirtis“ apima ir ikikrikščionišką Lietuvos istoriją.

Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčios Filadelfijoje įėjimas.

Šv. Kazimiero bažnyčia – seniausia Filadelfijoe (parapija įkurta 1893 m.), tačiau dabartinis pastatas statytas 1930 m. 2007 m. uždaryta šimtmetį atšventusi mokykla, o 2011 m. parapija sujungta su Šv. Andriejaus parapija. Visgi, Šv. Kazimiero bažnyčia vis dar lengviausiai aplankoma Filadelfijos lietuvių bažnyčia, nes mišios čia vyksta kasdien (užeikite maždaug tuo metu).

Šv. Jurgio lietuvių bažnyčia Filadelfijoje

Šv. Jurgio lietuvių bažnyčia (3580 Salmon Street) yra dviaukštė. Pirmame aukšte tebeveikia mokykla (nors ten vyrauja nebelietuvių vaikai). Įėjimą puošia Vytis, viduje daug kitų lietuviškų detalių. Kryžiaus kelio stotys 0 su lietuviškas užrašais, yra Jogailos medalis ir t.t.

Šv. Jurgio lietuvių bažnyčia Filadelfijoje.

Šv. Jurgio bažnyčia statyta 1920 m., nusprendus geriau įrengti mokyklą, o ne bokštą, tad ji bebokštė. Greta stovinti parapijos salė kaip bažnyčia tarnavo anksčiau.

Įėjimas į Šv. Jurgio lietuvių bažnyčią su Vyčiu.

Istoriškai Šv. Jurgio bažnyčią daugiasuiai lankydavo lietuvių darbininkai (priešingai nei Šv. Andriejaus, kur lankydavosi inteligentai, pasitraukę nuo sovietinio genocido). Todėl Šv. Jurgio bažnyčia yra kukliausia tarp Filadelfijos lietuvių bažnyčių; visgi, net ir ji turi gražius lietuviškus vitražus su lietuviškomis aukotojų pavardėmis.

Šv. Jurgio lietuvių bažnyčios Filadelfijoje interjeras.

Vitražo Šv. Jurgio bažnyčioje apačia su aukotoju.

Vilniaus sinagoga Filadelfijoje

Gana unikali su Lietuva susijusi vieta Filadelfijoe – Vilniaus sinagoga. Tiesa, ji vadinama „Vilna“ pagal senąjį rusišką Vilniaus pavadinimą, mat ją įkūrė dar prieškariu iš Vilniaus atvykęs žydas. Jis prižadėjo Dievui paversti savo namą sinagoga jeigu seksis verslas – taip ir atsitiko.

Vilniaus sinagogos Filadelfijoje išorė

Dabar jau sinagogoje iš pradžių besimeldusių „Vilniaus žmonių“ (Anšei Vilner) ir jų palikuonių nebeliko, o sinagogą perėmė Chabad Liubavič judėjimas. Lankytojų čia nedaug, bet rabinai visaip stengiasi išlaikyti sinagogą, mėgina ten statyti ritualinę vonią.

Vilniaus sinagoga Filadelfijoje.

Žodis „Vilna“ matomas daugelyje vietų sinagogos viduje. Tiesa, dalis sinagogos rėmėjų lentų yra perimta iš kitų sinagogų, taigi, ne kiekviena lenta yra iš Vilniaus sinagogos. Antrame aukšte kabo steigimo chartija bei laikraščio iškarpos iš sinagogos istorijos, jos įkūrėjų Vilniaus žydų nuotraukos.

Sinagogos rėmėjų lenta su žodžiu Vilna.

Apleistos lietuvių kapinės Bensaleme

Liūdniausia lietuviška vieta Filadelfijoje – apleistos Bensalemo lietuvių kapinės (įkurtos 1926 m.). Jos priklausė ypatingai Lietuvių tautinei katlaikų bažnyčiai, nepavaldžiai Vatikanui. Kadaise ji buvo įtakinga, bet ilgainiui dauguma jos tikinčiųjų grįžo pas Romos katalikus ir kapinės tapo apleistos.

Bensalemo lietuvių kapinių įėjimas.

Dabar kapinės tiek apaugusios, kad patekti prie tolimesnių kapų gali tik prasistūmęs pro dygliuotus augalus (tai, kas matoma prie kelio, yra tik dalis kapinių; kitos dalys – giliau miške). Visgi, dėl to šios kapinės unikalios ir turėtų patikti mėgstantiems apleistas vietas.

Kapas giliau Bensalemo lietuvių kapinėse.

Rekomenduojama literatūra: "Where Have All the Lithuanians Gone? A Study of St. Casimir’s Lithuanian Parish in South Philadelphia"

Click to learn more about Lithuania: Pensilvanija, JAV No Comments

Pitsburgas, Pensilvanija

Pitsburgas patenka į daugiausiai lietuvių turinčių JAV miestų dešimtuką ir bendruomenė čia kaip reta sena, pradėjusi formuotis dar ~1870 m. Gausu įdomybių, nors suprantantys lietuviškumą visų pirma kaip lietuvių kalbą gali nusivilti, nes per tiek kartų ji čia sunyko.

Angliškas užrašas virš įėjimo į Lietuvių namus Pitsburge. Net ant lietuviškų bažnyčių užrašai čia dažniausiai angliški. Google Street View.

Pitsburgo pietinėje dalyje, kur lietuvių visad buvo daugiausia, stovi raudonų plytų Lietuvių namai ("Lithuanian Hall"), kur veikė lietuvių klubas, virš įėjimo - stilizuotas Vytis. Atminimo lenta ant pastato skelbia (anglų k.): "Pastatytas 1870 m., perstatytas 1908 m.". Uždarytas ir parduotas apie 2010 m.

Pitsburgo Lietuvių namai iš toliau. Google Street View.

Pitsburgo universiteto "Mokymosi katedroje" ("Cathedral of Learning") yra Lietuvių tautybės klasė. Jos gale - didžiulė M. K. Čiurlionio "Karalių pasakos" reprodukcija, lentos apvadai ir baldai - tradicinio liaudiško stiliaus, radiatoriai apipavidalinti rūtų lapų forma, palubėje išraižyti žymiausių lietuvių vardai (Daukantas, Basanavičius, Kudirka, Donelaitis...). Pati "Mokymosi katedra" - tai įspūdingas neogotikos ir art deco stiliaus 42 aukštų dangoraižis, pastatytas 1926-1934 m. Milžiniška pagrindinė jo menė išties primena katedros navą, o ją supa 29 tautybių klasės. Kiekviena jų - it muziejėlis tos tautos garbei; jos įrengtos ir išlaikomos atitinkamos tautos narių, o vieną įrengti šiandien kainuoja per milijoną litų. Lietuviškąją klasę projektavo kaunietis Antanas Gudaitis, o atidaryta ji liūdnu metu: 1940 m. spalį, kai Lietuva buvo neseniai okupuota sovietų. Tai viena pirmųjų "Tautybių klasių" (1938-1940 m. dar įkurtos tik škotų, rusų, vokiečių, švedų, kinų, čekoslovakų, vengrų, amerikiečių ir lenkų klasės). Visas tautybių klases, kai jos nenaudojamos universiteto reikmėms, galima apžiūrėti ekskursijų metu.

Spaudoje buvo pasirodę straipsnių apie tai, koks panašus Pitsburgas (palydovo nuotrauka dešinėje) savo geofrafija į Kauną (kairėje). Bing Maps.

1930 m. Pitsburge gyveno iki 4000 lietuvių, pagal jų skaičių tai buvo aštuntas JAV didmiestis. Dabar lietuvių kilmės žmonių čia iki 6000, tai yra 0,65% visų pitsburgiečių. Toks procentas - didžiausias tarp visų tokio dydžio miestų (Pitsburge su priemiesčiais yra 736 800 gyv.). Dauguma lietuvių atvyko dirbti į plieno fabrikus, kuriais garsėjo Pitsburgas ir kurie Anglies regione iškastą anglį (tam tarpe ir Šenando, Skrantono lietuvių) panaudodavo metalurgijoje.

Pitsburgo lietuviškos bažnyčios

Pitsburge ir jo priemiesčiuose buvo gausu lietuviškų bažnyčių įkurtų 1900-1910 m. (didžiausios pastatytos, daug nupirkta iš protestantų). Deja, dauguma lietuviškų bažnyčių uždarytos ~1993 m. Mažėjant gyventojų ir seniesiems imigrantams po kelių artų tapus anglakalbiais, etninės parapijos masiškai jungtos paliekant rajone tik po vieną bažnyčią. Deja, nė vienu atveju nebuvo pasirinkta išsaugojimui lietuviška bažnyčia: visos jos parduotos ir nebetarnauja katalikams, taigi, lietuviškas interjeras, kur jis buvo, sunaikintas, bet dauguma pastatų išliko (nors šiandien sunku įžvelgti juose ką nors lietuviško).

Didžiausia ir seniausia Pitsburgo lietuvių bažnyčia buvo Šv. Kazimiero pietinėje miesto pusėje. Dar 1893 m. lietuviai nupirko čia stovėjusį protestantų pastatą. Šis buvo neogotikinis, turėjo bokštą, tačiau buvo per mažas, tad 1902 m. lietuvių jėgomis perstatytas į dabartinį, suliejantį raudonas plytas ir baroko formas. 1992 m. uždaryta. Iki 2017 m. interjeras dar buvo išsaugotas, bet tada pradėta bažnyčią versti butais.

Šv. Kazimiero bažnyčia (dešinėje) ir Kazimiero (Casimir) butai įrengti buvusioje jos mokykloje (kairėje). Google Street View.

Kiek vėliau 1993 m. buvo uždaryta Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia Espleno rajone, bet pastaroji jau buvo tik savo pačios šešėlis: tikrasis bažnyčios pastatas, statytas 1903 m., buvo 1962 m. uždarytas, 1970 m. parduotas, paskui nugriautas. Mišios nuo tada laikytos buvusioje parapijos mokykloje (Tabor St.), kurioje vaikų nebebuvo; po uždarymo šis tapo pastoraciniu centru, bet 1997 m. uždarytas, parduotas Dievo sūnų bažnyčiai. Espleną pokariu ten augusieji pamena kaip daug lietuvių ir kitų rytų europiečių turėjusį rajoną, bet dabar čia dauguma namų apleista, gyvena vos ~300 žmonių.

Šiame pastate paskutinius dešimtmečius veikė Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia. Google Street View.

Seniau dėl įvairių priežasčių neliko smulkesnių parapijų. Žengimo į Dangų lietuvių parapija šiauriniame Pitsburge veikė 1906 m. iš presbiterijonų nusipirktame vienaukščiame pastėlyje. Šis priverstinai išpirktas ir nugriautas 1962 m. kuomet čia steigta pramoninė zona.

Bredoko (Braddock) priemiestis gyveno U.S. Steel plieno kombinato ritmu. Šį 1982 m. uždarius darbininkai išsikėlė. 1985 m. sujungtos vietos parapijos, tarp jų kampinė lietuvių Šv. Izidoriaus bažnyčia, pastatyta 1916 m. Talbot ir Septintojoje gatvėse. Dabar tai Pirmoji Dievo Kristuje bažnyčia (nekatalikiška).

Buvusi šv. Izidoriaus lietuvių bažnyčia. Lietuvybės ženklų nebematyti. Google Street View.

Homestedo (Homestead) priemiestyje Šv. Petro ir Pauliaus lietuvių bažnyčia irgi tapo plieno pramonės auka, tik kiek kitaip: 1941 m. dėl Antrojo pasaulinio karo išplėstos gamyklos staiga apėmė ir 1901 m. statytą bažnyčią, teko ją griauti. Parapija tuomet dar įsigijo naują (1929 m. statytą) pastatą iš reformatų; ši bažnyčia uždaryta 1992 m. ir parduota už 20000 dolerių Apaštalinio tikėjimo asamblėjai. Paskutinį kartą ji parduota Higher Call bažnyčiai už 1 dolerį, tačiau stovi iki šiol.

Bridžvilio (Bridgeville) priemiesčio Šv. Antano lietuvių bažnyčia žlugus vietos pramonei uždaryta 2007 m. 1915 m. bažnyčia nupirkta iš metodistų, ~1970 m. išvengus greitkelio tiesimo greta ji išplėsta, 1994 m. panaikinta jos parapija, bet dar kurį laiką po to ji veikė.

Donoros (Donora) priemiesčio Šv. Juozapo lietuvių bažnyčia įsteigta 1906 m. nupirkus presbiterijonų bažnyčios pastatą. Ji uždaryta seniausiai - 1963 m., nes parapijoje tebuvo likusios 13 šeimų.

Bentlivilyje (Bentleyville) yra lietuvių klubas - jo adresas yra 217 Main St., tačiau greta driekiasi ir Lithuanian Street (Lietuviškoji gatvė). Tame 2500 gyv. kaime yra ir dar dvi lietuviškų pavadinimų gatvės: Vilniaus (Wilna, pagal vokišką rašybą) ir Abromaičio (Abromaitis), pavadintą kunigo Ignoto (Ignatius) Abromaičio, įkūrusio lietuvių parapiją, garbei. Buvusi Šv. Luko bažnyčia, bendrai priklausiusi lietuviams ir lenkams, tebeveikia, nors ir pervadinta. Tiesa, tautinės parapijos panaikintos dar 1994 m. ir įkurta bendra Ave Maria parapija, o 2017 m. parapijos darsyk apjungtos į Šv. Kotrynos Dreksler parapiją - tačiau bažnyčia liko neuždaryta.

panašiai Ist Vandergrifte tebeveikia buvusi Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia, 1985 m. pervadinta į Mergelės Marijos, Taikos karalienės bažnyčią, prie jos prijungus lenkų ir slovakų parapijas. Priešais ją yra Lietuvių klubas, dabar veikiantis labiau tiesiog kaip restoranas (nelietuviškas), tačiau puoštas Vyčiu ir lietuviškom spalvom.

Pitsburge 93 metus iki 2015 m. veikė ir lietuvių vienuolių ordino Šv. Pranciškaus vienuolynas, užėmęs 13 ha, kurį įsteigė lietuvės vienuolės iš Čikagos. Pradžioje jis ir vadintas "Lietuvių seserų" vienuolynu. Tačiau 2015 m. jauniausios iš seserų amžius buvo virš 60 m. ir jos pastatą nutarė parduoti.

Lietuvių kapinės Pitsburge

Didžiausios lietuviškos kapinės priklausė Šv. Kazimiero parapijai, jos yra Whitehall priemiestyje prie Hamilton Road kelio. Mažesnės lietuviškos kapinės yra West View priemiestyje, nuo Bellevue Road pasukus į Perrysville Road. Lenta prie įėjimo skelbia: "Lithuanian Cemetery Association, incorporated June 14, 1919" ("Lietuvių kapinių asociacija, įsteigta 1919 m. birželio 14 d.). Pastarosios kapinės siejamos tik su tautybe, o ne tikėjimu. Abejos kapinės nors yra greta gyvenamų rajonų apsuptos medžių, išsidėsčiusios ant švelnaus šlaito. Kadangi Pitsburgo bendruomenė tokia sena, lietuviškų detalių (išskyrus pavardes) kapinėse gana mažai, smeigiamos daugiausiai Amerikos vėliavos, tik antkapiai didesni ir įmantresni. Lietuviški užrašai ("motina, "brolis", "amžiaus 28 m." ir pan.) dažnesni ant kai seniau mirusių (ypač tarpukariu) kapų. Dar vienerios lietuvių kapinės yra Houmstedo priemiestyje.

Įvažiavimas į Šv. Kazimiero kapines. Google Street View.

Click to learn more about Lithuania: Pensilvanija, JAV 4 Comments

Detroitas (Mičiganas, JAV)

DetroitasXX a. pradžioje išaugo aplink naują pramonės rūšį: automobilius. Čia buvo ir yra visų trijų didžiausių JAV automobilių įmonių štabai: Ford, General Motors, Chrysler. Iki savo žlugimo čia veikė ir kitos gamyklos: Packard, Studebaker, Fisher. Kaip ir į kitus pramoninius JAV miestus, į Detroitą prieškariu masiškai imigravo lietuviai (1930 m. surašymo metu jų jau buvo 4879).

1920 m. pastatyta Šv. Antano lietuvių bažnyčia (1750 25th St., Pietvakarių Detroitas). Masyvus mūrinis pastatas be bokštų yra dviejų aukštų. Antrame aukšte - mums įprastas bažnyčios interjeras, o pirmajame seniau veikė lietuvių mokykla. Dabar ten - koplyčia, kur dažniausiai ir laikomos pamaldos (didžiulės bažnyčios menkstančiai parapijai nebeprireikia). Taip pat - erdvi salė parapijos narių susitikimams po mišių (sienos ten nukabinėtos Lietuvos miestų vaizdais, yra ir sausio 13 aukų sąrašas, buvusių klebonų portretai), bandomas įkurti muziejėlis.

