Gabalėliai Lietuvos Lietuvių rajonai ir paveldas užsienyje

Melburnas (Viktorijos valstija)

Melburne (Viktorija) įsikūrusi viena didžiausių Australijos lietuvių bendruomenių. Jos gyvenimas sukasi aplink didelį Lietuvių namų pastatą pačiame miesto centre.

Melburne taip pat stovi Lietuvių koplyčia, o Viktorijos valstijos Maunt Bulerio (Mount Buller) slidinėjimo kurorte įsikūręs lietuvių slidininkų klubas „Neringa“.

Lietuvių istorija įamžinta daugelyje Viktorijos vietų, pavyzdžiui, muziejumi tapusioje Baundžilos (Bonegilla) stovykloje, kur penktojo ir šeštojo dešimtmečių sandūroje į Australiją atvykę lietuviai pradėdavo savo gyvenimus šioje šalyje; stovykloje „Balt Camp“, kur gyveno į miškus išsiųsti dirbti lietuviai; Melburno priemiesčiuose, kur galima rasti Vilniaus vardu pavadintą gatvę.

Daug lietuviško paveldo yra ir Džilonge (Geelong). Šis miestas turėjo ištisą atskirą lietuvių rajoną, todėl jo lietuvių paveldas aprašytas atskirame straipsnyje.

Melburno lietuvių namai (klubas)

Į svarbią Errol gatvę žvelgiantis Melburno lietuvių klubo fasadas slepia masyvų, nostalgija dvelkiantį, senoviško stiliaus interjerą. Šį pastatą nuo Sovietų Sąjungos okupacijos traukęsi lietuviai įsigijo 1965–1966 m., geras dešimtmetis po įsikūrimo Australijoje.

Melburno lietuvių namai

Šio pastato, anksčiau priklausiusio metodistams, renovacijos projektą parengė lietuvių architektas Jurgis Žalkauskas. Bėgant laikui pastatą papuošė daug lietuviškų detalių:
– 1970 m. Rimgaudo Baleišio sukurtas paminklas lietuviams, kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę (tokie paminklai dažniausiai statomi užsienio lietuvių klubų kiemeliuose ar bažnyčių šventoriuose, bet Melburno klubo pastatas užima visą sklypą ir neturi kiemo, tad paminklas buvo sukurtas kaip reljefas ant pagrindinio koridoriaus sienos).
– Gediminaičių stulpai su Australijoje gyvenusių jau mirusių lietuvių karo veteranų (ramovėnų) vardais.
– Lauko durys su Gediminaičių stulpų simboliais (autorius J. Žalkauskas).

Melburno lietuvių klubo durys, kurias puošia Gediminaičių stulpai

– Viktoro Simankevičiaus kurtas didelis ženklas MK (Melburno klubas) prie įėjimo.
– Klubo sienas puošia daug Lietuvos įkvėptų meno kūrinių.
– Tradicinis medinis lietuviškas kryžius. Kaip ir paminklas kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę, jis - pastato viduje, o ne įprastesnėje vietoje lauke.

Lietuviškų motyvų įkvėpti meno kūriniai Melburno lietuvių klube. Abu paveikslai atkartoja Lietuvos trispalvės spalvas. Vidurinėje nuotraukoje pavaizduotas koridoriuje esantis kūrinys, skirtas lietuviams, kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę, pavyzdžiui, prieš Sovietų Sąjungos okupaciją, kuri ir buvo priežastis, dėl kurios susiformavo Melburno lietuvių bendruomenė. Nuotraukos © Augustinas Žemaitis

Didžiausia Lietuvių namų patalpa – 320 vietų teatro salė, kurioje vyksta daug oficialių lietuviškų renginių ir koncertų. Ši salė garsėja puikia akustika, todėl ją nuomojasi ir ne lietuviai, pavyzdžiui, čia vyksta renginiai per Melburno festivalį „Fringe“.

Melburno lietuvių namų teatro salės vaizdas iš balkono © Augustinas Žemaitis

Lietuvių namuose sekmadieniais veikia lietuviškas baras-restoranas. Kiekvieną savaitgalį maistą ruošia vis kita lietuvių organizacija. Daugelis šių organizacijų įsikūrusios Lietuvos namų pastate ir renkasi biuruose viršutiniame aukšte. Barui licencija suteikta 1974–1975 m.

