Gabalėliai Lietuvos Lietuvių rajonai ir paveldas užsienyje

Kanbera

Australijos sostinė Kanbera yra nedidelis miestas (apie 400 tūkst. gyventojų) ir čia nėra tokių didelių lietuvių bendruomenių kaip Sidnėjuje ar Melburne.

Tačiau Kanberos politinė reikšmė lėmė, kad čia atsirado daug lietuviškų paminklų ir meno kūrinių.

Skulptūra „Eglė žalčių karalienė“

Lietuviški ženklai Kanberoje

Kanberos centre esančiame Glybo (Glebe) parke stovi Eglės žalių karalienės skulptūra pagal lietuvių liaudies pasaką apie merginą, kurią suviliojo ir vedė žalčių karalius. Eglės šeimai pavyko žaltį užmušti, bet visi buvo paversti medžiais – taip pat ir Eglė.

Eglės skulptūra iš arti

Ši Eglės skulptūra buvo dovana nuo Australijos lietuvių bendruomenės, 1988 m. minint Australijos dviejų šimtmečių sukaktį. Ji tapo pirmąja skulptūra Glubo parke (vėliau atsirado ir daugiau skulptūrų).

Skulptūros apačioje pateikta Eglės legendos santrauka anglų kalba, o pati skulptūra (autorė – Ieva Pocius) primena medžiu virstančią merginą. Ant kitos lentelės skulptūros apačioje pavaizduotas stilizuotas Lietuvos herbas ir įrašytos dvi Lietuvos himno eilutės: „Tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse“.

Lentelėje ant skulptūros atpasakota legenda apie Eglę žalčių karalienę

Lietuvos himno žodžiai ant Eglės skulptūros

Eglės skulptūros dedikacija

Kanberos Kokingtono soduose [Cockington Green Gardens] puikuojasi garsių statinių miniatiūros iš daugiau kaip trisdešimties šalių. Informacinėse lentelėse aprašoma kiekviena šalis ir iš jos atvykusių imigrantų bendruomenė.

Tarp miniatiūrų yra ir Trakų salos pilis, pastatyta 1:50 masteliu. Ją sukūrė Australijos lietuvis Mindaugas Mauragis, o finansavo Kanberos lietuvių skautai, karo veteranai ir kiti Kanberos lietuviai. Toks sutelktinis finansavimas šiai miniatiūrai suteikia išskirtinumo, nes daugelį kitų Kokingtono sodų miniatiūrų finansavo atitinkamų šalių ambasados. 2026 m. pradžios duomenimis, Trakų pilis renovuojama ir pašalinta iš ekspedicijos.

Trakų pilies miniatiūra Kanberoje (Kokingtono soduose). Nuotrauka © Augustinas Žemaitis.

Australijos lietuvių klubas, bendruomenės būstinė ir ambasada

Kanberos lietuvių bendruomenės būstinė šiuo metu įsikūrusi Holderio priemiestyje. Ji užima du nuomojamų patalpų kambarius ir kai kuriais savaitgaliais rengia lietuviškas veiklas.

Kanberos lietuvių bendruomenės būstinėje

Tačiau 1963 m. (kai Kanberos lietuvių bendruomenę sudarė net 300–400 narių, nes vis daugiau 1944 m. iš Lietuvos pasitraukusių lietuvių Australijos sostinėje gaudavo darbą valstybinėse įstaigose), lietuviai Kanberoje pasistatė savo Australijos lietuvių klubą. Jam pastatyti prireikė 3 400 valandų savanorių darbo. Klube buvo įrengta biblioteka, baras ir keletas salių. 1982 m. klubas dar labiau išplėstas. Deja, 1999 m. jis užvėrė duris ir buvo parduotas dėl pasikeitusių teisės aktų, kurių laikantis būtų reikėję atlikti brangią renovaciją, o tai klubui buvo neįkandama. Naujieji savininkai pastatą nugriovė. Buvusio pastato vietoje Hall ir Wattle gatvių kampe dabar veikia senjorų bendruomenė.

