Gabalėliai Lietuvos Lietuvių rajonai ir paveldas užsienyje

Meinas

Viena šiauriausių JAV valstijų Meinas garsėja Kenebunko kurortu - viena įspūdingiausių lietuviškų vietų JAV. Taip pat Meine dar nuo prieškario būta lietuvių bendruomenių ir klubų Rumfordo, Liuistono miestuose, o pačioje Meino šiaurėje įkurtas lietuviškų skulptūrų parkas.

Naktį žibanti Jono Muloko koplytėlė žuvusiems už Lietuvą - dalis lietuviško parko

Kenebunkporto lietuvių parkas, vienuolynas ir kurortas

Ramus pajūrio miestelis pirmiausiai atkreipė dėmesį lietuvių pranciškonų, bėgusių nuo sovietinio genocido Lietuvoje. 1947 m. jie čia įkūrė vienuolyną. Tam įsigijo medžiu dekoruotą 1908 m. Tudorų stiliaus dvarą, pastatytą Bufalo pramonininko Viljamo A. Rodžerso užsakymu (projekto autoriai Grynas (Green) ir Viksas (Wicks)). Prie šio pastato 1953 m. jie prijungė koplyčią - jos gražius ekspresionistinius vitražus, metalinį dekorą ir bareljefus sukūrė V. K. Jonynas. Vitražai - ypač lietuviški; visi užrašai lietuviški, lietuviški ir daug siužetų (Aušros Vartai, Šv. Kazimieras, Vilniaus herbas).

Lietuviško vienuolyno rūmai

Vienuolyno koplyčios vitražai su Šv. Kazimieru, Vilniaus Aušros vartais

Vėliau aplink vienuolyną išaugo ištisas lietuviškas parkas, pritraukiantis ir daugybę amerikiečių turistų. Jame - įspūdinga Jono Muloko kryžiaus kelio koplytėlė, skirta žuvusiems už Lietuvą (1957 m.). Naktį ji didingai apšviečiama, o jos liaudiškos, kaimų varpines menančios formos - puikus pavyzdys Jono Muloko modernaus lietuviško architektūrinio stiliaus, kuris egzistuoja tik Amerikoje, nes Lietuva buvo okupuota sovietų. Koplyčia išpuošta Vytauto Kašubos religinėmis skulptūrėlėmis.

Jono Muloko kryžiaus kelio koplytėlė iš arčiau. Po kryžiumi parašyta 'In memory of those who died for freedom of Lithuania'

Parke gausu ir kito svarbaus lietuviško religinio meno: medinis Lietuviškas koplytstulpis, puošęs Lietuvos paviljoną 1939 m. pasaulinėje parodoje Niujorke, V. K. Jonyno Trigubos bažnyčios skulptūra iš Vatikano paviljono 1964-1965 m. pasaulinėje parodoje, kur ant kryžiaus pavaizduota triumfuojanti bažnyčia (rojuje), kovojanti bažnyčia (žemėje) ir kenčianti bažnyčia (pragare). Lietuviai interpretuodavo - tikriausiai, ne be pagrindo - kad "kenčianti bažnyčia" tai vėl - parodymas to, kas Sovietų okupacijos laikais dėjosi Lietuvoje.

V. K. Jonyno trigubos bažnyčios kryžius

Kitas didelis Jono Muloko kūrinys - Lurdas (dirbtinė ola su Marijos skulptūra, 1953 m.), ant kurio viršaus - maža lietuviška koplytėlė, sienoje įrašytas prašymas Marijai ginti Tėvynę, pavaizduotas Vytis. Priešais Lurdą būdavo laikomos mišios, tačiau tikinčiuosius išvaikė ir uodai, tad dabar mišios laikomos tik vienuolyno koplyčioje.

Kenebunko Lurdas

Pranciškonų parke galima ir gyventi, mat čia veikia Pranciškonų svečių namai - pats lietuviškausias Amerikos viešbutis (65 kambariai). Tenai dirba daug lietuvių, gausu lietuviškų užrašų ir skelbimų. Svečiams dalinami ir angliški visų lietuviškų vienuolyno parko objketų aprašymai, kviečiama juos aplankyti. Parke yra ką veikti ir be to: nuo Pranciškonų parko pasivaikščiojimo takų atsiveria gražūs vaizdai į upę, Kenebunkporto kurortą, yra suolelių pasėdėti, be lietuviško meno - ir indėnės šventosios Kateri Tekakvitos statula. Parko ir svečių namų vieta puiki - į vieną pusę lengvai pėsčias nueisi iki paplūdimio, į kitą - iki kurorto centro (nepilnas kilometras). Vienuolyno teritorijoje yra ir daugiau lietuviškai pavadintų pastatų: "Baltija", "Kretinga", "Palanga". Pavadinimai iškart primena Lietuvos pajūrį, kuris pasitraukusiems nuo sovietų okupacijos į JAV kėlė daug gražių prisiminimų, bet buvo nebepasiekiamas. Šiuose pastatuose yra svečių namų kambariai.