Šv. Antano lietuvių bažnyčia Detroite. Pastatas kairėje - lietuvių salė. ©Augustinas Žemaitis.

Priešais Šv. Antano bažnyčią - gražiai sutvarkytas pastatas, kurį tebepuošia užrašas "Lithuanian Hall" (lietuvių salė). Seniau jis priklausė parapijai, čia vykdavo lietuviški renginiai, švęstos šventės. Bet apie 1990 m. jis parduotas, dabar išnuomotas biurams.

Lietuvių salės Detroite fasadas. ©Augustinas Žemaitis.

Prie aplinkinių privačių namų dar yra čia gyvenusius lietuvius menančių užrašų. Bet daug šių pastatų dabar apleisti, dalis - sudegę. Nuo 1960 m. Detroito gyventojų sumažėjo daugiau nei perpus: nuo 2 milijonų iki 0,8 milijono. Viskas prasidėjo nuo juodaodžių sukeltų 1967 m. rasinių riaušių, kurių išsigandę baltieji išsikėlė į priemiesčius; dabar 85% miestelėnų - juodieji, čia vienas didžiausių JAV nusikalstamumas, nedarbas, neraštingumas. Tačiau rajone aplink Šv. Antano bažnyčią vyrauja meksikiečiai. Jis - saugesnis už vidutinį miesto rajoną. Dauguma parapijos narių į pamaldas visgi atvažiuoja iš priemiesčių, tačiau aplinkiniai rajonai tebėra "lietuviškiausi" Detroite.

Eilinis vienos šeimos gyvenamasis namas, kokiais savo klestėjimo metais užstatytas Detroitas. Kaip ir daugybė kitų šis, statytas 1930 m. netoli Šv. Antano bažnyčios, šiandien apleistas. Užrašas prie durų mena čia buvus Valio Baužos laidojimo namus. ©Augustinas Žemaitis.

Stipriausia Šv. Antano parapija buvo po Antrojo pasaulinio karo, kuomet į JAV atsikėlė nuo sovietų bėgusi Lietuvos inteligentija. Tais laikais visi norintys į bažnyčią netilpdavo - tekdavo dalyvauti mišiose iš lauko. Ilgainiui parapijos narių mažėjo, jie seno. Apie 1985 m. bažnyčia nukentėjo nuo gaisro, bet buvo suremontuota. Iki 2009 m. Šv. Antano bažnyčioje lietuviškos mišios dar vykdavo kasdien, o sekmadieniais - du kartus. Tuomet, mirus kunigui, mišias imta laikyti tik vieną kartą į savaitę sekmadieniais (kitomis kalbomis mišios nevyksta, tad pastatas mažai naudojamas; bažnyčios parkavimo aikštelė darbo dienomis naudojama Lithuanian Hall savininkų). 2013 m. parapija panaikinta.

Šv. Antano lietuvių bažnyčios pagrindinės salės (2 aukšte) interjeras. Aplink altorių plazda Lietuvos ir JAV vėliavos. ©Augustinas Žemaitis.

Detroite, tiksliau jo priemiestyje Sautfilde, yra kita, gyvesnė lietuvių parapija - Dievo išminties (255335 W 9 Mile Road, Southfield). Ši bažnyčia keliavo kartu su jos bendruomene. 1908 m. jos pirmtakė Šv. Jurgio bažnyčia buvo įkurta pačiame Detroite, 1949 m. nauja Dievo išminties bažnyčia pastayta atokiau. Per XX a. sepinatajame dešimtmetyje vykusią greitkelių statybos programą (Detroitas - pirmasis JAV miestas, kurio centrą su priemiesčiais sujungė greitkeliai) abi bažnyčios nugriautos - jų vietose dabar driekiasi magistralės. Vyskupas norėjo parapiją naikinti, bet lietuviai sugebėjo savo lėšomis 1972 m. pastatyti ir išlaikyti naują Dievo išminties bažnyčią. Kadangi ji - ne skurdžiame Detroite, o turtinguose priemiesčiuose, čia mieliau lankosi ir naujieji, jaunesni imigrantai. Vyksta sporto ir kiti renginiai, veikia ateitininkų, skautų, šaulių, tautinių šokių ir kitos organizacijos, lietuviška šeštadieninė mokykla. Bažnyčia žema, kukli, su moderniu trikampiu pasvirusiu bokštu.

Įdomią lietuvybės apraišką galima rasti ir pačiame ištuštėjusiame Detroito centre. Ant namo netoli Grand River Avenue ir Times Square kampo kabo atminimo lenta su užrašu: "Čia gimė Fluxus įkūrėjas Jurgis Mačiūnas". Užrašas - vien lietuviškas, be vertimo į anglų kalbą. Tai - veikiausiai kurio nors Jurgio Mačiūno pasekėjų iš jo įkurto provokuojančio Fluxus meninio judėjimo darbas, mat iš tikrųjų Jurgis Mačiūnas gimė Kaune 1931 m., jo šeimai Antrojo pasaulinio karo metais tekus bėgti nuo sovietų į JAV imigravo 1948 m. Internete apie šitą lentelę informacijos rasti nepavyko. Jei ką nors žinote - parašykite į komentarus.

Melaginga Jurgio Mačiūno atminimo lenta. ©Augustinas Žemaitis.

Click to learn more about Lithuania: Mičiganas, JAV 24 Comments

Niujorkas (miestas)

Niujorkas (8,5 mln. gyv., su priemiesčiais 14 mln.) visomis prasmėmis yra vienas pasaulio centrų. 1930-1950 m., kaip tik, kai vyko antroji lietuvių imigracijos banga, tai buvo ir didžiausias pasaulio miestas; didžiausias JAV miestas jis yra ligi šiol.

Tarpukariu, kai aukščiausias Lietuvos "dangoraižis" buvo Geležinkelių valdyba Vilniuje, čia jau stovėjo šimtaaukščiai; kai pas mus 80% žmonių dar gyveno kaimuose Niujorke gyventojų buvo daugiau, nei visoje Lietuvoje. Priešingai kai kuriems kitiems pramoniniams JAV miestams Niujorkas visad išlaikė savo svarbą ir jo lietuvių bendruomenė vis atsinaujina. 1930 m. Niujorke gyveno per 15 000 lietuvių; ir tada, ir dabar daugiau Amerikos lietuvių tėra Čikagoje.

Niujorko lietuvių bažnyčios

Dar prieškariu lietuviai Niujorke turėjo savo bažnyčias. Kvynse (Queens) yra Viešpaties Atsimainymo parapija (Transfiguration, 64-14 Clinton Avenue). Pirmoji bažnyčia pastatyta 1908 m., tačiau pirmąsyk dėl gaisro, o po Antrojo pasaulinio karo - dėl smarkiai padidėjusios lietuvių bendruomenės - perstatyta. Dabartinė modernistinė bažnyčia pastatyta 1962 m., čia laikomos lietuviškos ir angliškos mišios. Bažnyčioje subtiliai derinama lietuvybė (tvarto forma, stogo žirgeliai, kryžius-saulė altoriuje, į suolus inkorporuoti Vyčio kryžiai) ir modernizmas (stiklas, moderni Šv. Kazimiero statula bei kitos formos), ji buvo pripažinta ir to meto nelietuvių bei kartais laikoma brandžiausiu interjero kūrėjo V. K. Jonyno ir architekto Jono Muloko bendru darbu (šie lietuviai taip pat pastatė ne vieną bažnyčią ano meto Ilinojuje). Bažnyčia yra mėginimas sukurti modernų, bet tautinį lietuvišką architektūrinį stilių - kas buvo neįmanoma sovietų okupuotoje Lietuvoje ir iki šiol nebandyta niekur kitur, kaip tik Amerikos lietuvių.

Priešingai daugybei pokario lietuvių bažnyčių Viešpaties atsimainymo bažnyčia statyta itin moderniai, bet nepamirštant ir lietuviškų detalių. Google Street View.

Šimtmečiu senesnė (1863 m.) yra Bruklino Apreiškimo bažnyčia (259 N. 5th Street). Ją statė vokiečiai, o lietuviška parapija įsigijo 1914 m. Nuo to laiko interjeras iš dalies įrengtas lietuviškai, pastatyti Aušros vartų, Palaimintojo Jurgio Matulaičio altoriai (atkelti iš kitų, uždarytų lietuvių bažnyčių: Ašros Vartų ir Šv. Jurgio). Mišios vyksta lietuviškai ir, kadangi dabar apylinkėse daug imigrantų iš Lotynų Amerikos, ispaniškai.

Prieš Bruklino Apreiškimo bažnyčią jokio šventoriaus nėra, bet lietuviai vis vien sugebėjo įterpti tradicinį medinį kryžių ir koplytstulpį rodančius, kad tai - lietuvių bažnyčia. Google Street View.

Brukline būta ir Mergelės Marijos Angelų Karalienės lietuvių bažnyčios (Roebling ir S 4th gatvės), bet šis klasicistinis pastatas 1981 m. uždarytas, dabar El Puente akademija be lietuvybės ženklų. Garsieji V. K. Jonyno vitražai, puošę šią bažnyčią, iškelti į Aušros Vartų Marijos bažnyčią Manhetene.

Būtent ši neogotikinė/neoromaninė Aušros vartų parapija (1910 m.) pastaruoju metu labiausiai liūdnai pagarsėjo. Šioje vienintelėje Manheteno lietuvių bažnyčioje lietuviškos mišios nevyksta jau seniai, o 2007 ji uždaryta. Vyskupija nutarė ją nugriauti ir parduoti brangią žemę. Tai sukėlė bene didžiausius po TSRS žlugimo lietuvių bendruomenės protestus: masines maldas, mitingus, budėjimus, kuriais siekiama išgelbėti šią dalelę Lietuvos, paskutinę lietuvišką JAV Aušros vartų garbei pavadintą bažnyčią; protestą popiežiui pareiškė net Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Vitražus valdžia paprašė grąžinti į Lietuvą. Visgi, bažnyčia buvo nugriauta.

Aušros Vartų Marijos bažnyčia šiandien atrodo lyg žaislinė tarp Niujorko dangoraižių. Dabar šios bažnyčios jau nebėra. Google Street View.

Beje, panašiu metu be didelių fanfarų ir dėmesio nugriauta ir penktoji, Šv. Jurgio lietuvių bažnyčia, jos vietoje pastatyti daugiaaukščiai. Ji buvo neorenesansinė, statyta 1914 m. Vienintelis internete išlikęs jos vaizdas - nekokybiškas 2007 m. Google Street View. Priešingai nei Aušros Vartų bažnyčia, Šv. Jurgio bažnyčia nestovėjo prestižinėje vietoje, ji buvo Brukline.

Niujorko lietuviškų institucijų štabai

Niujorke veikia ir svarbi pasaulietinė lietuvių institucija: Susivienijimas lietuvių Amerikoje, kurios istorinis štabas yra netoli Niujorko širdies, Manhetene, 307 W. 30th Street. Iki Antrojo pasaulinio karo tai buvo didžiausia lietuviška organizacija JAV, tačiau naujų kartų imigrantus jai sekėsi pritraukti sunkiau. 1955 m. Susivienijimas dar turėjo 11948 narius, 2007 m. tik 2446, dabar - vos kelis šimtus. Pasitraukė jis ir iš draudimo veiklos, kuri, senstant nariams, tapo nebepelninga. Dabar tai - nepelno siekianti organizacija. XIX a. pastato senasis fasdas neseniai atkurtas.

Neseniai ten ėmė veikti Sla 307 galerija, kur eksponuojamas Amerikos lietuvių menas ir istorija. SLA leidžiamas ir laikraštis Tėvynė - seniausias pasaulyje lietuviškas laikraštis (eina nuo 1896 m. sausio 1 d.), tiesa, dabar leidžiamas nebereguliariai ir nebespausdinamas pastate.

Pastato rūsyje yra didelis mažai tyrinėtas archyvas, kuriame itin daug duomenų apie Amerikos lietuvius, nes veikdama ir kaip druadimo kompanija, SLA rinko daugiau duomenų apie narius nei įprasta. Antrame aukšte - biurai su tarpukario baldais (įsikūręs ir "Tautos fondas"). Viršutiniuose aukštuose - nuomojami butai, iš kurių šiandien organizacija ir gybena,

Susivieninimą lietuvių Amerikoje 1886 m. įkūrė Jono Šliūpo vadovaujami tautinininkai ir socialistai, kuriems nepatiko, kad daugelyje lietuvių bendruomenių centrinę rolę vaidino Romos katalikų bažnyčia ir jos parapijos.

Niujorkas - ir politinis pasaulio centras. Čia įsikūręs Jungtinių Tautų Organizacijos štabas, tad ir Lietuvos atstovybė prie jos. Taip pat yra Lietuvos generalinis konsulatas, atsakingas už didžiąją dalį rytų JAV. Tačiau abidvi šios įstaigos veikia išnuomotose patalpose, ir todėl joe nėra kažko nelaikino lietuviško.

Niujorko paminklai lietuviams

Brukline tarp 2 gatvės, Hewes gatvės ir Union prospekto yra Lituanica aikštė (Lituanica square), dar vadinama Lietuvos aikšte. Šis trikampis parkelis dedikuotas S. Dariui ir S. Girėnui, jiems čia stovi nedidelis paminklas su aukštu vėliavos stiebu viršuje. Šie pilotai 1933 m. savo tragiškai pasibaigusiam skrydžiui per Atlantą kilo iš Niujorko Floyd Bennett Field aerodromo. Lietuvos siekis 2013 m. įamžinti lakūnų atminimą sparnu šiame aerodrome nesulaukė sutikimo, bet jiems įrengta atminimo lenta, o priešais aerodromo administracinį pastatą 2013 m. Niujorko lietuviai menininkai Julius Ludavičius ir Laura Zaveckaitė pastatė atminimo stulpą.

Manhetene Broad Street ant Niujorko akcijų biržos yra atminimo lenta pirmajam žymiam Amerikos lietuviui Aleksandrui Karoliui Kuršiui (lot. Alexander Carolus Cursius-Curtius). Šis dvarininkas čia dar 1659 m. įsteigė pirmąją miesto lotynišką mokyklą; tada Niujorkas dar buvo olandų kolonija ir vadinosi Naujuoju Amsterdamu. Lenta atidengta 1976 m., JAV 200 metinių proga, ir buvo dalis Amerikos lietuvių indėlio į Lietuvos vardo (o kartu ir liūdnos tuometinės situacijos okupacijoje) garsinimą.

Panašių pavienių kilmingų lietuvių Niujorke iki masinės imigracijos XIX a. antroje pusėje pradžios lankėsi ir daugiau. 2 Avenue ir East 22nd Street kampe prie Trijų karalių bažnyčios, vietoje, kur jis praleido kelias savaites, yra atminimo lenta Tadui Kosciuškai, 1997 m. atidengta bendromis Amerikos lietuvių ir lenkų jėgomis. T. Kosciuška kariavo už JAV nepriklausomybę, o vėliau nesėkmingai gynė Lenkiją-Lietuvą nuo susivienijusių didvalstybių.

Kita su Lietuva susijusi atminimo lenta judrioje vietoje - ant Niujorko bibliotekos (476 5th Ave) grindų. Atėjusius ten pasitinka imigranto iš Lietuvos Martyno Ratkės žodžiai, kad jis, neturėjęs galimybių gauti oficialų išsilavinimą, tobulinosi toje bibliotekoje ir todėl jai paliko savo turtą. Apie M. Ratkę informacijos rasti nepavyko, tačiau Ratkės pavardė egzistavo tarp Mažosios Lietuvos vokiečių, todėl tikėtina, kad M. Ratkė buvo vienas jų. Juk iki Antrojo pasaulinio karo vokiečiai sudarė 4,1% Lietuvos Respublikos žmonių.

Lenkijos ir Lietuvos valdovas Jogaila niekada nebuvo Niujorke, tačiau Centriniame parke pastatyta skulptūra Jogailai. Simboliškai 1939 m. ją išliejo skulptorius S. Ostrovskis kaip kopiją skulptūros, Varšuvoje per Pirmąjį pasaulinį karą išlydytos į kulkas. Skulptūra buvo skirta puošti Lenkijos paviljoną 1939 m. Niujorko pasaulinėje parodoje; bet, parodai nesibaigus, Lenkiją okupavo sovietai ir naciai. Lenkų paviljono turtas perduotas lenkų muziejui, bet Niujorko mero ir Lenkijos konsulo pastangomis šis paminklas padovanotas Niujorkui. Kadangi skulptūra statyta lenkų, vartojamas lenkiškas karaliaus vardo variantas Jagiello, bei minima tik viena jo valdytų šalių - Poland (Lenkija).

