Global True Lithuania Lithuanian communities and heritage worldwide

Čikaga (Ilinojus, JAV)

Ilinojuje gyvena apie 80 000 lietuvių - tai svarbiausias lietuvių telkinys už lietuvos ribų. Ši lietuvių bendruomenė turi ilgą istoriją. Lietuviai pradėjo keltis į Čikagą XIX a. pabaigoje, kartu su lenkais, vokiečiais, airiais dirbo milžiniškose skerdyklose. Iki Pirmojo pasaulinio karo Čikagoje buvo daugiau lietuvių nei Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar bet kuriame kitame Lietuvos mieste (1900 m. - 14 000, 1924 m. - jau 80 000).

Čikagos skerdyklos Back of the Yards rajone tuomet padarė tikrą gyvulininkystės revoliuciją: pirmąsyk pasaulio istorijoje paskersti gyvūnai būdavo vežami geležinkeliais, laivais į prekybos vietas už tūkstančių kilometrų: Niujorką, Vašingtoną, Bostoną ir kitur. Iki tol įsigyti jautienos - tai reiškė nueiti pas vietinį jaučių veisėją ir nusipirkti skerdienos. Nuo tada viskas yra kaip dabar. Darbas skerdyklose pašaliniams atrodė žiauriai, apie jį žurnalistas Aptonas Sinkleras parašė tikrais faktais pagrįstą garsią knygą "Džiunglės" ("Jungle", 1906 m.). Pagrindiniai jos herojai - lietuvių imigrantų šeima - pasirinkti neatsitiktinai: lietuvių darbininkų skaičių skerdyklose viršijo tik lenkai. XX a. antroje pusėje garsiosios Čikagos skerdyklos nugriautos.

Dalis lietuvių užsidirbę grįžo į tėvynę, kitiems tėvyne tapo JAV. Bet Lietuvos jie niekad nepamiršo: statė itin puošnias bažnyčias, kuriose laikytos vien lietuviškos mišios, jos buvo lietuvių bendruomenės centrai (~1930 m. Čikagoje būta 14 lietuviškų bažnyčių - daugiau, nei bet kuriame pasaulio mieste iki pat ~1993 m., kuomet tikintiesiems grąžintos Vilniaus parapijos). Kiekviena bažnyčia savo laiku buvo lietuviško rajonėlio centras, o pagrindinė lietuvių zona vis stūmėsi: iš Back of the Yards ir Bridžporto prieškariu/tarpukariu į Marquette (Market) parką ~1950 m., kai Čikagą užplūdo kitokie lietuviai: intelgentiški pabėgėliai nuo sovietų. Marquette parkas buvo didžiausias kada nors buvęs lietuvių rajonas už Lietuvos ribų; jį perėmus juodaodžiams lietuvių rajono Čikagoje nebeliko, bet bendruomenės centras yra Lemonto priemiestyje.

Back of the Yards lietuviškas paveldas

Tarp prieškario lietuviškų bažnyčių nuostabiausia ir didžiausia - neobarokinė 1913 m. Šv. Kryžiaus bažnyčia Back of the Yards rajone (netoli žymiųjų skerdyklų vietos), įtraukta ir į kelionių vadovus po miestą. Prie jos įėjimo iki šiol išlikęs užrašas "Lietuvių Rymo katalikų bažnyčia" (tais prieškario laikais Roma dar tebevadinta Rymu), lietuviškos pamaldos nuo maždaug 2002 m. čia nebevyksta, lietuviška parapija panaikinta dar aštuntajame XX a. dešimtmetyje, bažnyčia atiduota imigrantų iš Lotynų Amerikos dominuojamai parapijai. Rajone irgi vyrauja ispanakalbiai. Bažnyčia gana apleista (mišios čionai vyksta tik sekmadieniais), tačiau vis tiek puošni. Jos skliautai puošti scenomis iš Lietuvos ir Amerikos istorijos.

Šv. Kryžiaus bažnyčia ir lietuviška lentelė ant jos. ©Augustinas Žemaitis.

Bridžporto (Bridgeport) lietuviškas paveldas

Bridžporto (Bridgeport) rajone iki šiol yra Lituanica Avenue vadinama gatvė. Čia gyveno, savajam skrydžiui ruošėsi ir S. Darius bei S. Girėnas, iki šiol esantys itin svarbūs Amerikos lietuviams.

Bridžporte seniau akį džiugino aukšta Šv. Jurgio neogotikinė šventovė. Ji buvo seniausia lietuviška Čikagos parapija (1909 m.). Tačiau 1990 m. ji vyskupo sprendimu nugriauta ir dabar pakeista nauju namu, prieš tai parapijonims padovanojus skulptūras ir baldus vienai parapijai ką tik nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje. Ją primena tik kryžius, kažkodėl išlikęs Open Street Map internetiniame žemėlapyje.

Triaukštis mokyklos pastatas - kurį 1916 m. Amerikos lietuvių almanachas skelbė gražiausia lietuviška mokykla Amerikoje, turėjusia 450 mokinių, 1500 vietų salė - tebestovi, bet tai dabar - Filipo Armoro mokykla, su lietuvybe nieko bendro neturinti. Tik užrašas "MOKYKLA ŠV. JURGIO K." nepanaikintas.

Šv. Jurgio bažnyčia Bridžporte (nugriauta; kairėje), parapijos mokykla (viršuje dešinėje) ir parapijos namai (apačioje karėje). Mokyklos pastatas tebestovi, ant jo yra lietuviškas užrašas.

Nebeliko Bridžporte ir 1914 m. įsteigto lietuviško teatro "Milda", kurio salės dydis (1000 vietų) nebūtų padaręs gėdos ne tik imigrantų bendruomenėms. Dar didesnę salę turėjo 1929 m. teatras "Ramova". Šio iškaba dar kabo, bet pastatas apleistas - visgi tūkstančiai čikagiečių norėtų išgelbėti šį seną teatrą. Nors pavadinimas lietuviškas, interjeras čia ispaniško stiliaus.

Bridžporto Ramovos teatras su gerai išsilaikiusiomis tarpukario iškabomis. Google Street View.

Pilzeno (Pilsen) lietuviškas paveldas

Tarpukariu Čikagoje buvo 11 lietuviškų katalikų bažnyčių, kiekviena savo lietuvių rajonėlio centre, su lietuviška mokykla, parduotuvėlėmis, restoranėliais aplink. Vienas iš Čikagos rajonų anais laikais turėjo net dvi lietuvių bažnyčias. Tai - Pilzenas (Pilsen), taip pat esantis ir vieninteliu istoriniu lietuvių rajonu, į kurį iš miesto centro galima nueiti pėsčiomis.

Įspūdingesnė čia - neoromaninė Dievo išminties bažnyčia (717 W. 18th Street) statyta 1927 m.; nuo ~1960 m. čia vyrauja ispanakalbiai. Bažnyčia įsteigė čia persikėlę gretimos Bridžporto Šv. Jurgio parapijos lietuviai.

Čikagą išvagojus JAV įprastiems pakeltiems greitkeliams, kuriais priemiesčių gyventojai kasdien lekia į darbą centre, Dievo išminties bažnyčia aplinkoje nebedominuoja. Google Street View.