Vaizdas į upę iš lietuviškojo vienuolyno pasivaikščiojimo tako

Pagrinidnis svečių namų pastatas statytas 1959 m. kaip lietuvių gimnazija - vietoje dvaro arklidžių. Tačiau ji 1969 m. užsidarė. Mat lietuvių regione labai mažai, o moksleiviams tekdavo atvažiavus iš Čikagos, Niujorko ar Bostono, gimnazijoje ir gyventi (kaip internate). Šiaip ar taip, lietuviai pranciškonai pasirinko Kenebunką savo vienuolynui ne iš gero gyvenimo, o todėl, kad daugelis tų vyskupijų, kuriose lietuvių gyveno daugiau, nenorėjo pas save priglausti "vienuolių tremtinių" iš Lietuvos. Tačiau, atrodo, iš blogo viskas galiausiai išėjo į gerą, nes gauta labai rami, populiari tarp turistų vieta, toli nuo miestų šurmulio, mažumų getų, nusikalstamumo ir kitų problemų, kurios "sudraskė" ne vieną Amerikos lietuvių vietą.

Kenebunko lietuviški svečių namai

Kenebunko lietuviškuose svečių namuose klientai sveikinami ir lietuviškai

Visas kompleksas išplėtotas Amerikos lietuvių lėšomis, kurių pavardės puošia daugybę atminimo lentų. Tačiau šiandien jis domina ir amerikiečius - gal net labiausiai tarp visų Amerikos lietuvių objektų Naujojoje Anglijoje. Ir "Lonely Planet" knygose jis aprašytas. Dažnas vienuolyno svečias būdavo net prezidentas Dž. V. Bušas, kuris Kenebunko kurorte turėjo vasarnamį. Beje, kai Lietuvoje vyko "dainuojanti revoliucija", pranciškonai organizavo žygį iki Bušo namo, prašydami paramos.

Lurdo rėmėjų lenta

Atsivėrus Lietuvai, religinė veikla Kenebunkporte kiek menko, nes lietuviai pranciškonai perkėlė savo centrą atgal į Lietuvą. Dar XX a. šeštajame dešimtmetyje neišsilaikė dabartinių svečių namų vietoje gyvavusi mažoji seminarija, septintajame dešimtmetyje - rekolekcijų namai. Tačiau lietuvybė išliko, lietuviški paminklai ~2004 m. restauruoti. Didžiausios plėtros laikais vienuolyne gyveno apie 30 pranciškonų, o pradžioje, kaip ir dabar - keturi. Nuo 2001 m. svečių namus prižiūri pasauliečiai.

V.K. Jonyno kūryba vienuolyno koplyčioje

Lietuviški objektai kaimiškose Meino vietovėse

Meino [Maine] miesteliai Ramfordas [Rumford] ir Luistonas [Lewiston] yra vieninteliai valstijoje, kuriuose buvo įsikūrusios didesnės prieš Antrąjį pasaulinį karą atvykusių lietuvių bendruomenės.

Ramforde Lietuvos istoriją primena LPK lietuvių kapinės. Prie įėjimo į kapines nurodyta, kad jos buvo įkurtos 1920 m., nors ant netoliese palaidoto kapinių įkūrėjo Viskanto (Wiskont) antkapio nurodyta įsteigimo data yra 1923-ieji metai. Kaip bebūtų, pirmoji didesnė laidojimų banga buvo 6-ajame dešimtmetyje. Tik viename antkapyje galima perskaityti lietuviškais rašmenimis iškaltus žodžius, nes jau anuomet daugelis Ramfordo apygardoje gyvenusių JAV lietuvių pirmenybę teikė anglų kalbai. Vis dėlto čia gausu ir lietuviškų pavardžių (originalių, suanglintų arba sulenkintų). Kapinių pavadinime „LPK“ greičiausiai yra raidinė miestelyje veikusio „Lietuvių piliečių klubo“ santrumpa. Šios kapinės yra didesnio pakelėje įsikūrusio laidojimo komplekso dalis. Iki 1998 m. jos priklausė lietuvių asociacijai, vėliau buvo susijungtos su savivaldybės kapinėmis.

