Global True Lithuania Lithuanian communities and heritage worldwide

Vašingtonas (JAV sostinė)

Vašingtonas - netipiška sostinė. Nors JAV - didžiulė valstybė (300 mln. žmonių) miesto ribose gyvena panašiai žmonių, kaip ir Vilniuje (630 000), o daugumą jų sudaro juodaodžiai. Vašingtonas 1791 m. specialiai suplanuotas kaip neutrali politinė širdis - jame draudžiama statyti dangoraižius, jis nepriklauso jokiai valstijai ir nors čia tiesiogiai valdo parlamentas, dirbantis Kapitolijaus rūmuose, Vašingtono gyventojai neturi teisės išrinkti savo parlamentaro.

Lietuvos ambasada Vašingtone

Vašingtone yra per 170 ambasadų (daugiausiai pasaulyje). Lietuvos ambasada Vašingtone (2622 16th St., N.W.) - itin svarbi mūsų šalies istorijai. Tai - seniausia Lietuvos atstovybė užsienyje; 5 aukštų ispanų neobaroko stiliaus vila su bokštu lietuvių įsigyta dar 1924 m. (pastatyta 1909 m. JAV senatoriui Džono B. Hendersonui, projektuota George Oakley Totten, Jr., iš pradžių tarnavo kaip Danijos ir Švedijos atstovybės). Santykiai su JAV Lietuvai buvo labai svarbūs, nes tuo metu JAV gyveno net 193 600 lietuvių (6% tuometės Lietuvos populiacijos) ir jie smarkiai rėmė Lietuvą.

Lietuvos ambasada Vašingtone.

Lietuvos ambasada Vašingtone. Dešinėje - Kubos ambasada, kairėje - pastatas pastatytas nugriovus dalį Lietuvos ambasados pastato.

Vilos būta didesnės, bet kita jos pusė 1965 m. nugriauta, o ambasada išlaikė autentišką puošnią išvaizdą, įkvėptą Monterėjaus rūmų Ispanijoje.

JAV niekuomet nepripažino sovietinės Lietuvos okupacijos, taigi ambasada visą tą laiką veikė atstovaudama nepriklausomą Lietuvą. Jos misija buvo nuolat priminti pasauliui apie okupaciją, skatinti JAV remti Lietuvos laisvę, ieškoti galimybių išvaduoti Lietuvą, išdavinėti Lietuvos pasus Amerikos lietuviams. Ambasados padėtis tada buvo sunki, pinigų trūko: 1982 m. sumanius ambasadą remontuoti, teko juos rinkti iš Amerikos lietuvių. Nors kai ambasada statyta vieta buvo prestižinė „ambasadų linija“, ilgainiui ji tapo vadinamuoju juodaodžių getu, pasidarė nesaugi, dauguma ambasadų išsikėlė (Lietuva, aišku, tam pinigų neturėjo). Dabar ši vieta – vėl geresnė.

Lietuvos ambasada stovi greta irgi puošnios Kubos ambasados ir skersgatvis tarp pastatų buvo savotiškas Šaltojo karo frontas (Kuba – prosovietinė, Lietuva – antisovietinė). Ironiška, kad Lietuvos ambasada kažkiek netyčia nukentėjo nuo antikomunistų, kubiečių Omega-7 judėjimo, atakavusio komunistinės Kubos atstovybę.

Atgavus nepriklausomybę ambasada 2008 m. nauju priestatu išplėsta dvigubai (nuo 1116 kv. m iki 2488 kv. m) nes vietos nebepakako. Tačiau viduje įspūdingiausia yra senoji dalis, ypač puošni jos antrojo aukšto salė, kur vyksta oficialūs renginiai, bei patalpa bokštelyje, ypač mėgta okupuotos Lietuvos atstovo Stasio Lozoraičio, bet dabar mažai naudojama, nes nešildoma ir nekondicionuojama.

Ambasados reprezentacinė antrojo aukšto salė

Ambasados reprezentacinė antrojo aukšto salė

Ambasada lankoma per Vašingtono „Open House“ ir, pasak ambasados atstovų, bet kada susitarus. Priešais ambasadą lauke stovi informacinė lenta su pastato bei Lietuvos nepriklausomybės atgavimo istorija.

