Gabalėliai Lietuvos Lietuvių rajonai ir paveldas užsienyje

Sent Luisas (Misūris ir Ilinojus, JAV)

Sent Lujisas - vienas didžiųjų istorinių JAV didmiesčių, kurie vienas po kito statyti XIX a. įsisavinant (kitu požiūriu - atimant iš indėnų) vis naujus ir naujus vakarinio Amerikos žemyno plotus.

Misūrio upe (Misisipės baseino dalis), palei kurią išsidėstęs miestas, buvo paprasta gabenti prekes labai toli ir čia klestėjo pramonė, pritraukusi ir lietuvius.

Rytų Sent Lujiso lietuvių bažnyčia

Rytinio Sent Lujiso Nekaltojo prasidėjimo lietuvių bažnyčia (1509 Baugh Ave) - vienas puikiausių tautiškai romantinės Amerikos lietuvių architektūros pavyzdžių. Ją sukūrė architektas Jonas Mulokas, o interjerą - V. K. Jonynas, kartu vystę pokario Amerikos lietuvių bažnyčių stilių, kuo labiau atspindintį prarastą tėvynę (juk pokario imigrantai priverstinai bėgo nuo sovietų, o ne išvyko savo noru).

Nekaltojo prasidėjimo lietuvių bažnyčia Rytų Sent Luise

Bažnyčios formos nėra jokio konkretaus istorinio stiliaus, bet nėra ir modernūs. Net būtini bažnyčios elementai sutautinti: kryžius, forma sumišęs su saule ir mėnuliu, Vyčio kryžiaus formos langų rėmai, baroko įkvėptas, bet jo nekopijuojantis bokštelis (tarpukariu laikyta, kad Barokas - lietuviškiausias stilius dėl barokinių bažnyčių skaičiaus Vilniuje). Tautiniai raižiniai virš medinių durų.

Altorius bažnyčios viduje – irgi labai tautiškas, išdrožtas iš medžio (autorius Petras Vėbra).

Medinis altorius bažnyčios viduje

Įspūdingiausia bažnyčios viduje 55 vitražai. Dalis jų – išskirtinai lietuviški. Pietinė siena puošta 8 vitražais, kuriuose atvaizduojami Lietuvos Marijos kultai: Marijos paveikslai ir įžymūs tų vietų pastatai užnugaryje (šiaurinė siena puošta 8 langais su Marijos apsireiškimais už Lietuvos ribų). Esama vitražyose ir istorinių scenų, tokių kaip Mindaugo krikštas.

Vitražai su Marijos vizija Krekenavoje (kairėje) ir Marijos vizija Žemaičių Kalvarijoje (dešinėje)

Vitražas su Aušros Vartų Marija kairėje bei stebuklingąja Trakų Mergele dešinėje

Jėzaus krikštas (kairėje) tarytum lyginamas su Mindaugo krikštu (dešinėje). Jėzaus krikštas gali būti suprantamas kaip viso pasaulio bendruomenės krikšto pradžia, o Mindaugo atitinkamai – kaip visos lietuvių krikščionių bendruomenės pradžia (kai kuriais vetinimais, ir lietuvių tautos krikšto pradžia)

Ypač su Lietuva susiję istorinių Lietuvos asmenybių bei Lietuvos miestų herbų vitražai. Galima rasti ir Lietuvos globėją Šv. Kazimierą, ir pirmąjį karalių Mindaugą, „tautos šauklį“ Maironį, didįjį kunigaikštį Vytautą, Lietuvos vyskupą Motiejų Valančių bei Vilniaus universiteto steigėją Valerijoną Protasevičių.

Vitražuose – Vytautas Didysis (dešinėje) ir Lietuvos herbas (kairėje), autorius V. K. Jonynas

Vitražuose - Maironis (kairėje) ir Kauno herbas (dešinėje), autorius V. K. Jonynas

Bažnyčioje tiek daug lietuvišku detalių, kad net išvardyti sunku. Ji galėtų tarnauti ir kaip muziejus, nes kone kiekvienas joje esantis daiktas – arba drožinėtas, arba metalu kaustytas lietuviška ornamentika, simboliais.