Meksiko lietuvių kapinės

Ramforde taip pat veikė lietuvių klubas, vadintas Šv. Roko sale. Ten pakeliui iš darbo popieriaus fabrike užsukdavo lietuviai darbininkai. Maždaug 7-ajame dešimtmetyje jis buvo uždarytas, o baltas medinis pastatas be jokių lietuviškumo ženklų stovi apleistas iki šių dienų.

Buvusi Ramfordo šv. Roko lietuvių salė

Luistono lietuvių salės (Šv. Baltramiejaus draugija, SBS) pastato fasade, priešingai, iki šiol išliko gražus užrašas, liudijantis pradinę jo paskirtį. 1914 m. iškilusiame pastate dabar veikia lombardas, bet prieš Antrąjį pasaulinį karą sukurtas interjeras išliko nepakitęs. Pastatas įrašytas į Luistono nekilnojamųjų paveldo objektų sąrašą.

Luistono Šv. Baltramiejaus draugijos salės iškaba

Lietuvių Šv. Baltramiejaus salė (vidurinis pastatas)

Lietuviškų skulptūrų parkas Meino valstijos šiaurinėje dalyje

Aleksandro (Alexander) miestelyje prie pat Kanados sienos galima pamatyti daug lietuviškų skulptūrų. Jas pastatė vietinė Paeglių (Paegle) šeima. Daugiausia skulptūrų susitelkę prieAleksandro meno tako (Alexander Art Trail), prie kurio įėjimo parašyta „Lietuviško paveldo takas“ (Lithuanian Heritage Trail). Paeglių šeima pasamdė medžio meistrus iš Lietuvos, kad šie sukurtų tradicines lietuviškas skulptūras. Dauguma jų yra lietuviško stiliaus, kai kurios jų – ir lietuviško turinio, pavyzdžiui, legendinis Geležinis vilkas arba lietuviška "Vargo mokykla", veikusi tuo metu, kai Rusijos imperijoje buvo uždraustas lietuviškas raidynas (kad amerikiečių lankytojui būtų aiškiau, ši skulptūra pavadinta „Namų mokykla“ - "Home school"). Tako gale esanti dviejų žmonių skulptūra vaizduoja pačius Paeglius.

Lietuviško paveldo tako iškaba

Netoliese esančiame ežere Paegliai turi privačią salą, kurią pavadino Baltijos sala (Baltic Island) - išsikovojo, kad šis pavadinimas salai būtų suteiktas oficialiai. Šioje saloje stovi lietuvių pagonių miškų deivės Medeinės skulptūra (Vilniuje stovinčios skulptūros kopija), plevėsuoja Lietuvos ir Latvijos vėliavos, įrengtas bunkerį primenantis Istorijos kupolas (History Dome), kuriame aprašyta Paeglių šeimos istorija. Keliose ekspozicijos vietose pateiktos ir vietos žmonių mintys. Aleksandro meno takas yra prieinamas visiems lankytojams, į Baltijos salą galima patekti tik su savininkų leidimu.

Medeinės skulptūra Baltijos saloje

Rolandas Paegle buvo latvių skulptorius, jo žmona Gražina – lietuvė. Abi Baltijos tautos patyrė panašią Sovietų Sąjungos okupaciją, kurios Paeglių tėvai išvengė XX a. penktame dešimtmetyje išvykdami į Vakarų Europą, vėliau į JAV. Todėl Istorijos kupole yra daug informacijos apie Rolando ir Gražinos veiklą protestuojant prieš sovietų okupaciją. Didžiausias sutuoktinių pasiekimas buvo jų lobistinė veikla, padėjusi išlaisvinti Lietuvos politinį kalinį Simą Kudirką, kuriam vėliau buvo leista emigruoti į JAV.

Paeglių šeima gyveno Niujorke, o Aleksandro apylinkės tapo jų laisvalaikio leidimo ir meninių polėkių įgyvendinimo vieta. Daugiausiai skulptūrų pastatė po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1990 metais. Tada Paegliai dažnai su labdara vykdavo į Lietuvą ir Latviją. Tų vizitų metu jie daugiau sužinojo apie medinių skulptūrų tradiciją Baltijos šalyse, susipažino su daugybe skulptorių, kuriuos ir pakvietė į savo meno parką ir salą Meine.

Lietuvių vargo mokykla (Lietuviško paveldo take)

Ekspedicijų dienoraščiai

Šis enciklopedijos straipsnis parengtas ir informacija surinkta „Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų metu, pilni eskpedicijų dienoraščiai – čia:

“Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų po Meiną dienoraščiai

Lietuviškų vietų žemėlapis

Visos lietuviškos vietos, aprašytos šiame straipsnyje, yra tiksliai pažymėtos interaktyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):

Interaktyvus lietuviškų vietų Meine žemėlapis

LRT laida apie Meino lietuvių paveldą