Sekmadienio pietūs lietuviškame bare-restorane

Pirmame aukšte yra ir pokylių salė (įrengta 1971 m.), naudojama mažesniems renginiams arba, prireikus, kaip papildoma restorano patalpa, pavyzdžiui, „cepelinų sekmadieniais“, kai paragauti garsiausio lietuviško patiekalo susirenka apie 300 lankytojų.

Lietuvių klubo koridorius

Didžiausia Australijoje lietuviška biblioteka įsikūrusi siauroje patalpoje aukštomis lubomis, kurioje XX a. 6–7 deš. veikė lietuvių liuteronų koplyčia. Nors šiandien liuteronų Lietuvoje itin mažai, tarpukariu jie sudarė iki 10% Lietuvos žmonių, taigi, tarp Antrojo pasaulinio karo metais iš Lietuvos pasitraukusių žmonių ši mažuma buvo pakankamai didelė, kad didžiausiose užjūrių bendruomenėse, kaip Melburne, turėtų savo organizacijas ir pamaldas.

Lietuviška biblioteka

Pastato priekinėje dalyje esančios patalpos, kuriose biblioteka veikė iš pradžių, dabar nuomojamos nelietuviškam restoranui. Taip Lietuvių klubas gali padengti savo išlaidas.

Lietuvių namų koridoriai. Fone – Ramovėnų memorialas. Dešinėje eksponuojamas lietuvių tautinis kostiumas.

Į lietuvišką biblioteką vedančios durys ir tradicinis medinis kryžius. Nuotrauka © Augustinas Žemaitis

Prieš įsigyjant dabartinį Lietuvių namų pastatą, nuo šeštojo dešimtmečio pabaigos lietuvių klubas veikė Melburno priemiestyje Tornberyje (Thornbury) ir turėjo apie 300 narių.

Melburno lietuvių koplyčia

Nepaisant įdėtų pastangų, lietuviams Melburne nepavyko pasistatyti ar įsigyti savo bažnyčios, nes Australijos vyskupijos paprastai draudė tautinėms mažumoms kurti savo atskiras parapijas - taip skatinta imigrantų asimiliacija.

Tačiau 1956 m. spalio 14 d. lietuviai įsigijo namą adresu 18 Henry Street, kuris tapo lietuvių katalikų veiklos centru. Jame apsigyveno lietuvių kunigai, ėję lietuvių bendruomenės kapelionų pareigas ir aukoję mišias vienoje Melburno bažnyčioje.

Lietuvių kunigų namas (kairėje) ir koplyčia (dešinėje) Melburne

Šalia namo buvo įrengta koplyčia. Nuo 2021 m. lietuviškos mišios laikomos joje. Nors koplyčia nedidelė, joje gausu su Lietuva susijusių krikščioniškų simbolių: Aušros Vartų Marijos atvaizdas, tradiciniai lietuviški koplytstulpiai ir Dievo gailestingumo (Gailestingojo Jėzaus) paveikslo kopija (originalas saugomas Vilniuje).

Melburno lietuvių koplyčioje

1966 m. trumpam įsižiebė viltis, kad Melburno lietuviams bus leista turėti savo bažnyčią, nes vyskupas tokį leidimą suteikė kroatams ir slovėnams. Tačiau pasikeitus vyskupui, atšilimas etninių bažnyčių atžvilgiu baigėsi.

Vilniaus gatvė Truganinoje

2010 m. viena Melburno priemiesčio Truganinos gatvių buvo pavadinta Vilniaus vardu (Vilnius Way). Šis pavadinimas pasirinktas vietoj Naujosios Anglijos gatvės (New England Street), nes pastarasis laikytas per ilgu. Tai - šiuolaikinis priemiestis, neturintis jokių kitų sąsajų su lietuviais, ir jame nėra kitų su užsienio vietovėmis susijusių gatvių pavadinimų. Vilniaus gatvės pavadinimą pasiūlė rajono plėtros projekto rengėjas.