Lietuviška medžio drožyba Rytų Sent Lujiso bažnyčios viduje

Priekinėje bažnyčios sienoje – du tradiciniai lietuviški Vyčio kryžiai (tamsesnių plytų), du Gedimino stulpai (tamsesnių plytų, kampuose), ant durų – Lietuvos herbas

Parapija – senesnė už bažnyčią, įkurta dar 1895 m. Pirmoji jos bažnyčia pastatyta 1897 m., padidinta 1928 m., sudegė 1943 m.

Nuo tų laikų, kai statyta dabartinė Rytų Sent Lujiso bažnyčia, Rytų Sent Lujisas tapo labai nesaugiu rajonu, o jo gyventojų skaičius sumenko nuo ~80 000 iki ~20 000. Nepaisant to, bažnyčia neuždaryta, nors toks likimas ištiko net 11 iš 13 aplinkinių rajono katalikų bažnyčių (2018 m. duomenimis). Lietuvių bažnyčios vieta – prie pat greitkelio – jai smarkiai pasitarnauja, nes padeda pritraukti dėmesį ir taip atsiranda ir naujų tikinčiųjų – taip „Tikslas – Amerika 2018“ ekspedicijos metu bylojo parapijiečiai. Be abejo, bažnyčia turi ir problemų – du bažnyčios kryžiai-saulės nuo stogo nuimti po bandymų juos pavogti, dabar vienas jų ilsisi prie laiptų į rūsį. Rūsyje – parapijos salė, kurioje vyksta lietuvių pasibuvimai, renginiai po Mišių, yra parapijos muziejėlis. Jame galima pamatyti, kaip bažnyčia atrodė suprojektuota amerikiečio architekto L. Prens. Nors net tada dizaine buvo inkorporuota lietuviškų detalių, vis tiek ji atrodė kaip daugelis kitų bažnyčių. Architektui Prens mirus estafestė perėjo lietuviams Mulokui ir Jonynui, kurie smarkiai sutautino visą bažnyčią. Tik rūsys – atidaryta 1945 m., kai bažnyčios statyba dar nebuvo baigta – įrengtas vien pagal Prens brėžinį.

Lietuviškos detalės bažnyčios rūsyje, tarnaujančiame kaip salė lietuviškiems renginiams

Originalus Prens projektas (kairėje) ir pakeistasis Muloko (dešinėje) (right)

Tuščiame sklype greta Rytų Sent Lujiso lietuvių bažnyčios stovėjo lietuviška mokykla. Atidaryta ji buvo 1934 m., užvėrė duris amžiams – 1968 m. Gaisras ją visiškai sunaikino 1976 m. (įtariama specialiai padegus).

Tarp buvusios mokyklos bei bažnyčios - Šiluvos Marijos skulptūra. Ji pastatyta 1951 m. ir dar tebestovi. Kol veikė mokykla, vaikai kasmet ją karūnuodavo.

Šiluvos Marijos šventykla , puošta tradiciniu lietuvišku metaliniu kryžiumi, itin paplitusiu Mažojoje Lietuvoje

Kolinsvilio lietuvių liuteronų bažnyčia

Dar labiau į rytus Kolinsvilio (Collinsville) priemiestyje, 305 Collinsville Ave, savo baltą bažnytėlę 1903 m. pasistatė ir lietuviai liuteronai. Tai - Jeruzalės liuteronų bažnyčia, veikianti iki šiol, nors jau ir ne vien lietuviška.

Kolinsvilio lietuvių liuteronų Jeruzalės bažnyčia

Ji – viena trijų lietuvių liuteronų bažnyčių Amerikoje (dvi likusios – Čikagoje).

Jeruzalės bažnytėlė – nedidukė, medinė. Jos fundatorių lietuviškos pavardės įamžintos jos vitražuose, o tarp jų – ir „Šimkaus“ (kongresmeno Šimkaus giminės) pavardė.

Kolinsvilio bažnyčios vitražuose – lietuviškos pavardės

Bažnyčios steigimą organizavo kentėjusieji nuo rusų okupacijos, tik ne tos pačios. Pirmasis kunigas Martynas Keturakaitis buvo į Ameriką pabėgęs knygnešys, už tai kalėjęs dar Rusijos Imperijos (1795-1915) metais. Gyveno jis Tauragėje, greta sienos, kur susikirsdavo Rusijos ir Vokietijos imperijos. Ten gyveno daug liuteronų. Būtent iš liuteroniškų teritorijų Lietuvoje į Kolinsvilio anglių kasyklas dirbti atvyko daug žmonių, tačiau iki tol, kol atvyko pats Keturakaitis, jiems tekdavo melstis savo namuose ar kitose bažnyčiose.

