Aliaska
Šiauriausioje JAV valstijoje labai ilgai nebuvo tikros lietuvių bendruomenės ar lietuviško paveldo. Šią padėtį pakeitė Svaja Vasnauskas Worthington, Ankoridžo miesto Čugiako priemiestyje 2021 m. įsteigusi Mažąjį lietuvių muziejų ir biblioteką.
Anksčiau Svaja svarstė giminės daiktus ir dokumentus tiesiog padėti kur nors saugoti.
Tačiau jos šeimos nariai buvo iškilūs lietuviai, o jų likimas puikiai iliustruoja maždaug 100 tūkst. lietuvių, kuriems 1944 m. teko bėgti nuo sovietų okupacijos, istoriją. Svajos senelis buvo Stasys Šilingas, tarpukario Lietuvos teisingumo ministras, kurį sovietai 1941 m. ištrėmė dvidešimčiai metų į gulago lagerius už veiklą Lietuvos nepriklausomybės labui. Būtent jo ir kitų giminių likimas lėmė Svajos tėvų sprendimą trauktis, kai sovietai įžygiavo į Lietuvą antrą kartą.
Suprasdama viso to svarbą, Svaja nutarė įsigyti namą ir atidaryti jame muziejų; pirminę šeimos daiktų ir dokumentų kolekciją ji papildė kitais su Lietuva susijusiais eksponatais, kuriuos įsigijo vėliau. Dažniausiai ji pati pasitinka kiekvieną lankytoją ir pasakoja Lietuvos istoriją naudodamasi eksponuojamais objektais. Tarp jų – lagaminai, su kuriais jos tėvai 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, žemėlapis, kuriame pažymėtas jų kelionės maršrutas (panašiais maršrutais tuomet traukėsi daugybė lietuvių), apie šeimos istoriją bylojantys dokumentai. Šeimos istorija, meno kūriniai ir citatos eksponuojami kaip atspindintys visos Lietuvos istoriją; greta jų demonstruojami Lietuvos žemėlapiai, su Lietuvos sportu susiję suvenyrai ir iškarpos, lininiai drabužiai ir tautiniai audiniai, informacija apie garsius lietuvius bei Amerikos lietuvius ir pan.
Muziejus įrengtas nedideliame geltoname namuke (anksčiau čia buvo grožio salonas). Pastatą puošia lietuviški simboliai, Lietuvos vėliava ir supa kiti lietuviški elementai, pavyzdžiui, gatvės lentelė „Lithuania Dr.“.
Svaja planuoja išplėsti muziejų, netoliese atidarydama lietuviškų paveikslų galeriją iš šeimos kolekcijoje esančių darbų.
Aliaskos Mažasis lietuvių muziejus su biblioteka gana greitai išgarsėjo, objektas aprašytas tiek Aliaskos, tiek Lietuvos žiniasklaidoje, oficialiuose vadovuose po Aliaską ir turizmo informacijos centruose, tad čia lankosi nemažai turistų iš Lietuvos ir vietinių amerikiečių.
Muziejus paprastai atidaromas tik vasarą ir tik iš anksto susitarus, tad norint jame apsilankyti reikia kreiptis į Svają. Tačiau dėl didelio vietinės ir Lietuvos žiniasklaidos dėmesio lankytojų atsiranda kasdien.
Be to, Svaja tapo Lietuvos garbės konsule ir Aliaskoje organizuoja įvairius lietuviškus renginius. Nors tiesiai į Aliaską lietuviai niekada neimigravo, vietinę lietuvių bendruomenę sudaro lietuvių kilmės žmonės (dauguma – prieškariu atvykusių imigrantų palikuonys), kurie laikui bėgant atsikraustė į Aliaską iš kitų JAV vietovių. Muziejus yra oficiali Lietuvos garbės konsulato būstinė, taigi ant pastato yra ir jo iškaba. Muziejaus interneto svetainė: www.lithmuseum.org.
Su pirmosios bangos lietuvių imigrantais į Ameriką susiję du objektai Aliaskos Katmajaus nacionaliniame parke. Vienas jų yra Valatkos [Walatka] kalnų grandinė, pavadinta piloto John Walatka (1909–1970) garbei – jo tėvas August Walatka imigravo iš Lietuvos. J. Walatka buvo oro taksi bendrovės savininkas ir oro linijų „Northern Consolidated Airlines“ komandos, skraidžiusios į neprivažiuojamas Aliaskos vietoves, vyriausiasis pilotas. Jis pastatė kalnų viešbutį netoli (vertinant Aliaskos atstumais) nuo kalnų, dabar vadinamų jo vardu (Bristolio įlankoje).
Kita "lietuviška vieta" yra Fure namelis, kurį iš medžio surentė Roy Fure, vietinis kailinių žvėrelių medžiotojas ir uolienų žvalgytojas, prisistatydavęs kaip imigrantas iš Lietuvos. Jis šį namelį pasistatė ketindamas "pasiimti" žemę – anuomet Aliaskoje buvo tokia tvarka, kad apsigyvenęs negyvenamuose pltuose, po kurio laiko galėdavai pareikalauti, kad ta valstybinė žemė būtų perrašyta tavo nuosavybėn. Deja, koją pakišo tai, kad jis nebuvo JAV pilietis, taigi po jo mirties 1962 m. namelis tapo Nacionalinio parko tarnybos nuosavybe. Vėliau statinys buvo įtrauktas į nacionalinio paveldo objektų sąrašą kaip „išskirtinis senovinės statybos iš rąstų pavyzdys, iliustruojantis XX a. pradžios ne čiabuvių kilmės aliaskiečių gyvenimo būdą“. Dabar nacionalinio parko tarnyba nuomoja jį žygeiviams ir kitiems turistams (kaip „Fure viešo naudojimo namelį“). Jame galima pernakvoti, tačiau iki artimiausio automobilių kelio yra apie 50 km. Namelis greičiausiai pastatytas apie 1916 m., jį sudaro vienintelė patalpa. Šalia stovi vėjo malūno bokštas (be malūno).
Ekspedicijų dienoraščiai
Šis enciklopedijos straipsnis parengtas ir informacija surinkta „Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų metu, pilni eskpedicijų dienoraščiai – čia: