Teksasas
Jorktaune [Yorktown], Teksaso valstijoje, įsikūrusi seniausia žinoma Amerikos lietuvių bendruomenė.
Tiesa, dauguma dabartinių Teksaso lietuvių su ja nėra susiję. Pastaraisiais dešimtmečiais Teksaso gyventojų skaičius šaute šovė į viršų (nuo 9 mln. 1960-aisiais iki 26 mln. šiuo metu), o tarp gausybės imigrantų, atvykusių į valstiją, būta ir lietuvių. Nemažai jų – Amerikos lietuviai, atsikraustę iš šiaurinių valstijų. Tiesa, šis srautas gana naujas, tad sparčiai augančiuose Teksaso didmiesčiuose senų lietuviškų bažnyčių, mokyklų ar paminklų nėra.
Tačiau, nors šis faktas ilgą laiką buvo pamirštas, pirmieji lietuviai į Teksasą atsikraustė 1852 m., netrukus po JAV-Meksikos karo. Jie persikėlė iš tuo metu vokiečių valdomos Mažosios Lietuvos, o ne Rusijos imperijos pajungtos ir ekonomiškai atsilikusios Lietuvos dalies (kurioje tada dar tebegaliojo baudžiava, tad migracijos galimybės buvo labai ribotos). Šie lietuviai išaugo aplinkoje, kurioje dominavo vokiečių kultūra, tad atvykę integravosi į Amerikos vokiečių bendruomenes (nors jų pavardės bylojo apie lietuvišką kilmę). Jų tikslas buvo toks pat kaip ir vokiečių: įveikus ilgą kelionę laivu, o paskui pėsčiomis į šalies gilumą, Teksaso valstijoje rasti žemės sklypą ūkininkavimui. Tuo metu į Teksasą vedini šiais tikslais kėlėsi daug vokiečių, kurie Mažojoje Lietuvoje buvo lietuvių kaimynai.
Jorktauno lietuvių kapinės
Pagrindinis Jorktauno lietuviškų šaknų simbolis yra Smit Kriko [Smith Creek] lietuvių kapinės, seniau – užžėlusios ir apleistos, tačiau XX a. pabaigoje sutvarkytos savo genealoginiu medžiu susidomėjusių Jorktauno lietuvių palikuonių. Jie pastat ir ženklą, nurodantį, kad tai lietuvių kapinės, taip pat nupiešė Lietuvos vėliavą.
Daugumą antkapių buvo pasistengta kuo geriau išsaugoti, nors jei kuri paminklo dalis buvo visiškai sunykusi, jos jau nebeatkūrė; taigi, kapinių detalės yra autentiškos, daugiausiai XIX a. ar XX a. pradžios.
Visiškai arba iš dalies išliko apie 30 antkapių, nors čia galėjo būti palaidota ir daugiau žmonių. Kapinės yra netoli buvusio Smit Kriko [Smith Creek] kaimo, kuriame anksčiau gyveno daug lietuvių. Daugelyje šaltinių nurodoma, kad kapinės pavadintos Joniškių šeimos (pavardė Joniškys vokišku principu užrašyta kaip Jonischkies), kuriai anksčiau priklausė jų žemė, vardu. Prieš Joniškius žemės savininkai buvo Kirlikai (pavardė šaltiniuose rašoma Kirlicks, vėliau Kerlick), taigi ženkle dabar įrašyta „Smith Creek Cemetery. Kirlicks Jonischkies. Lithuanians“ (Smit Kriko kapinės. Kirlikai, Joniškiai. Lietuviai“). Čia buvo laidojami kelių lietuvių šeimų ir vienos vokiečių šeimos nariai (pastaroji šeima turėjo ryšius su Joniškiais).
Dauguma čia besiilsinčiųjų buvo palaidoti XIX a., pradedant nuo 7-ojo dešimtmečio (seniausias paminklas su 1864 m. data stovi ant Kirliko kapo). Vėliau, kai Jorktaune buvo įrengtos modernios („St. Paul`s“) kapinės, šios tapo nebenaudojamos – vėliau mirę lietuviai jau palaidoti naujoje vietoje. Maždaug iki XX a. 4-ojo dešimtmečio Smit Kriko lietuvių kapines vis dar tvarkė ir prižiūrėjo jose besiilsinčių asmenų palikuonys. Deja, mirus protėvius prisimenančiai kartai, kapinės buvo apleistos ir smarkiai užžėlė. Tik 8-ajame dešimtmetyje jas vėl atrado žmonės, ieškantys savo lietuviškų šaknų.