Niujorke nėra lietuvių kapinių, tačiau daug lietuvių palaidota Cypress Hill kapinėse, tarp jų Antanas Škėma, vienas garsiausių visų laikų lietuvių rašytojų, įtrauktas ir į mokymo programą, kurio pusiau autobiografinė "Balta drobulė" pasakoja apie lietuvio intelektualo darbą liftininku Amerikoje po to, kai jam teko trauktis iš sovietų okupuotos TSRS. Šis romanas laikomas vienu pirmųjų egzistencializmo darbų ir dažnai sakoma, kad jis būtų žinomas visame pasaulyje, jei būtų buvęs parašytas angliškai. Tačiau kadangi buvo parašytas lietuviškai, o Lietuva tuo metu buvo sovietų uždaryta, jis tebuvo prieinamas Amerikos lietuviams; tik po 1990 m. jį atrado Lietuva, o Amerika neatrado iki šiol.

Ginklus iškėlęs didis Jogaila Niujorko Centriniame parke. Google Street View.

Elio sala

Elio sala buvo vartai į JAV 12 milijonų imigrantų XIX a. pabaigoje ir XX a. praždioje, tarop jų šimtams tūkstančių lietuvių. Čia buvo imigrantų priėmimo punktas, kurio didingos salės dabar - imigracijos muziejus. Apie būtent lietuvius informacijos mažai, bet yra lietuvio užsienio pasas, Lietuvos žydės citata sakanti, kad tais laikais emigracija namiškiams prilygo mirčiai, mat išvykusi mamos ji taip ir nebesutiko. Be to, kitų tautų imigrantų patirtis irgi atitinka lietuviškąją, nes ji buvo labai panaši. Visų tautų imigrantai papuldavo ir į Elio salos ligoninę po kurią vyksta ekskurisjos: ten sveiki (ir priimami) imigrantai būdavo atskiriami nuo nesveikų (ir deportuotinų); būdavo išskiriamos ir šeimos, tad Elio sala vadinta ir Ašarų sala.

Niujorkas susideda iš penkių milžiniškų rajonų. Lietuvių Kvynse gyvena apie 6000, Manhetene 5000, Brukline 3000, Bronkse 500, Steiten Ailende 750.

Lietuviško paveldo Niujorke žemėlapis.

 

Click to learn more about Lithuania: Niujorkas, JAV No Comments

Aukštutinis Niujorkas

Niujorkas daug kam asocijuojasi su miestu, bet priešingai aplinkinėms valstijoms Niujorko valstija yra didžiulė (daugiau nei dvigubai didesnė už Lietuvą) ir Niujorko mieste tegyvena pusė jos žmonių. Likusi dalis, vadinamasis "Aukštutinis Niujorkas" (angl. Upstate New York) - tai nedideli ir toliau mažėjantys miestai, kurių populiacijos nuo 1960-1970 m. susitraukė perpus (paties regiono liko maždaug tame pat lygyje).

Daug tų miestų turi ir senas lietuvių bendruomenes su senomis bažnyčiomis, kapinėmis ir klubais. Deja, pastarieji metai joms buvo liūdni: valstijos vyskupijos masiškai uždarinėjo beveik (ar daugiau nei) šimtmetį atlaikiusias lietuvių bažnyčias. Buvo ne tik atsisakinėjama lietuviškų mišių, tačiau pastatai iš viso parduodami, dažnai - kitoms religijoms, sunaikinant interjerus. Tačiau bažnyčių išorėje dar liko lietuviškų ženklų, daug jų ir kapinėse.

Amsterdamo šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia.

Mohoko slėnio lietuviškos vietos

Niujorko valstijos sostinė yra Olbanis, kartu su aplinkiniais miestais jis sudaro Mohoko slėnį, kuriame įkurtos trys lietuvių bažnyčios, dvejos kapinės.

Lietuviškiausias miestas ten Amsterdamas (~2,5% gyventojų - lietuviai). O lietuviškiausia likusi jo vieta - Šv. Kazimiero lietuvių kapinės. Antkapiuose ten surašyta po du pavardžių variantus: lietuviškasis bei tas, kurį ne taip išgirdę užrašydavo Ameriko simigracijos pareigūnai, amžiams suanglindami, sulenkindami ar kitaip pakeisdami lietuvio pavardę.

Amsterdamo lietuvių kapinių kapas. Parašyta ir lietuviška originali pavardė (Balčys) ir suanglintas variantas (Baltch). Yra lietuviškas kryžius-saulė

Kapinių širdis - Šv. Onos koplyčia, savo mylimos žmonos atminimui pastatyta Jono Kiškio (architektas - V. K. Jonynas, statyta 1971 m.). Jos išorėje - lietuviški užrašai, kryžius-saulė. Vidus naudojamas visoms kapinių apeigoms, seniau jame per žiemą laikyti lavonai (kol žemė atšils).

Šv. Onos koplyčia Amsterdamo lietuvių kapinėse. Fasade – ir lietuviškas kryžius-saulė.

Amstedamo lietuvių kapinėse yra ir didelį antkapį primenantis paminklas Amsterdamo lietuviams, žuvusiems Amerikos karuose (pasauliniuose bei Vietnamo).

Paminklas JAV karuose žuvusiems lietuviams Amsterdamo lietuvių kapinėse.

Amsterdamo Šv. Kazimiero bažnyčia 2009 m. uždaryta, 2010 m. parduota budistams, kurie čia įkūrė Penkių Budų šventovę (šventikas Lukas Vangas, save vadinantis Šventuoju Meistru Ziguanu Šan Ši, teigė, kad taip daryti jam liepė apreiškimas). Budistai Amsterdame planuoja didelę plėtrą, žada steigti net atrakcionų parką - bet kriščioniškai lietuviškų Šv. Kazimiero bažnyčios detalių likimas, matyt, aiškus. Budistai į vidų lankytojų paprastai neįleidžia, nors, kalbama, viduje lietuviški vitražai dar likę.

Gražiausias bažnyčios elementas - bokšte esanti didelė Šv. Kazimiero statula su lietuvišku užrašu apačioje.

Šv. Kazimiero statula su lietuvišku užrašu Amsterdamo lietuvių bažnyčios fasade.

Seniau bažnyčios apylinkėse buvo ir Maldučio kepykla, Pakėno valykla, Piliponio daržovių parduotuvė, kitos lietuviškos įstaigos.

Seniau lietuvių parapijos turėtą lietuviškų daiktų kolekciją (surinktą Lietuvon keliaudavusių kunigų) perėmė Volterio Elvudo Amsterdamo istorijos muziejus, įsikūręs sename fabrike, kuriame, neabejotinai, dirbo ir lietuviai (dėl tokių jie ir atsikeldavo gyevnti į Amsterdamą, o šiandien dauguma jų apleisti, tačiau savaip didingi).

Lietuviškas eksponatas Amsterdamo Volterio Elvudo muziejuje.

Bažnyčios pastatas su kupoliuku tebėra Skenektadyje (Šv. Kryžiaus, 19 N. College Street). Ji neatrodo kaip bažnyčia, mat 1891 m. statyta kaip sinagoga. Žydai, vėliau pasisatę didesnę sinagogą, 1920 m. pastatą pardavė lietvuaims, kurie ten šeimininkavo apie 80 metų. Tačiau niekas apie tai nebeprimena, dabar ten vitražų dirbtuvės.

Buvusi lietuvių bažnyčia Skenektadyje.

Skenenektadžio lietuviai turi ir kuklias Šv. Kryžiaus lietuvių kapines, kur, tiesa, ir nemažai italų kapų, nes vėlesniais dešimtmečiais Šv. Kryžiaus parpijos, kuriai priklausė kapinės, bažnyčią lankė ir nemažai netoli gyvenusių italų. Visgi, vyrauja lietuvių kapai.

Lietuvių kapinės Skenektadyje.

Pačiame Olbanyje irgi buvo lietuvių bažnyčia. Ji pastatyta 1917 m., dedikuota Šv. Jurgiui, uždaryta 1986 m. Pastatas išlikęs, jame veikia katalikiška valgykla vargšams. Išlikusi Mergelės Marijos statula vestibiulyje, taip pat lenta nurodanti, kad tai - buvusi lietuvių bažnyčia.

Olbanio Šv. Jurgio lietuvių bažnyčia.

Pastatas visuomet buvo kuklus, mat tai pagal projektą tebuvo bažnyčios rūsys: lietuviai žadėjo ant viršaus pastatyti didesnę bažnyčią, todėl neįrengė įprastų puošnių vitražų. Tačiau buvo gražios metalinės lubos, V. K. Jonyno kryžiaus kelio stotys. Architektūros studentai buvo čia vedami rodant, kaip pigiai sukurti didybę. Tačiau kryžiaus kelio stoty sišvežtos į lietuvišką Neringos stovyklą Vermonte, o lubos sunaikintos dėl priešgaisrinių reikalavimų (poreikio įrengti sprinklerius) ir bažnyčia dabar viduej atrodo kaip eilinis namas. Beje, iki tapimo valgykla ji nukeliavo netrumpą kelią - iš lietuvių bažnyčios tapo juodųjų katalikų bažnyčia, vėliau parduota ir vėl atpirkta katalikų.

Vakarinės Niujorko valstijos lietuviškos vietos

Mažėjant miestų gyventojams mažinamas ir parapijų skaičius: štai ~2010 m. iš 21 Niagara Folso (Niagara Falls), garsėjančio savo kriokliais, katalikų bažnyčių teliko devynios (1960 m. surašymo metu šiame mieste prie garsiųjų krioklių gyveno 102 394 žmonės, 2010 m. - tik 50 193).

Uždaryta ir Niagara Folso lietuvių bažnyčia - Šv. Jurgio (1910 Falls Street), amerikietiško kolonijinio stiliaus, statyta 1928 m.; daugiausiai lankytojų ji turėjo 1971 m. Vyskupija pastatą pardavė Anglikonams-katalikams (dabar tai jų prokatedra). Tiesa, ši nedidelė bendruomenė paliko Šv. Jurgio vardą, pakvietė lietuvius ir toliau naudotis patalpomis bei nepardavė/negriovė interjero detalių, o priešingai, gailėjosi, kad katalikai prieš parduodami bažnyčia kai kurias išsivežė. Išliko ir 14 gražių vitražų.

Vytis Niagara Folso Šv. Jurgio bažnyčios frontone. Google Street View.

Kitoms lietuvių bažnyčioms pasisekė mažiau.

Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero skulptūra ir lietuviškas įrašas 'Bažn. Šv. Kazimiero' puošia Amsterdamo bažnyčios bokštą. Google Street View.

Į Ročesterį dauguma iš pirmųjų 400 jo lietuvių atsikėlė ~1900 m. bėgdami nuo sunkaus darbo Pensilvanijos kasyklose. 1935 m. pastatyta Šv. Jurgio bažnyčia (545 Hudson Avenue). Ji uždaryta 2010 m. (lietuviškos mišios laikytos iki pat uždarymo). Tačiau parapija nesunaikinta - ji renkasi kitoje, Lurdo mergelės bažnyčioje Braitono priemiestyje (165 Rhinecliff Drive), deja, jau be lietuviškų detalių. Siekdami skatinti lietuvybę Ročesteryje ~100 žmonių įkūrė lietuvių istorinę bendruomenę. Nuo 2010 m. Ročesteris tapo Alytaus brolišku miestu.

Šv. Jurgio bažnyčia Ročesteryje gal atrodo kukli, bet parapijai priklausė visi čia matomi pastatai; čia lietuviškos mišios išlaikytos bene ilgiausiai Aukštutiniame Niujorke. Google Street View.

Lietuvių bažnyčios būta ir Jutikoje (Šv. Jurgio, 452 Lafayette St.; uždaryta 2007 m.).

Bingamtono lietuviškos vietos

Lietuviai (~500) gyvena ir Bingamtone (Binghamton). Bendruomenės istorija panaši, kaip visame Aukštutiniame Niujorke: prasidėjo prieškariu, aukščiausias lietuvybės taškas buvo ~1930 m., paskui gausybė pasaulietinių įstaigų pamažu seno, lietuvių kalba vartota tik per etninius renginius, nors dar daug kas saugojo tautinius rūbus, gintarinius papuošalus. Iš tų laikų ant neįspūdingo 315 Clinton Street pastato (~1917 m.) tebėra dūlantis užrašas "Lithuanian Natl. Assc. Inc." (Lietuvių nac. asoc.) - dabar ten opera. Miesto architektūros paminklų sąraše kaip lietuviškas nurodomas ir pastatas "Sokolvonia" (~1939 m.), bet gal tai klaida, nes pavadinimas labiau slaviškas. "Dipukų" priėmimas pokariu paskatino tam tikrą Bingamtono lietuvybės atgimimą, bet gavę progą jie išsikėlė į didmiesčius.

Išlikęs lietuvišką kilmę rodantis užrašas buvusio lietuvių klubo fasade Bingamtone.

Ilgiausiai Bingamtone išsilaikė lietuvių bažnytinis gyvenimas. Ant Šv. Juozapo bažnyčios (1 Judson Ave) apymodernio pastato tebėra lietuviškas užrašas ir bareljefas virš durų, bet 2008 m. ji uždaryat, parduota Grace Tabernacle bažnyčiai. Tautinės parapijos sujungtos į vieną Švč. Trejybės parapiją buvusioje Šv. Onos bažnyčioje, į ten atkelti ir kai kurie Šv. Juozapo rekvizitai: elektriniai vargonai, kariljonas, paskutinės vakarienės raižinys.

Bingamtono lietuvių bažnyčia.

Lietuviškas užrašas virš Bingamtono lietuvių bažnyčios įėjimo.

Kitoje gatvės pusėje nuo naujosios stovi senoji Šv. Juozapo lietuvių bažnyčia, vėliau tapusi parapijos sale. Lietuviškas užrašas kertiniame akmenyje liudija ten buvus bažnyčią, kurią pakeitė naujoji, didesnė.

Senoji lietuvių rūsio bažnyčia Bingamtone.

Šaltinis, Šaltinis 2, Šaltinis 3, Šaltinis 4, Šaltinis 5

Literatūra: Bygone Binghamton – Remembering People and Places of the Past (Jack Edward Shay).

V.K. Jonyno kūryba vienuolyno koplyčioje
Iš TIKSLAS - AMERIKA 2017 dienoraščio

Niujorko miesto lietuviškos vietos žinomos ir prižiūrimos gana neblogai: tuo rūpinasi visa eilė įvairių bangų Amerikos lietuvių. Tačiau tik maždaug pusė Niujorko valstijos lietuviškų vietų yra Niujorko mieste.

„Tikslas – Amerika 2017“ atvyko į Aukštutinį Niujorką, kur dažnas pramoninis miestas dar prieš 100 metų turėjo didelę lietuvių bendruomenę. Tik šiandien tenykštės jų lietuviškos vietos, kaip aptikome, primirštos.

Mohoko slėnis – Niujorko valstijos širdis

Aukštutinio Niujorko lietuvybės centras – Mohoko slėnis, kur nedideliu atstumu aplink valstijos sostinę Olbanį yra trys lietuvių bažnyčios, dvejos kapinės. Dalies jų lankymas paliko slogų įspūdį: ant Skenektadžio bažnyčios nė lietuvybės ženklo neradau, o Olbanyje buvo įdomu išklausyti klebono pasakojimo apie tai, kaip buvusioje lietuvių bažnyčioje maitinami vargšai – bet į uždavus svarbiausią man klausimą „Kas pastate išliko iš lietuvių laikų?“ kunigas tegalėjo parodyti prieangį su atminimo lenta.
Įdomiausios Aukštutiniame Niujorke man pasirodė Amsterdamo kapinės, kur daugelis pavardžių antkapiuose rašomos ir lietuviškai, ir „suamerikietintos“ (Balčys/Baltch, Račys/Rogers, Jasevičius/Jasewich...), be to, stovi žavi V. K. Jonyno koplyčia, paminklas JAV karuose galvas padėjusiems lietuviams.

„Įdomu, ar dar kabo Šv. Kazimieras ant Amsterdamo bažnyčios bokšto?“ – važiuodama į „lietuviškiausią“ regiono miestelį klausė mus lydėjusi Berenice Aviza. Taip, kabo, nors bažnyčia dabar – budistų šventykla. Ir lietuviškas užrašas po tuo įspūdingu Šv. Kazimieru likęs. Vietos lietuviai kalbėjo laikraštyje matę, kad ir vitražai viduje tebėra - bet įsileisti mus budistai griežtai atsisakė. Pasak vietinių, jiems irgi durų niekad neatvėrė.

Nepavyko patekti ir į Amsterdamo Volterio Elvudo muziejų, kur eksponuojami lietuviški daiktai – niekaip neišėjo suderinti atvykimo į Aukštutinį Niujorką su jo darbo laiku (tam būtų tekę aukoti kitus objektus). Tačiau Berenice Aviza, lydėjusi mus Mohoko slėnyje, vėliau atsiuntė savo darytų nuotraukų, taigi, muziejus bus įtrauktas į „Tikslas – Amerika“ žemėlapį. Džiugu, kad informacijos apie lietuviškas vietas rinkimas su 16 ekspedicijos dienų nesibaigė – sutiktieji Amerikos lietuviai net geras mėnesis po grįžimo Lietuvon siuntė informaciją apie papildomas prisimintas ar atrastas lietuviškas vietas, kai kurias specialiai nufotografavo. Taigi, nors Amerikoje aplankėme 301 lietuvišką vietą, „Tikslas – Amerika“ žemėlapyje jų bus maždaug 330.

Lietuvių muziejai – ir lietuvių namuose

Vietoje Volterio Elvudo muziejaus mus pakvietė į „lietuvių muziejų“ 99 m. amžiaus Amsterdamo lietuvio Eddie Žiaušio namuose. Visi namai ten pilni lietuviškų daiktų ir dvasios! Ir į panašų asmeninį lietuvių muziejų buvome kviečiami ne kartą. Dar įdomiau, kad dažnas tokio muziejaus kūrėjas būna gimęs Amerikoje, Lietuvoje nebuvęs 30 ar 50 metų.

Deja, tokios vietos neatitinka „Tikslas – Amerika“ kriterijų: į žemėlapį dedame tik tas vietas, kurias gali aplankyti kiekvienas norintis, taigi, privatūs kambariai ar kiemai nepatenka. Tačiau ta Amerikos lietuvių išlaikyta meilė Lietuvai tikrai žavi! Deja, jų turto paveldėtojai dažnai šita meile nesidalina. Ir didesniuose lietuvybės židiniuose, tokiuose kaip Amerikos lietuvių kultūros archyvas, girdėjome istorijas apie dežėmis po tokių lietuvybės puoselėtojų mirties masiškai atsiunčiamus jų kolekcionuotus daiktus, knygas...

Kaip įprasminti visus šiuos daiktus – dar vienas iššūkis, apie kurį sužinojau tik per pokalbius Amerikoje, nes pats labiau koncentravausi į nekilnojamąjį paveldą. Bet kiekvienas iššūkis yra ir galimybė. Ir aš matau galimybę, kad kai kurios nykstančios lietuviškos vietos pavirstų nedideliais lietuvybės centrais-muziejais, kurių ekspozicijas galėtų sudaryti ir meniškai vertingiausi šitaip atsiųsti daiktai, dalykai iš uždarytų lietuvių bažnyčių, tose vietose būtų galima paragauti lietuviško maisto, sužinoti apie šiandieninę Lietuvą ir t.t.

Dabar situacija tokia, kad vos keliuose JAV miestuose yra galingi lietuvybės varikliai: Vašingtone (ambasada), Čikagoje (Balzeko muziejus) ir pan. Tuose miestuose informacijos apie Lietuvą netrūksta. Bet Amerika milžiniška, joje daugybė didmiesčių, daug jų turi gilią lietuvišką istoriją. Deja, ten viskas palikta savieigai, ir tenykštės lietuviškos vietos, kaip Mohoko slėnyje, nyksta kartu su senstančiais jų puoselėtojais. Renginiai retėja, lietuviški muziejėliai (jei tokie yra) atsilikę nuo laiko ir atrakinami vis rečiau. Vietos neturi interneto tinklapių arba jie neatnaujinami (ką jau kalbėti apie socialinę žiniasklaidą, Facebook, Twitter ir pan., be kurios dabar sunku sudominti jaunimą).

Visos tokios vietos, kaip ir asmeniniai muziejai Amerikos lietuvių namuose, kol kas neturi ateities. Ir tą ateitį privalome sukurti, antraip jos pasmerktos. Tam, kaip ne kartą rašiau, reikalingas bendradarbiavimas tarp visų suinteresuotų grupių, nes niekas pats vienas (nei, tarkime, Balzeko muziejus, nei Lietuvos ambasada, nei Lietuvių bendruomenė, nei jos apygardos) savo jėgomis jokio „lietuviškų centrų steigimo“ projekto įgyvendinti negalėtų. Bet išlaikyti visada lengviau ir pigiau nei kurti nuo nulio. Jeigu neišlaikysime, tai net visi kartu susivieniję po 10 metų nieko panašaus vėl nebesukursime.

Per mažiau nei parą – 530 km ir 16 lietuviškų vietų

Visas Aukštutinio Niujorko vietas apžiūrėjome, nufotografavome per trumpiau nei parą. Tai buvo ta „Tikslas – Amerika 2017“ diena, kai nuvažiavome toliausiai – apie 530 kilometrų nuo Bretlboro Vermonte iki Bingamtono Niujorke, pro Vestfildą, Stokbridžą, Mohoko slėnį... Ir, nepaisant to, spėjome pakeliui apžiūrėti 16 lietuviškų vietų.

Tuo metu, „Tikslas – Amerika 2017“ įpusėjus, jau buvome puikiai įvaldę metodus taupyti laiką. Važiavimo magistralėmis metu mašinoje galima ir pavalgyti. Kol vienas vairuoja, kitas gali užrašyti į planšetinį kompiuterį ką tik sutiktų žmonių pasakojimus. Taip pat skambinti ir rašyti el. laiškus tiems žmonėms, su kuriais planuojami susitikimai kitą ar dar kitą dieną – kad galutinai patvirtinti laiką. Viso to padaryti dar prieš projektą buvo neįmanoma: juk niekada iki galo nežinai, kiek papildomo lietuviško paveldo kur atrasi, kiek kur viskas užtruks. Be to, važiuojant automobiliu galima pasirašyti tekstus į socialinę žiniasklaidą, kad vėlai vakare atvykus į motelį pakaktų juos įkelti į internetą per dažniausiai lėtą motelių ryšį.
Pirmosiomis dienomis dar kartais nedrįsdavome pašnekovams pasakyti, kaip skubame – juk jie taip norėjo viską papasakoti lėtai, ramiai. Vėliau jau, prispaudus laikui, iš karto informuodavome, kad, deja, kartu papietauti laiko neturėsime (šviesus paros metas – aukso vertės!), prašydavome pasakoti vaikštant aplink lietuviškų vietas (man tuo pat metu fotografuojant) ar važiuojant nuo vienos prie kitos. Džiaugiuosi, kad per šešiolika „Tikslas – Amerika“ dienų aplankėme maksimaliai, ką galėjome – nes tokie projektai nedažni, tame pačiame regione, tikriausiai, nieko panašaus ilgai nevyks.

Bingamtonas, kur lietuviškus radome tik akmenis

Paskutiniojoje Aukštutinio Niujorko stotelėje Bingamtone lietuvybė, atrodo, jau leisgyvė. Taip ir nepavyko surasti ten žmonių, kurie galėtų asmeniškai parodyti lietuviškas vietas – nei per Vyčius, nei per Lietuvių bendruomenę niekas iš ten neatsiliepė.

Laimė, informacijos apie Bingamtono lietuviškas vietas pavyko surasti pakankamai pačiam (knygose, tinklapiuose) – taigi, kitą rytą dar tik švintant (9 val. jau turėjau būti Pensilvanijoje) viską apvažiavome. Bažnyčios su išlikusiais lietuviškais užrašais išorėje ten net dvi – mažoji senoji (ją atradau tik vaikščiodamas vietoje) ir, anapus gatvės, naujoji, didesnioji (parduota 2008 m.). Pastaroji, pasak Valkavičiaus knygos „Lithuanian Religious Life in America“, turėjo tokį puikų tautinį interjerą, kad ir turistai turėjo ko ten stoti pasižiūrėti. „Tikslas – Amerika“ žemėlapyje, deja, visas tas vietas galėsiu priskirti tik trečiai kategorijai – „Išlikę tik lietuvybės pėdsakai“. Kaip ir buvusį lietuvių klubą, kurį primena tik įrašas fasade.

Gera ta Amerikos tradicija išraižyti pastato paskirtį akmenyje, išdėlioti iš plytų! Net viską pardavus nauji savininkai nesivargina nuimti... Bingamtono paveldo tinklapis rašo, kad dar vienas pastatas su užrašu „Sokolvonia“ esą lietuvių kilmės. Dėl visa ko nufotografavau, bet kad įdėčiau į „Tikslas – Amerika“ žemėlapį reikia daugiau liudijimų: pavadinimas neskamba lietuviškai ir jokių lietuvybės įrodymų ten neradau.

Likęs Aukštutinis Niujorkas – 2019 m.

Dar vos paviešinę „Tikslas Amerika 2017“ maršrutą internete sulaukėme apgailestavimų, kad neįtrauktas Ročesteris. Be Ročesterio, vakariniame Aukštutiniame Niujorke vertų „Tikslas – Amerika 2017“ pažymėti lietuviškų vietų yra ir Niagara Folse, Jutikoje.

Žiūrėsime, kaip bus priimtas „Tikslas – Amerika“ projektas, tačiau, jeigu viskas pasiseks ir projektas bus tęsiamas, vakarinio Niujorko tikrai nepamiršime. Nors „Tikslas – Amerika 2018“ planuojama kryptis – JAV vidurio vakarai, „Tikslas – Amerika 2019“ pasuktų būtent į regioną aplink Ontarijo ežerą: lankytume ir dokumentuotume Kanados lietuvių vietas, o taip pat vakarinio Niujorko.

Bet tai anksčiausiai po dviejų metų. O „Tikslas – Amerika 2017“ iš Bingamtono pasuko į Pensilvaniją – valstiją, kur lietuviai kėlėsi dar 1865 m. ir kur aplankėme beveik pusę viso „Tikslas – Amerika 2017“ lankyto lietuviško paveldo.

Augustinas Žemaitis, 2017 09 26.

Click to learn more about Lithuania: Niujorkas, JAV 2 Comments

Naujasis Džersis (JAV)

Naujojo Džersio valstijos didžiausias miestas Džersis faktiškai yra Niujorko dalis. Nuo Niujorko jį skiria tik upė, jungia tiltai ir tuneliai. Tad Naujojo Džersio ir Niujorko lietuvių bendruomenės - susijusios.

Bendruomenės širdis - Elizabeth rajonas ir jo didžiulė senovinė Šv. Petro ir Povilo lietuvių bažnyčia (mišios laikomos angliškai ir lietuviškai, adr. 211 Ripley Pl). Joje - Šiluvos mergelės altorius. Nuo 2006 m. parapija dalinasi klebonu su lenkiška Šv. Adlaberto parapija, bet bažnyčios ir toliau veikia abi.

Elizabeto Šv. Petro ir Povilo lietuvių bažnyčia tarp Naujojo Džersio lietuvių bažnyčių pirmauja ir amžiumi, ir dydžiu, ir architektūra, ir ilgiausiai išsilaikiusiomis lietuviškomis mišiomis. Google Street View.

Jau 65 metus šiame rajone veikia lietuviška kepykla (131 Inslee Place), ten parduodama ir lietuviška duona.

Naujojo Džersio lietuviškos kepyklos dasadas apkaltas lentutėmis, turinčiomis priminti Lietuvos sodybą. Tiesa, čia tiekiami bendrai rytų europietiški patiekalai. Google Street View.

Džersio priemiesčiuose yra daugiau lietuvių bendruomenių, jų centrai - bažnyčios. Visų istorija panaši: parapijos įkurtos ~1910 m. po pirmosios lietuvių imigrantų bangos. Tačiau dabartinės mažos-vidutinės modernios bažnyčios pastatytos tik pokariu (1950-1980 m.), kai gana nedidelės (~500 lietuvių kiekvienoje) bendruomenės praturtėjo, be to, teko priimti naujus nuo sovietų atbėgusius migrantus. Visgi senosios kartos pamažu išmirė, o naujosios lietuvišai nebemoka, tad bažnyčiose tebelaikomos tik angliškos mišios, nors jos ir tebevadinamos lietuvių bažnyčiomis, o parapijonys lietuvių kilmės.

Pietinėje Džersio dalyje Bajonėje yra Šv. Mykolo lietuvių bažnyčia, statyta 1977 m. Jos adresas 15 E Twenty Third St., o gretima Church (Bažnyčios) gatvė dabar vadinama ir Matulis Way, 2000 m. mirusio kunigo Alberto Matulio garbei. Bajonėje yra ~400 lietuvių. Tiesa, vyskupijai užsimojus naikinti tautines parapijas Bajonės Šv. Mykolo bažnyčia buvo uždaryta ir perduota asirų apeigų katalikams. Ji netarnavo nė 40 metų.

Šv. Mykolo bažnyčia Bajonėje - tipiškas Naujojo Džersio lietuvių bažnyčios pavyzdys: nedidelė, statyta pokariu, nepretenzinga. Google Street View.

Daug lietuvių yra ir Kiernio (Kearney) priemiestyje. 1915 m., kai įsteigta lietuvių parapija, čia jų gyveno 400, gretimame Harisone (Harrison) 700 (šiandien - ~450 ir ~150). ~1954 m. pastatyta nauja Skausmingosos Švč. Mergelės Marijos (Our Lady of Sorrows) bažnyčia (136 Davis Ave). Ji su bokštu, greta - lietuviškas medinis kryžius. Per parapijos peniasdešimtmetį kunigas Pocus sakė: "Antros ir trečios kartos [imigrantų] šeimos niekad visiškai nesupras karšto ilgesio, kurį jų protėviai jautė gimtinės vaizdams ir garsams. Bet mūsų seni parapijiečiai gali prisiminti mūsų žmonių skurdą, jų vienatvę keistame krašte, jų jaunystę ir enerigiją, ir vienybės jausmą, siejusį juos su kitais lietuviais".

Įėjimas į Skausmingosios Švč. Mergelės Marijos bažnyčią, kaip įprasta senoms lietuvių parapijoms, papuoštas menišku mediniu kryžiumi. Google Street View.

Pokariu, 1962 m., savo nedidelę modernią bažnytėlę pasistatė ir Patersono Šv. Kazmiero parapija (147 Montgomery St; uždaryta 2014 m., parduota nedenominaciniams krikščionims). Panašiu metu pastatyta ir Niuarko Šv. Šeimos bažnyčia (207 Adams St), iš lauko primenanti dviaukštį daugiabutį (jei ne didelis lietuviškas medinis kryžius prie įėjimo). 1979 m. lietuviškos mišios ten dar vyko, dabar - angliškos ir portugališkos.

Rekomenduojama liteatūra: Barbara Krasner "Kearny's Immigrant Heritage" psl. 67-76.

Click to learn more about Lithuania: Naujasis Džersis, JAV 2 Comments

Konektikutas

Konektikutas maža valstija, jos plotas - lyg šeštadalis Lietuvos. Lietuvių čia ~33 000, bet tai reiškia 1% visų valstijos žmonių: didžiausias procentas Amerikoje.

Konektikutas buvo viena pirmųjų kolonijų Amerikos žemyne ir daug kas čia Amerikos mastais sena, sena ir lietuvybė. Tarp XX a. pradžios ar senesnių dviaukščių namų, kuriuose kadaise šeimos dar, turbūt, gyveno su tarnais, virš Konektikuto miestelių kyla ir lietuviškų bažnyčių bokštai. Visos jos masyvios, istoristinės, dar prieškarinės - tarsi perkeltos iš Lietuvos provincijos; tarsi tarnautų daugumos tūkstančiams, o ne vienai mažumai. Greta - zakristijos, mokyklos, irgi skaičiuojančios jau kone šimtmetį. Jos čia įsteigtos tada, kai pirmosios legalios lietuviškos mokyklos kūrėsi ir Lietuvoje.

Lietuvių bažnyčios Konektikute

Po galingos pirmosios imigracijos bangos ~1890-1910 m. lietuviai į Konektikutą nebesiveržė. Maži Konektikuto miesteliai, žymūs gelsvais rudens lapais, neprilygo patrauklumu Čikagai ar Niujorkui. Tai išgelbėjo senąsias bažnyčias - jos neperstatytos į didesnes, bet modernias ir mažiau įspūdingas. Iš šešių Konektikute buvusių lietuvių bažnyčių penkios tebeveikia, keturios tebėra oficialiai lietuviškos, bent trijose vyksta lietuviškos mišios. Toli gražu ne Čikaga, kur iš keturiolikos teliko irgi keturios, nors skaičiumi lietuvių ten kelis kartus daugiau. Gal kompaktiškesnis gyvenimas, provincijos aplinka padėjo lietuvybei išlikti ilgiau.