Uždarytos dauguma Čikagos lietuvių bažnyčių 1985-1990 m. Tuomet neliko ir kuklesniosios Pilzeno Aušros Vartų Marijos bažnyčios, kuri veikė gyvenamąjį namą primenančiame dviaukščiame pastate (pirmajame aukšte - maldų salė, antrajame - parapijos mokykla). Ji prijungta prie Šv. Pauliaus parapijos, tačiau iki 2013 m. uždarymo jos pavadinimas dar buvo išlikęs mokyklos pavadinime. Čikagos laikraščiai rašė, kad jos varpai po uždarymo dingo, bet metalo laužo darbuotojas, pastebėjęs ant išlydymui priduoto varpo lietuvišką užrašą, pranešė apie tai vyskupijai, kuri vieną varpą vėl įsigijo ir nuo 2013 m., po 15 m. pertraukos, šis vėl skamba naujoje Tinley Park bažnyčioje; ant jo parašyta "Varpe, varpeli, liūdnai skambėdamas priminki stebuklingą Aušros Vartų Madoną Lietuvoje, kur priešai mus persekioja. Guosk mūsų priespaudą kenčiančius tautiečius. Šauk mus maldai, į Bažnyčią, jos vardu, kad jaustumėmės Dievo avinėliais. Šauk tris kart į dieną, nepailsdamas vesk mirusiuosius savo garsu. Nuo šitos dienos kalbėk gyviesiems ir vesk į kapines mirusiuosius.".

Marquette (Market) parko lietuviškas paveldas

1908 m. JAV apribojo imigraciją ir lietuvių emigrantų srautai pasuko į Pietų Ameriką. Bet 1944 m. antroji sovietinė Lietuvos okupacija reiškė lietuvių tautai naują tragediją. Į Ameriką pasitraukė iki 100 000 žmonių - daugiausiai elitas. Tai - vadinamieji dipukai (nuo angl. DP - displaced person), arba antroji imigrantų į JAV banga. Ji atgaivino JAV lietuvių bendruomenes, jų tarpe ir Čikagos.

Švč. Mergelės Marijos Gimimo lietuviška bažnyčia Marquette Park rajone. ©Augustinas Žemaitis.

Pokariu senieji lietuvių kvartalai dar išliko, bet stipriausias lietuvių rajonas susikūrė dar piečiau - į rytus nuo Marquette parko. Apie 1960 m. iš 45 000 jo gyventojų (tiek, kiek visoje Marijampolėje) net 30 000 buvo lietuviai, daugiausiai inteligentiški ir turtingi pokario pabėgėliai. Čia iki šiol driekiasi Lithuanian Plaza vardu 1970 m. pavadinta gatvė. Šioje gatvėje - nuosaiki, bet senovinių bruožų tebeturinti didelė Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia. Ji statyta apie 1957 m. ir leidžia įsivaizduoti, kaip būtų atrodžiusios to meto bažnyčios, jei jas sovietų valdžia būtų leidusi statyti Lietuvoje. Visur jaučiasi ilgesys prarastai tėvynei: plazda trispalvė, bažnyčios šonuose - tautinės mozaikos, pvz. "Mindaugo karūnavimas", fasade Marijos su kūdikiu horeljefai, kiekvienas skirtas skirtingai šventai vietai Lietuvoje (Šiluvai, Žemaičių Kalvarijai...), viduje - panašūs vitražai. Bažnyčią projektavo Jonas Mulokas, interjerą - V. K. Jonynas; kartu šie Amerikos lietuviai vėliau pastatė ir daugiau pokario bažnyčių, sukurdami savotišką "Amerikos lietuvių stilių", derinusį liaudies architektūros formas, gotikos ir baroko detales, modernias medžiagas bei Lietuvos istorijos ir geografijos įkvėptus vaizdinius. Bažnyčioje 2014 m. lietuviškos mišios tebelaikomos.

Mindaugo karūnavimo mozaika - viena daugybės Marijos gimimo bažnyčios lietuviškų detalių. ©Augustinas Žemaitis.

Tačiau pats Lithuanian Plaza rajonas dabar gyvenamas juodaodžių, kurie čia ėmė keltis apie 1970 m. ir lietuviai ilgainiui pasitraukė. Dalis namų apleista, bet Lithuanian Plaza gatvėje dar galima išvysti jau nutriušusių trispalvės ar vyčio motyvais išdažytų sienų. Uždaryti ir paskutiniai lietuviški restoranai, dar veikę 2005 m. Štai buvo toks "Antano kampas", kuris dabar išnuomojamas. Vos kelių metų senumo planuose tebepažymėtas ir "Gintaras Club". Bet klestėjimo dešimtmečiais lietuviškos įstaigos (nuo parduotuvių iki kredito unijų) čia būdavo skaičiuojamos dešimtimis - daugumos jau nė pėdsako neliko.

Lietuvos gabalėliai Lithuanian Plaza gatvėje. ©Augustinas Žemaitis.

Šiame rajone dar yra didžiulis Šv. Kazimiero seserų moterų vienuolynas, palaikantis ypatingus ryšius su Lietuva, ir gatvė, kuriai suteiktas vienuolyno įkūrėjos Marijos Kaupas, gimusios 1880 m. Ramygaloje, vardas. Ir milžiniški vienuolių kazimieriečių projektai: parapijos mokykla, Šv. Kryžiaus ligoninė. Tokių senų masyvių pastatų sunkiai rasi Lietuvos miestuose, išskyrus Vilnių ar Kauną.

Marquette parko šiaurės rytiniame kampe stovi art deco stiliaus paminklas Dariui ir Girėnui, statytas 1935 m. Į jo atidengimą tais metais susirinko 60 tūkstančių žmonių. Skrydžio metinės tebešvenčiamos, tik dabar susirenka tik koks 100 lietuvių.

Paminklas S. Dariui ir S. Girėnui Marquette parko šiaurrytiniame kampe. ©Augustinas Žemaitis.

Šiauriau Marquette parko yra senutėlė plytinė buvusi Lietuvių liuteronų bažnyčia. Dabar pastatas priklauso daugiausiai juodaodžių Širdžių Bažnyčios parapijai.

Į vakarus nuo Marquette parko stūkso kiti du svarbūs lietuviams objektai - Balzeko lietuvių kultūros muziejus (įsteigtas 1966 m. ir didžiausias toks už Lietuvos ribų, Pietų Pulaskio kelias 6500) bei laikraščio "Draugas" redakcija. "Draugas" - seniausias leidinys pasaulyje, be pertrūkių leidžiamas lietuvių kalba. Pirmasis numeris išėjo 1909 m. Ilgą laiką buvęs dienraščiu, "Draugas" nuo 2011 m. leidžiamas tris kartus per savaitę. Priešingai nei ne lietuviams priklausantis "Čikagos aidas", "Draugas" savo interneto puslapyje skelbia vien savo medžiagą (o ne dalinasi su Lietuvos portalais).

Įėjimas į Balzeko muziejų. Gretima gatvė turi Stenlio Balzeko garbės vardą. Google Street View.

Piečiausiosios Čikagos lietuviškas paveldas

Dar toliau į pietus esantys rajonai - jau grynai afroamerikiečių teritorija (kurių mažuma katalikai). Čia lietuvių rajonėliai sunyko seniau. Štai South Chicago baltųjų tebegyvena vos 1,92%. Tenykštė vienaukštė Šv. Juozapo lietuvių bažnyčia (8801 S Saginaw) uždaryta 1986 m., dabar McKinley mokyklos dalis (mokykla, beje, statyta 1953 m. kaip parapinė). Greta - senesnė zakristija, tarp zakristijos ir bažnyčios kunigas laikė gyvūnus.

Šv. Juozapo bažnyčia - viena mažiausių Čikagos lietuvių bažnyčių. Google Street View.