Patalpa Lietuvos ambasados Vašingtone bokštelyje

Patalpa Lietuvos ambasados Vašingtone bokštelyje

Lietuviška koplyčia didžiausioje JAV bažnyčioje

Neoromaninė-neobizantinė Nacionalinės Nekaltojo prasidėjimo šventovės bazilika - svarbus daugiakultūrinės JAV valstybės sostinės simbolis. Ji statyta 41 metus (baigta 1961 m.), yra aukščiausias Vašingtono pastatas (100 m aukščio) ir didžiausia Šiaurės Amerikoje katalikų bažnyčia. Daug iš dviem aukštais išsidėsčiusių šventovės koplyčių skirtos imigrantų tautoms ir pašvęstos tose tautose įvykusiems Marijos apsireiškimams; ten yra ir Lietuvių (Šiluvos mergelės) koplyčia.

Lietuvių koplyčia Vašingtone iš išorės

Lietuvių koplyčia Vašingtone iš išorės

Kadangi ji įrengta pačiame sovietinės okupacijos įšale, 1966 m., ji skirta ne vien religijai, o ir pristatyti Lietuvą Amerikai, todėl jos mozaikose gausu ir pasaulietinių motyvų.

Lietuviškos koplyčios Vašingtone mozaikos fragmentas

Lietuviškos koplyčios Vašingtone mozaikos fragmentas

Tarp pastarųjų – vargo mokykla (su verpimo rateliu), Mindaugo karūnavimas, Gedimino pilis ir Vilniaus vartai, Vytis ir Vilniaus herbas, šūkis „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“ ir t.t. Simboliškiausias pasaulietinis kūrinys – virš įėjimo: nuo Kauno Vienybės aikštės iki Niujorko laisvės statulą per vandenyną šuoliuonatis Vytis, simbolizuojantis emigraciją į Ameriką.

Emigraciją simbolizuojantis kūrinys Šiluvos koplyčioje Vašingtone

Emigraciją simbolizuojantis kūrinys Šiluvos koplyčioje Vašingtone

Tarp religinių motyvų irgi vyrauja susiję su Lietuva: Lietuvos bažnyčios, lietuviški koplytsulpiai, Šv. Kazimieras, rūpintojėlis. Po Šiluvos Marijos statula – stilizuotas Kryžių kalnas, lubose – keturios su Marija siejamos Lietuvos vietos ir Lietuvoje esančių Marijos paveikslų kopijos ir t.t.

Lietuvos Marijos paveikslai koplyčios lubose

Lietuvos Marijos paveikslai koplyčios lubose

Nors šiandien koplyčias Vašingtono Nekaltojo prasidėjimo šventovės bazilikoje turi daugelis didesnių Amerikos imigrantų bendruomenių, daugelis tų koplyčių nedidelės, rūsyje. O lietuviškoji koplyčia – pagrindinėje bažnyčios dalyje, stačiai milžiniška. Lietuviai gavo teisę ją įrengti tik „per plauką“ – iš pradžių buvo už tokią teisę gavusių bendruomenių ribų, bet viena iš ją gavusių bendruomenių nesurinko koplyčiai pinigų, tad teisė perduota lietuviams.

Lietuviškas kryžius-saulė ir stilizuotas Kryžių kalnas po Šiluvos Marijos skulptūra

Lietuviškas kryžius-saulė ir stilizuotas Kryžių kalnas po Šiluvos Marijos skulptūra

Lietuvių bažnyčios Vašingtone nėra, bet ją atstoja lietuviška misija, veikianti Epiphany parapijoje (2712 Dumbarton St., NW) - ten kartą į mėnesį laikomos lietuviškos mišios.

Žymių lietuvių kapai Vašingtone

Nors Vašingtone niekad negyveno daug lietuvių, žymių lietuvių ten palaidota nemažai.

Visų pirma, prie Vašingtono veikia Arlingtono nacionalinės kapinės, kur laidojami JAV kariai. Žymiausias Amerikos lietuvis ten – Vladislovas Sabaliauskas (JAV vadintas Walter Sabalauski). Nors gimė Lietuvoje, kario karjerą jis padarė JAV, todėl Lietuvoje beveik nežinomas, o JAV jo kapas įtrauktas tarp svarbiausių kapų Arlingtone, jo garbei pavadinta ir oro pajėgų mokykla.