Gotikinio raidyno knyga Kolinsvilio lietuvių liuteronų bažnyčioje. Gotikinis raidynas naudotas Mažojoje Lietuvoje, kur gybeno daug lietuvių liuteronų, o lotyniškasis raidynas naudotas lietuvių katalikų. Po to, kai Sovietų genocidas tiesiog iššlavė Mažąją Lietuvą XX a. 5-ajame dešimtmetyje, lotynų raidynas liko vieninteliu, tad ši gotikinio raidyno knyga dabartiniams liuteronams jau praktiškai nebeperskaitoma.

Parapija ypač klestėjo iškart po Antrojo pasaulinio karo, kuomet bendruomenė parėmė daugybės liuteronų pabėgėlių iš Lietuvos atvykimą į JAV. Dauguma atvykėlių norėjo, kad bažnyčia taptų lietuvių liuteronų bažnyčios dalimi, o senieji parapijiečiai vis tik labiau linko pasilikti Misūrio Sinode (JAV liuteronų bažnyčioje). Tai sukėlė nesutarimus tarp „senųjų“ ir „naujųjų“ liuteronų. Ginčas baigėsi Misūrio Sinodo naudai, tačiau tada dauguma „naujųjų“ paliko bažnyčią, ateidavo nebent į lietuviškus, tačiau ne į religinius renginius. Kai kurie parapiją vis dar rėmė, tačiau narių skaičius smarkiai krito, prisijungė ir ne lietuvių.

Kolinsvilio lietuvių bažnyčios vidus

Nors XXI a. pradžioje jau tik trečdalis kongregacijos – lietuvių kilmės, tačiau parapija vis tiek rėmė liuteronų bažnyčios Palangoje statybas.

Lietuviškasis paveldas Sent Lujiso centre

Sent Lujiso metropolis išsidėstęs per dvi valstijas – Misūrio ir Ilinojaus valstijų siena čia eina Misisipės upe. Abi aukščiau minėtosios lietuvių bendruomenės yra Ilinojuje, tačiau Misūryje – kur Sent Lujiso centras – irgi būta lietuviškos Šv. Juozapo bažnyčios (pastatas 1916 m. nupirktas iš protestantų). Ji stovi istoriniame Lafaet aikštės rajone, žymiame XIX – XX amžių sandūros architektūra (adresas: Park Avenue ir MacKay Place kampas). Maža ir atrodanti it pastatyta iš akmenų, bažnyčia uždaryta 1970 m., kai lietuviai paliko tuo metu nuskurdusį rajoną.

Šv. Juozapo lietuvių bažnyčia Sent Lujise, Misūryje

Sent Lujisas žymus ir Sent Lujiso miesto muziejumi. Vaikams jis – didelė žaidimų aikštelė, suaugusiems – nykstančių pramoninių JAV didmiesčių didybės prisiminimas. Daugelis muziejaus eksponatų – iš jau nugriautų JAV pastatų bei uždarytų institucijų. Tarp daugelio tokių esti ir Šv. Jurgio bažnyčios bareljefas iš Šv. Jurgio lietuvių bažnyčios Čikagoje, nugriautos 1990 m. (pirmosios Čikagos lietuvių bažnyčios).

Šv. Jurgio bareljefas iš nugriautos Šv. Jurgio bažnyčios Čikagoje

Seint Lujiso miesto muziejus, Misūris

Ekspedicijų dienoraščiai

Šis enciklopedijos straipsnis parengtas ir informacija surinkta „Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų metu, pilni eskpedicijų dienoraščiai – čia:

“Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų po Ilinojų dienoraščiai

Lietuviškų vietų žemėlapis

Visos lietuviškos vietos, aprašytos šiame straipsnyje, yra tiksliai pažymėtos interkatyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):

Interaktyvus lietuviškų vietų Sent Lujise žemėlapis

Filmas apie Sent Luiso lietuvių paveldą