Lietuvių muziejai užsienyje
Įvairiose užsienio šalyse yra nemažai lietuviškų muziejų arba lietuviškų salių bendresnio pobūdžio muziejuose (pvz., imigracijos muziejuose, etninio paveldo muziejuose). Dauguma jų veikia tuose miestuose, kuriuose anksčiau gyveno daug lietuvių emigrantų.
Lietuvių ir Lietuvos muziejus užsienyje lanko įvairūs žmonės, pavyzdžiui:
1. Lietuvių palikuonys, kurie nori daugiau sužinoti apie savo kilmės šalį.
2. Regionų, kuriose gyvena daug lietuvių, vietiniai gyventojai, norintys daugiau sužinoti apie savo kaimynų kultūrą ir istoriją.
3. Lietuviai turistai, atvykę iš Lietuvos ar kitų šalių, besidomintys Lietuvos istorija bei menu ir norintys pažvelgti į šiuos dalykus per užsienio lietuvių prizmę, nes daug Lietuvai svarbių dalykų įvyko už Lietuvos ribų, be to, užsienyje iki šiol saugoma daug puikių lietuvių meno kūrinių.
4. Mokslininkai, kurie muziejų archyvuose neretai randa įdomių dokumentų.
Lietuviškų muziejų eksponatai
Užsienyje veikiančiuose lietuviškuose muziejuose demonstruojami tokie eksponatai:
* Rinkiniai su Lietuva susijusių daiktų, kuriuos atsivežė arba surinko imigrantai iš Lietuvos arba kuriuos imigrantams atsiuntė giminės iš Lietuvos. Dažniausiai tai tradicinių lietuvių amatų, tautotaidailės dirbiniai, lietuviškos monetos, pašto ženklai ir pan.
* Svarbūs lietuvių meno darbai ir istorinės svarbos daiktai ar dokumentai, kurie buvo išvežti ar slapta išgabenti iš Lietuvos dėl okupacijos.
* Meno kūriniai (dažnai patriotinės tematikos) kuriuos užsienyje sukūrė garsūs Lietuvos menininkai, 1944 m. priversti bėgti iš tėvynės nuo sovietų okupacijos.
* Tradiciniai lietuviški tautodailės darbai ir amatininkų dirbiniai, kuriuos sukūrė emigravę lietuviai, jų vaikai ar anūkai.
* Dokumentai ir išsaugotos relikvijos, susijusios su lietuvių organizacijomis ir jų veikla užsienyje.
* Dokumentai ir išsaugotos relikvijos, susijusios su garsiais lietuviais, gyvenusiais užsienyje.
Geras lietuviškas muziejus supažindina užsienietį su Lietuva, svarbiais jos istorijos momentais ir kultūros pagrindais. Jame taip pat pasakojama istorija, kodėl lietuviai imigravo į atitinkamą regioną ir kuo jų gyvenimas skyrėsi nuo Lietuvoje likusių tautiečių ir nuo kitų krašto, į kurį emigravo, gyventojų.
Deja, daug užsienyje veikiančių lietuviškų muziejų nėra eksponatų aprašų, todėl juose lankytis geriausia kartu su žmogumi, galinčiu papasakoti matomų daiktų istoriją. Kai kuriuos muziejus galima aplankyti tik iš anksto susitarus – tokiais atvejais lankytojus lydi ir apie eksponatus pasakoja temą išmanantis gidas.
Be to, kai kurie puikūs muziejai netgi įrengti pastatuose, turinčiuose etninės lietuvių architektūros bruožų.
Didžiausių lietuviškų muziejų užsienyje sąrašas
Toliau išvardyti didesni užsienyje veikiantys lietuviški muziejai:
* Lietuvių meno muziejus (Lemonte [Lemont], Ilinojaus valstijoje) – geriausia lietuvių tradicinio meno (tautodailės) kolekcija užsienyje (turi ir šiek tiek profesionaliojo meno darbų).
* ALKA, Amerikos lietuvių kultūros archyvas (Putname, Konektikuto valstijoje) – įspūdinga lietuvių profesionaliojo meno ir knygų kolekcija.
* Balzeko lietuvių kultūros muziejus (Čikagoje) – didžiausias Lietuvai skirtas muziejus pasaulyje.