Vladislovo Sabaliausko kapas vienodų Arlingtono kapų eilėse

Vladislovo Sabaliausko kapas vienodų Arlingtono kapų eilėse

Lietuvoje žymesnis Samiuelio Hariso kapas, kurio antkapį su Vyčiu pastatė lietuviai. Mat Semiuelis Harisas – vienintelis amerikietis (ne Amerikos lietuvis), žuvęs už Lietuvą. Tai įvyko 1920 m., kuomet jis buvo atsiųstas su Amerikos įgula į Kauną mokyti Lietuvos karių, kovojusių nepriklausomybės karus. Jį nušovė komunistai. Lietuva jį labai gerbė, mokėjo jo našlei pensiją. Okupacijos laikais prie kapo rinkdavosi Amerikos lietuviai, tarsi norėdami paskatinti JAV vėl padėti Lietuvai.

Semiuelio Hariso kapo lietuviškoji pusė

Semiuelio Hariso kapo lietuviškoji pusė

Semiuelio Hariso kapo amerikietiškoji pusė

Semiuelio Hariso kapo amerikietiškoji pusė

Taip pat pokariu Vašingtonas pritraukė ir nuo sovietų bėgusių lietuvių intelgentų. Jie irgi palaidoti ten, daugiausia Cedar Hill kapinėse Merilande prie Vašingtono ribos. Ten ilsisi poetas Henrikas Radauskas (ant antkapio tėra jo pavardė, nes tokios kapinių taisyklės, bet žole apaugusi plokštelė pažymėta jo eilėraščio citata „Ir žydėjimą žalio lapo tu išsinešei su savimi“).

Henriko Radausko kapas Vašingtone

Henriko Radausko kapas Vašingtone

Taip pat ten palaidotas valstybininkas ir savanoris Kazys Škirpa, 1941 m. organizavęs birželio sukilimą prieš Sovietų Sąjungą. Nors Sovietai ir buvo išvyti, viltims atkurti nepriklausomą Lietuvą išsipildyti lemta nebuvo: nacistinė Vokietija ją tiesiog okupavo, Škirpai pradžioje skyrė namų areštą, vėliau įkalino. Tik naciams pralaimėjus Škirpa atgavo laisvę ir Amerikoje vadovavo už laisvę pasisakantiems lietuviams.

Kazio Škirpos kapas Vašingtone

Kazio Škirpos kapas Vašingtone

Aplinkui Škirpos kapą yra daugiau lietuvių kapų, paženklintų lietuviškais simboliais: Vyčiu, Gedimino stulpais, Geležiniu vilku. Aukščiau ant kalno – kalbininko Leonardo Dambriūno kapas. Jis redagavo pirmąją lietuvišką Bostono enciklopediją.

Lietuvos gabalėliai Vašingtono centre

Vašingtono širdis – keleto kilometrų ilgio parkas „National mall“, kurį supa svarbiausi miesto pastatai: Kapitolijus, Baltieji rūmai, Vašingtono monumentas, Smithsonian nemokami muziejai...

Yra ten ir lietuvybės pėdsakų. Štai Smithsonian Oro ir kosmoso muziejuje, pirmame aukšte, yra ir Dariaus bei Girėno nuotrauka (tarp aviacijos pionierių). Skulptūrų sode netoli šio muziejaus – Druskininkuose gimusio žydų skulptoriaus Lipšico skulptūra. Holokausto muziejuje – Eišiškių miestelio žydų nuotraukos.

Dariaus ir Girėno nuotrauka - šiame stende

Dariaus ir Girėno nuotrauka - šiame stende

Lipšico skulptūra Vašingtone

Lipšico skulptūra Vašingtone

Lietuviškų pavardžių galite paieškoti ir ant Vietnamo karo memorialo: ilgos sienos su visų žuvusių amerikiečių pavardėmis. Tik turėkite omenyje, kad tada, XX a. antroje pusėje, tik mažuma lietuvių dar turėjo lietuviškas pavardes.

Svarbesnis Lietuvai memorialas yra kiek toliau nuo National Mall: tai Memorialas komunizmo aukoms. Tarp 100 milijonų čia pagerbtų aukų – ir per 500 tūkstančių lietuvių, Lietuvoje ir Mažojoje Lietuvoje pražudytų sovietinio genocido. Deja, memorialas labai mažas, bet ir tokį pastatyti užtruko keliolika metų. Didesniam komunizmo aukų įprasminimui priešinasi kai kurios pasaulinės galybės, ypač Rusija, o taip pat vietos kraštutiniai kairieji.