Vilniaus gatvė Truganinos priemiestyje

Baundžilos (Bonegilos) migrantų muziejus

Pastaba: nors Bonegilla Australijoje paprastai tariama "Baundžila", patys lietuviai paprastai sako "Bonegila"

Baundžilos / Bonegilos (Bonegilla) migrantų muziejus Viktorijoje, 335 km į šiaurę nuo Melburno, geriausiai visoje Australijoje perteikia pirmąsias lietuvių savaites ir mėnesius naujoje šalyje.

Nors dauguma XX a. penktojo dešimtmečio imigrantų stovyklų buvo sunaikintos, dalis Baundžilos stovyklos išliko ir buvo paversta įkvepiančiu muziejumi.

Paminklas migrantams Baundžiloje ir gyvenamosios patalpos už jo

Muziejus apima visą kareivinių kvartalą, kuris po Antrojo pasaulinio karo pritaikytas į Australiją plūdusiems imigrantams (daugiausia iš Baltijos šalių) apgyvendinti. Čia galima pamatyti atkurtas to laikotarpio gyvenimo sąlygas: vyrai ir moterys (su vaikais) būdavo apgyvendinami atskirai, vyrų ir moterų bendrabučiuose. Taip pat galima apžiūrėti valgyklos, renginių, bendrų tualetų ir dušų patalpas bei perskaityti daugybę asmeninių istorijų. Kadangi latvių buvo daugiau nei lietuvių, apie juos pateikiama daugiau informacijos, bet visų patirtis buvo panaši, nes, kitaip nei perkeltųjų asmenų (dipukų) stovyklose Europoje, kuriose tie lietuviai ir latviai gyveno kelerius metus iki išplaukimo į kitus žemynus, Australijoje žmonės nebuvo skirstomi pagal etninę kilmę. Tokios stovyklos kaip Baundžiloje laikytos svarbia priemone imigrantų imigracijai, nes tuo metu baltosios Australijos politika dar nebuvo užleidusi vietos daugiakultūriškumo idealams. Stovykloje atvykusieji mokėsi anglų kalbos, buvo supažindinami su Australijos gyvenimo būdu, buvo tikrinama jų sveikata. Imigrantai čia praleisdavo nuo kelių dienų iki kelių mėnesių, priklausomai nuo anglų kalbos žinių lygio ir galimybių gauti darbą. Nors visi į Baundžilą ir panašias stovyklas priimti imigrantai buvo baltaodžiai, lietuvių (ir kitų rytų, vidurio bei pietų europiečių) priėmimas vis tiek žymėjo esminį Australijos politikos posūkį, nes iki penktojo dešimtmečio Australija lengvai įsileisdavo tik anglakalbius žmones, kuriuos buvo kur kas lengviau integruoti.

Lietuvio imigranto aprašas Baundžiloje

Ant memorialo išvardyti daugelio imigrantų vardai (tik tų, kurių šeimos sumokėjo už atminimo lenteles), sugrupuoti pagal atvykimo metus. Pirmaisiais metais (1947–1951 m.) įrašyta daug lietuviškų vardų, nes tuo metu lietuviai masiškai atvykdavo iš perkeltųjų asmenų stovyklų (dipukų) Europoje. Vėliau lietuviškas pavardes pakeitė graikiškos, itališkos ir kitų tautybių, nes, išsekus dipukų srautams, Baundžiolos stovykloje buvo apgyvendami dėl ekonominių priežasčių į Australiją atvykę žmonės. 1951 m. sąlygos pagerėjo – bendrabučiai pertvarkyti į nedidelius butus, kuriuose šeimos galėjo gyventi kartu. Atvykėliai nebebuvo skirstomi pagal lytį. 1971 m. Baundžilos stovykla uždaryta.

Memorialas su imigrantų vardais

Visgi Baundžiloje žmonės apsistodavo tik laikinai, ypač vyrai, nes jie buvo laikomi šeimos maitintojais ir dažnai būdavo pirmieji išsiunčiami į vyriausybės paskirtas vietas privalomam dvejų metų darbo laikotarpiui. Viena tokių vietų – „Balt Camp“ – išliko miške Viktorijos valstijoje (žr. toliau).