Panašus likimas ištiko Chicago Heights priemiesčio Šv. Kazmiero bažnyčią (283 E 14th Street, uždaryta 1987 m.) - atrodančią lyg senutėlis istoristinis dviaukštis namas, kadaise glaudusią ir mokyklą (anuometė maniera atminimo lentas iškalti akmenyje išsaugojo lietuvišką užrašą). Dabar ją supa tušti sklypai.

Visų Šventųjų lietuvių bažnyčiaRouzlande (Roseland; vos 0,42% baltųjų) su įdomiu metaliniu bokšteliu 1989 m. parduota baptistams; pastariesiems rajone irgi nelengva, bažnyčia itin kentėjo nuo vagysčių. Jos bokštas primena Marquette parko Mergelės Marijos gimimo bažnyčios bokštą. Jos autorius - tarpukario Kauno architektas-modernistas Stasys Kudokas (suprojektavęs ir Karininkų ramovę, Kauko laiptus).

Buvusi Visų Šventųjų lietuvių bažnyčia Rouzlande. Google Street view.

Katalikiška tebėra Šv. Petro ir Povilo bažnyčia Vest Pulmane (0,56% baltųjų), 12433 S Halsted St, statyta gotikos įtakotu modernizmu 1959 m. Parapija įsteigta 1913 m. ir 2013 m. šventė šimtmetį, bet su lietuviais ji jau neturi nieko bendro (nors liko katalikiška). Pulmanas kadaise garsėjo pasaulinės reikšmės geležinkelio vagonų fabriku. Šiandieninė pietų Čikaga kaip dieną ir naktis skiriasi nuo anuometės (1900-1915 m., kuomet steigėsi lietuvių parapijos), pramonė žlugusi ~1970 m., kiti ir žmonės.

Kiti Čikagos lietuvių rajonėliai (Cicero, Braiton Parkas)

Čikagoje yra ir daugiau senųjų lietuviškų bažnyčių. 1911 m. įkurtoje Cicero rajono Šv. Antano parapijoje (1510 S 49th Ct) tebevyksta lietuviškos mišios (greta angliškų ir ispaniškų). Didžiulis šios bažnyčios pastatas labai įspūdingas, greta - sena mokykla, irgi padabinta lietuviškais užrašais.

Neoromaninė Cicero Šv. Antano bažnyčia - vienas įspūdingiausių lietuvių pastatų Amerikoje. Mokykla ir kiti parapijos namai - už nugaros. Google Street View.

Masyvus Šv. Antano parapijos mokyklos pastatas su lietuvišku užrašu. Google Street View.

Braitono parko rajono lietuviška Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo parapija (2745 W. 44th St.) irgi sena, įkurta 1914 m., bet bažnyčia - modernios architektūros (1963 m.). Rajonas irgi dabar labiau ispanakalbis.

Nekaltojo prasidėjimo bažnyčioje gausu ir pasaulietinių lietuvių institucijų. Google Street View.

Braiton Parke tebestovi Gedimino stulpais ir Jogailos kryžiais išdabinti Vytauto Didžiojo šaulių rinktinės namai. Šauliai, kaip ir daug patriotinių bei religinių Lietuvos organizacijų, sovietų buvo uždrausti ir persekiojami, bet tęsė savo veiklą Amerikoje.

Šaulių pastatas Čikagos Braitono Parke. Google Street View.

Braiton Parke anksčiau buvo ir unikalus Amerikos karo veteranų organizacijos "Amerikos legionas" (American Legion) 271 skyrius, pavadintas Dariaus-Girėno garbei ir rengęs daug renginių. Daugumą jo narių sudarė lietuviai. Skyrius tebeveikia, bet narių jau mažiau, o dviaukštis istorinis pastatas (adr. W 44th, prie S Western Ave) dabar naudojamas Way Church bažnyčios.

Tarp Braiton Parko ir Marquette Parko rajonų, prie Geidž Parko [Gage Park] stūkso vienas pagrindinių Čikagos lietuvių objektų: masyvus Lietuvių jaunimo centras, išdabintas stilizuotu Vyčiu (5620 S Claremont Avenue). Jį 1958 m. įkūrė jėzuitai; sovietams Lietuvoje uždarius vienuolynus čia net buvo Lietuvos jėzuitų provincijos centras. Tai dar vienas Šaltojo karo eros objektas skirtas kiek tik įmanoma ginti lietuvybę nuo asimiliacijos iki Lietuva bus išlaisvinta. Čia gausu lietuviškų renginių, yra lietuviška koplyčia.

Į Lietuvių jaunimo centrą ilgainiui atsikėlė ir daugybė kitų Amerikos lietuvių institucijų, 1981 m. suformavusios Lituanistikos tyrimo ir studijų centrą - didžiausią lietuvišką mokslinę organizaciją už Lietuvos ribų. Jame veikia Pasaulio lietuvių archyvas ir kiti archyvai (muzikologijos, medicinos, fotografijų, audio-video, dailės), kuriuose saugomi daugiausiai žymių Amerikos lietuvių, tačiau ir Amerikoje atsikliuvę kitų lietuvių darbai. Mokslinę sekciją, leidžiančią knygas ir rengiančią mokymus, sudaro Lituanistikos institutas, Pedagoginis lituanistikos institutas, Lietuvių genocido tyrimo centras Amerikoje. Yra ir muziejėlių: lietuvių, lietuvių medicinos, Ramovėnų laisvės kovų.

Pagrindinis įėjimas į Lietuvių jaunimo centrą su Vyčiu virš durų. Google Street View.

Į Čikagą gyventi kėlėsi ir lietuviai iš Mažosios Lietuvos. Jie steigė kuklias išvaizda liuteronų bažnyčias. Siono liuteronų bažnyčia (įkurta 1910 m., bet perstatyta) tebesiūlo lietuviškas pamaldas Oak Lawn rajone (9000 Menard Avenue).

Čikagos lietuvių liuteronų Siono bažnyčia nedidelė, bet pats jos buvimas įrodo, kad Čikagos lietuvių bendruomenė tokia didžiulė, kad joje sėkmingai gyvuoja net 'mažuma mažumoje' - liuteronai. Google Street View.

Čikaga labai ištįsusi ir keli jos priemiesčiai (Geris, Rytų Čikaga) yra jau kitoje valstijoje - Indianoje. Ten irgi yra senos lietuvių bendruomenės, aprašytos straipsnyje apie Indianą.

Lietuvių kapinės pietinėje Čikagoje

Anapilin iškeliavę lietuviai dar nuo prieškario buvo laidojami lietuviškose kapinėse. Didžiausios yra Šv. Kazimiero katalikiškos kapinės, įkurtos 1903 m. pačiuose Čikagos pietuose. Anksčiau lentelė prie jų skelbė "Lietuvių kapinės", bet 1997 m. ji nuimta. Tai ne pirmas toks veiksmas - 1965 m. kardinolas Kodis išėmė žodį "lietuvių" iš kapinių pavadinimo, bet anuomet pokario imigrantai sukėlė didžiulį ažiotažą. Tai - tik vienas daugelio panašių epizodų XX a. antros pusės Čikagos lietuvių istorijoje. Štai 1972 m. Čikagos lietuviai net užsakė lėktuvą į Romą idant surengtų protestą Šv. Petro aikštėje prieš pirmosios komunijos lietuvių vaikams teikimą anglų kalba.

