Gabalėliai Lietuvos Lietuvių rajonai ir paveldas užsienyje

Lotynų Amerika

Skirtingi šaltiniai nurodo labai įvairų Lotynų Amerikos lietuvių skaičių - nuo 60 tūkst. iki milijono. Tikslūs skaičiai priklauso nuo to, ką vadinsime lietuviu, nes lietuvių telkinių šiame rajone susidarė mažiau, lietuviai maišėsi su kitomis tautybėmis.

Po to, kai 1908 m. imigraciją apribojo JAV, lietuvių emigratai pasuko į Pietų Amerikos šalis: Argentiną, Braziliją, ir Urugvajų. Apie 60% visų tarpukario Lietuvos emigrantų išvyko gyventi į šias šalis (maždaug 60 000). Argentina ir Urugvajus anuomet buvo tokios turtingos, kaip Europos valstybės ir nedaug atsiliko nuo JAV. Brazilai gyveno skurdžiau, bet tos šalies žemės ūkyje darbo vietų netrūko. Visgi lietuvių bendruomenės Pietų Amerikoje buvo skurdesnės nei JAV, labiau stokojo pilietinių teisių.

XX a. pradžios Lotynų Amerikoje milžiniškos teritorijos, plotu prilygstančios penktadaliui Europos, dar buvo tik pradedamos apgyvendinti. Taigi lietuviai dalyvavo ir naujų miestų kūrime: Ižui (Ijui) Brazilijoje, Eskelis (Esquel) ir Sarmientas (Sarmiento) Argentinoje. Tačiau savo įkurtuose miestuose jie greitai nebesudarė daugumos. Lietuvybė labiau išsilaikė didmiesčiuose, kur liko lietuvių parapijos, šokių kolektyvai, klubai. San Paulyje (Brazilija) susformavo lietuvių rajonas Vila Zelina - ten yra lietuvių bažnyčia, restoranai. Lietuvos ambasada visam žemynui iki 2013 m. veikė Buenos Airėse (Argentina).

Paskutinė lietuvių imigracija į Pietų Ameriką įvyko pokariu - Kolumbijoje ir Venesueloje įsikūrė pabėgėliai nuo sovietų režimo. Šios bendruomenės nedidelės (pvz. Kolumbijoje lietuvių niekad nebuvo daugiau nei 1500), bet įtakingos, nes į Vakarus daugiausiai traukėsi elitas (menininkai, mokslininkai ir kt.), kurių šeimas sovietai būtų trėmę ir žudę. Tarp Kolumbijos lietuvių - sostinės Bogotos meras, buvęs kandidatas į prezidentus ir universiteto profesorius Antanas Mockus.

Tuo pat metu J. Stalinas propagandos tikslais pakvietė grįžti Lietuvon tarpukario migrantus. Susivilioję pažadais kai kurie parvyko į okupuotą Lietuvą, bet čia bemat teko nusivilti. Tie, kurie sugebėjo, vėl išvyko į Lotynų Ameriką.

Šiandien Lotynų Amerikos šalys skurdesnės už Lietuvą, tad po 1990 m. emigracija ten nevyko. Priešingai - lietuviškai nebekalbantys tarpukario emigrantų palikuonys pradėjo domėtis galimybėmis gauti Lietuvos pilietybę, po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą jiems atveriančią šias pelningas darbo rinkas.

Click to learn more about Lithuania: Lot. Amerika Leave a comment
Comments (6) Trackbacks (0)
  1. Labai graziai sudeliota ir man labai reiklainga informacija, bet turiu klausima, is kur ggauti apie atrpukario/pokario informacija pirminiu saltiniu/istoriniu duomenu? Dekoju!

    • Labas, o kokios būtent informacijos reikia? Kol kas Lotynų Amerikos lietuvių bendruomenių plačiau netyrinėjau, priešingai nei JAV ar Europos. Tačiau tai, kas surašyta šiame tekste remiasi Stasio Vaitiekūno knyga “Lietuvos gyventojai” (pvz. tarpukario emigrantų procentai; psl. 299). Informacijos apie lietuviškas bažnyčias, bendruomenes ir kt. seniau buvo Lietuvos ambasados Argentinoje, atstovavusios Lietuvą ir kitose Lotynų Amerikos šalyse, tinklapyje. Deja šią ambasadą 2013 m. gruodžio 31 d. Lietuva uždarė.

  2. Labas
    I am a Lithuanian-American living presently in Chicago.
    I am traveling to São Paulo in June and would appreciate
    Some references to the Lithuanian community there.
    I traveled to São Paulo back in the 1970’s with the Lithuanian
    Student Union.
    I would like to find some friends that I met then, with whom
    I have lost touch.
    I believe you mentioned Vila Zelina as a location that still has
    A Lihuanian population.
    If possible could you please provide a contact, club or church
    for me ?

    Labai Aciu
    Algis Ankus

  3. Ar saugu yra lankytis Kolumbijoje ir Brazilijoje? Girdėjau, kad ypač Kolumbija nėra saugus kraštas užsieniečiams.
    Įdomu, ar be Antano Mackaus dar yra lietuvių Bagotoje? Brazilija mane traukia jau senai, norėčiau ten lankytis be turistinės grupės. Ar galima rasti kontaktų su lietuviais tuose kraštuose.
    Gyvenu Vilniuje, esu Britanijos ir Lietuvos pilietis.
    algirdas

    • Sveikas,

      Šiose šalyse nesu buvęs, tačiau Lotynų Amerikoje esu lankęsis be grupės (Meksikoje, Peru, Čilėje). Be abejo, verta atkreipti dėmesį į nusikalstamumo statistiką (kuri dažnai nekokia), bet reikia suprasti, kad milijonai žmonių tose šalyse gyvena ir nėra apvagiami kas mėnesį. Tačiau keliavimas (kaip ir gyvenimas) ten saugumo dėlei gali būti šiek tiek labiau ribotas, nei saugiose šalyse: į daug rajonų geriau neiti sutemus, į kai kuriuos vienam neiti išvis (kita vertus pastaruosiuose – lūšnynuose – paprastai ir nelabai yra ką žiūrėti). Pastebėsite, kad vietiniai irgi imasi tokių saugumo priemonių, o bet kuris gražesnis namas supamas aukštų tvorų su spygliais ar elektra. Kolumbijoje lietuvių yra, tačiau palyginus su Brazilija ir Argentina tai gana nedidelė bendruomenė (keli šimtai žmonių), imigravusi bėgdama nuo sovietų pokariu, apie lietuvišką paveldą (bažnyčias, lietuvių namus ir pan.) žinių aptikti man nepavyko.


Leave a comment

No trackbacks yet.