Baundžilos bendrabučiai

Šiandien galima pamatyti tik 19-ąjį Baundžilos stovyklos kvartalą, nors ir jis atrodo išties nemažas. Stovykla buvo milžiniška – aktyviausiu laikotarpiu čia gyveno 7 000 migrantų, 1 600 jų – palapinėse. Per visą laikotarpį Baundžiloje buvo apsistoję 300 tūkst. imigrantų. Šeštajame dešimtmetyje Australijos gyventojų skaičius siekė vos septynis milijonus, tad vienas iš dvidešimties šiandienos australų arba pats ten gyveno, arba turėjo ten gyvenusį vieną iš tėvų ar senelių / prosenelių.

Į atskirus butus pertvarkyti bendrabučiai (1951 m. gyvenimo sąlygos)

Stovykla „Balt Camp“ šalia Bleikvilio

Maždaug 100 km į vakarus nuo Melburno, miške netoli Bleikvilio (Blakeville), stovi apleista miškininkų stovykla, pažymėta lentele su užrašu „Balt Camp“. Čia stūkso du kaminai – tai, kas liko iš valgyklos pastato.

Tai, kas liko iš stovyklos „Balt Camp“

Netoliese esančioje informacinėje lentoje rašoma, kad po Antrojo pasaulinio karo čia buvo įkurta pabėgėlių darbo stovykla, kurioje galėjo gyventi 25–50 vyrų. Jie retino mišką, kapojo malkas, tiesė kelius ir gaisrinės saugos linijas, būdami „toli nuo namų ir šeimos“ (kai kurių šeimos liko už geležinės uždangos Europoje, laukė stovyklose, panašiose į Baundžilos, arba buvo išsiųstos dirbti į kitas Australijos vietas).

Miškų komisija buvo įkūrusi vienuolika tokių darbo stovyklų. Informacinėje lentoje rašoma, kad didžiąją imigrantų dalį sudarė lietuviai, latviai ir estai, todėl tokios stovyklos imtos vadinti baltų stovyklomis (Balt Camp).

Tai, kas liko iš stovyklos „Balt Camp“

Slidininkų klubas „Neringa“ Maunt Buleryje

Slidininkų klubas „Neringa“ yra vienintelis pasaulyje lietuvių pastatytas slidininkų klubas. Tai Maunt Bulerio slidinėjimo kurorte Viktorijos valstijoje stovintis dviejų aukštų pastatas, kuriame lietuviai gali apsistoti bendruose kambariuose ir slidinėti netoliese esančiose bendrose trasose. Pastatą puošia mediniai ornamentai.

Slidininkų klubas „Neringa“

1964 m. pastatą pastatė Melburno lietuviai, prisiminę, kaip slidinėdavo gimtojoje Lietuvoje (Jonas Mašanauskas, Vytas Vaseris, Kęstutis Miklius). Klubas oficialiai atidarytas 1965 metais. Pastatą suprojektavo Jurgis Žalkauskas. Tuo metu lietuviai Australijoje gyveno jau apie penkiolika metų. Jie jau buvo seniai įsikūrę patys, taip pat įtvirtinę gabalėlius Lietuvos pačiame Melburne. Buvo nuspręsta savomis pastangomis susikurti ir tokią vietą, kur lietuviai galėtų kartu atostogauti.

Slidininkų klubas „Neringa“

Slidininkų klubas „Neringa“ veikia tik slidinėjimo sezonu, kai Australijoje būna žiema (birželio–rugsėjo mėnesiais). Maunt Bulerio kurorte gyvena vos 200 žmonių, tačiau slidinėjimo sezonu čia paruošiama 7 000 nakvynės vietų.

Džilongas

Nors Džilongas yra arčiau Melburno nei kai kurios šiame straipsnyje minimos vietos, jame įsikūrusi viena didžiųjų lietuvių bendruomenių Australijoje, yra lietuviško paveldo objektų bei istorinis lietuvių kvartalas, todėl apie šį miestą rašoma atskirame straipsnyje.

Ekspedicijų dienoraščiai

Šis enciklopedijos straipsnis parengtas ir informacija surinkta „Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų metu, pilni eskpedicijų dienoraščiai – čia:

“Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų po Australiją dienoraščiai

Taip pat skaitykite bendrą straipsnį apie Melburną ir jo lankytinas vietas.