Nuo 1997 m. Šv. Kazimiero kapinėse imti laidoti ir lotynų amerkiečiai - nūnai didžiausia katalikiška Čikagos bendruomenė. Visgi masyvūs lietuviški antkapiai, statyti aštuonis dešimtmečius, nustelbia menkas amerikietiškas plokšteles. Atrodo, kad čia palaidotas ištisas didžiulis miestas ir visur - vien lietuviškos pavardės, kai kurios sutrumpintos, parašytos angliškais rašmenimis. Čionai ilsisi ir tarpukario generolas Povilas Plechavičius, 1949 m. kaip dipukas pasitraukęs į Ameriką. Yra paminklas Romui Kalantai, pastatytas 1972 m. išsyk po susideginimo, sukėlusio Čikagoje didelius protestus už Lietuvos laisvę.

Paminklas Romui Kalantai Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje. ©Augustinas Žemaitis.

Kitos lietuviškos kapinės rymo greta miškelio jau už oficialių Čikagos ribų, Džasitise (Justice). Tai - Lietuvių tautinės kapinės (Lithuanian National Cemetery), ir žodis "lietuvių" čia tebeišlikęs pavadinime. Jos įkurtos 1911 m., kuomet vietos klebonas nesutiko Šv. Kazimiero kapinėse laidoti lietuvių bendruomenėse aktyviai nedalyvavusių žmonių. Čia yra apie 2500 kapų, tarp palaidotųjų - prezidentas Kazys Grinius (palaikai 1994 m. perkelti į Lietuvą, bet antkapis liko). Gražūs art nouveau stiliaus paviljonai.

Art deco stiliaus pastatas Lietuvių tautinėse kapinėse. ©Augustinas Žemaitis.

Naujasis lietuvybės centras Lemonte

Būtent čia, pietvakariniuose Čikagos priemiesčiuose, ir yra šiandieninis lietuvių centras. Kita vertus, po Marquette Park sunykimo lietuvių rajono Čikagoje nebeliko - niekur lietuviai nebesudaro bent 5% procentų gyventojų. Bet motorizuotoje Amerikoje keliasdešimt kilometrų nuvažiuoti - ne kliūtis. 1987 m. Lemonto priemiestyje atidarytas "Pasaulio lietuvių centras", kur vyksta įvairūs renginiai, koncertai, Čikagos lietuvių krepšinio lygos varžybos, yra ir sporto, aktų salės, mokykla, J. Matulaičio koplyčia. Į pietvakarius nuo Čikagos įsikūręs ir lietuviškas restoranas Grand Duke, pakeitęs uždarytuosius Marquette Park ir Bridžporto rajonuose.

Antrajame pagal dydį mieste Midway oro uoste netoli nuo kurio istoriškai koncentravosi lietuvių bendruomenės, 1993 m. atidengta atminimo lenta lakūnams S. Dariui ir S. Girėnui, 2008 m. sugrąžinta po rekonstrukcijos.

Lietuviško paveldo Čikagoje žemėlapiai

Lietuviško paveldo visoje Čikagos aglomeracijoje žemėlapis (žaliai pažymėtos vietos žemėlapis žemiau).

Pietinės čikagos lietuviško paveldo žemėlapis (žaliai pažymėtų vietų žemėlapiai žemiau).

Čikagos Market (Marquette) parko rajono lietuviško paveldo žemėlapis (rajonas dar vadinamas Lithuania Plaza arba Chicago Lawn).

Čikagos Bridžporto rajono lietuviško paveldo žemėlapis.

Click to learn more about Lithuania: Ilinojus, JAV Leave a comment
Comments (93) Trackbacks (0)
  1. “Draugas” yra lietuviu nuosavybe, pelno nesiekiantis laikrastis, ir nekonkuruoja su “Cikagos Aidu”. “Draugas” turi interneto svetaine – http://www.Draugas.org , Minetas “Aidas” yra rusu bendroves “Ethnic-Media” nuosavybe, kuri leidzia laikrascius rusu kalba, ir islaikomas prekybininku apmokamais skelbimais. Negalima traktuoti “Cikagos Aido” kaip lietuviu spauda.

  2. YOU DID A WONDERFULL JOB, IAM PROUD AND HAPPY TO FIND YOU ON THE INTERNET, YOUR SERVICE TO THE LITHUANIAN HISTORIANS WILL BE GREATLY APPRECIATED. I FOR ONE THANK YOU FOR YOUR SERVICE. TALK TO YOU LATER!

  3. Hello,

    My name is David Lisker, I am artistic director and violinist at the Lisker Music Foundation (non profit organization based in Northbrook, IL). One of the many ways we aim to support the music scene in Chicago is by presenting world class concerts in the Chicagoland. We have one such concert scheduled for February 28 at the Nichols Concert Hall in Evanston. The concert will feature a fantastic Lithuanian pianist Andrius Zlabys. He has performed all over the world, graduated from the Curtis Institute in Philadelphia, and has been nominated for a Grammy for a recording he made with Gidon Kremer. I would really love to spread the word among the rich Lithuanian community, I was hoping you might be able to help me. If you have some interest in this, I would love to discuss it further.

    thank you so much and Happy New Year!

  4. Graziai padaryta.

    Good job. However it should be noted that Our Lady of Vilna Church has not been demolished . It was closed and sold to the Chicago Public School system. It is currently again for sale. The original, very simple, leaded glass windows were given to the Balzekas Museum. The colored glass modern altar backdrops by Adolfas Valeska were moved to the Lithuanian Mission (Blessed Jurgis Matulaitis Mission) some years ago. Again it has not beed demolished yet. What has been demolished is St. George’s in Bridgeport and St. Michael’s in the Bucktown neighborhood (near north) in Chicago.

    Also check out the new English language paper Draugas News http://www.draugasnews.org

    Sekmes

    Saulius K

    • Thank you for the information. I haven’t found the Our Lady of Vilna church (I have not been to the place myself when I visited Chicago, just checked there via Google Street View) so I assumed it has been destroyed (as the address of Our Lady of Vilna I found online is now occupied by some private home, but probably that address is incorrect). Could you give me the true address so I could check it on the Street View? Also, where exactly was the St. Michael’s located?

    • Saulius,

      Thank you for the Draugas update. Would love to talk to you. It has been a long time.

      Thank you,
      Jerry

      • Jerry you can contact me at my law office at 150 S. Wacker Dr. Suite 1025
        Chicago IL 60606 312 346 5275; cell 708 997 1861. e-mail svkuprys@gmail.com.

        Look forward to hearing from you and recall the days at St. Anthony

        best regards

        Saulius

  5. Sveiki, norėjau paklausti ar šiuos tekstus ir nuotraukas galima būtų panaudoti svetainėje, skirtoje Čikagos lietuvių katalikų sielovadai ir paveldui aprašyti? Svetainė dar tik ruošiama: http://cikagoskatalikai.org

    Ačiū!

    • Laba diena,

      Informaciją, esančiame šiame straipsnyje, ar pavienes nuotraukas galite naudoti, paminėję šaltinį.

      Tačiau pageidautume, kad nenukopijuotumėte tiesiog viso ar žymios dalies teksto/nuotraukų – tokiu atveju geriausiai tiesiog dėkite nuorodą į šį puslapį (savo ruožtu, kai jūsų puslapyje bus daugiau unikalios informacijos, galėsime į jį įdėti nuorodą iš šio straipsnio).

      Be kita ko, šis tekstas ateityje dar bus atnaujinamas: pridedamos likusių bažnyčių, dar kelių lietuviškų vietų nuotraukos, papildoma informacija. Nukopijavus viską į kitą vietą internete ilgainiui atsirastų dvi skirtingos teksto versijos.