Senojo Kanberos lietuvių klubo nuotrauka, dabar saugoma bendruomenės būstinėje

Pardavus klubo pastatą gautos pajamos buvo investuotos, o pelnas panaudotas mažesnių patalpų (Lietuvių bendruomenės būstinės) nuomai. Šiose patalpose jau nėra baro ar lošimo automatų. Dabartinė bendruomenės būstinė yra jau trečioji, nes bėgant laikui bendruomenė išsikeldavo į vis mažesnes patalpas.

Lietuvių bendruomenės būstinėje saugomi įvairūs objektai iš senojo Lietuvių klubo, pavyzdžiui, lentelė, skirta 1982 m. klubo plėtrai paminėti, klubo įkūrėjų sąrašas, sales žymėję ženklai, senos nuotraukos, Australijos lietuvių meno kūriniai ir kt.

Nuotraukos Kanberos lietuvių bendruomenės būstinėje

Deja, paminklas žuvusiesiems kovose už Lietuvos laisvę buvo nugriautas užsidarius klubui. Jis stovėjo prieš senąjį Lietuvių klubą ir per įvairias šventes bei minėjimus tapdavo susibūrimo vieta.

Kanberoje stovėjusio žuvusiesiems kovose už Lietuvos laisvę paminklo sumažinto mastelio kopija (kairėje), saugoma Adelaidės lietuvių archyve

Daiktai iš senojo Lietuvių klubo (dabar saugomi Lietuvių bendruomenės būstinėje)

Nors Lietuva nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos atgavo dar 1990 m., kelis dešimtmečius po to Kanberoje nebuvo Lietuvos ambasados. Nors Australijoje gyveno gausi lietuvių bendruomenė, jaunai valstybei, turėjusiai daug neatidėliotinų reikalų, ši šalis veikiausiai buvo tiesiog per toli, kad jai atrodytų verta skirti tiek diplomatinio dėmesio. Lietuvai praturtėjus – ir dėl atsinaujinusio Rusijos ekspansionizmo grėsmės (2010–2020 m.) iškilus būtinybei siekti kuo platesnio diplomatinio palaikymo – 2021 m. Kanberoje atidaryta Lietuvos ambasada. Ji įsikūrusi niekuo neišsiskiriančiame pastate Kanberos centre.

Lietuvos ambasada Kanberoje

Garsūs lietuviai ir jų palikimas Kanberoje

Viena iš Lainemo (Lyneham) rajono gatvių pavadinta pagal lietuvių dailininką Henriką (Henry) Šalkauską (1925–1979 m.) (Salkauskas Crescent), tad Kanbera – viena nedaugelio sostinių, kuriose yra lietuvio ar lietuvės garbei pavadinta gatvė. Teigiama, kad Šalkausko spalvų paletė, kurioje vyravo juodi ir pilki atspalviai, atspindėjo dailininko tėvo likimą – Šalkausko tėvas buvo vienas iš šimtų tūkstančių lietuvių, kuriuos nužudė sovietai. Jis mirė sovietų koncentracijos stovykloje Vorkutoje, į kurią su daugybe kitų lietuvių buvo ištremtas sovietams okupavus Lietuvą. Tačiau Henrikas Šalkauskas apie savo tėvo likimą sužinojo tik 1958 m.

Šalkausko vardu pavadinta gatvė Kanberoje

Australijos lietuvių bendruomenei, turint omenyje jos dydį, priklauso netikėtai daug žinomų menininkų. Kai kurių iš jų kūriniai puošia Kanberos muziejus ir viešąsias erdves.

