Gabalėliai Lietuvos Lietuvių rajonai ir paveldas užsienyje

Sidnėjus (Naujasis Pietų Velsas)

Sidnėjuje yra vienintelė didelė lietuvių kapinių zona Australijoje. Joje gausu lietuviškų paminklų.

Šiame mieste taip pat yra vienintelis Australijoje lietuvių senjorų kvartalas (oficialiai vadinamas Lietuvių sodyba) bei daug lietuviškų paminklų.

Pagal lietuvių skaičių Sidnėjus yra tarp trijų didžiausių Australijos miestų, tačiau čia Lietuvių namai jau užvėrė duris.

Lietuvių kapinių zona Sidnėjuje

Lietuvių kapinių zona „Lithuanian Lawn“ Rokvudo kapinėse (Rookwood Cemetery) yra viena ikoniškiausių lietuviškų vietų Australijoje.

Čia palaidoti lietuvių išeiviai, kurie, 1944 m. pasitraukę iš okupuotos Lietuvos, maždaug 1947–1951 m. atsidūrė Australijoje.

Lietuvių kapinių zona „Lithuanian Lawn“

Daugelio jų svajonei grįžti į Lietuvą ir būti ten palaidotiems nebuvo lemta išsipildyti, nes sovietinė okupacija tęsėsi iki pat 1990 metų. Tad Lietuvos fragmentai atvežti prie jų amžinojo poilsio vietos Australijoje. Sidnėjaus lietuvių kapinių zonoje pastatytas Centrinis paminklas, kurio nišoje įdėtos žemės iš įvairių Lietuvos vietų. akmuo iš Vilniaus Gedimino kalno ir žemės, atgabentos nuo lietuvių tremtinių kapo Sibire.

Kapinių paminklas

Paminklą suprojektavo iškilus menininkas, Amerikos lietuvis V. K. Jonynas (sau būdingu stiliumi), o pastatė Australijos lietuviai Pranas Žitkauskas ir Pranas Antanaitis. Taigi, šis paminklas simboliškai jungia visas lietuvių tautos dalis: likusiuosius Lietuvoje, ištremtuosius į Sibirą ir išvykusiuosius į Ameriką bei Australiją.

Lietuviška žemė paminklo nišoje

Kūrinį puošia Algimanto Plūko kurtas rūpintojėlis, tad visas paminklas taip ir pavadintas – „Rūpintojėlis“. Žodžio „rūpintojėlis“ beveik neįmanoma išversti į anglų kalbą, todėl angliškame tekste vartojama frazė „Our Lord of Compassion and Care“ (Mūsų gailestingumo ir rūpesčio Viešpats). Lentelėje ant paminklo rašoma (anglų k.): „Šis paminklas, simbolizuojantis Lietuvoje slopintą tikėjimą ir laisvę, skirtas Dievui pašlovinti. Atminti tūkstančiams tų, kurie už tėvynę ir iš meilės Kristui paaukojo savo gyvybes kaip kovotojai ir kankiniai. Taip pat tiems, kurie mirė šiame tolimame krašte, tikėdamiesi, kad jų tautiečių auka nebuvo veltui“ (referuojama į sovietų vykdytą lietuvių kultūros naikinimą ir katalikų persekiojimą).

Rūpintojėlis ant paminklo

Paminklas buvo pastatytas 1971 metais. Lietuvių kapinių zonos „Lithuanian Lawn“ projektą sukūrė inžinierius Aleksas Jakštas.

Dabar ši zona jau užpildyta. Kaip įprasta lietuviškoms kapinėms, žmonės čia laidojami šeimomis po specialiai pagamintais antkapiais. Patriotinių motyvų antkapius puošia daug daugiau, nei pačioje Lietuvoje (pvz., Lietuvos herbas, Vyčio kryžius, Gediminaičių stulpai). Epitafijose ant daugelio kapų išreiškiamas ilgesys Tėvynei.

Lietuvos nepriklausomybės karų veterano Vinco Juzėno kapas

Kosto Peluryčio antkapis

Be antkapių yra ir du kolumbariumai urnoms. Ant prie įėjimo esančio kolumbariumo užrašyta: „Lietuviai toli nuo tėvynės“.

Urnoms skirtas kolumbariumas

Lietuvių rajonas Bankstaune ir Lietuvių namai (klubai)

Nors apie 2–3 tūkst. Sidnėjaus lietuvių įsikūrė įvairiuose miesto rajonuose, didžioji jų dalis (maždaug 300 šeimų) susitelkė Bankstaune (Bankstown) ir Jagūnoje (Yagoona). XX a. 6 deš. čia susiformavo lietuvių kvartalas, o Hortono gatvė buvo praminta Litho gatve. Tačiau laikui bėgant lietuviai mirė arba išsikėlė, ir gatvėje lietuviškų ženklų neliko.