      Jeigu jūs turite papildomos informacijos šia tema ar matote tekste klaidų, taip pat galite paminėti ir tekstas bus pakoreguotas (pavyzdžiui, diskusijoje po šiuo straipsniu iškeltas klausimas, ar buv. Aušros vartų / Our Lady of Vilna bažnyčia yra nugriauta, o jeigu nėra nugriauta, tai kur tiksliai ji realiai stovi?).

    • Dėkui, informacijos keista, bet labai nedaug, matomai dauguma jos yra spaudos archyve. Geriausias šaltinis kokį radau yra:

      Amerikos lietuvių katalikų metraštis 1916 m.

      • Dėkui už įdomią nuorodą. Apie Čikagos Aušros Vartų bažnyčią ten neradau informacijos (tik apie Niujorko to paties pavadinimo bažnyčią), bet yra kitų įdomių senų nuotraukų ir informacijos.

  6. Gerbemieji

    Ar kas renka žinias apie lietuvius Venezueloj ir Colombijoj?

    Po II Pasulinio Karo, nuo 1947 daug lietuvių emigravo į tuos kraštus.

    Aš ten užaugau, 16 metų gyvenau. Dabar USA.

    Dėkui už jūsų dėmėsi.

    Peter (Rimantas) Ramanauskas

    • Sveiki, išties visos žinios apie lietuvišką paveldą užsienyje domina ir skelbiamos šioje svetainėje. Kol kas Kolumbijos ir Venesuelos bendruomenės paminėtos bendrame straipsnyje apie Lotynų Ameriką, o turint daugiau informacijos planuoju parašyti ir atskirus straipsnius.

      Tiesa, šitas tinklapis skirtas ne pačioms bendruomenėms, o lietuvių paveldui (bažnyčioms, kapinėms, atminimo lentoms, muziejams, paminklams, žymių žmonių gyvenamosioms vietoms, Lietuvos ar lietuvių garbei pavadintoms vietoms ir t.t.). Taigi, jei tokių “lietuviškų” vietų Venesueloje ar Kolumbijoje žinote – pasidalinkite informacija, ji bus patalpinta šioje svetainėje.

  7. Grazus ir geras darbas.
    Butu gerai si website isplesti kaip istorini dokumenta visos Lietuviu Amarikoje plotme.
    Nepastebejau aprasymo Lituanistikos studiju ir tyrimo centro.
    Sekmes
    SB

    • Dėkui už pastebėtą trūkumą, dabar informaciją apie Lituanistikos studijų ir tyrimų centrą parašiau į straipsnį po Jėzuitų jaunimo centru.

      Informacija apie daugumos kitų JAV valstijų, o taip pat Ontarijo, Argentinos, Brazilijos, Urugvajaus lietuvių paveldą jau yra svetainėje. Šalių sąrašas yra juostoje virš straipsnio, arba dešinėje nuo straipsnio – paspaudus ant šalies ar valstijos pavadinimo pasirodo straipsnis apie tos šalies ar valstijos lietuvišką paveldą.

  8. Gerbiamas p. Žemaiti,
    Bravo už detališką aprašymą apie lietuvių istorinius centrus Čikagoje.
    Noriu patikslinti keletą terminų: St. Casimir “nunnery” – turėtų būt pavadinta St. Casimir Convent. (nunnery yra labai senoviskas žodis ir daugiau nebevartojamas įvardinti vienuolyną. Moteriškas vienuolynas vadinasi Convent o vyriškas vienuolynas vadinasi Monastery.)

    Brighton Park – bažnyčia agliškai vadinasi – Church of the Immaculate Conception of the Blessed Virgin Mary.

    Marquette Park -bažnyčia agliškai vadinasi – Church of the Nativity of the Blessed Virgin Mary (B.V.M.) – ne “Church of the Virgin Mary birth”

    Lemont – Blessed Jurgis Matulaitis Mission (Palaiminto Jurgio Matulaičio misija), established in 1990 – nevadinamas “chapel” bet yra misija.

    Tuo pačiu – angliškai šv, Mišios visada rašoma su didžjiają raide “Mass”.

  9. Puikus darbas, aciu. Tiesa, yra klaideliu, kai kurios jau pataisytos. Noreciau, kad pataisytume amerikiecio aki reziancia, daznai pasikartojancia, raidziavimo klaida “cemetary” istaisytumete i “cemetery”. Sekmes Jusu tolimesniame darbe.

  10. Hi,
    Your site is very informative but as a lifelong American-Lithuanian resident of Bridgeport, still live on Lituanica Avenue. I did notice a few items that may be incorrect concerning the neighborhood. First, there is no cross on the grounds where St. George once stood. The cross from the front of the church as well as the madonna from the bell tower were relocated to the grounds of All Saints-St. Anthony Church on 28th and South Wallace by the parish’s last pastor, Rev. Richard Dodaro when he was transfered there at our closing in 1990. Second, I don’t know if S. Darius and S. Girėnas were actually residents of Bridgeport. My understanding is that South Auburn Avenue was changed to South Lituanica Avenue in their memory and honor as they left from St. George’s Church after Mass for Midway Airport to begin their journey. Lastly, St. George Church was established in 1892 accross the street from where the final building stood. It was the first and oldest church established by Lithuanians west of the Appalachian Mountains. The Gothic building to my understanding was completed in 1902 not 1909. Again, not trying to underscore your work, you’ve done a wonderful job, but as a resident of Bridgeport I’m a little protective of its history and that it is recorded as correctly as possible.

    In regards to Providence of God it is important to note that it was built by the some of the parishioners of St. George as the Lithuanian community grew in the area and branched out to its Pilsen neighbor. Establishment of the church there made Mass more accessible for the area’s Lithuanian residents.

    • Thank you for your comment. I have now edited the article.

      To clarify:
      By “Only a cross left on the Open Street Map” I meant the Open Street Map program (one of the more popular online map systems) rather than on-location. As this may have been confused I removed it.

      I ahve edited the Bridheport info accrodingly, moreover added info on former St. George school. Asfor Darius and Girėnas, do you now where they have lived, or perhaps some other famous Lithuanians? As it may be impossible to put on memorial plaques on-location, Global True Lithuania may serve as a kind of “virtual memorial plaque” whereby I could write former addresses of now-deceased famous Lithuanians to this article and articles on other locations.

    • Was there a Lithuanian cultural center on Archer Avenue at Ashland Avenue ?

  11. Steponas (Stephen) Darius is listed in the 1920 census at 749 W 33rd Street, which was the Bridgeport neighborhood. His surname was actually Darašius but he changed it after WWI.
    Stasys Girenas (Girskis) — I’m still looking for.

    • Thank you. By googling the address you gave me I also now found this “Draugas” article which gives some further information on the pilots’ lifes in America. There are only images of Darius’s relatives homes however. I have tried to look for the Darius’s home on Google Street View, however it does not have that particular address. I wonder if that building still stands?

  12. You are mistaken in identfying All Saints church in Roseland as the work of architect Mulokas. All Saints church was designed by Stasys Kudokas. You do not mention a Lithuanian church in East St. Louis, Il – Immaculate Conception, built in 1956, which was designed by Jonas Mulokas.

