Danija
Mažame Tistedo (Thisted) miestelyje Šiaurės Danijoje yra garsiausias Europoje paminklas, pastatytas buvusioje lietuvių dipukų stovykloje.
Dipukai (perkeltieji asmenys) yra lietuviai, kuriems 1944 m., artėjant sovietų armijai, teko bėgti iš savo šalies idant išvengtų sovietinių persekiojimų ir genocido. Beveik 100 tūkst. lietuvių patraukė į Vakarus, stengdamiesi pabėgti nuo fronto linijos, ir atsidūrė Vakarų demokratijų valdomuose Europos regionuose. Didžioji dalis (apie 65 tūkst.) apsistojo prancūzų, amerikiečių ar britų okupacinėse zonose Vokietijoje, o Danija pagal lietuvių tremtinių skaičių tapo antra šalimi Europoje – karui baigiantis čia atsidūrė apie 3 000 lietuvių.
Kaip ir kitose šalyse, čia dipukai buvo apgyvendinti perkeltųjų asmenų (DP) stovyklose. Viena vertus, šiose stovyklose jų laisvė buvo apribota, tačiau kartu jos buvo tarsi lietuvių kaimai ar miesteliai svetimose šalyse, kur lietuviai gyveno tarp kitų lietuvių, galėjo steigti savo institucijas ir statyti paminklus.
Lietuvių dipukų paminklas Tistede
Viena iš pagrindinių Danijos dipukų stovyklų, kurioje daugumą sudarė lietuviai, buvo įkurta Dragsbeko (Dragsbæk) vietovėje netoli Tistedo, buvusioje nacistinės Vokietijos hidroplanų bazėje. Čia gyveno apie 750 lietuvių. 1947 m. lietuviai sukūrė memorialą: jį sudaro tradicinis lietuviškas kryžius, Gediminaičių stulpai su lietuvių kario veidu bei Vyčio kryžiaus simboliais ir iš akmenukų ant žemės sudėliotas Vytis. Ant Gediminaičių stulpų iškaltas užrašas „Mūsų troškimas – Tėvynės laisvė“. Kryžių sukūrė Jablonskis, o vietos gyventojas Knudas Hansenas jį nudažė. Paminklas buvo pastatytas paslapčiomis.
Lietuvių dipukų bendruomenė Danijoje gyveno labai trumpai. Nuo 1949 m., kai ėmė atrodyti, kad Lietuvos laisvės atgauti nebepavyks, beveik visi lietuviai patraukė į kitas šalis, pvz., Australiją, Jungtines Valstijas ar Kanadą. Lietuviai bijojo likti Danijoje, nes manė, kad šalies valdžia gali juos išduoti sovietams, o grįžus į tėvynę jiems būtų grėsusi mirtis ar persekiojimas.
Tačiau maždaug 500 lietuvių paklausė sovietų propagandos ir grįžo į Lietuvą. Dažnas jų buvo Klaipėdos krašto lietuvis, nepatyręs pirmosios sovietinės okupacijos 1939–1940 m., nes Klaipėdos kraštą 1939 m. buvo okupavusi nacistinė Vokietija. Klaipėdos lietuviai Danijoje sudarė neproporcingai didelę dipukų dalį, nes daugelį jų Vokietijos valdžia per Baltijos jūrą evakavo į tuo metu dar irgi Vokietijos okupuotą Daniją, kadangi jie, priešingai nei kiti lietuviai, buvo laikomi Vokietijos piliečiais.
Tačiau, nors šiose apylinkėse lietuvių nebeliko, lietuviškas paminklas išliko ir net buvo atstatytas. 1950 m. dipukų stovyklą perėmė Danijos kariuomenė, konkrečiau – ekstremaliųjų situacijų tarnyba. Naujiesiems savininkams lietuvių memorialas tapo bazės simboliu. 1957 m. ir 1990 m. jie kryžių perdažė, o 2015 m. jį visiškai atstatė pagal originalųjį projektą. Taip pat iš akmenukų sudėliotas Vytis buvo pakeistas patvaresniu iš plytų (jį sukūrė danų skulptorius Henningas Wienberis Jensenas). Buvo įrengta ir lentelė, kurioje pristatoma paminklo istorija.
Nors monumentas yra karinės paskirties teritorijoje, jį gali aplankyti ir pašaliniai žmonės. Pirmiausia reikia prisistatyti pastate prie įėjimo ir vienas darbuotojų jus palydės prie paminklo.
Kitos lietuviškos vietos Danijoje
Anksčiau panašus paminklas su Gediminaičių stulpais stovėjo ir Niumindegabo (Nymindegab) dipukų stovykloje Danijos vakaruose. Tačiau šis paminklas, kurį puošė užrašas „Laisvai gyvenę, vergais nebūsim“, buvo sunaikintas. Niumindegabo stovykla buvo Dragsbeko (Tistedo) stovyklos pirmtakė. 1945–1946 m. lietuviai buvo apgyvendinti Niumindegabe, o 1946 m. rudenį perkelti į Dragsbeką.
Neskaitant dipukų, Danijoje niekada nebuvo didelės lietuvių bendruomenės, o dabartinę bendruomenę daugiausia sudaro neseniai atvykę imigrantai. Daugiausia atvyksta darbininkų, dirbančių paprastus darbus, nes Danijoje darbininkų užmokestis yra gerokai didesnis nei Lietuvoje. Kitą grupę sudaro lietuviai, atvykę į Daniją studijuoti: 2004 m. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, studijos Danijoje lietuviams tapo nemokamos. Daugelis šių lietuvių po studijų liko gyventi Danijoje.
Netoli Danijos sostinės Kopenhagos, Castrupo (Taastrup) priemiestyje, yra Lietuvos vardu pavadinta gatvė (Litauen Alle); tame pačiame pramoniniame rajone yra ir panašios Latvijos bei Estijos gatvės. Pačioje Kopenhagoje yra Lietuvos aikštė (Litauens Plads), kurią taip pat supa pagal Estiją ir Latviją pavadintos gatvės.
Kopenhagos menininkų rajonas-respublika Kristianija įkvėpė Lietuvos „Užupio respubliką“ – apie tai primena Kristianijoje esanti lentelė su užrašu REPUBLIC OF UZHUPIS 1099-1111 KM“ (UŽUPIO RESPUBLIKA 1099–1111 KM).
 
Ekspedicijų dienoraščiai
Šis enciklopedijos straipsnis parengtas ir informacija surinkta „Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų metu, pilni ekspedicijų dienoraščiai – čia: