Global True Lithuania Lithuanian communities and heritage worldwide

Jungtinė Karalystė

Jungtinė Karalystė savo stipria ekonomika ir anglų kalba tapo tikru magnetu lietuviams po 2004 m., kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą ir migracija palengvėjo. Ten išvyko ~100 000 lietuvių - daugiau nei į bet kurią kitą šalį bet kada anksčiau, išskyrus nebent prieškario migraciją į Ameriką.

Tačiau priešingai nei Amerikos lietuviai, Jungtinės Karalystės lietuviai nestato galingų lietuviškų mokyklų, bažnyčių ir paminklų - bent jau kol kas. Visgi Jungtinėje Karalystėje yra lietuviško paveldo: jį sukūrė kur kas mažesnės "atskilėlių" nuo emigracijos į JAV grupės, kurios XX a. pradžioje užuot brangiai plaukusios per Atlantą pasirinko tada dar didžiausios pasaulyje Britų imperijos miestus. Jie bėgo nuo beteisiškumo, pramoninių darbų nebuvimo, šaukimo į caro kariuomenę tada rusų valdytoje Lietuvoje.

Tikslūs lietuvių Britanijoje skaičiai neaiškūs, mat Britanijos surašinėtojai klausia rasinės kategorijos, o ne tautybės (lietuviai priskiriami kategorijai "Kiti baltaodžiai").

Lietuviškas paveldas Londone ir aplink

Dauguma Jungtinės Karalystės lietuvių gyvena sostinėje Londone (40 000 - 80 000), kur sudaro ~0,5% žmonių. Lietuvių rajono čia nėra, jų kiek daugiau Rytų Londone, kuris visad masino imigrantus. Čia yra ir Londono lietuvių Šv. Kazimiero bažnyčia, pastatyta dar prieškario imigrantų (1912 m.). Naujoji lietuvių migracija ją išgelbėjo nuo galimo sunykimo. Londone išlikusios ir lietuvių kapinės, kur palaidoti žymūs sovietų iš tėvynės išvaryti veikėjai, bet dabar lietuviai laidojami bet kuriose kapinėse.

Lodnono lietuvių parapija nuo 1955 m. Headley Park priemiestyje turi sodybą-viešbutį, kurioje vyksta lietuviškos šventės. Svarbiausias metų renginys ten - Sekminės.

Lietuviškas paveldas Škotijoje

Taip pat ~8000 lietuvių prieškariu buvo įsikūrę Škotijoje (6000-7000 jų Šiaurinio Lanarkšyro grafystėje, Glazgo pietiniuose priemiesčiuose). Iki šiol čia, Belšilo (Bellshill) miestelio Mosendo (Mossend) rajone veikia Škotijos lietuvių socialinis klubas (79A Calder Road). Nuo 1904 m. gretimoje Šv. Šeimos bažnyčioje vykdavo lietuviškos mišios ir jas laikydavusiems lietuviams kunigams (ypač prelatui Gutauskui) pastatytas paminklas bei kryžius. Prieškario lietuviai norėjo ir galėjo pastatyti ir savo bažnyčią - bet to griežtai neleido vyskupas, nenorėjęs etninio skaldymosi. Botvelo (Bothwell) kapinėse yra lietuvių kapų, apipavidalintų labai britiškai: kai ilgais žodžiais užrašomos gimimo, mirties datos, papildoma informacija. Prie Karfino (Carfin) grotos yra ir užrašas lietuvių kalba.

Lietuviška koplytėlė ir kryžius Škotijoje. ©Paul Lucas.

Deja, prieškario Škotijos lietuvių bendruomenę ištiko žiaurokas likimas. Tada nepriklausomos Lietuvos dar nebuvo, todėl, kaip rašo BBC, "valdžia laikė lietuvius rusais, o dauguma škotų - lenkais", o leiboristų partijos įkūrėjas Keiras Hardis (Keir Hardie) piktinosi "Rusijos lenkų" (t.y. lietuvių) įvežimu. 1917 m. Britanija ir Rusija pasirašė sutartį, kuria įsipareigojo atiduoti lietuvius vyrus Rusijai, kad ten tarnautų armijoje (išsiųsta ~1200 vyrų). Dalis perplaukę jūrą jau neberado Rusijos Imperijos, bet grįžti į Škotiją galėjo nebe visi, daug ir nebenorėjo bei įsikūrė nepriklausomoje Lietuvoje. Gerokai sumenkusią Škotijos lietuvių bendruomenę po 1945 m. dar atgaivino nuo sovietų pabėgę dipukai, o masinė imigracija po 1990 m. ją visiškai pakeitė.