  13. Hi, I am anticipating visiting Lithuania this summer. Can anyone point me to a local-to-Chicago Lithuanian language school for adults? Thanks! Phil Vitkus

  14. Atleiskite, gal ne čia kreipiuosi. Tačiau norėčiau paprašyti pagelbos surasti ka nors iš Praninsku šeimos gyvenusiu Lietuvoje Bučiunu kaime ir išvykusiu karo metais į USA Mano močiutė tiesiog norėjo žinoti ar Kas nors yra iš jos brolio šeimos Chicagoje, nes visi ryšiai buvo nutruke po karo.. Močiutės vardas Aleksandra ir ji buvo ištekėjusi už Bagdanskio Prano. Šiuo metu Mano močiutė mirus, tačiau būtu malonu žinoti ko ji taip ilgai laukė.

    Dėkingas už betkokia pagalba.

  15. I am of Lithuanian descent because my mother was Nellie Zoper whose family lived in Cicero in the 1940s. I was given up for adoption in Laredo, Texas in 1943 and have no information about that side of my family. I had searched online and looked at some Lithuanian books but could not find any reference to that surname. ‘
    I just found a reference to Anna Kulp nee Zoper who died in 2006. She was Nellie’s sister and my aunt.
    Where could I get some help to find out more information about the Zoper family?

    Thanks

  16. The info I found:
    Anna Kulp, nee Zoper, age 98, resident of Westmont for over 31 years, beloved wife of the late Walter A. Kulp; loving mother of Jim (Mary) Kulp and Pat (late Nick) Andrewnovitz; devoted sister of Frances (late Sidney) Goodwin, the late Angie (late John) Andrulis, Della Marcinkus, Mary (late Frank) Sidlauskas and Nellie Zoper; fond grandmother of James and Mark Kulp; aunt of six nieces and nephews. Funeral Monday 9 a.m. from Toon Funeral Home, 4920 Main St., Downers Grove, IL 60515, going to Holy Trinity Catholic Church for Mass of the Resurrection 9:30 a.m. Interment St. Casimir Catholic Cemetery. Visitation Sunday 3 to 9 p.m. For info, http://www.toonfuneralhome.com or 630-968-0408.
    1908 – 2006

    • Maybe some Chicago Lithuanians will answer here.

      However, you may also try writing directly to the Chicago Lithuanian institutions such as Balzekas museum (and others specified in this website) or the Cicero St. Anthony parish as maybe the workers there will know this family.

  17. Labai įdomi info, ačiū autoriui, tik kodėl nėra nieko apie Floridos lietuvių paveldą ? Juk ten gan nemažai yra, ypač St. Pete.

    • Dėkui. Informacija apie Floridos paveldą bus įdėta (straipsnis jau iš dalies parašytas). Nesant galimybės viską parašyti / sudėti iš karto svetainė plečiama po truputį, maždaug kas porą savaičių – mėnesį įdedama po straipsnį (apie tai pranešama Facebook paskyroje). Tarp numatomų ateityje straipsnių, be Floridos – Viskonsinas, Pensilvanijos šiaurinis anglies regionas, LDK pilys Ukrainoje, išsamesnė informacija apie Australiją, Karaliaučiaus sritis ir kt.

  18. Labai išsamus ir įdomus straipsnis. Perskaičiau atydžiai Čikagos skyrių ir peržvelgiau kitas dalis. Mano tėvelis (dailininkas Juozas Pautienius) lankydvo rytiną pakrašty (circa 1956-1965) su savo dailes parodom, tai daugel parapiją vardus prisimenu iš jo laiškų. Nepaprastai įdomu buvo pamatyt tas parapijas, nes jo parodos vykdavo parapijų salėse. Buvo labai liūdna išgirsti kai atėjo žinia apie Šenedoriaus Šv. Jurgio parapijos uždarymą ir nugriovimą. Mes su vyru ten lankėmės 1974 metuose ir padaryme ilgus interview ant video su Prel. Karalium ir klebonu Kun Neverausku, taipogi su Frackvillej gyvenančiu mano giminaičiiu jau tada senuku Kun. Čėsna. Daug istorinės medžiagos yra surinkta. Maža dalis yra patalpinta ant youtube. Galima rasti ant vyro John Boguta youtube svetaines – ziur. Hadroid. Įdomu kas privedė jus prie šio svarbais ir vertingo darbo – dokumentacija Lietuviškų parapijų ir vietovių Amerikoje? su geraiusias linkėjimais -Teresė Pautieniūte Bogutienė.

    • Dėkui, džiugu, kad jums įdomu. Imtis darbo paskatino informacijos apie lietuviškas vietas užsienyje trūkumas, palyginus su, tarkime, žydišku, lenkišku, ar kitų tautų paveldu užsienyje.

  19. I have to disagree with you strongly in the fact that the Lithuanians in Chicago are on the decline. The lithuanian world center in lemont is huge and hosts a lithuanian church, basketball league, lithuanian school with 600 students and even an offshoot of the delicious lithuanian restaurant kunigaiksciai in summit. Go to the lithuanian world center and tell me that Lithuanians are on the decline in Chicago.

    • You are correct. However, I have not claimed that there is no more Lituanity in Chicago area. What I meant was rather that it has declined from its peak when there were ~14 Lithuanian churches, most of them with schools and other institutions, also surrouding districts had many other Lithuanian-owned businesses and some districts were actually predominantly Lithuanian (Lithuanian Plaza area at east Marquette Park).

  20. Mr. Zemaitis.

    Thank You for all of your terrific work on this article. I grew up in and immediately west of Marquette Park all of my life, now residing in Northbrook and in the backyard of Chicago Executive Airport (formerly Pal-Waukee Airport) where Darius and Girenas bought their beloved Lituanica. They moved the airplane to the Clearing industrial district adjacent to Midway Airport where they retrofitted the aircraft with extended wings and fuel tanks. Darius gave flying lessons and reportedly flew air mail as far as Mackinac Island from Pal-Waukee and they were also the first to carry air mail transatlantically on their Lituanica. My father, Vyto Uznys and I were/are both private pilots and both flew out of Midway for a time and know a bit about this history. This past April/May I visited Lithuania for the first time and made a point of visiting the Military Museum in Kaunas where the Lituanica wreckage and flight artifacts are on display. The Lituanica Aircraft License lists 3239 South Halstead as its registered address (I have a number of pictures of this display if you are interested). Darius wore his Pal-Waukee cap (on display) on their ill fated journey as well. Also Girenas also went by the name “Girch” or “Gerch”. As an anecdotal fact, I recall as a small child, standing in front of the DG monument in Marquette Park and having Senator Charles Percy shake my little hand as my father flew his plane over the monument and dropped roses out his airplane window during one of their annual memorial programs. To enhance your article, you should mention the Darius Girenas American Legion Post 271 that was located in Brighton Park at 44th and Western. Reportedly this post was once the largest in the state of Illinois, composed almost completely of patriotic Lithuanian Americans from Chicago. The building was very large and hosted scores of Lithuanian programs, banquets and dinner dances. My parents celebrated many New Years Eve’s there with their friends. The post has now been sold to a hispanic group as so many of the supportive old timers are now gone. The post is now just a fledgling group meeting at other host post locations on the southwest side but still supportive of veterans causes and I’m still a member of the post.

    Additionally, there was another Lithuanian newspaper published out of Bridgeport called “Sandara”. I was a child and recall my parents receiving the paper by mail at least a couple times per week. I also recall watching the typesetter at work in the Bridgeport office on visits there with my father who was a friend of the editor, Mykolas Vaidyla who is also buried in the Lithuanian National Cemetery.