* Eskelio lietuviška sodyba-muziejus (Patagonijoje, Argentinoje), supažindinantis su Argentinos lietuvių istorija.
* Muziejai lietuvių jaunimo centre (Čikagoje, Ilinojaus valstijoje) – su Lietuvos kova už laisvę susiję eksponatai.
* Baltimorės lietuvių namų muziejus – su Baltimorės lietuviais susiję eksponatai ir lietuviški meno kūriniai.
* Pensilvanijos pietinio Anglies regiono lietuvių muziejus, veikiantis seniausioje tokio dydžio Amerikos lietuvių bendruomenėje – Šenandorius netgi vadinamas „Amerikos Vilniumi“.
* Adelaidės [Adelaide] lietuvių muziejus – vienintelis Australijoje.
* Punsko [Punsk] skansenas – Lenkijos lietuvių tautinės mažumos muziejus.
Mažesnių lietuvių muziejų arba lietuviškų salių yra Kanzas Sityje [Kansas City], Rokforde [Rockford] (Ilinojuje), Floridoje, Aliaskoje, Grand Rapidse [Grand Rapids] ir kitur.
Dažnai tarp sąvokų „muziejus“, „archyvas“ ir „biblioteka“ nėra žymesnio skirtumo, nes šie muziejai renka visus su Lietuva susijusius dalykus, tarp jų ir daiktus, lietuvių paliktus jiems testamentu (arba dovanotus lietuvių vaikų), nežiūrėdami į jų kokybę ar svarbą. Tačiau ne visi surinkti daiktai yra eksponuojami ekspozicijose.
Su Lietuva susiję muziejai
Esama ne tik vien Lietuvai skirtų, bet ir kitokios tematikos muziejų, kurie glaudžiai susiję su Lietuva ir lietuviais.
Vieni tokių – imigracijos muziejai tuose regionuose, į kuriuos migravo lietuviai. Nors jie nesikoncentruoja į imigrantus iš Lietuvos, skirtingų tautų imigrantų patirtis tose pačiose vietovėse dažnai būdavo panaši. Pavyzdžiui, Elio saloje prie Niujorko (JAV imigracijos muziejuje) galima sužinoti, kaip atrodė prieškarinis imigracijos į JAV procesas – registracija Elio saloje ir sveikatos patikros – ir kaip atvykėliai jautėsi. Tuo tarpu Pietų Amerikos imigracijos muziejuose galima išvysti atkurtus „imigrantų viešbučius“, kuriame, ankštai lyg hosteliuose, gyvendavo atvykėliai, laukiantys darbo pasiūlymų.
Vietovėse, į kurias lietuviai buvo tremiami, pavyzdžiui, Kazachstane, veikia gulago muziejai, pasakojantys apie sovietų genocido aukų patirtį.
Atitinkamai buvusiose nacių koncentracijos stovyklose (pvz., Lenkijoje) įrengti muziejai, bylojantys apie nacių taikinių, tarp jų ir Lietuvos žydų (o kai kuriais atvejais ir etninių lietuvių), kančias.
Centrinėje ir Rytų Europoje daug įvairių komunizmui, Šaltajam karui ir Antrajam pasauliniam karui skirtų muziejų, kurie dažniausiai neblogai atspindi ir lietuvių patirtis.
Kai kurios organizacijos, kurios buvo ar tebėra svarbios Lietuvos istorijai, pavyzdžiui, Jungtinės Tautos, turi nuosavus muziejus ar pastatus, kuriuose rengiamos ekskursijos.
Be to, Lietuvos istorijai, menui ir amatams atstovaujančių eksponatų būna ir kai kuriuose bendresnės tematikos muziejuose.
Negana to, kai kurie lietuviai ar Lietuvoje gimę žmonės išgarsėjo užsienyje arba ten gyveno dalį savo gyvenimo, todėl toje šalyje yra jiems skirtas muziejus. Pavyzdžiui, Stambule yra Adomo Mickevičiaus muziejus, nes jis ten mirė, o Brazilijoje ir Urugvajuje yra ten gyvenusiems litvakų tapytojams skirtų muziejų.
Straipsnio autorius ©Augustinas Žemaitis.