Lietuvių socialinis klubas Mosende. Google Street View.

Prieškariu Škotijoje buvo ir kitokių lietuvių: liūdnai pagarsėjęs komunistas Vincas Kapsukas, kurio garbei sovietai okupacijos metais buvo pervadinę Marijampolę. Škotijos lietuvių tarpe jis turėjo šiek tiek pasekėjų, bet bandymai iškart po nepriklausomybės atvesti komunizmą į Lietuvą patyrė visišką fiasko (iki Lietuvą okupavo sovietai).

Su Lietuva susijusios vietos kitur Anglijoje

Kituose Britanijos kraštuose senosios lietuvių bendruomenės nebuvo pakankamai didelės, kad kažką paliktų po savęs. Naujųjų Britanijos lietuvių veikla matosi ne akmenyje. Šitoks beprecedentis vienos tautos žmonių skaičius leido įkurti net ir komerciškai sėkmingas lietuviškas mokyklėles, atsirado lietuviškų parduotuvių tinklas "Lituanica". Tiesa, užrašai išorėje ir lenkiški bei rusiški, pardavinėjamos įvairios Rytų Europos prekės. Kai nėra atskirų lietuvių rajonų, kur būtų didelė koncentruota lietuvių rinka, tai būtina, kad išliktų verslas. Parduotuvės, mokyklėlės, barai ir kita įsikūrę nuomojamose patalpose, lietuviškos mišios už Londono ribų laikomos eilinėse bažnyčiose. Jei taip tęsis toliau tikėtina, kad prasidėjus neišvengiamam lietuvybės smukimui (jaunosios Britanijoje gimusios kartos asimiliuojasi) ir insitucijoms ėmus užsidarinėti ši milžiniška bendruomenė paveldo nepaliks.

Lituanica parduotuvė po geežinkeliu Birmingame. Google Street View.

Britanijos įstatymai nėra itin palankūs lietuviams. Mokyklos lietuvių kalba (išskyrus sekmadienines) čia negalėtų veikti. Lietuvių ir kitų rytų europiečių diskriminacija nėra vertinama taip pat neigiamai kaip, pavyzdžiui, juodaodžių imigrantų diskriminacija; todėl pastarųjų išeivių kultūra susilaukia didesnės paramos iš centrinės valdžios.

Click to learn more about Lithuania: Vak. Europa, Jungtinė Karalystė 6 Comments

Londonas (Anglija, Jungtinė Karalystė)

Anglijos sostinėje Londone, spėjama, yra didžiausia lietuvių bendruomenė už Lietuvos ribų. Ten gyvena 40 000 - 80 000 lietuvių (0,5% - 1% visų londoniečių). Dauguma jų emigravo po 2004 m. kuomet Lietuva prisijungė prie ES, mažesnė dalis - 1990-2004 m.

Nepaisant milžiniško bendruomenės dydžio įspūdingų pastatų ar paminklų naujieji Londono lietuviai dar nepadovanojo. Tačiau Londone yra lietuviška Šv. Kazimiero katalikų bažnyčia, statyta dar 1912 m. Anuomet, prieškariu, Britanija nebuvo lietuvių emigrantų rojus - dauguma jų traukdavo į Ameriką. Tačiau Londonas tada dar buvo didžiausias pasaulio miestas (šiuo titulu miestas džiaugėsi šimtmetį: nuo 1825 m. iki 1925 m.). Todėl kažkiek lietuvių įsidarbino ir jo dokuose bei gamyklose ir įkūrė parapiją, be ko jokia prieškario lietuvių bendruomenė būdavo neįsivaizduojama. Šv. Kazimiero bažnyčia (iš pirmo žvilgsnio primenanti daugiaaukštį namą ir gerokai mažesnė už didžiąsias Amerikos lietuvių šventoves) yra Rytų Londone, imigrantų ir varguomenės pusėje, konkrečiau - Bethnal Green rajone. Ir dabar aplinkui spiečiasi imigrantai, tik airius ir rytų europiečius pakeitė juodieji, indai, musulmonai iš buvusių Anglijos kolonijų, pradėję plūsti ~1960 m.

Lietuvių Šv. Kazimiero bažnyčia Londone vakare. ©Augustinas Žemaitis.