Hortono gatvė

Bankstaune nuo XX a. 6 deš. pabaigos veikė Lietuvių namai „Dainava“. Sklypas įsigytas 1954 m., o statybos leidimas išduotas 1956 metais. Izidoriaus Jonaičio suprojektuotame ir savanorių jėgomis pastatytame pastate 1959 m. duris atvėrė „Dainava“. Lietuvių namuose buvo auditorija, renginių salė ir virtuvė.

Bandymai įkurti atskirus Lietuvių namus, skirtus kitų rajonų lietuviams, nebuvo sėkmingi, todėl 1967–1973 m. bendruomenės susijungė ir Bankstaunas tapo neginčytinu viso Sidnėjaus lietuvių veiklos centru.

1973 m. Lietuvių namuose buvo įkurtas klubas, turintis licenciją prekiauti alkoholiu, o 1981 m. jis išsiplėtė į naują pastatą. Naujajame pastate buvo valgomasis, žaidimų kambarys ir baras, įrengta lošimo automatų. Antras aukštas skirtas antrai auditorijai, dar vienai baro zonai, biurų erdvėms (kredito unija „Talka“, laikraščio „Mūsų pastogė“ redakcija) ir susitikimų patalpoms.

Pirmasis Lietuvių klubas Sidnėjuje

2006 m. pastatas buvo parduotas ir dabar priklauso Australijos graikų bažnyčiai ir mokyklai. Lietuviškų ženklų nėra išlikę.

Tuomet klubas persikėlė į naujas patalpas gyvenamojo namo pirmajame aukšte, adresu Meredith Street 1/16–20. 2006 m. jis pradėjo veikti pavadinimu „Dainava“, tačiau maždaug 2009 m. buvo oficialiai įregistruotas kaip „Meredith Club“. Klubą smarkiai paveikė per COVID-19 pandemiją paskelbti apribojimai, ir 2022 m. jis užsidarė. Klube buvo daug patalpų, lietuviška mokykla, biblioteka, šokių salė ir lietuviško laikraščio „Mūsų pastogė“ redakcija. Taip pat veikė lietuviškas restoranas.

Sidnėjaus lietuvių namų „Dainava“ / „Meredith Club“ įėjimas su Vyčio simboliais po langais (2015 m.)
©Augustinas Žemaitis

Sidnėjaus lietuvių klubo „Dainava“ interjeras su šiuolaikišku Vyčiu (2015 m.)
©Augustinas Žemaitis

„Dainavos“ interjeras buvo modernus, dekoruotas lietuviškais elementais, pavyzdžiui, Vyčiais ant langų, Lietuvos žemėlapiais, vargo mokyklos vaizdais bei Lietuvos prezidentų portretais.

Pastato fasadas klubui užsidarius (nuotrauka daryta 2025 m.)

Nuo tada Sidnėjuje atskiro Lietuvių klubo pastato nėra. Įvairiems renginiams, pavyzdžiui, kasmetinei Kūčių vakarienei, lietuviai nuomojasi patalpas Latvių namuose. Kai daugelis lietuvių išsikėlė iš Bankstouno, šis centras tapo patogesne susitikimų vieta, nes į Latvių namus lengviau nuvykti įvairiais Sidnėjaus priemiestinių traukinių maršrutais.

Sidnėjaus latvių namai ir Lietuvių klubo ženklas (kairėje)

Lietuviški paminklai Šv. Joachimo bažnyčioje Lidkume

Nors, siekiant skatinti integraciją, lietuviams nebuvo leista Sidnėjuje turėti savo bažnyčios, nuo 1963 m. mišios lietuvių kalba aukotos Šv. Joachimo katalikų bažnyčioje Lidkumo (Lidcombe) priemiestyje, netoli Bankstouno ir dar arčiau lietuvių kapinių zonos „Lithuanian Lawn“.

Šalia bažnyčios stovi du lietuviški paminklai. Mažesnis metalinis Rūpintojėlis pastatytas dar tada, kai Lietuva buvo okupuota. Ant jo iškaltas įrašas „1944 m. Bažnyčia Lietuvoje buvo nukryžiuota“ bei lietuviškas eilėraštis. Netoliese esantis tradicinis lietuviškas kryžius-saulė, puoštas Gediminaičių stulpais, iškilo 1992 m. ir yra skirtas „drąsiems broliams ir seserims Lietuvoje, 50 metų kentusiems sovietų persekiojimą, priespaudą ir vergovę ir <...> mūsų dangiškojo tėvo apdovanotiems atkurta Lietuvos nepriklausomybe“. Informacinėje lentelėje taip pat išreikšta padėka Šv. Joachimo parapijai už leidimą laikyti mišias pagal lietuvių tradicijas.