Tarp didesnių miestų daugiausiai lietuvių Panevėžio dydžio Voterburyje (Waterbury) - maždaug 2 500 iš 100 000. Didelė rausva Šv. Juozapo bažnyčia su stogastulpiu priešakyje. Pirmos lietuviškos mišios vyko dar 1894 m. - tai ir seniausia valstijos lietuvių bendruomenė. Bažnyčia pastatyta 1904-1905 m. Už jos nugaros - puošni dviaukštė mokykla su Vyčiu, statyta dar 1925 m.

Šv. Juozapo mokyklos Voterburyje pastatas puoštas daugeliu skulptūrų ir Vyčiu. Google Street View.

Lietuvybė tebeklesti ir valstijos sostinėje Hartforde (124 000 gyv., daugiausiai juodieji). Tenykštė rausva neogotikinė Švč. Trejybės lietuvių bažnyčia savo forma kiek primena Prancūzijos senąsias katedras. Greta senutis baltas namas - zakristija; prie jo plazda Amerikos ir Lietuvos vėliavos. Žemė įsigyta 1900 m., bažnyčia išmūryta 1915-1928 m. Iki 1964 m. veikė ir parapijos mokykla. Kaip ir kiti Konektikuto miestai, Hartofrdas traukiasi.

Švč. Trejybės lietuvių bažnyčia Hartforde. Google Street View.

Neoromaninė Niu Briteno (New Britain) lietuvių Šv. Andriejaus bažnyčia (396 Church Street) statyta 1911 m., greta - poilsio centras. Kitapus gatvės didžiulė autombilių aikštelė - joje lietuviškas kryžius, apsuptas Lietuvos ir JAV vėliavų.

Niu Briteno Šv. Andriejaus bažnyčia ir memorialas priešais. Google Street View.

Balti Ansonijos Šv. Antano bažnyčios bokštai (199 North Main Street). Pradėta statyti 1912 m. be vyskupo leidimo (vyskupas norėjo, kad lietuvius aptarnautų bendra parapija) - 1915 m. leidimą suteikė pats Vatikanas, kuriam lietuviai pasiskundė. Tais metais bažnyčia ir įšventinta.

Ansonijos Šv. Antano bažnyčia. Google Street View.

Visi keturi miestai yra toliau nuo kranto; pakrantės lietuvių bendruomenėms sekėsi mažiau. Niū Heiveno (New Haven) Šv. Kazimiero bažnyčia 2005 m. uždaryta, dabar čia - butai. Įdomi rekonstrukcija išsaugojo priekinį fasadą ir net kryžius, o aukštas stogas praplėstas gyvenamosiomis mansardomis.

Bridžporto Šv. Jurgio bažnyčia veikia, bet oficialiai nebevadinama lietuviška. Tačiau lietuviškos mišios ten vyksta, o viduje lietuvybės itin gausu: lietuviški užrašai inkorportuoti į kiekvieną vitražą, lietuviškas koplytstulpis, lietuviškai aprašytas kryžius ties altoriumi. Lietuvių bendruomenės likučiai gerai sutaria su ispanakalbiais naujesniais imigrantais, kurie dabar parapijoje vyrauja. Dėl gausios ispanakalbių bendruomenės bažnyčia dažniausiai atrakinta. Kaip būdavo įprasta to meto lietuvių bažnyčims, pagrindinė salė antrame aukšte, o apačioje veikdavo mokykla (dabar aktų salė).

Niū Heiveno Šv. Kazimiero bažnyčioje dabar butai (žr. į dideles mansardas ant stogo). Google Street View.

Putnamo vienuolynas - lietuvybės centras

Pačiuose valstijos rytuose esantis Putnamo miestas garsėja lietuvišku Nekaltai prasidėjusios Mergelės Marijos vienuolynu, į kuriame rengiamas kasmetines šventes atvyksta tūkstančiai lietuvių. Švenčiama kieme, o čia - lietuviškos pilies kopija, paminklas Šiluvos apsireiškimui, Dangaus vartų kapinaitės, kiti simboliai. Vienuolynas 1936 m. įkurtas kaip Lietuvos vienuolyno padalinys, bet Lietuvą 1940 m. okupavus sovietams ir tenykščius vienuolynus sunaikinus, tapo savarankišku. Pastate yra Amerikos lietuvių kultūros archyvas (su biblioteka, lietuviško meno muziejumi). Čia perkelti eksponatai iš Lietuvos paviljono 1939 m. Expo parodoje Niujorke: Mindaugo ir Smetonos biustai, statulos "Vytautas" ir "Lietuva", paveikslai "Vilniaus akademijos įsteigimas", "Napaleonas Vilniuje", "Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas po Žalgirio pergalės", Gedimino bokšto modelis, to meto teminiai Lietuvos žemėlapiai ir visa kita, kas tarpukario amerikietį turėjo supažindinti su šalimi, kurios jis turbūt niekad nelankė ir nelankys. Veikia J. Matulaičio slaugos namai, vasaros stovykla "Neringa".

Šio vienuolyno seserys 1959 m. išleido Adelės Dirsytės "Sibiro maldaknygę". Ši už nepritarimą komunizmui į Sibirą ištremta pasaulietė 1953 m. tremties sąlygomis surašė ir įrišo knygos rankraštį, į kurį sudėjo savo troškimus ir viltis. Tik po 6 metų maldaknygę pavyko išvežti į laisvąjį pasaulį - autorė to nebesulaukė, nes 1955 m. mirė nuo sunkių darbų lageryje susirgusi psichine liga, taip ir nesulaukusi leidimo grįžti iš tremties. Tačiau jos maldaknygės po Putnamo vienuolių darbo laukė didžiulis pasisekimas: vertimai į daug kalbų (net kinų), šimtatūkstantiniai tiražai (olandų k. - 450 000), pakartotiniai leidimai (vokiečių k. - penki), pranešę pasauliui apie lietuvių kančią ir viltį. Tai bene plačiausiai po pasaulį pasklidusi lietuviška knyga.

Click to learn more about Lithuania: Konektikutas, JAV No Comments

Masačusetsas (JAV)

Masačusetso lietuvių bendruomenė - vienas seniausių JAV ir ketvirta pagal dydį (51 000 žmonių). 0,8% Masačusetsiečių yra lietuviai.

Masačusetso lietuvių bendruomenės širdis - Pietinis Bostonas. Čia tebeveikia lietuviška Šv. Petro bažnyčia, yra lietuvių klubas ir kitos įstaigos. Sovietų okupacijos metais Bostonas išgarsėjo dėl ten išleistos 37 tomų lietuviškos enciklopedijos - tai iki šiol didžiausias toks darbas lietuvių kalba.

Masačusetse XIX - XX a. sandūroje stiprios lietuvių bendruomenės kūrėsi ir tada pramoniniuose miesteliuose: Broktone bei Vusteryje. Broktono Lietuvių rajono, vadintų Lietuvių kaimu, įstaigos ir šventės traukte traukė ir kitų tautybių broktoniečius. Vusteris yra mažiausias JAV miestas, kuriame buvo daugiau nei viena lietuvių bažnyčia.

Kita lietuvybės širids gimė Merimako upės slėnyje - tekstilės pramonės miestuose Lorense ir Lovelyje.

Graži neoromaninė lietuvių bažnyčia išlikusi ir Atolo (Athol) miestelyje (1912, 105 Main Street).

Šv. Pranciškaus bažnyčia Atole. Google Street View.

Dabar šiuose miesteliuose lietuvybės mažiau, nei Bostone, nes į juos nauji imigrantai pokariu ar po nepriklausomybės atgavimo nebesikėlė, o senieji pamažu asimiliavosi. Lietuviškos bažnyčios juose ~2009 m. uždarytos ir parduotos kitiems krikščionims, bet tebestovi. Yra ir su Lietuva susijusių paminklų, pavadinimų. Tarp uždarytų Masačusetso miestelių lietuvių bažnyčių - Šv. Jurgio Norvude (1915, vienuolynas 1955, uždaryta 2004, paversta butais).

Vakariniame Masačusetse esančiame Stokbridžo miestelyje (800 gyv.) lietuvių tėra kelios šeimos, bet ten 1960 m. pastatyta Nacionalinė Dievo gailestingumo šventovė. Dievo gailestingumo kultas prasidėjo ir žaibiškai išplito iš Vilniaus, kuomet čia pagal sesers F. Kovalskos regėjimus 1934 m. nutaytas paveikslas. Jo kopijos yra ir Stokbridžo šventovėje.

Springfildas (150 000 gyv.) yra Lietuvos "antrosios religijos", vienos populiariausių pasaulyje šakų, krepšinio gimtinė. To miesto krepšinio memorialinėje halėje tarp svarbiausių visų laikų žaidėjų - ir Arvydo Sabonio, Šarūno Marčiulionio pavardės. Springfildo priemiestyje Vestfilde - ir buvusi lietuvių bažnyčia.

Click to learn more about Lithuania: Masačiūsetsas 1 Comment

Bostonas (Masačusetsas, JAV)

Bostonas, vienas pirmųjų JAV didmiesčių, legendinės Bostono arbatėlės vieta ir JAV kovos dėl nepriklausomybės bastionas (tuomet čia kovosi ir lietuviai), buvo ir vienas pirmosios XIX a. pabaigos emigrantų iš Lietuvos bangos tikslų. Tada tai buvo 5 pagal dydį JAV miestas, dabartinio Vilniaus dydžio (jis liko to paties dydžio ir dabar yra 21 JAV). Lietuviai kėlėsi dar XIX a., bet pagrindinė banga buvo apie 1904 m. Jų atvyko tiek, kad į demonstraciją Bostono Commons parke, skatinančią JAV pripažinti neseniai paskelbtą Lietuvos nepriklausomybę, 1919 m. susirinko penki tūkstančiai.

Pietų Bostono (South Boston) rajone, kur tradiciškai gyvena lietuviai, yra Bostono lietuvių piliečių klubas (Boston Lithuanian Citizen's Club), turintis barą su lietuvišku maistu, renginių salę; čia koncertuoja ir iš Lietuvos atvykstančios grupės (adresas 368 West Broadway). Rajone yra lituanistinė mokykla, veikia etnografiniai ansambliai, globos draugija, kredito unija, lietuviškų organizacijų (skautų, vyčių, ateitininkų) kuopos.

Pietų Bostone stovi paskutinė dar veikianti Masačusetse lietuvių bažnyčia (kitos uždarytos ~2009 m.), pavadinta Šv. Petro garbei (pastatyta 1901 m., 75 Flaherty Way). Parapijai 2008 m. duomenimis priklauso 1000 šeimų, iš jų 900 senųjų imigrantų palikuonys, o 100 naujai atvykusios iš Lietuvos. Parapija įkurta 1896 m. - jos pradžia nebuvo lengva, mat lietuvių religinius ir politinius tikslus stabdė Pietų Bostone dominavę airiai ir airis vyskupas Viljamsas (Williams). Mišios vyksta lietuvių ir anglų kalbomis.

Šv. Petro lietuvių bažnyčia (prie automobilių aikštelės ištapytos JAV ir Lietuvos vėliavos). Google Street View.

Bostone būta ir daugiau lietuvių bažnyčių. Kembridžo rajone stovi Nekalto Prasidėjimo bažnyčia (432 Windsor Street). Pastatyta 1913 m. ji įvertinta kaip reikšmingas JAV būdingo Misijų stiliaus pastatas, architektūros paminklas, suprojektuotas garsios Maginnis and Walsh kompanijos; regėta panašumų ir su Vytauto bažnyčia Kaune. Šis savivaldybės komisijos tyrimas 2009 m. deja darytas nelinksma proga: 2007 m. bažnyčia uždaryta ir parduota "Just a Start Corporation", ketinusiai ją transformuoti į pigius butus. Rekonstrukcija jau įvyko: architektūrinė komisija neleido griauti eksterjero, tačiau nedraudė pilnai keisti interjerą; nors prašė nenaikinti religinių detalių, kryžiai nuimti, freska virš įėjimo uždažyta baltai. Aikštė priešais Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią pavadinta lietuvio Petro F. Sarapo aikšte. Jis - už JAV žuvęs Antrojo pasaulinio karo veteranas; karo metais ir pokariu JAV buvo madinga parapijoms reikalauti pavadinti vietas prie jų bažnyčių kare žuvusių parapijiečių vardais.

Nekaltojo prasidėjimo bažnyčia Kembridže perstatymo į butus metu (kryžiai jau nuimti). Google Street View.

Prieškariu į Bostoną emigravo ir Lietuvos žydai. Savo kuklią sinagogą, kurią pavadino Vilniaus garbei (Vilna Shul), Vilniaus žmonėmis (Anšei Vilner) pasivadinusi grupė pastatė centre, netoli Bostono Commons parko. 1985 m. žydai šį rajoną apleido ir sinagoga buvo uždaryta, bet priešingai nei dešimtys kitų ano laikmečio Bostono judėjų maldos namų ji išliko. Nūnai ji restauruota kaip muziejus, suteikiantis galimybę grįžti į laikmetį, kuomet žydų bendruomenės buvo skurdžios.

Vilna Šul sinagoga.

Pokariu Bostonas, priėmęs daugybę dipukų, tapo svarbiu lietuvybės centru. Lietuvių enciklopedija pirmąsyk čia išleista 1953-1966 (kartais pavadinama Bostono enciklopedija). Šis 37 tomų darbas - pirmoji ir iki pat šiol didžiausia lietuviška enciklopedija. Amerikos lietuviai padarė titanišką darbą, mat Lietuva tuo metu buvo okupuota sovietų ir jokio valdžios finansavimo enciklopedijai nebuvo, o daugybė šaltinių buvo sovietų slepiami. Autoriai siekė, kad kai Lietuva pagaliau bus išvaduota ji turėtų savo enciklopediją. Norėdama, kad apie Lietuvą sužinotų ir kiti amerikiečiai, 1970-1978 m. jie su Lietuva susijusius straipsnius išvertė į 6 tomų Encyclopedia Lituanica, kuri iki šiol yra išsamiausias angliškas traktatas apie Lietuvą.

Literatūra: Final Landmark Designation Study Report on Immaculatre Conception Church and Rectory (anglų k.)

Click to learn more about Lithuania: Masačiūsetsas 2 Comments

Broktonas (Masačusetsas, JAV)

Broktonas (Brockton), šiandien turintis 90 000 gyventojų, 1920-1935 m. buvo svarbiausias pasaulyje batų pramonės centras. Kaip ir kiti to meto pramoniniai miestai jis pritraukė lietuvių, kurie čia įkūrė savo rajoną Lithuanian Village (Lietuvių kaimas). Ten klestėjo lietuvių verslai - kepyklos, parduotuvės, vaistinės. Iki pat šiol interneto forumuose broktoniečiai rajoną atmena kaip gyvą miesto širdį. Gyvenimas ten sukosi apie Šv. Roko bažnyčią (vėliau pervadinta Šv. Kazimiero vardu, įkurta XIX a., perstatyta 1957 m., 214 Ames St.), greta kurios buvusią parapinę mokyklą bei Franklino mokyklą baigė daugybė lietuvių, o bendruomenės šventės (sporto varžybos, koncertai ar aplinkinių lietuviškų parapijų piknikai) vykdavo Romuvos vardu pavadintame parke.

Kasmet per darbininkų dieną (JAV tai - pirmas rugsėjo pirmadienis) Thatcher Street apie 10 000 lietuvių (ir ne tik) sulėkdavo iš visų apylinkių į masinį lietuviško maisto pikniką - tokia klausytojų minia naudodavosi net vietos politikai, nepraleisdavę progos čia sudalyvauti ir pabendrauti su rinkėjais. Apie 1985 m. tradicija nunyko uždraudus pardavinėti alkoholį ir rengti lošimus, buvo bandymų ją atkurti.

Deja ilgainiui nyko ir kitos lietuvybės apraiškos. 2009 m. naikindama etnines bažnyčias Bostono arkivyskupija pardavė bendruomenės puoselėtą lietuvių Šv. Kazimiero bažnyčią anglikonams. Iki pat tos dienos lietuvis kunigas joje tebelaikė lietuviškas mišias. Šioje bažnyčioje 1910 m. buvo įkurta iki šiol tebeveikianti Lietuvos vyčių (Knights of Lithuania) bendruomenė, po šūkiu "Dievui ir Tėvynei" vienijanti Amerikos lietuvius iš įvairių valstijų. Kai kuriuos lietuviams svarbus daiktus iš Šv. Kazimiero bažnyčios buvę parapijonys perkėlė į Šv. Mykolo bažnyčią Broktono šiauriniame priemiestyje Avone (211 North Main Street) - būtent ten dauguma dabar lanko mišias. Jos šventoriuje stovi paminklas Lietuvos laisvės gynėjams su simboliniu kryžiumi, kalaviju bei atminimo lentomis. Tuo tarpu baldus parapijonys paaukojo naujai statomai bažnyčiai Tanzanijoje.

Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę greta senosios Šv. Kazimiero bažnyčios. Užrašai lietuviški ir angliški, viršuje - Vytis. Google Street View.

Dar vieną šventoriaus paminklą - žuvusiems už Lietuvos laisvę - 2009 m. perstatė Our Lady of Sorrows vienolyno kapinėse, nes pagal Masačiūsetso teisę tai, kas kapinėse, negali būti griaunama.

Dauguma Broktono lietuviškų barų bei restoranų irgi usžidarė (2009 m. duomenimis buvo likęs vienas baras The Lit, priklausęs 75 m. amžiaus lietuvei), o Romuvos parkas nūnai gana apleistas. Į kadaise saugų rajoną, dabar dažniau vadinamą tiesiog Village (Kaimu), kėlėsi kitataučiai, atsirado narkotikų, nusikalstamumo problemos. Tačiau senieji lietuviai, dauguma kurių jau ir gimę JAV, Broktone dar gyvena, apie 2000 (1,4%) miestelio gyventojų 2010 m. surašymo metu deklaravo lietuviškas šaknis.

The Lit baras Lithuanian Village rajone. Esame įpratę žiūrėti į Ameriką kaip į jaunesnį žemyną, o į Amerikos lietuvius - kaip į gana naują bendruomenę. Bet pačioje Lietuvoje nerastume baro, nepertraukiamai veikiančio nuo 1897 m. - o Amerikoje, kur nebuvo komunizmo, karų, revoliucijų tai nėra keista. Google Street View.

Broktono Lithuanian Village rajone tebėra ir lietuvio Tukio garbei pavadinta žaidimų aikštelė bei Baltijos gatvė (Baltic Street).

Click to learn more about Lithuania: Masačiūsetsas 4 Comments

Vusteris (Masačusetsas, JAV)

Vusteris (Worcester), 64 km į vakarus nuo Bostono. Iš 180 000 gyv. apie 2% lietuviai (~4000). Tai yra penktas skaičius JAV (po Čikagos, Niujorko, Los Andželio ir Filadelfijos).

Šv. Kazimiero bažnyčios lietuvių zona

Iki 2009 m. čia veikė neogotikinė milžiniška Šv. Kazimiero lietuviška bažnyčia (statyta 1916 m., 41 Providence Street). 2010 m. Lietuvos nepriklausomybės dienos proga atšvęstos paskutinės mišios, o 2011 m. ji už 650 000 JAV dolerių parduota charizmininkams (krikščioniška denominacija JAV, daugiausiai palaikoma juodaodžių); altorius ir kitos šventintos interjero detalės išvežtos. Fasade liko Šv. Kazimiero statula su lietuvišku užrašu "Šv. Kazimierai, melskis už mus".

Šv. Kazimiero bažnyčia. Įspūdingas jos dydis ir vieta ant kalno (puikiai matosi nuo magistralės) išduoda lietuvių bendruomenės dydį.

Kazimiero biustas bažnyčios fasade.

Buvę parapijos (įkurtos 1894 m.) nariai, kovoję už bažnyčios išsaugojimą ir nepalaikę sujungimo su angliška Šv. Jono parapija, dar ilgai po to išlaikė išsamų bažnyčiai ir jos istorijai skirtą tinklapį (dabar jo nebėra).

Bažnyčia žymi Lietuvoje ir tuo, kad vienas jos kunigų nuskendo drauge su Titaniku (plaukdamas į savo paskyrimą Amerikoje). Ten jis elgėsi didvyriškai, užleido vietą gelbėjimosi valtyje, klausė mirti pasmerktų keleivių išpažinčių.

Netoli Šv. Kazimiero bažnyčios stovi Šv. Kazimiero lietuvių mokykla. Nors ji irgi jau seniai nebelietuviška (skirta sudėtingo elgesio vaikams), fasadą tebepuošia Vyčio bareljefas ir lietuviškas užrašas „Šv. Kazimiero lietuvių mokykla.

Vusterio lietuvių mokykla

Sena Masačusetso tradicija – vadinti sankryžas Antrojo pasaulinio karo veteranų „aikštėmis“. Paprastai vadinama tų veteranų aikštėmis, kurie gyveno netoliese. Taigi rajone aplink Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčią sankryžos pavadintos lietuvių garbei. Tokios – bent trys: Miglaucko, Kirmino, Malesko.

Malesko aikštės ženklas.

Kirmino aikštės ženklas.

Aušros Vartų bažnyčios lietuvių zona

Vusteris - vienas nedaugelio JAV miestų, kuriame pastatyta daugiau nei viena lietuvių bažnyčia (šia garbe dalinasi su tokiais didmiesčiais kaip Niujorkas, Čikaga ar Detroitas). Yra čia ir Aušros Vartų Marijos bažnyčia (153 Sterling Street), neogotikinė, halinė (statyta ~1925 m.). Šiandien tai - vietnamiečių parapija; naujosios imigracijos į Ameriką bangos - daugiausiai iš nebaltaodžių tautų ir šios naujos bendruomenės jau dydžiu lenkia lietuvius (visgi Amerikos vietnamiečiai ir lietuviai turi kai ką bendro: vietnamiečiai į Ameriką plūsti ėmė kai jų šalį užėmė komunistai).

Aušros Vartų Marijos bažnyčia - paskutinė veikianti taip pavadinta bažnyčia JAV.

Nepaisant tautybių keitimosi, įspūdingas bažnyčios vidus išliko beveik visiškai lietuviškas. Lietuviškų užrašų gausa ši bažnyčia nustelbia duagelį kitų – jie ir ant vitražų, ir ant Kryžiaus kelio stočių, ir po šventųjų paveikslėliais parašyti lietuviški jų vardai taip, tarsi bažnyčia turėjo tarnauti ir kalbos mokymui.

Aušros Vartų Marijos bažnyči. Interjeras.

Greta bažnyčios likusi Gedimino gatvė, o visas kalnas, ant kurio ji stovi, praeityje lietuvių vadintas Gedimino kalnu (tarsi Vilniuje).

Toks simbolizmas ir lietuvybės gausa labai pritiko tarpukariui, konflikto dėl Vilniaus metui, kurio metu statyta bažnyčia. Tada lietuviai jau buvo tautiškai susipratę, visaip stengėsi pabrėžti tiek savo kalbinį išskirtinumą, tiek meilę lenkų okupuotam Vilniui.

Gedimino gatvės ženklas.

Dar vienas priminimas apie tai - Paminklas Antrajame pasauliniame kare žuvusiems vietos lietuviams prie įėjimo į bažnyčią. Nors jie žuvo už JAV, užrašai – ir lietuviški. Ir vardai bei pavardės surašyti lietuviškai, net su paukščiukais ir taškais (ką jau kalbėti, kad ne tokie, kokiais tie žmonės oficialiai buvo žinomi JAV).

Paminklas Antrajame pasauliniame kare žuvusiems vietos lietuviams.

Netoli nuo Aušros Vartų bažnyčios išlikęs nebeveikiančio lietuvių klubo pastatas, ant kurio – Vyčio ir JAV herbo bareljefai. Vusterio lietuviai viską statė taip, kad net praradus tuos pastatus juos galima aiškiai identifikuoti kaip lietuviškus.

Buvęs lietuvių klubas Vusteryje.

Maironio parkas Šriusburyje

Šriusburio (Shrewsbury) priemiestyje įsikūręs Maironio parkas (52 South Quinsigamond Avenue). Taip pavadintas lietuviams priklausantis kompleksas, nuomojantis patalpas šventėms (įskaitant lietuviškas).

Pastato išorė – paprasta, mat senasis čia stovėjęs istorinis pastatas sudegė. Tačiau vidus ir naujo, atstatytojo, įrengtas gražiai – laikinai čia gyvenęs dailininkas Rūkštelė pritapė daug simboliškų realistinių Lietuvos vaizdų. Viduje veikia ir lietuviška mokyklėlė.

Lietuviškos scenos Maironio parko salės paveiksle.

Prie Maironio parko yra ežeras, o priešais pastatą stovi paminklas lietuviams, žuvusiems už Lietuvą su daug tautinių simbolių (Gedimino stulpai, Vytis, pora Vyčio kryžių). Nuo 1978 m. jis stovėjo prie Šv. Kazimiero bažnyčios, bet, ją praradus, perkeltas čia, mat bijota, kad naujieji bažnyčios savininkai jo nesunaikintų.

Maironio parko paminklas lietuviams, žuvusiems už Lietuvos laisvę.

2010 m. Vusterio savivaldybė, pripažindama lietuvių įtaką miestui, nusprendė užmegzti broliškus ryšius su Ukmerge.

V.K. Jonyno kūryba vienuolyno koplyčioje
Iš TIKSLAS - AMERIKA 2017 dienoraščio

Vusteris toli gražu ne toks žymus kaip Čikaga, Niujorkas ar Los Andželas, todėl kai pirmąkart sužinojau, kad šis miestas – pirmajame penketuke JAV pagal lietuvių skaičių – nustebau. Atvažiavę ten nuo Konektikuto iš karto pajutome kontrastą: Konektikuto lietuviškos vietos dydžiu sąlyginai kuklios, tuo tarpu dvi Vusterio lietuviškos bažnyčios matyti iš tolo, nes yra milžiniškos, stovi ant kalnų.

Tiesa, jos nebėra lietuviškos, tačiau Vusteris buvo viena vietų, kur situacija pasirodė geresnė nei tikėjomės rasti. Šv. Kazimiero bažnyčios ir gretimos mokyklos fasaduose išlikę lietuviškų detalių (dėkui Vytui Zenkui už parodymą). O Aušros Vartų bažnyčios ir visas vidus išlikęs – nuostabiai tautinis (viduje turbūt daugiausiai lietuviškų užrašų tarp lankytų bažnyčių, juk bažnyčia statyta skaudžiais konflikto dėl Vilniaus laikais). Dabar tai - vietnamiečių parapija, bet vietnamietis klebonas noriai įleido vidun, sakė, lietuviai ten dar meldžiasi. Vietnamiečių dabar vien Vusteryje – tūkstančiai, todėl toje bažnyčioje galėjau įsivaizduoti kaip lietuvių bažnyčios turėjo atrodyti geriausiais savo laikais: su veikiančia mokykla sugrūstomis klasėmis apačioje, dažnai naudojama parapijos sale. „Man siūlė pervadinti bažnyčią, bet, gerbdamas istoriją, atsisakiau“ – sakė klebonas.

Nustebino ir Maironio parkas. Jis nebuvo tarp prioritetinių „Tikslas - Amerika“ vietų, mat žinojau, kad senasis pastatas prieš kelis dešimtmečius sudegė, o naujas nuotraukose neatrodė nei išvaizdžiai, nei lietuviškai. Tačiau laimingo sutapimo dėka (tuo metu atvažiavo klubo vadovas Arvydas Klimas) patekęs vidun pakeičiau nuomonę: didžiulės salės dekoruotos tikrai lietuviškais dailininko Rūkštelės tapybos darbais (Vilnius, Kaunas, Klaipėda...), o prie pastato stovi paminklas už Lietuvą žuvusiems lietuviams.

Žinodami Masačusetso tradiciją vadinti aikštės (sankryžas) žuvusių Antrojo pasaulinio karo veteranų pavardėmis, važiuodami dairėmės lietuviškų – radome bent tris vien vienoje Vusterio gatvėje, bet, garantuoju, valstijoje yra šimtai tokių aikščių.

Augustinas Žemaitis, 2017 09 21.

"Tikslas - Ameirka 2017" vaodvas Augustinas Žemaitis su Vusterio lietuviu Vitu Zenkumi, lydėjusiu "Tikslas - Amerika"

"Tikslas - Ameirka 2017" vaodvas Augustinas Žemaitis su Vusterio lietuviu Vitu Zenkumi, lydėjusiu "Tikslas - Amerika"

Click to learn more about Lithuania: Masačiūsetsas 1 Comment

Lorensas ir Lovelas (Masačiūsetsas, JAV)

Lorensas (70 000 gyv.) Masačusece pravardžiuojamas bažnyčių miestu - tiek gausu čia buvo XX a. pradžioje imigrantų bendruomenių, kurių kiekviena pastaydavo po bažnyčią.

Lietuviškos buvo net dvi (abi uždarytos). Pirmoji - įprastinė Šv. Pranciškaus Asyžiečio (94 Bradford Street). Šiandien tame pastate - katalikiška Belesinio akademija, lietuviškos mišios perkeltos į Kristaus kūno parapiją 35 Essex Street.

Šv. Pranciškaus lietuvių bažnyčia Lorense. Google Street View.

Antroji, įkurta iš protestantų 1917 m. perpirktame 1855 m. statytame pastate Garden Street 150, priklausė Lietuvių tautinių katalikų bažnyčiai. Tai - ypatinga XX a. pradžioje užgimusi Amerikos lietuvių grupė, save laikusi katalikais, bet atmetusi Romos popiežiaus valdžią (todėl ne Romos katalikai). Lietuvių tautinių katalikų katedra buvo Skrantone, Pensilvanijoje (iki šiol veikia), o Lorense - vienintelė nutolusi parapija.

Lietuvių tautinių katalikų bažnyčia Lorense. Google Street View.

Lorenso Lietuvių tautinių katalikų bažnyčia vėl parduota - šįsyk baptistams iš Haičio. Bet priemiestyje Metuene (Methuen) liko Lietuvių tautinių katalikų kapinės, kuriose laidoti parapijos nariai. Jie negalėjo būti laidojami nei nepašventintose protestantų kapinėse, nei kartu su popiežiumi sekančiais katalikais, todėl įsteigė savas, virš kurių vartų ~1997 m. pastatyta graži arka, o 2016 m. paminklas už Ameriką besikovusiems lietuviams.

Lietuvių tautinių katalikų kapinės Metuene. Google Street View.

Metuene yra ir unikalus Amerikoje kvartalas, kurio beveik visos gatvės pavadintos lietuviškai. Ten yra Palangos, Varnių, Luokės, Vyčio, Birutės, Kauno gatvės. Jis įsikūrė buvusioje Šv. Pranciškaus parapijos poilsiavietėje, kurią uždariusi Romos katalikų bažnyčia skybiai pardavė.

Maždaug 10 km į vakarus nuo Lorenso palei tą pačią Merimako (Merrimack) upę, kurios slėnis kadaise garsėjo tekstilės pramone, masinusia ir lietuvius darbininkus, išsidėstęs Lovelas (100 000 gyv.) - tarsi jo brolis dvynys. Ir tenykščiai lietuviai turėjo Šv. Juozapo bažnyčią (151 Rogers Street), statytą 1911 m. Ji uždaryta 2003 m.

Iki šiol Lovele egzistuoja Didžio Lietuvių Kunigaikšcio Vytauto (DLKV) lietuvių klubas. Įkurtas 1920 m. jis persikėlė į dabartinę vietą 447 Central Street 1966 m., prie įėjimo plazda ir Lietuvos vėliava. Teoriškai jis veikia, nors praktiškai retai beatidaromas, bendruomenė senyvo amžiaus. Klubą įkūrė kairieji kaip alternatyvą lietuvių parapijoms (juk lietuviams parapijos irgi buvo savotiški klubai, kur po mišių leistas laikas), tačiau ilgainiui patys su parapijomis ėmė bendradarbiauti, nes Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir parodžius tikrąjį veidą, kairiojo radikalizmo Amerikos lietuvių tarpe sumažėjo.

Lovelo DLK Vytauto lietuvių klubas. Google Street View.

2012 m. Lovele prie savivaldybės atidengtas atminimo akmuo lietuviams.

Merimako slėniui, kuriame yra Lorensas ir Lovelas, taip pat priskiriama ir Našuja Naujajame Hampšyre, turėjusi savo lietuvių bendruomenę.

Click to learn more about Lithuania: Masačiūsetsas, JAV 11 Comments

Baltimorė, Merilendas

Baltimorė (620 000 gyv.) Merilendo valstijoje - senas pramoninis pakrantės miestas, dar nuo prieškario traukęs lietuvius.

Baltimorės lietuvių namų fasado viršus

Baltimorės lietuvių namų fasado viršus

Lietuvių bažnyčios Baltimorėje

Baltimorės centre esanti neogotikinė Šv. Alfonso šventovė (114 West Saratoga Street) su 73 m trijų tarpsnių bokštu - viena įspūdingiausių lietuvių bažnyčių Amerikoje. Jos didingam neogotikiniam interjerui visoje Lietuvoje sunkiai rasi lygių, jos bokštas – aukštesnis už visų Vilniaus bažnyčių bokštus.

Šv. Alfonso šventovė Baltimorėje

Šv. Alfonso šventovė Baltimorėje

Šv. Alfonso šventovė - ir pati seniausia Amerikos lietuvių bažnyčia, mat statyta dar 1844 m. (JAV tokių senų pastatų nedaug). Tačiau lietuvių Amerikoje anuomet dar nebuvo (Lietuvoje dar nebuvo panaikinta baudžiava). Šventovę pastatė vokiečiai - ji net vadinta "vokiečių katedra". 1917 m. vokiečiai iš rajono kraustėsi ir bažnyčią pardavė lietuvių parapijai. Tai paskatino aplinkui kurtis daugiau lietuvių, o rajoną kai kas ėmė vadinti "Little Lithuania".

Šv. Alfonoso šventovės Baltimorėje vidus

Šv. Alfonoso šventovės Baltimorėje vidus

1973 m. Šv. Alfonso bažnyčia paskelbta nacionalinės reikšmės architektūros paminklu, 1995 m. jai suteiktas šventovės titulas. Ją gerai žino ne vien lietuviai, mat dar vokiečių laikais ten klebonavo pirmasis Amerikos šventas Džonas Noimanas (atkurtas jo kambarėlis). Net ir lietuvių laikais melstis dažnai eidavo ir eina ne vien lietuviai.

Šiandien Šv. Alfonso šventovėje laikomos pamaldos lietuvių, anglų, o taip pat lotynų kalba (pagal seną mišiolą). Lietuviškos pamaldos, tiesa, laikomos ne lietuvio kunigo, todėl lietuviškos tik ne kunigo sakomos dalys (skaitiniai, atliepimai ir kt.). Kadangi pamaldos dažnos, paprasta patekti į vidų.

TBaltimorės lietuvių bažnyčios altorius su Lietuvos trispalve kairėje

Baltimorės lietuvių bažnyčios altorius su Lietuvos trispalve kairėje

Tačiau, kadangi bažnyčios pradžia nelietuviška, lietuviškų detalių viduje palyginus su daugeliu JAV lietuvių bažnyčių - mažai. Koplyčioje į dešinę nuo altoriaus kabo Sibiro rožinis, kurį tremtiniai pasidarė iš duonos gabalėlių ir savo plaukų. Zakristijoje yra lietuviškas vitražas. Prie įėjimo - didžiulis vardų sąrašas: tai Baltimorės lietuviai, už JAV kovoję Antrajame pasauliniame kare. Lengva suprasti, kiek lietuvių būta Baltimorėje (tą rodo ir bažnyčios masteliai). Bažnyčios viduje altoriaus kairėje yra trispalvė, tarp šventųjų - šv. Kazimiero skulptūra.

Sibiro rožinis Šv. Alfonso šventovėje

Sibiro rožinis Šv. Alfonso šventovėje

Kaip ir iš daugelio šiaurinės JAV didmiesčių centrų iš Baltimorės senamiesčio baltaodžiai (ir lietuviai) pasitraukė, dabar čia vyrauja juodaodžiai, daug namų apleista (1950 m. Baltimorėje gyveno 950 000 žmonių, 2010 m. - 621 000, 63% juodaodžiai ir ~2000 lietuvių), didelis nusikalstamumas, tad Šv. Alfonso šventovė lankoma mažiau, bet lietuviai atvyksta ir iš priemiesčių. Iš viso Merilende gyvena ~18 000 lietuvių.

Iki įsigijo Šv. Alfonoso bažnyčią lietuviams Šv. Jono krikštytojo parapija 308 N. Paca St. (1806-1917 m.). Vėliau ten buvo italų bažnyčia, dabar Šv. Judo šventovė.

Dar seniau lietuviai medlėsi dabartinėje Loido gatvės sinagogoje. Tą pastatą jie 1888 m. nupirko iš žydų, o 1906 m. pardavė atgal (kitai žydų grupei, atvykusiai iš Ukrainos). Dabar pastatas – Baltimorės žydų muziejaus dalis (turi darbo laiką), bet jo rūsyje yra aprašyta ir lietuviškoji pastato istorijos dalis, išlikęs net sunkiai įskaitomas lietuviškas grafitis ant kolonos. Ši istorija, kai lietuviškos bažnyčios darėsi vis didingesnės rodo, kaip greitai augo Baltimorės lietuvių bendruomenė.

Loido gatvės sinagoga, buvusi lietuvių bažnyčia

Loido gatvės sinagoga, buvusi lietuvių bažnyčia

Baltimorės lietuvių namai-muziejus

Po Šv. Alfonso bažnyčios įsigijimo gretimame rajone 1921 m. įkurti ir Lietuvių namai (851-853 Hollins St.; nuo 1968 m. dažniau vadinami angliškai Lithuanian Hall) skirti pasaulietiniams renginiams. Pastatas trijų aukštų, su Vyčiu virš įėjimo, projektuotas Stanislavo Raselo.

Baltimorės Lietuvių namai

Baltimorės Lietuvių namai

 Baltimorės lietuvių namų Vytis virš įėjimo (kitas - frontone)

Baltimorės lietuvių namų Vytis virš įėjimo (kitas - frontone)

Įdomiausia lankytojui jo vieta - Lietuvių muziejus trečiame aukšte. Ten galima sužinoti apie Amerikos lietuvius: pamatyti Kauno laisvės statulos kopiją, kuri ąjie nešė į protestus prie Kapitolijaus Vašingtone (juk Baltimorės lietuvių bendruomenė buvo artimiausia sostinei), protestusoe naudotus kryžius, simbolizavusius Sausio 13 d. aukas, eglutės žaisliukus ir sodus, supintus ne iš šiaudų, o iš gėrimų šiaudelių (Amerikos miestuose tokius gauti būdavo paprasčiau) ir t.t.

Lietuviška trobelė Baltimorės lietuvių muziejuje

Lietuviška trobelė Baltimorės lietuvių muziejuje. Anskčiau ji būdavo nešiojama į lauką, joje pristatinėtos amerikiečiams lietuvių tradicijos.

Į protestus Vašingtone nešti kryžiai, simbolizavę sausio 13 d. aukas, ir Laisvės statulos Kaune kopijos viršus

Į protestus Vašingtone nešti kryžiai, simbolizavę sausio 13 d. aukas, ir Laisvės statulos Kaune kopijos viršus

Iš geriamųjų šiaudelių Amerikos lietuvių išlankstyti liaudiški eglutės papuošimai / sodai Baltimorės lietuvių muziejuje

Iš geriamųjų šiaudelių Amerikos lietuvių išlankstyti liaudiški eglutės papuošimai / sodai Baltimorės lietuvių muziejuje

Yra net Jono Basanavičiaus pamiršti akiniai – juos paliko, kai Baltimorėje rinko Lietuvos laisvei aukas. Amerikiečiai, savo ruožtu, eina į muziejų sužinoti ir apskritai, kas tie lietuviai, ten yra medinės gryčios kopija, seni ginklai, informacija apie lietuvių kultūrą ir istoriją. Rekomanduojama eiti su tuo, kas išmano eksponatus (sutarus su kažkuo iš šeimininkų), o muziejus atdaras pagal susitarimą.

Jono Basanavičiaus akiniai Baltimorės lietuvių muziejuje

Jono Basanavičiaus akiniai Baltimorės lietuvių muziejuje

Antrajame lietuvių namų aukšte yra 1500 vietų salė su scena, įrengta labai tautiškai, art nouveau stiliumi, su lietuviškais ornamentais ir Lietuvos miestų herbais (kadangi įrengta seniai, dar yra ir prarastų miestų, priklausiusių tarpukario Lietuvai, tokių kaip Lyda, herbai). Rūsyje yra biliardinė, baras, šokių salė – irgi nestokojančios tautiškų interjero detalių (Lietuvos formos vėliavos spalvų žemėlapis ant lubų, lietuivų vaizdai ir t.t.). Ten yra lietuviškų gėrimų, o veikia tik penktadieniais.

Baltimorės lietuvių namų pagrindinė salė

Baltimorės lietuvių namų pagrindinė salė

Baltimorės lietuvių namų pagrindinės salės šoninė siena su liaudiškais ornamentais bei meniškai išraižytais Lietuvos miestų herbais

Baltimorės lietuvių namų pagrindinės salės šoninė siena su liaudiškais ornamentais bei meniškai išraižytais Lietuvos miestų herbais

Baltimorės lietuvių namuose organizuojami ir tradicinių amatų apmokymai (drožinėjimas, kiaušinių marginimas). Lietuvių namuose yra ir Lietuvių nacionalinė biblioteka, įkurta dar 1908 m., kai Lietuvoje tik neseniai buvo panaikintas spaudos draudimas. Tai seniausia etninė biblioteka JAV. Taip pat yra lietuvių šokių trupė, sporto klubas, senjorų klubas, internetinis radijas. Priešingai lietuvių namams kai kuriuose kituose miestuose, kurie mažėjant lankytojų užsidarė, Baltimorės Lietuvių namai sėkmingai traukia ne vien lietuvius - čia vykstančius šokius lanko meniškas jaunimas, hipsteriai, jie paragauja ir lietuviško alaus.

Baltimorės lietuvių namų baras rūsyje

Baltimorės lietuvių namų baras rūsyje

Priešais Lietuvių namus yra Mažosios Lietuvos parkas (Little Lithuania Park), pavadintas ne pagal Karaliaučiaus kraštą, bet pagal alternatyvų viso rajono pavadinimą (panašiai kaip Little Italy ar Little Haiti). Parko širdis – graži lietuviška paminklinė kompozicija iš trijų lietuviškų kryžių (du – palinkę į šonus) ir ant žemės padaryto stilizuoto Vyčio.

Lietuviška skulptūrinė kompozicija Baltimorės Mažosios Lietuvos parke

Lietuviška skulptūrinė kompozicija Baltimorės Mažosios Lietuvos parke

Franko Zapos paminklas

Baltimorėje gimė žymus XX a. muzikantas Frankas Zapa (Frank Zappa; 1940-1993). Į Sovietų Sąjungą jo muzika patekdavo tik neoficialiais keliais, bet ir Lietuvoje jis turėjo gerbėjų. 1990 m. atgavus nepriklausomybę laisvė apėmė visas gyvenimo sritis ir galiausiai 1995 m. Zapos gerbėjai Vilniuje įgyvendino sumanymą pastatyti daininkui biustą. Ši žinia buvo plačiai aptarinėjama JAV televizijų. Kai 2008 m. paminklą Frankui Zapai pastatyti nutarta ir gimtojoje Baltimorėje (Conkling Street ir Eastern Avenue kampe) pasirinktas sprendimas čia atvežti vilniškio biusto kopiją, ją dovanojo Vilniaus savivaldybė, parėmė ir Gintaras Didžiokas, Hubertas Grušnys, Vytaytas Kernagis bei kiti. Tai parašyta ant paminklo postamento.

Franko Zapos biustas Baltimorėje

Franko Zapos biustas Baltimorėje

Click to learn more about Lithuania: Merilendas, JAV 3 Comments

Klivlendas (Ohajas, JAV)

Didžiausias Ohajo miestas Klivlendas, kaip ir Detroitas, 1966 m. patyrė juodaodžių sukilimą, paskui neįtikėtinai masišką baltųjų gyventojų pasitraukimą - nuo 914 000 gyventojų 1950 m. jis sumažėjo iki 397 000 dabar (53% - juodaodžiai, 33% - baltaodžiai). Lietuvių aglomeracijoje apie 14 000.

Mieste yra masyvi senutė (1921 m.) Šv. Jurgio lietuvių bažnyčia (6527 Superior Avenue). Ji - labai panaši į Detroito Šv. Antano bažnyčią, dviejų aukštų. Viršuje - didelė bažnyčios salė, apačioje kadaise veikusios mokyklos klasės. Deja, mokinių jose nebėra, o ir pačioje bažnyčioje paskutinės mišios laikytos 2009 m. Taupydama lėšas Klivlendo vyskupija ją uždarė. Tuo metu tai buvo seniausia veikianti lietuviška parapija JAV, įkurta 1895 m.

Planavusi už bažnyčios pastatą ir aplinkinį nemažą sklypą su istoriniu XIX a. namu gauti beveik 200 000 dolerių vyskupija turėjo tenkintis vos 11 000. Tokia yra nekilnojamojo turto kainų realybė nykstančiuose šio regiono didmiesčiuose - čia dar ir rajonas nesaugus. Dar neįtikėtiniau, kad žemę įsigijo Community Greenhouse Partners, kuri čia augins daržoves. Taip: miestai kaip Klivlendas ar Detroitas, su savo pigia žeme ir niekam nereikalingas namais, pamažu vėl tampa kaimiškais plotais. Bažnyčios pastato griauti neplanuojama, projektuose numatyta jį rekonstruoti, auginti kultūras ir ant stogo.

Šv. Jurgio lietuvių bažnyčia. Dešinėje jau matosi šiltnamis - miestas vėl tampa kaimu. Google Street View.

Lietuviškos bažnyčios uždarymas Klivlende nesukėlė tokių protestų, kaip kai kuriose kiose benduromenėse, nes viena lietuviška bažnyčia ten dar liko. Tai Dievo Motinos Nuolatinės Pagalbos bažnyčia (18022 Neff Rd), 2009 m. tapusi naujos jungtinės Šv. Kazimiero lietuvių parapijos centru. Čia mišios laikomos lietuvių ir anglų kalbomis. Bažnyčia kampuotų formų, statyta apie 1960 m., po 4000 dipukų antplūdžio. Pati parapija senesnė, bet anksčiau melsdavosi eiliniame name.

Dievo Motinos nuolatinės pagalbos (Šv. Kazimiero) bažnyčia. Kaip dauguma pokario Amerikos lietuvių bažnyčių ši gana paprasta išoriškai, bet turi didžiulius pastatus, tarnaujančius ne tik religinėms, bet ir pasaulietinėms lietuvių reikmėms. Google Street View.

Be bažnyčių Klivlende yra ir pasaulietinis Lietuvių bendruomenės centras. Jis rytiniame Klivlende (877 E 185) pastatytas 1973 m. mieste jau įsitvirtinus dipukams bei lietuviams (ir kitiems baltaodžiams) migruojant į priemiesčius. Čia yra lietuviškas restoranas "Gintaras", kavinė, baras, vakarėlių centras, viduje laikomi lietuviški dirbiniai ir kitokios Lietuvą menančios detalės.

Lietuvių bendruomenės centra Klivelende, Ohajuje. Google Street View.

Klivlendo priemiesčio Čardono (Chardon) Visų sielų (All Souls) kapinėse paprastas antkapis žymi pirmojo Lietuvos prezidento, vieno įtakingiausių XX a. Lietuvos politikų Antano Smetonos kapą. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą A. Smetona išsikėlė į Klivlendą, kur 1944 m. žuvo gaisre. Sakoma, kad prieš mirtį liepęs jo palaikų neperlaidoti Lietuvoje - mat esą po sovietų okupacijos Lietuvos žmonės bus taip neatpažįstamai pasikeitę, kad jis nebenorėtų ten sugrįžti. Galbūt galima suprasti A. Smetoną?

Klivlendo Rokfelerio parke yra kiekvienai miesto etninei bendruomenei skirtas sodas. Tarp jų veši ir lietuviškasis sodas, įkurtas vienas pirmųjų, 1930 m., kartu su itališkais, vokiškais, slovakiškais ir ukrainietiškaisiais sodais. Lietuviškasis sodas suskirstytas į tris terasas. Viršutinėje į centre esantį Kunigaikštiesnės Birutės fontaną (1936 m.) žvelgia poetas Maironis ir Vincas Kudirka - tarsi ieškodami įkvėpimo LDK istorijoje. Viduriniojoje stūgso akmeniniai Gedimino stulpai - šimtametis Lietuvos simbolis (1936 m.). Apačioje yra Jono Basanavičiaus, "Tautos patriarcho", kuriam dažnai priskiriamas bene didžiausias nuopelnas Lietuvos valstybės atkūrime 1918 m., biustas. Basanavičiaus (1936 m.) ir Vinco Kudirkos (1938 m.) biustai įkvėpti garsaus skulptoriaus Zikaro (pastačiusio ir Laisvės statulą Kaune). Tai kartu ir bene seniausios statulos šiems asmenims pasaulyje: juk sovietų okupuotoje Lietuvoje paminklai jiems išgriauti ir tik po nepriklausomybės vėl atstatyti. Maironio biustas statytas 1961 m., perstatytas 2010 m.

Lietuviško sodo Rokfelerio parke viršutinė aikštelė: už amžinai plazdančios trispalvės - Birutės fontanas. Aplinka alsuote alsuoja tarpukario Lietuva (kuri ir rėmė parko įkūrimą): smulkioji architektūra, asmenys, kurių biustai pasirinkti, simboliai. Pačioje Lietuvoje šią erą tragiškai nutraukę sovietų okupacija, o čia, Amerikoje, nors nutautėjimas ir didesnis, ano meto paveldas išliko nepaliestas. Google Street View.