Lietuvos partizanų rekonstruktoriai lankosi prie memorialo komunizmo aukoms (nuotrauka tik perfotografuota)

Lietuvos partizanų rekonstruktoriai lankosi prie memorialo komunizmo aukoms (nuotrauka tik perfotografuota)

Su Lietuva susijusios organizacijos Vašingtone

Vašingtone, kaip sostinėje, veikia ir kai kurios plataus masto organizacijos, pvz. Vieningas Amerikos pabaltijiečių nacionalinis komitetas, įsteigtas 1961 m. lietuvių, latvių ir estų savo šalių nepriklausomybei siekti.

Tačiau žymiausia ir turistui įdomiausia su Lietuva susijusi organizacija tikriausiia Amerikos balsas, į kurio studijas vedamos ekskurisjos. Būtent iš to pastato sovietų okupacijos laikais į Lietuvą transliuotos JAV programos lietuviškai, pasakojusios realią padėtį JAV ir pasaulyje, kurią slėpė Sovietų Sąjunga. Dabar Amerikos balsas lietuviškai nebetransliuoja, nes laiko, kad Lietuvoje žiniasklaida jau laisva.

Amerikos balso pastatas Vašingtone

Amerikos balso pastatas Vašingtone

 


Lietuviškų vietų žemėlapis

Visos lietuviškos vietos, aprašytos šiame straipsnyje, yra tiksliai pažymėtos interkatyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):

Interaktyvus lietuviškų vietų Vašingtone žemėlapis

 


Tikslas - Amerika ekspedicijos į Vašingtoną dienoraštis

JAV sostinė Vašingtonas – neabejotinai vienas įdomiausių bei turistų pamėgtų miestų, pro kuriuos važiavo „Tikslas – Amerika 2017“. Jame nebuvo senos šimtametės lietuvių bendruomenės, tačiau JAV sostinės statusas lėmė keleto pačių svarbiausių lietuviškų vietų sukūrimą: seniausios Lietuvos ambasados, lietuvių koplyčios didžiausioje JAV katalikų bažnyčioje.
Be to, Vašingtone palaidotas ne vienas žymus lietuvis, ir net jo centre galėjome atrasti lietuvybės atspindžių.

Ambasadoje sutikome „Tikslas – Amerika“ įkvėpėją

Pernakvojus Lietuvos ambasadoje Vašingtone, ryte laukė susitikimas su viena projekto „Tikslas Amerika“ iniciatorių – Lyra Puišyte. Aš jau 5 metus vykdau projektą „Gabalėliai Lietuvos“ ( http://www.gabaleliailietuvos.lt ), tačiau idėja sukurti internetinį žemėlapį ėmė materializuotis tik tada, kai prieš dvejus metus sulaukiau netikėto skambučio iš Lyros. „Norime padaryti tokį žemėlapį“ – sakė – „Matome, kažką panašaus jau darote, gal norėtumėte?“.

Pamąstęs, ką galėčiau pasiūlyti, išdėsčiau „Tikslas – Amerika“ idėją. Supratau, kad visų lietuviškų vietų niekaip nesužymėsi pats jų neaplankęs. Ir neklydau: jau užmezgus kontaktą su vietos lietuviais, susitikus, pavyko atrasti triskart daugiau lietuviško paveldo, nei planavau. Tuo tarpu ankstesni tyrimai „per atstumą“ pasirodė buvę gana riboti: kai kurie objektai, kuriuos galvojau egzistuojant – jau sunykę; kai kurie, kuriuos, remdamasis šykščia atrasta informacija, galvojau esant nevertus dėmesio – labai įspūdingi; kai kurių tikslių GPS koordinačių nenuvykęs į vietą niekaip nebūčiau nustatęs...

Nuo to Lyros skambučio daug vandens nutekėjo, daug nesėkmingų mėginimų gauti finansavimą, kol pagaliau, Lietuvos šimtmečio proga, pavyko.

Lyra, kaip ir daug sutiktų Amerikos lietuvių, dar projektui tik beįsivažiuojant, jau klausinėjo apie jo tęsinį. Kiekviename mieste girdėdavome: „Kodėl nėra Čikagos?“, „Kada atvažiuosite į Klivlandą?“, „Ką darysite paskui?“... Tai paskatino vos sugrįžus iš Amerikos parengti maršrutus dar dviems potencialioms ekspedicijoms: į JAV Vidurio Vakarus ir Kanadą. Tikiuosi, 2018 ir 2019 m...