    Finally, I am trying to research my grandparents roots a bit further in Bridgport. They had my Mom in 1928 and baptized her in St. George’s church just down the street from where they lived and also nearby where the Sandara newspaper office was based. My grandparents shortly thereafter moved back to Lithuania and the plot thickens after that, however I’m interested to learn more about the sentiments of the Bridgeport Lithuanians around the time of 1928 and 1929. I know it was during prohibition, boot legging, Al Capone, Wall Street/pre-Depression and economic collapse times. It seems my grandparents traded all of this for German/Russian occupation in Lithuania just 15 years later. Any help or advice you may offer would be appreciated. I want to write a book about my grandparents (and Mom’s) life that I think would also be movie-worthy but also want to get my facts straight. I have been referred to the Balzekas museum but am also told that involvement with them could be a costly affair. Please advice your thoughts . . . your work above has provided a few more pieces ro my puzzle but I have many, many more left to discover.

    Best and Aciu!
    Linda Uznys

    • Thank you for the addition. I have added the American legion post to the Chicago article now.

      As for the research, it depends on what you are searching for. If you search for particular details of your grandparents (and possibly their parents, circumstances of their death, etc.), you may also use the archives in Republic of Lithuania. Knowing names and more detauils, additional details could be found there. We generally provide a service of contacting archives, if needed.

  21. Very interesting and informative article.

    The one picture, though, that you displayed and said that it was the home of the Darius-Girenas American Legion Post is in error.

    I am a 40 year member of the post, and presently the post Commander.

    Our first home was at 4416-18 S. Western Ave, in Chicago.

    We sold the building around 10 years ago.

    We then met at the William McKinley post at 35th & Damen for a few years.

    Past post commander Al Bartkus had a tavern at 69th & Maplewood in Marquette Park. He offered his place of business for us to use for our meeting night. We accepted his offer and moved there. Al Bartkus died in an automobile accident this past November and his son sold the building.

    We now meet at a tavern/grove near the Lithuanian National Cemetery, in Justice.

    Just for the record and to get to the point, the building in the picture is not, and never was a Darius-Girenas American Legion post.

    Again, great web site, and I’m not complaining about anything, but I just wanted to set the record straight.

    I have no idea of where this featured building is.

  22. Regarding the questions about Our Lady of Vilna school:

    I attended Our Lady of Vilna school through 2nd grade.

    We moved to the Midway Airport area in the summer of 1953.

    I lived a 1/2 block away at the time and my grandparents owned a 2 flat across the street from the school. They also owned the largest tavern in the neighborhood just east of Oakley Ave, on 23rd place.

    Our Lady of Vilna school closed in 1988 and merged with Saint Paul school at 2127 W. 22nd Place. That school then became known as Our Lady of Vilna-Saint Paul Grammar School. This school recently closed it doors for good. They were down to just 98 students and faced crushing debt.

    The old Our Lady of Vilna school was bought by the Chicago Board of Education and made into a feeder school.

    I couldn’t find the exact address of the original Our Lady of Vilna school, but they have a nun’s home still on the property, and that address is 2337 W. 23rd Place.

    Directly east of the nun’s home is a parking lot. Directly east of the parking lot is the old parsonage. The priest’s home. And finally directly east of that building is the building that was once Our Lady of Vilna. That’s the best I can do for now.

  23. Again, just for the record, the Draugus printing plant and main offices were directly east of Our Lady of Vilna school (across the alley), on the Southwest corner of 23rd Place and Oakley at one time. My fondest memory of those days was when a truck would come by once a week and drop off giant rolls of paper for the presses right on the sidewalk, in front of the Draugus plant. They were piled high and after school we would climb them until somebody came out of the office and shooed us off.

    Ah, the good old days.

  24. Once again, for the record, and my memory is a bit fuzzy on this, but maybe not, the Darius-Girenas American Legion Post 271 was formed in 1932 as the Major William J. Harris American Legion Post 271. Darius and Girenas were post members in that, then at the time, primarily Lithuanian-American post. Upon the deaths of Darius and Girenas, the post members immediately changed the name of the post to the Darius-Girenas American Legion Post 271. This change came about in 1933. There is sometimes confusion when we celebrate an important post anniversary because post 271 in actuality was founded in 1932, but became the Darius-Girenas post in 1933. Our post celebrates the 1933 date.

    • Thank you for your extensive comments. The information about American Legion building ha snow been corrected and the previous image removed.

  25. Thank you for compiling so much information in one location. The name of the Catholic church in the Pilsen neighborhood of Chicago is PROVIDENCE OF GOD, not Divine Providence, although the meaning is the same! The name is easily verified online on the roster of Catholic parishes in Chicago. I was a 1965 graduate of Providence of God School. I remember that the Lithuanian language was taught in my early grade classrooms, but was no longer taught when the demographic change came in the middle to late 1950s.

  26. Great Article. Thanks for the info. Does anyone know where I can find a blank Illinois 45 form to fill out?

  27. As an American born Lithuanian from Bridgeport, your article brings back many memories for me. Thanks for utilizing my pictures of St. George Parish. The rectory pictured is the first rectory built and was later replaced with a modern building, which was torn down at the same time the church was demolished. I used to work in the rectory on weekends or whenever they needed assistance. It would be great if more Bridgeporters could collaborate and add more articles and insights to the St. George portion of this article. Would anyone happen to know what happened to the church main altar? It was rumored that the altar and stations of the cross were shipped to Lithuania. Please let me know if you know anything about the whereabouts of the altar. In the meantime, keep up the great work!

  28. Thank you for the brilliant article and history lesson. I would never have known if you had not put all this on paper.

  29. Excellent article and comments! Any information on St. Michael located at 1644 W. Wabansia avenue? Perhaps a picture? The parish was started in 1904 and the building razed in 1970. There are residential buildings there now.

  30. Does anyone know the name of the church in Lithuania that received the altars and furnishings from St. George Church in Bridgeport? Having found in recent years my lost Pupininkas (Papnick) relatives in Lithuania, now found after almost 100 years, a visit with them would be far more meaningful if I could show them the altar from St. George Church where I worshiped in my youth. Please email me: ericjames@ericjames.org

    • I don’t know exactly. Perhaps you should contact the archbishopric or former priests of the parish (if there are any left) who may have such information?

    • Try contacting the sisters of st Casimir now located in lemony with the sisters of st francis

    • Hello, Eric, I have been trying to find out the same information, for pretty much the same reason (a visit to these relics of the old church on a potential visit to Lithuania). Did you ever get an answer to your question, here or elsewhere?

  31. Hi, Thank you for the article. I went to St. George from 1965-1973. I will look and see if I have any pictures. –Rasa

  32. CDL DRIVERS NEEDED 48C/ — 50C/ MIL CONTACT flextransinc@gmail.com

  33. ČIKAGOS ŠIAURĖJE buvo dar viena lietuvių parapija ir jos paveldas tesiasi.
    Šv Baltramiejaus parapija buvo įkurta 1896 metais Waukegan Illinois.
    Jos parapijiečių palikuonys, antra ir trečiabangiai dabar meldžiasi
    išnomuotose patalpose, švenčia nepriklausomybę ir vaikus moko lietuvių kalbos.