Henriko Šalkausko paveikslas (ir dalis Lietuvos vėliavos) Kanberos lietuvių bendruomenės būstinėje

1962 m. Vincas Jomantas Australijos nacionaliniam universitetui sukūrė fontaną „Mokslo žinių siekis“. Šis fontanas priklauso universiteto meno kolekcijai ir buvo įsigytas vykdant kampaniją, skirtą universiteto miesteliui papuošti meno kūriniais, simbolizuojančiais atitinkamus fakultetus. Jomanto kūrinys stovi prie fizikos fakultetui priklausančių pastatų. Ant paties fontano nurodyta „Vincent Jomantas“, bet lentelėje šalia kūrinio autorius nurodytas lietuviškai – Vincas Jomantas. Taip pat paminėta, kad jis gimė Lietuvoje 1922 m., o į Australiją atvyko 1949 m. (kai Australija priiminėjo iš Baltijos šalių atvykstančius žmones, bėgančius nuo sovietų okupacijos).

Jomanto fontanas

Lentelė ant fontano

2025 m. vienas Australijos nacionalinio universiteto pastatų buvo pavadintas Skaidritės Darius vardu. Nors Darius yra lietuviškas vardas, Skaidrite Darius buvo latvė, ištekėjusi už lietuvio pavarde Darius. Australams ji geriausiai žinoma dėl pasiekimų informacinių technologijų ir kitose susijusiose srityse, kuriose tuo metu dominavo vyrai. Tačiau latviams ir lietuviams labiau žinoma jos veikla, kuria ji puoselėjo Baltijos šalių kultūrą Australijoje.

Skaidritės Darius vardu pavadintas pastatas

Lietuvių palikimas Kumoje ir „Snowy Hydro“ projektas

Kuma (Cooma), įsikūrusi 117 km į pietus nuo Kanberos, Australijos mastais yra pakankamai arti sostinės, kad čia gyvenantys lietuviai būtų laikomi Kanberos lietuvių bendruomenės dalimi.

Jei Kanberoje dažnas lietuvis apsigyvendavo savo karjeros viršūnėje, įsitvirtinę Australijoje (nepaisant to, kad jų diplomai nebuvo pripažinti, daug kam pavyko gauti darbą valstybinėse įstaigose), tai Kuma buvo viena iš vietų, kur maždaug dar 1950 m. daug lietuvių pradėjo naują gyvenimą Australijoje.

Pagal to meto reikalavimus, imigrantai turėjo dvejus metus dirbti valstybės paskirtose darbo vietose. Didžiulis šalia Kumos vykdytas „Snowy Hydro“ užtvankų ir hidroelektrinių projektas, prie kurio dirbo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, buvo vienas didžiausių tokių darbdavių. Kumos Šimtmečio parke (Centennial Park), tarp kitų valstybių, kurių imigrantai prisidėjo prie „Snowy Hydro“ projekto, vėliavų, plevėsuoja ir Lietuvių bendruomenės dovanota Lietuvos trispalvė.

Vėliavos Šimtmečio parke

Lietuvių bendruomenės ženklas ant vėliavos stiebo

Vykdant „Snowy Hydro“ projektą, 1958 m. netikėtai rastas sudužęs „Southern Cloud“ lėktuvas, kuris 1931 m. paslaptingai dingo pakeliui iš Sidnėjaus į Melburną. 1962 m. „Snowy Hydro“ inžinierius lietuvis Andrius Rimka sukūrė paminklą katastrofos aukoms atminti. Lėktuvo sparnus primenančiame statinyje saugomos rastos įvairios sudužusio lėktuvo dalys ir su paskutine jo kelione susiję dokumentai. Liūdnai pasibaigusiai kelionei atminti sukurta ir garso instaliacija. Ant memorialo pritvirtinta lentelė su pasakojimu apie katastrofą. Taip pat minima, kad inžinierius ir memorialo autorius Andrius Rimka kilęs iš Lietuvos.

„Southern Cloud“ katastrofos memorialas

Šimto kilometrų atstumu nuo Kumos plyti Kosciuškos nacionalinis parkas, kuriame stūkso Kosciuškos kalnas – aukščiausia Australijos viršukalnė (2 228 m.). Kalnas pavadintas Tado Kosciuškos (Tadeusz Kościuszko), Abiejų Tautų Respublikos didvyrio, garbei. Už tai galime dėkoti lenkų imigrantui geografui ir geologui Pawelui Strzeleckiui.

Keltuvas prie Kosciuškos kalno