O pradžiai būtent Vidurio Atlanto ir Naujosios Anglijos valstijas pasirinkome todėl, kad čia lietuviškų vietų labai daug, jos senos ir įdomios, ir arti viena kitos. Virš šimto miestų, miestelių ir kaimų su lietuviškomis detalėmis per 16 dienų spėjome aplankyti! Pagal paskutinį kilmės klaususį JAV gyventojų surašymą, „Tikslas – Amerika 2017“ valstijose kartu paėmus gyvena 41,87% visų JAV lietuvių.

Kaip ir daugelyje vietų, Lietuvos ambasadoje klausimus uždavėme ir mes. „Ar gali eilinis žmogus patekti į šias nuostabias patalpas?“ – klausiau rodydamas senovinį seniausios Lietuvos atstovybės užsienyje dekorą. Pašnekovės kiek abejojo, nors paskui sakė, kad susitarus – viskas įmanoma. Taip pat kalbėjo, kad norėtų surinkti ambasados istoriją, parodė senų laikraščių iškarpų. Džiugu. Juk tiek daug svarbių dalykų toje ambasadoje vyko, ypač Lietuvą okupavus... Ambasada organizuoja visokius lietuviškus renginius ir tai gerai, bet juk ir ji pati savaime gali tapti traukos tašku, turistiniu objektu į Vašingtoną atvykstantiems lietuviams (tiek Amerikos, tiek Lietuvos), perteikiančiu Lietuvos ir JAV ryšius. Tik, kaip ir kitur, reikia informacijos, kodėl tai įdomu ir kaip tą pamatyti.

Šiluvos koplyčia – didingiausias lietuvių meno kūrinys Amerikoje

Didžiausia JAV katalikų bažnyčia - Nekaltojo prasidėjimo šventovės bazilika – matosi iš tolo. Mes ten važiavome ne dėl jos kupolo – aukščiausio Vašingtone – bet dėl to, kas yra viduje – Šiluvos Marijos koplyčios. O tas vidus – irgi įspūdingas. Jau vien įėjus į rūsį atrodė, kad tai galėtų būti visa bažnyčia – viskas šitaip didinga. Štai libaniečių koplyčia, štai afroamerikiečių, štai vietnamiečių...

Tačiau lietuvių koplyčios rūsyje neradome. Nes lietuviškoji yra viena seniausių, todėl ji – pagrindiniame aukšte, kuris dar didesnis, dar didingesnis! Visos rūsio koplyčios staiga nublanko išvydus tas didžiąsias viršuje. Nuotraukos sunkiai gali perteikti tą Šiluvos Mergelės koplyčios didybę. O dar žaviau, kad kiekviena jos mozaikose ir skulptūrose prasminga, atskleidžianti ne tik Lietuvos tikėjimą, bet ir istoriją, lietuvybę Amerikoje...

Kiekvienam lietuviui, važiuojančiam į Vašingtoną, rekomenduoju ten apsilankyti, nesvarbu, kaip giliai jis tiki, nes ta koplyčia kartu yra ir vientisas meno kūrinys – didžiausias ir, galbūt, prasmingiausias lietuviškas meno kūrinys Amerikoje.

Cedar Hill kapinėse – žymių lietuvių kapai

Šiluvos Mergelės koplyčia – ir populiariausia lietuviška turistinė vieta Vašingtone. Bažnyčios savanoriai veda ekskursijas pro visas koplyčias, stabteli ir prie mūsiškės, pasakoja jos simboliką... O štai žymių lietuvių kapai Vašingtone – pamiršti.

Tarkime, poeto Henriko Radausko. Jo eilėraščiai po nepriklausomybės atkūrimo įtraukti į Lietuvos mokymo programą, greta tokių įžymybių, kaip Maironis. Jeigu šitoks žmogus gulėtų Lietuvos kapinėse, jo kapas būtų gerai žinomas, lankomas, Vėlinių metu tiesiog šviestų nuo gausybės žvakučių.