  34. Atsitiktinai atsidariau si portaliuka. Ir…apgailestauju, kad tenka priminti visiems: Bostono lietuviu sv.Petro baznycios a.a.kunigas William Wolkovich-Valkavicius savo atostogu laiku ir savo pinigais apkeliavo visas lietuviskas parapijas JAV, surinko medziaga ir isspausdino trijuose tomuose ,,Lithuanian Religious Life in America”. Viskas , chronologine tvarka tik su ne itin meniskomis nuotraukomis, aprasyta sioje knygoje- parapiju, baznyciu, bendruomeniu istorija. Visi, kurie savaip aprasineja lietuviu baznyciu ar parapiju istorijas , be jokios abejones, pasinaudoja minetomis knygomis. Tik kunigas pats apkeliavo, o kiti- pasinaudojo, issiverte ir t.t. Tokia A.V. Skiudaites nuplagijuoja (90 proc.) knyga yra ,,Lietuviu pedsakai Amerikoje”. Beje, ji nuplagijavo ir J.Buteno/A.Kezio ,,Pensilvanijos angliakasiu Lietuva”, sukeitusi A su B. Taip del nesaziningu zmoniu, atsiranda nauji vardai, paminant, pamirstant tuos, kurie patys isvaiksciojo, tyre, aprase, isspausdinimui paaukojo didele dali savo lesu. Kadangi kunigas gyveno Rytineje pakranteje, isspausdinta Massachusetts valstijoje, o Lietuviu fondas paaukojo tik $500, tai labai paprasta ,,uzmirsti”, nes tik 1000 kopiju isspausdinta. Nutyleti, vadinasi pritarti klastotojams, plagijatoriams.

    • Dėkui už informaciją. Šiame tinklapyje surinkta informacija iš įvairių šaltinių, jų tarpe mano paties pokalbių su įvairių miestų lietuviais, interneto (tiek užsienio lietuvių, tiek ir ne lietuvių svetainių). Nė vienos įvardytų knygų nesu matęs ir skaitęs. Maži tiražai yra problema, tačiau net ir esant dideliam tiražui knygos ilgainiui tampa sunkiai prieinamomis, nes juk jų egzemplioriai guli konkrečiose vietose, tuo tarpu lietuviai pasklidę po visą pasaulį ir nebūtinai bus galimybė tą knygą paskaityti; kitais kartais net sužinoti, kad tam tikra tema yra parašyta knyga, tampa sudėtinga. Tuo tarpu kas parašyta internete, yra prieinama iš visur ir bet kada, todėl savo tyrinėjimus stengiuosi publikuoti būtent internete.

      Kadangi minėtų knygų nesu skaitęs, negaliu pakomentuoti, ar/kas įvardytose A. V. Skiudaitės knygose yra nuplagijuota iš knygos “Lithuanian Religious Life in America”. Jeigu be autoriaus Valkavičiaus leidimo sutampa ar beveik sutampa patys tekstai (tik išversti) ir/ar nuotraukos – tada tikrai nuplagijuota. Tačiau jei tiesiog skirtingi autoriai rašo ta pačia tema – tai nebūtinai; Amerikos lietuviai yra šimtatūkstantinė bendruomenė, ji ir jos paveldas tikrai verta, kad tai tyrinėtų ir apie tai rašytų daugiau nei vienas ar keli žmonės.

  35. Kun. Valkaviciaus archyvas ir minetos knygos yra persiustos i Kauna, Iseivijos instituta prie VDU, direktorius prof. Aleksandravicius. Teigdama , kad knyga yra nuplagijuota, turiu tam pagrindo, nes turiu tas knygas, be to tuo laikotarpiu, kai buvo kurpiama ,,Lietuviu pedsakai Amerikoje” priklausiau JAV LB kulturos tarybai. Buvo renkami pinigai knygos isleidimui. Tik po kiek laiko, kai pradejau tyrineti kas kur ir kaip, supratau kur suo pakastas. Na ir Jus, imates tyrineti JAV lietuviu istorija juk ne is galvos traukiate tas zinias, o is kitu autoriu surinktos medziagos. Daugeli dalyku galima atpazinti pagal zinomus tekstus. Todel is pagarbos autoriams reiketu nurodyti bent jau saltini. Beje kun. W.Valkaviciaus knyga netrukus turetu patekti i interneta per enciklopedini portala http://www.lietuvai.lt
    Be abejo, skelbti internete verta – juk naujausiu technologiju deka atsiveria placiai daugelis istoriju ir t.t. Tik, lieku savos nuomones – gerbkime kitu autoriu atliktus darbus ir minekime juos, kaip savo tyrinejimu pagrindus. Linkiu sekmes.

  36. My grandfather Felix Siratovich was one of the many butchers mentioned in this article and lived in Marquette Park area. They also attended the Villas Church until they passed away. I have never lived in Chicago, but once attended a Lithuanian festival there. Other than my grandmother’s cooking, it was the first time I had ever seen Lithuanian food. I don’t know much, but I have a FANTASTIC recipe for Lithuanian dumplings, my favorite food ever!!!!

  37. Thanks for sharing this information, I will also share it with friends. My East Central Illinois community of Westvile has a rich Lithuanian history.

  38. Drove my dad to the Lithuanian Alliance of America meetings and visiting with editor Michael Vaidyla (?) of the Sandra newspaper, sharing a few shots of whiskey in the printing plant.

    • Mr. Kapocius,

      I have been trying to find out where the Sandara newspaper office was located. As a child, my father took me there and was a friend of Mr. Vaidyla but I don’t remember where the newspaper office was located. Do you recall. I remember watching the typesetter at work and the creaky wooden floors there. I wondered how those old wooden floors supported all the heavy duty printing machinery! My father, Vyto Uznys was also a member of the Lithuanian Alliance of America. Would you by chance be related to Jane Kapocius-Kuzas? Please advise what you may know about the location of the Sandara business office in Brideport . . . I’m told that my mother was born in a building directly across the street from there. Thanks in advance for your help!

  39. My mother and her sister made their communion at Providence of God in 1914 or 15.

  40. Puikus puslapis! Pats domiuosi Amerikos lietuvių bažnyčiomis, tai smagu pamatyti daug susistemintos medžiagos.
    Tiesa, niekur nerandu daugiau informacijos apie Visų Šventųjų bažnyčia Roselande, Galbūt esate išsaugojęs šios bažnyčios adresą, kad būtų įmanoma bent per google’ą pažiūrėti?

  41. Thank you for the wonderful history lesson. I attended Saint George from 1957 to 1966 and was shocked when I came back to Chicago for a visit to find the Church, Convent and Monastery gone. It broke my heart. I was shocked that they took down the Cross and the Grotto too. I have many happy memories of a wonderful childhood spent at Saint George and this site helps to keep them alive.
    God bless,
    Mike

  42. Does anyone know the address of the old Sandara Lithuanian newspaper office in Bridgeport? It was down the street from the old St. George church but that is all I recall. Thanks in advance for any responses!

  43. It was my understanding that the 3-story hand-carved wooden altar, the church organ, and many of the magnificent stained-glass windows from St. George’s Church in the Bridgeport neighborhood in Chicago were to have been shipped back to Lithuania after the church was demolished. Does anyone know if this actually happened, and if so, if they have been preserved in any manner there?

  44. Within the past few years, the Lutheran Lithuanian Church opened on Wolf Road in the affluent suburb of Western Springs. It shares the small building with a non Lithuanian Lutheran parish, but the Lithuanian flag and notice of Lithuanian services are visible on the sign on Wolf Road. I understand it was the same group originally in Marquette Park in the city, but hadn’t lived in the city for years and didn’t feel safe at their old building. There are many people with Lithuanian heritage in the Western Springs, Hinsdale, Burr Ridge, La Grange areas….

  45. Aciu. Siandien as suzinojau daug naujienu apie CIKAGA, LABAI IDOMU.


Leave a comment

No trackbacks yet.