Klivlende taip pat veikia Telšių ješiva (Telshe yeshiva) - svarbi žydų religinė mokykla (28400 Euclid Avenue). Ji pavadinta garbei Telšių ješivos, įkurtos 1875 m. ir uždarytos Lietuvą okupavus sovietams 1940 m. Taip sutapo, kad Antrojo pasaulinio karo pradžios metu du ješivos mokytojai ieškojo paramos ješivai Jungtinėse Valstijose. Išgirdę naujienas iš Europos jie nutarė pasilikti JAV ir įkurti "Telšių ješivą" ten. 1960 m. ši ješiva dar įkūrė padalinį Čikagoje.

Įvažiavimas į Telšių ješivos teritoriją. Google Street View.

Click to learn more about Lithuania: Ohajus, JAV 4 Comments

Vašingtonas (JAV sostinė)

Vašingtonas - netipiška sostinė. Nors JAV - didžiulė valstybė (300 mln. žmonių) miesto ribose gyvena panašiai žmonių, kaip ir Vilniuje (630 000), o daugumą jų sudaro juodaodžiai. Vašingtonas 1791 m. specialiai suplanuotas kaip neutrali politinė širdis - jame draudžiama statyti dangoraižius, jis nepriklauso jokiai valstijai ir nors čia tiesiogiai valdo parlamentas, dirbantis Kapitolijaus rūmuose, Vašingtono gyventojai neturi teisės išrinkti savo parlamentaro.

Lietuvos ambasada Vašingtone

Vašingtone yra per 170 ambasadų (daugiausiai pasaulyje). Lietuvos ambasada Vašingtone (2622 16th St., N.W.) - itin svarbi mūsų šalies istorijai. Tai - seniausia Lietuvos atstovybė užsienyje; 5 aukštų ispanų neobaroko stiliaus vila su bokštu lietuvių įsigyta dar 1924 m. (pastatyta 1909 m. JAV senatoriui Džono B. Hendersonui, projektuota George Oakley Totten, Jr., iš pradžių tarnavo kaip Danijos ir Švedijos atstovybės). Santykiai su JAV Lietuvai buvo labai svarbūs, nes tuo metu JAV gyveno net 193 600 lietuvių (6% tuometės Lietuvos populiacijos) ir jie smarkiai rėmė Lietuvą.

Lietuvos ambasada Vašingtone.

Lietuvos ambasada Vašingtone. Dešinėje - Kubos ambasada, kairėje - pastatas pastatytas nugriovus dalį Lietuvos ambasados pastato.

Vilos būta didesnės, bet kita jos pusė 1965 m. nugriauta, o ambasada išlaikė autentišką puošnią išvaizdą, įkvėptą Monterėjaus rūmų Ispanijoje.

JAV niekuomet nepripažino sovietinės Lietuvos okupacijos, taigi ambasada visą tą laiką veikė atstovaudama nepriklausomą Lietuvą. Jos misija buvo nuolat priminti pasauliui apie okupaciją, skatinti JAV remti Lietuvos laisvę, ieškoti galimybių išvaduoti Lietuvą, išdavinėti Lietuvos pasus Amerikos lietuviams. Ambasados padėtis tada buvo sunki, pinigų trūko: 1982 m. sumanius ambasadą remontuoti, teko juos rinkti iš Amerikos lietuvių. Nors kai ambasada statyta vieta buvo prestižinė „ambasadų linija“, ilgainiui ji tapo vadinamuoju juodaodžių getu, pasidarė nesaugi, dauguma ambasadų išsikėlė (Lietuva, aišku, tam pinigų neturėjo). Dabar ši vieta – vėl geresnė.

Lietuvos ambasada stovi greta irgi puošnios Kubos ambasados ir skersgatvis tarp pastatų buvo savotiškas Šaltojo karo frontas (Kuba – prosovietinė, Lietuva – antisovietinė). Ironiška, kad Lietuvos ambasada kažkiek nukentėjo nuo antikomunistų, kubiečių Omega-7 judėjimo, atakavusio komunistinės Kubos atstovybę.

Atgavus nepriklausomybę ambasada 2008 m. nauju priestatu išplėsta dvigubai (nuo 1116 kv. m iki 2488 kv. m) nes vietos nebepakako. Tačiau viduje įspūdingiausia yra senoji dalis, ypač puošni jos antrojo aukšto salė, kur vyksta oficialūs renginiai, bei patalpa bokštelyje, ypač mėgta okupuotos Lietuvos atstovo Stasio Lozoraičio, bet dabar mažai naudojama, nes nešildoma ir nekondicionuojama.

Ambasados reprezentacinė antrojo aukšto salė

Ambasados reprezentacinė antrojo aukšto salė

Ambasada lankoma per Vašingtono „Open House“ ir, pasak ambasados attsovų, bet kada susitarus. Priešais ambasadą lauke stovi informacinė lenta su pastato bei Lietuvos nepriklausomybės atgavimo istorija.

Patalpa Lietuvos ambasados Vašingtone bokštelyje

Patalpa Lietuvos ambasados Vašingtone bokštelyje

Lietuviška koplyčia didžiausioje JAV bažnyčioje

Neoromaninė-neobizantinė Nacionalinės Nekaltojo prasidėjimo šventovės bazilika - svarbus daugiakultūrinės JAV valstybės sostinės simbolis. Ji statyta 41 metus (baigta 1961 m.), yra aukščiausias Vašingtono pastatas (100 m aukščio) ir didžiausia Šiaurės Amerikoje katalikų bažnyčia. Daug iš dviem aukštais išsidėsčiusių šventovės koplyčių skirtos imigrantų tautoms ir pašvęstos tose tautose įvykusiems Marijos apsireiškimams; ten yra ir Lietuvių (Šiluvos mergelės) koplyčia.

Lietuvių koplyčia Vašingtone iš išorės

Lietuvių koplyčia Vašingtone iš išorės

Kadangi ji įrengta pačiame sovieitnės okupacijos įšale, 1966 m., ji skirta ne vien religijai, o ir pristatyti Lietuvą Amerikai, todėl jos mozaikose gausu ir pasaulietinių motyvų.

Lietuviškos koplyčios Vašingtone mozaikos fragmentas

Lietuviškos koplyčios Vašingtone mozaikos fragmentas

Tarp pastarųjų – vargo mokykla (su verpimo rateliu), Mindaugo karūnavimas, Gedimino pilis ir Vilniaus vartai, Vytis ir Vilniaus herbas, šūkis „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“ ir t.t. Simboliškiausias pasaulietinis kūrinys – virš įėjimo: nuo Kauno Vienybės aikštės iki Niujorko laisvės statulą per vandenyną šuoliuonatis Vytis, simbolizuojantis emigraciją į Ameriką.

Emigraciją simbolizuojantis kūrinys Šiluvos koplyčioje Vašingtone

Emigraciją simbolizuojantis kūrinys Šiluvos koplyčioje Vašingtone

Tarp religinių motyvų irgi vyrauja susiję su Lietuva: Lietuvos bažnyčios, lietuviški koplytsulpiai, Šv. Kazimieras, rūpintojėlis. Po Šiluvos Marijos statula – stilizuotas Kryžių kalnas, lubose – keturios su Marija siejamos Lietuvos vietos ir Lietuvoje esančių Marijos paveikslų kopijos ir t.t.

Lietuvos Marijos paveikslai koplyčios lubose

Lietuvos Marijos paveikslai koplyčios lubose

Nors šiandien koplyčias Vašingtono Nekaltojo prasidėjimo šventovės bazilikoje turi daugelis didesnių Amerikos imigrantų bendruomenių, daugelis jų nedidelės, rūsyje. O lietuviškoji koplyčia – pagrindinėje bažnyčios dalyje, stačiai milžiniška. Lietuviai gavo teisę ją įrengti tik „per plauką“ – iš pradžių buvo už tokią teisę gavusių bendruomenių ribų, bet viena iš ją gavusių bendruomenių nesurinko koplyčiai pinigų, tad teisė perduota lietuviams.

Lietuviškas kryžius-saulė ir stilizuotas Kryžių kalnas po Šiluvos Marijos skulptūra

Lietuviškas kryžius-saulė ir stilizuotas Kryžių kalnas po Šiluvos Marijos skulptūra

Lietuvių bažnyčios Vašingtone nėra, bet ją atstoja lietuviška misija, veikianti Epiphany parapijoje (2712 Dumbarton St., NW) - ten kartą į mėnesį laikomos lietuviškos mišios.

Žymių lietuvių kapai Vašingtone

Nors Vašingtine niekad negyveno daug lietuvių, žymių lietuvių ten palaidota nemažai.

Visų pirma, prie Vašingtono veikia Arlingtono nacionalinės kapinės, kur laidojami JAV kariai. Žymiausias Amerikos lietuvis ten – Vladislovas Sabaliauskas (JAV vadintas Walter Sabalauski). Nors gimė Lietuvoje, kario karjerą jis padarė JAV, todėl Lietuvoje beveik nežinomas, o JAV jo kapas įtrauktas tarp svarbiausių kapų Arlingtone, jo garbei pavadinta ir oro pajėgų mokykla.

Vladislovo Sabaliausko kapas vienodų Arlingtono kapų eilėse

Vladislovo Sabaliausko kapas vienodų Arlingtono kapų eilėse

Lietuvoje žymesnis Samiuelio Hariso kapas, kurio antkapį su Vyčiu pastatė lietuviai. Mat Semiuelis Harisas – vienintelis amerikietis (ne Amerikos lietuvis), žuvęs už Lietuvą. Tai įvyko 1920 m., kuomet jis buvo atsiųstas su Amerikos įgula į Kauną mokyti Lietuvos karių, kovojusių nepriklausomybės karus. Jį nušovė komunistai. Lietuva jį labai gerbė, mokėjo jo našlei pensiją. Okupacijos laikais prie kapo rinkdavosi Amerikos lietuviai, tarsi norėdami paskatinti JAV vėl padėti Lietuvai.

Semiuelio Hariso kapo lietuviškoji pusė

Semiuelio Hariso kapo lietuviškoji pusė

Semiuelio Hariso kapo amerikietiškoji pusė

Semiuelio Hariso kapo amerikietiškoji pusė

Taip pat pokariu Vašingtonas pritraukė ir nuo sovietų bėgusių lietuvių intelgentų. Jie irgi palaidoti ten, daugiausia Cedar Hill kapinėse Merilande prie Vašingtono ribos. Ten ilsisi poetas Henrikas Radauskas (ant antkapio tėra jo pavardė, nes tokios kapinių taisyklės, bet žole apaugusi plokštelė pažymėta jo eilėraščio citata „Ir žydėjimą žalio lapo tu išsinešei su savimi“).

Henriko Radausko kapas Vašingtone

Henriko Radausko kapas Vašingtone

Taip pat ten palaidotas valstybininkas ir savanoris Kazys Škirpa, 1941 m. organizavęs birželio sukilimą prieš Sovietų Sąjungą. Nors Sovietai ir buvo išvyti, viltims atkurti nepriklausomą Lietuvą išsipildyti lemta nebuvo: nacistinė Vokietija ją tiesiog okupavo, Škirpai pradžioje skyrė namų areštą, vėliau įkalino. Tik naciams pralaimėjus Škirpa atgavo laisvę ir Amerikoje vadovavo už laisvę pasisakantiems lietuviams.

Kazio Škirpos kapas Vašingtone

Kazio Škirpos kapas Vašingtone

Aplinkui Škirpos kapą yra daugiau lietuvių kapų, paženklintų lietuviškais simboliais: Vyčiu, Gedimino stulpais, Geležiniu vilku. Aukščiau ant kalno – kalbininko Leonardo Dambriūno kapas. Jis redagavo pirmąją lietuvišką Bostono enciklopediją.

Lietuvos gabalėliai Vašingtono centre

Vašingtono širdis – keleto kilometrų ilgio parkas „National mall“, kurį supa svarbiausi miesto pastatai: Kapitolijus, Baltieji rūmai, Vašingtono monumentas, Smithsonian nemokami muziejai...

Yra ten ir lietuvybės pėdsakų. Štai Smithsonian Oro ir kosmoso muziejuje, pirmame aukšte, yra ir Dariaus bei Girėno nuotrauka (tarp aviacijos pionierių). Skulptūrų sode netoli šio muziejaus – Druskininkuose gimusio žydų skulptoriaus Lipšico skulptūra. Holokausto muziejuje – Eišiškių miestelio žydų nuotraukos.

Dariaus ir Girėno nuotrauka - šiame stende

Dariaus ir Girėno nuotrauka - šiame stende

Lipšico skulptūra Vašingtone

Lipšico skulptūra Vašingtone

Lietuviškų pavardžių galite paieškoti ir ant Vietnamo karo memorialo: ilgos sienos su visų žuvusių amerikiečių pavardėmis. Tik turėkite omenyje, kad tada, XX a. antroje pusėje, tik mažuma lietuvių dar turėjo lietuviškas pavardes.

Svarbesnis Lietuvai memorialas yra kiek toliau nuo National Mall: tai Memorialas komunizmo aukoms. Tarp 100 milijonų čia pagerbtų aukų – ir per 500 tūkstančių lietuvių, Lietuvoje ir Mažojoje Lietuvoje pražudytų sovietinio genocido. Deja, memorialas labai mažas, bet ir tokį pastatyti užtruko keliolika metų. Didesniam komunizmo aukų įprasminimui priešinasi kai kurios pasaulinės galybės, ypač Rusija, o taip pat vietos kraštutiniai kairieji.

Lietuvos partizanų rekonstruktoriai lankosi prie memorialo komunizmo aukoms (nuotrauka tik perfotografuota)

Lietuvos partizanų rekonstruktoriai lankosi prie memorialo komunizmo aukoms (nuotrauka tik perfotografuota)

Su Lietuva susijusios organizacijos Vašingtone

Vašingtone, kaip sostinėje, veikia ir kai kurios plataus masto organizacijos, pvz. Vieningas Amerikos pabaltijiečių nacionalinis komitetas, įsteigtas 1961 m. lietuvių, latvių ir estų savo šalių nepriklausomybei siekti.

Tačiau žymiausia ir turistui įdomiausia su Lietuva susijusi organizacija tikriausiia Amerikos balsas, į kurio studijas vedamos ekskurisjos. Būtent iš to pastato sovietų okupacijos laikais į Lietuvą transliuotos JAV programos lietuviškai, pasakojusios realią padėtį JAV ir pasaulyje, kurią slėpė Sovietų Sąjunga. Dabar Amerikos balsas lietuviškai nebetransliuoja, nes laiko, kad Lietuvoje žiniasklaida jau laisva.

Amerikos balso pastatas Vašingtone

Amerikos balso pastatas Vašingtone

Click to learn more about Lithuania: JAV, Vašingtonas (JAV sostinė) No Comments

Indiana

Šiaurinė Indiana faktiškai yra Čikagos ("Amerikos lietuvių sostinės") priemiesčiai. Čia atsikėlė gyventi dalis čikagiečių.

Lietuvybės širdis - Beverli Šoro kurortas (Beverly Shores) prie žymių Indianos kopų. Čia lietuvių - net 12,5%, tiesa iš viso gyventojų tik 700. Vienas kelių miesto parkų nuo 1968 m. Lietuvos nepriklausomybės penkiasdešimtmečio vadinasi Lituanica vardu. Čia stovi paminklėlis Dariui ir Girėnui (1971 m., skulpt. Juozas Balkis), taip pat teniso aikštynas, krepšinio aikštelė, tvenkinys. Kurorte yra lietuvių klubas.

Gretimame Gerio (Gary) mieste kadaise buvo Šv. Kazimiero bažnyčia (uždaryta ~2000). Senas kompaktiškas dviaukštis plytinis namas išlikęs (1368 West 15th Avenue), ir kryžiai ant jo tebėra, bet dabar tai nepriklausoma Galios ir šviesos bažnyčia (Power and light church).

Gerio Šv. Kazimiero bažnyčioje išsitekdavo ir maldų sale, ir pasaulietiniai poreikiai. Tokios buvo populiarios mažesnėse bendruomenėse. Google Street View.

Lietuviškos bažnyčios būta ir Rytų Čikagos (East Chicago) mieste (neišlikusi). Ten tebėra Lituanica Avenue gatvė.

1976 m. lietuvių bendruomenė įkurta ir valstijos sostinėje Indianapolyje. Tai vienas iš augančių JAV miestų - nuo pirmosios lietuvių imigracijos bangos jis išsiplėtė keturis kartus, tad anuomet lietuvių bendruomenės - ir senos bažnyčios - ten nebuvo. Šiandien bendruomenė turi mokyklą, kapelą, ją atgaivino trečiosios bangos imigrantai.

Click to learn more about Lithuania: Indiana, JAV 12 Comments