Tačiau jis ilsisi Vašingtono Cedar Hill kapinėse ir net informaciją, kur tiksliai jo kapas yra, gavome labai sunkiai: kapinių pavadinimą dar aptikome senoje JAV lietuvių spaudoje, tačiau juk didelės ir vienas po kito klaustieji Vašingtono lietuviai atsakydavo, kad tikslios kapo vietos nežino (kai kurie, deja, nežinojo ir paties poeto). Padėjo Marija Dambriūnas Schmidt, kurios tėvas, kalbininkas Leonardas Dambriūnas, irgi palaidotas tose pat kapinėse, tad ji aplanko ir Radausko kapą. Nuo šiol tiksli jo vieta bus pažymėta „Tikslas – Amerika“ internetiniame žemėlapyje. Gal ir antkapio lentelė nebebus tokia žolėmis užaugusi, kokią ją radome mes...

Eidami tarp Radausko ir Dambriūno kapų visai netyčia atradome dar vieno žymaus lietuvio – Kazio Škirpos, vieno 1941 m. antisovietinio birželio sukilimo organizatorių, kapą. Tiesa, kapas tuščias – Škirpa perlaidotas Kaune. Tačiau žvelgdamas į jį, į tautiniais simboliais paženklintus aplinkinius dar kitų lietuvių kapus (Gedimino stulpai, Geležinis vilkas – gal irgi kokie politikai?), supratau, kad Radauskas – tik aisbergo viršūnė. Kiek dar Amerikos kapinėse ilsisi žymių lietuvių, kurių kapai žinomi nebent jų giminaičiams?

Jei jų vietos būtų žinomos, jie galėtų susilaukti deramo dėmesio, būti tam tikrais lietuvybės simboliais, ant kurių to miesto lietuviai važiuotų padėti žvakelių per Vėlines, kur vestų savo vaikus ir pasakotų, kokie žymūs tautiečiai gyveno jų mieste, ką jie sukūrė, kodėl jie bėgo nuo sovietų.

Nesiūlau, kaip madinga, tų žmonių perlaidoti Lietuvoje – pasaulis dabar sumažėjęs, o Lietuvoje žymių lietuvių ir taip palaidota daug. Žymių Amerikos lietuvių kapai svarbesni ten, kur jie yra, Amerikoje, ir jau gali būti deramai pagerbti ten.

Lietuviai ilsisi ir tarp Arlingtono karių

Kai „Tikslas – Amerika“ iš idėjos pamažu virto konkrečiu planu, viena vietų, kur labiausiai norėjau surasti lietuvybės, buvo Arlingtono nacionalinės karių kapinės. Dar ir dėl to, kad Virdžinijos valstijoje, kur yra Arlingtonas, informacijos apie jokį kitą lietuvišką paveldą neturėjau, o simboliškai svarbu jo atrasti kuo daugiau valstijų...
Pirmas lietuvis, apie kurio kapavietę Arlingtone sužinojau, buvo Walter Sabalauski (Vladislovas Sabaliauskas) – jo kapas įtrauktas į 200 įdomiausių Arlingtono kapaviečių knygą „Arlington– A Color Guide to America's Most Famous Cemetery“, kuri iš dalies prieinama internetu.

Paskui perskaičiau apie dar ypatingesnę vietą – Samuel Harris, vienintelio amerikiečio, žuvusio už Lietuvą, kapą. Antkapis ne šiaip sau eilinis baltas stulpelis, o netgi su Vyčiu, su paminėta Lietuva... Gražus ir meniškas.

O kai lankėmės Kenebunke, Meine, sutiktas Amerikos lietuvis Tomas Dundzila atsiuntė ir informacijos apie dar daugiau Arlingtono kapinėse palaidotų lietuvių. Ir, aišku, tas sąrašas nebaigtinis... Kažkur reikėjo dėti brūkšnį, nes „Tikslas – Amerika“ negali sužymėti visų lietuvių kapų. Tad pasirinkome žymėti tuos kapus, kurie yra arba lietuviški ir įdomūs stiliumi (kaip Harris‘o), arba ten palaidoti žymūs lietuviai. Nesvarbu, ar žymūs labiau Lietuvoje (kaip Radauskas), ar labiau Amerikoje (kaip Sabalauski), bet tas žymumas turėtų būti pagrįstas platesniais paminėjimais knygose, gatvių ar organizacijų pavadinimuose jų garbei ir kitur.