1955 m. parapija nupirko Headley Park sodyba užmiestyje (GuildfordGU35 8TE) kur iki šiol pažymimos svarbios lietuvių šventės, ypač sekminės. Kitu metu patalpos veikia kaip viešbutis.

Londone yra ir lietuvių kapinės - 1963 m. Šv. Kazimiero parapija įsigijo senų (įkurtos 1861 m.) Šv. Patriko katalikiškų kapinių sklypą, kur iki šiol palaidota 200 lietuvių (iš viso kapinėse - iki 2000 lietuvių), tarp jų Lietuvos ambasadoriai Britanijoje Bronius Balutis ir Vincas Balickas, kuriuos parskraidinti Lietuvon sutrukdė sovietinė okupacija. Šv. Patriko kapinių adresas: Langthorne Road, Leytonstone.

Naujųjų imigrantų įnašas daugiausiai ne akmenyje, o gyvoje veikloje. Leidžiami lietuviški laikraščiai ir žurnalai (didžiausias laikraštis "Tiesa" nemokamai dalijamas ir Londono centre). Yra lietuviškų parduotuvių, restoranų, šeštadieninių mokyklėlių, teminių klubų, teisininkų kontorų ir net odontologijos kabinetas. Ir religijoje greta tradicinių katalikų įsikūrė ir papildoma lietuvių krikščionių bažnyčia - bet neketinanti statydintis savo pastato, o besinaudojanti metodistų patalpomis.

Lietuviškas restoranas Smiltė šiaurrytiniuose Londono priemiesčiuose. Google Street View.

"Antroji religija" krepšinis irgi nenuskriausta - Londone veikia Britanijos lietuvių krepšinio lyga, kurioje - apie 20 komandų: tarp jų Londono Žalgiris, du L. Rytai, Kaunas ir Atletas. Mačai vyksta sporto salėje Dagenham Parsloes Avenue RM9 5QT; beje, bilietai mokami, lyga turi ir rėmėjų. Tarp priežasčių įsteigti savą lygą - kitose Britanijos lygose draudžiama garsiai palaikyti komandą (su šiuo požiūriu lietuviai susidūrė ir per Londono olimpiadą).

Po to, kai 2004 m. Lietuva prisijungė prie ES lietuvių padaugėjo, bet oficialiosios Londono lietuvių bendruomenės renginių populiarumas kiek mažėjo. Daug naujųjų imigrantų, ypač jaunimo, labiau įsilieja į platesnį londoniečių ratą, o ne šliejasi prie kitų lietuvių. Naujieji imigrantai labai įvairūs - ir juodadarbiai, ir specialistai (pvz. informatikai), ir studentai, dar besitikintys grįžti į Lietuvą.

2011 m. Jungtinės Karalystės surašymo duomenimis dauguma imigrantų iš Lietuvos gyvena rytiniame Londone: 8348 Niuhame (2,7% iš visų rajono gyventojų), 4028 Barkinge ir Dagenhame (2,2%), 3500 Voltam Foreste (1,3%), 2827 Redbridže (1%), 1979 Grinviče (0,8%), 1332 Liuvišame (0,5%). Iš viso Londone 39 817 (0,5%). Tiesa, net pačios Britanijos savivaldybės reiškia nuomonę, kad Lietuvos piliečių gali būti dvigubai daugiau, o tinkamai pildyti surašymo formas imigrantams, be kita ko, esą trukdė jų butų nuomotojai.

Beje, Britanijos surašymas neklausė tautybės, o tik prašė pasirinkti vieną iš rasinių kilmės kategorijų ir nurodyti gimimo vietą. Lietuviai kartu su dauguma Europos tautų pateko į rasinę kategoriją "kiti baltieji". Aukščiau pateikta statistika yra pagal gimimo vietą Lietuvoje, tad į ją įeina ir buvę Lietuvos lenkai ar Lietuvos rusai, tačiau neįeina užsienyje gimę lietuviai.

Daug Lodnono lietuvių dažnai, ypač šventėms, atostogoms, medicininėms ar grožio paslaugoms, grįžta į Lietuvą. Tai - labai paprasta, mat Londonas yra lengviausiai iš Lietuvos lėktuvu pasiekiamas užsienio miestas. Kasdien į ten skrenda 5 - 7 orlaiviai, kiekvienas jų turi apie 180 vietų. Šiuos skrydžius vykdo pigios bendrovės, ir suskraidyti į abi puses galima už 200-300 Lt.

Click to learn more about Lithuania: Londonas, Jungtinė Karalystė 1 Comment