Lietuviškas kryžius Lidkume

Įrašas ant kryžiaus

7 deš. Sidnėjuje planuojant įkurti antruosius Sidnėjuje lietuvių namus, buvo svarstoma apie Lidkumą. 1965 m. Sidnėjaus lietuvių bendruomenė (tuo metu atskira nuo Bankstouno bendruomenės, kuri jau turėjo lietuvių namus „Dainava“) įsigijo tam pastatą. Tačiau nebuvo išduoti reikalingi leidimai vietoj senojo pastato statyti naują bei prekiauti alkoholiu, todėl planai žlugo. Tad Sidnėjaus lietuvių veikla susitelkė Bankstoune.

Rūpintojėlis Lidkume

Lietuvių sodyba

Lietuvių sodyba (angliškai vadinama Lithuanian Village – Lietuvių kaimelis) yra Australijai unikalus pastatų kompleksas, kuriame gyvena vyresnio amžiaus lietuviai. Keliuose vieno aukšto namuose įrengta septyniolika butų, taip pat yra pagrindinis pastatas (bendruomenės salė), kuriame vyksta lietuviškos veiklos. Pastatus, ypač bendruomenės salę, puošia lietuviški motyvai. Čia organizuojamos lietuviškos veiklos tiek Lietuvių sodybos gyventojams, tiek kitiems Sidnėjaus lietuviams. Viduje yra lietuviškų objektų. Yra atminimo lentos, skirtos Antanui Baužei ir jo žmonai Onai Baužienei (Anna Bauze), kurie reikšmingai prisidėjo prie sodybos įkūrimo.

Lietuvių sodybos pagrindinis pastatas

Atminimo lenta ant pagrindinio pastato

Idėja sukurti vietą, kurioje senatvės sulaukę lietuvių išeiviai galėtų gyventi vieni šalia kitų, pirmoji iškėlė Sidnėjaus Lietuvos moterų socialinės globos draugija.

Lietuvių sodyba iš viršaus

1970 m. vyriausybė šiam kompleksui skyrė sklypą (pagal 99 metų nuomos sutartį). 1975 m. buvo baigti statyti pirmieji šeši pastatai, kuriuose įrengta dvylika butų (statytojai: Albinas Kutka, Vytautas Mickevičius), tačiau vėliau dėl ekonominės padėties vyriausybės parama nutraukta. 1981 m. gavus papildomą vyriausybės paramą, iškilo dar du pastatai ir Lietuvių sodyba pasiekė dabartinį dydį. Informacinėje lentoje nurodyta, kad kompleksas oficialiai atidarytas 1984 m. rugpjūčio 19-ąją.

Tipinis Lietuvių sodybos pastatas

2018 m. sodybos viduryje buvo pasodintas medis, skirtas Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui paminėti.

Akmuo su atminimo lentele šalia medžio, skirto Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui paminėti

Pagal Sodybos taisykles, norint čia apsigyventi, reikia būti 67 metų ar vyresnio amžiaus (tačiau nebūtina būti išėjus į pensiją). Išimtis taikoma 67 metų ar vyresnių asmenų jaunesniems sutuoktiniams. Iš pradžių sumokamas vienkartinis mokestis, o vėliau – nedidelės mėnesines įmokos.

Atminimo lentos lietuvių imigrantams

Ant Australijos nacionalinio migracijos monumento, esančio netoli Sidnėjaus jūrų muziejaus, įamžinti į Australiją atvykusių imigrantų vardai ir pavardės. Sąrašas nėra baigtinis – į jį įtraukti tik tų asmenų vardai, kurių artimieji sumokėjo už įrašą. Visgi sąraše galima rasti nemažai lietuviškų vardų.

Nacionalinis migracijos monumentas

Keli lietuvių išeivių vardai sąraše (Renoldas Čėsna, Vytas Linas Brazaitis)

Ekspedicijų dienoraščiai

Šis enciklopedijos straipsnis parengtas ir informacija surinkta „Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų metu, pilni eskpedicijų dienoraščiai – čia:

“Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų po Australiją dienoraščiai

Taip pat skaitykite bendrą straipsnį apie Sidnėjų ir jo lankytinas vietas.