Lietuvybės gabalėliai Vašingtono centre

Man seniai kirbėjo ir kitas klausimas – juk Vašingtone yra didžiausi JAV muziejai (Smithsonian), jų – tikra gausybė – negi nieko lietuviško nėra juose? Ilgainiui, ypač iš Tomo Dundzilos, apie lietuviškas vietas Vašingtono muziejuose ir kitur centre sužinojome tiek, kad ir aplankyti visoms nebuvo laiko – juk Vašingtone turėjome tik vieną dieną.

Žemėlapyje sužymėjome visas jas – kategorijoje „kontekstas“. Taip žymime nelietuviškas vietas (pavyzdžiui, bendro pobūdžio muziejus), kurias, vis dėl to, verta aplankyti, kad suprastum Lietuvos ir Amerikos lietuvių istoriją, o kai kuriose jų yra ir pavienių lietuviškų detalių. Tarp tokių – Oro ir kosmoso muziejus (šiaip ne taip ten aptikome Dariaus ir Girėno nuotrauką, bet gal svarbiau yra tai, kad ten supranti, kokia svarbi misija atrodė Atlanto perskridimas ir kiti ilgi skrydžiai XX a. pradžioje, kaip visi to siekė). Tarp tokių – Amerikos balsas, iš kur transliuotos ir laidos sovietų okupuotai Lietuvai. Tarp tokių – Holokausto muziejus, kur yra Eišiškių miestelio žydų nuotraukų.

Tarp tokių – ir memorialas 100 milijonų komunizmo aukų. Tarp to 100 milijonų, aišku, yra ir 500 tūkstančių, žuvusių Lietuvoje ir Mažojoje Lietuvoje. Bet, palyginus su tragedijų mastais, tas memorialas nedidelis, o ir tokį pastatyti užtruko daug metų – kai kurios pasaulio galybės labai norėtų tas istorijas pamiršti.

Lietuvos ateitį lemia ir sovietinio genocido atminimas

Lietuviai jokiais būdais negali jų pamiršti, turi jas kai tik įmanoma priminti ir visai Amerikai. Nes tai ne tik pagarba protėviams, bet nuo to gali priklausyti ir Lietuvos ateitis. Esu įsitikinęs, kad, tarkime, joks naujas žydų genocidas neįvyks: nes Amerika ir pasaulis, galybės holokausto atminimo objektų dėka, nuolat stebi bet kokias antisemitizmo keliamas grėsmes, suteikia joms atkirtį.

Tačiau, deja, to paties negaliu pasakyti apie Rusijos grėsmes Rytų ir Vidurio Europai, kaip ir apie kraštutinės kairės grėsmę, apie kraštutinio rusiško nacionalizmo grėsmę. Amerikiečiai dar mažai suvokia, kokie genocidai, didesni už holokaustą, buvo vykdomi pasaulyje Sovietų Sąjungos. Ir todėl ženklai, kad istorija čia gali kartotis, dažnam jų neatrodo šitokie pavojingi.
Be bendrojo paminklo visoms komunizmo aukoms Vašingtone, JAV matėme ir daugybę paminklų lietuviams, nužudytiems sovietų. Svarbu juos įprasminti, sutvarkyti, pasirūpinti, kad apie juos – ir tai, kodėl lietuviams dipukams atrodė šitaip svarbu juos statyti, kodėl dipukai apskritai atvyko į JAV – rašytų JAV spauda, kad juos lankytų lietuvių kilmės amerikiečiai ir kiti amerikiečiai, kad ten stabteltų mokyklinės ekskursijos (gal kartu pravažiuodamos ir Katynės, holodomoro memorialus, kurių JAV irgi yra).

Jei Lietuvai vėl kils pavojus iš Rytų, nemažai gali nulemti JAV valdžios pozicija. Bet tą valdžią juk renka eiliniai amerikiečiai, jiems ji yra atskaitinga ir jų tarpe turi likti populiari...

Augustinas Žemaitis, 2017 09 30.

Daugiau apie "Tikslas - Amerika" misiją

Tikslas - Amerika vadovas Augustinas Žemaitis (kairėje) su Lyra Puišyte (viduryje) prie Lietuvos ambasados Vašingtone

Tikslas - Amerika vadovas Augustinas Žemaitis (kairėje) su Lyra Puišyte (viduryje) prie Lietuvos ambasados Vašingtone

Click to learn more about Lithuania: JAV, Vašingtonas (JAV sostinė) No Comments