Norvegija
Maždaug nuo 2004 m. Norvegija yra viena populiariausių lietuvių emigracijos krypčių – dabar joje gyvena apie 50 tūkst. lietuvių. Tautiečius ten vilioja aukštas gyvenimo lygis ir dideli atlyginimai.
Tačiau Norvegija tarp lietuvių išpopuliarėjo labai neseniai. Vykstant ankstesnėms lietuvių emigracijos bangoms (prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir Antrojo pasaulinio karo pabaigoje), Norvegija buvo neturtinga šalis ir patys norvegai buvo tarp emigruojančių svetur. Tiesą sakant, 1990 m. Norvegijoje gyveno vos 8 lietuviai, o iki 2000 m. jų skaičius paaugo tik iki 278.
Taigi ilgą laiką Norvegijoje nebuvo nei lietuviškų pastatų, nei paminklų. Padėtis pasikeitė 2022 m., šalia Stavangerio [Stavanger] atidarius jaukius Rugalando [Rogaland] lietuvių namus (Hommersandbakken 11, 4311, Hommersåk), kurie tapo etninių lietuviškų veiklų centru. Pastatą sudaro du aukštai: apatiniame yra renginių salė, viršutiniame – lietuviška biblioteka. Išorę puošia Gediminaičių stulpų motyvai, pavaizduoti kiemelyje ant grindinio ir ant lietuvių namų iškabos.
Rugalando lietuvių namai tapo ne tik pirmuoju tokiu klubu Norvegijoje, bet ir apskritai pirmaisiais lietuvių namais, kuriuos įkūrė trečiosios bangos (išvykę po 1990 m.) emigrantai iš Lietuvos. Nors lietuviškose veiklose dalyvauja tik apie 5 % Stavangerio apylinkėse gyvenančių tautiečių emigrantų, pakako ir tiek, nes šiame 480 tūkst. gyventojų turinčiame regione lietuvių yra daugiau nei 5 000 (1–2 % visos regiono populiacijos).
Rugalando lietuvių namai buvo įkurti iki tol apleistame sename name Homersoko [Hommersåk] savivaldybėje. Savivaldybė norėjo išsaugoti namą, norėjo, kad jis būtų naudojamas nekomercinei veiklai, bet nelabai turėjo tam galimybių, o galiausiai pastatą nuniokojo vandalai. Tada lietuviai pasisiūlė renovuoti jį mainais į galimybę 25 metus naudotis juo kaip lietuvių namais. Buvo pasirašyta sutartis, vietos lietuviai kibo į darbą ir sutvarkė statinį. Statybines medžiagas aukojo kiti lietuviai ir net nelietuviai miestelio gyventojai.
Rugalando lietuvių bendruomenė buvo suburta 2012 metais.
Nors masinė lietuvių migracija į Norvegiją - naujas reikalas, šalyje yra ir senesnių lietuviškų žymų. Nacistinė Vokietija, kuri buvo Antrojo pasaulinio karo metais okupavusi tiek Lietuvą, tiek Norvegiją, į Norvegiją darbams išvežė šimtus lietuvių. Dalis jų Haslemoen vietovėje netoli Oslo statė oro uostą ir ten pastatė paminklėlį su Gedimino stulpais.