Dauguma įrašų antkapiuose yra vokiški, likusieji – anglų kalba, nors patys velioniai kalbėjo, skaitė ir laiškus rašė lietuviškai. Tai atitiko padėtį pačioje Mažojoje Lietuvoje tuo metu, kai jie iš jos išvyko (dar prieš lietuvių tautinį atgimimą, prasidėjusį XIX a. pabaigoje). Tais laikais Mažojoje Lietuvoje vokiečių kalba buvo laikoma prestižine, todėl oficialiose srityse (pavyzdžiui, mokslo publikacijose ar valstybiniuose registruose) ją vartojo net ir tie, kurių gimtoji kalba buvo lietuvių. Būtent dėl šios diglosijos daugelis Jorktauno šeimų XX a. viduryje jau nebeturėjo supratimo apie savo lietuviškas šaknis – iki kol padarė rimtesnius tyrimus jiems buvo nesunku patikėti, kad seneliai ir proseneliai kalbėjo tik (ar daugiausiai) vokiškai, nes būtent šia kalba parašytos jų epitafijos.
Jorktauno memorialinė lenta lietuviams
Keli pirmųjų Teksaso lietuvių palikuonys, atlikę genealoginį tyrimą ir sužinoję savo kilmę, finansavo memorialinės lentos pastatymą Jorktaune. Įdomu, kad tai viena iš vos keleto su lietuviais susijusių memorialinių lentų JAV apskritai, bet stovi miestelyje, kuriame 2000 m. surašymo duomenimis nėra nė vieno, laikančio save lietuviu (nors 37 % teigė turintys vokiškų šaknų). Lentoje rašoma: „Lithuanians in Texas. Among the many European immigrants arriving in Texas in the mid-19th century was a small group of Lithuanians who settled in the Yorktown vicinity of De Witt County. Due to their eventual assimilation with the numerous German immigrants in the area, the Lithuanians and their contributions to the history of this region were overlooked for generations. Records reveal that the first Lithuanian family to settle in this area probably was that of David and Dora (Scholze) Stanchos. They arrived about 1852, making them among the earliest documented Lithuanian immigrants to America. By 1874 they were joined by about 70 more immigrants, most from the province of Gumbinnen in what was then part of East Prussia. Leaving their homeland for a variety of religious and political reasons, the Lithuanians arrived in Texas primarily through the ports of Galveston and Indianola. Establishing farms in the area, the Lithuanians became American citizens and contributed to the history and culture of this area. Men from the community fought on both sides of the American Civil War. A small graveyard south of Yorktown known as Jonischkies Cemetery contains the interments of many of these early settlers.“ (Lietuviai Teksase. Tarp daugybės imigrantų iš Europos, XIX a. vid. atvykusių į Teksasą, buvo nedidelė grupelė lietuvių, kurie įsikūrė De Vito apygardoje, Jorktauno apylinkėse. Galiausiai jie asimiliavosi su gausia šio regiono vokiečių imigrantų bendruomene, todėl ilgus metus tiek patys lietuviai, tiek jų indėlis į regiono istoriją buvo užmirštas. Remiantis dokumentais, pirmoji šiuose kraštuose įsikūrusi lietuvių šeima tikriausiai buvo Dovydas ir Dora (Šulcaitė) Stančiai. Jie atvyko apie 1852 m. ir yra vieni pirmųjų rašytiniuose šaltiniuose užfiksuotų lietuvių imigrantų Amerikoje. Iki 1874 m. prie jų prisijungė dar apie 70 imigrantų, dauguma jų – iš tuometinių Rytprūsių Gumbinės apskrities. Palikę gimtinę dėl įvairių religinių ir politinių priežasčių, lietuviai į Teksasą daugiausia atvyko per Galvestono ir Indianolos uostus. Šiame regione įkūrę ūkius jie tapo Amerikos piliečiais ir prisidėjo prie regiono istorijos bei kultūros vystymosi. Per JAV pilietinį karą šios bendruomenės vyrai kariavo abiejose pusėse. Daugelio šių pirmųjų atvykėlių palaikai ilsisi nedidelėse kapinaitėse į pietus nuo Jorktauno, vadinamose „Joniškių kapinėmis“.).
Pastabos: tikrieji lentoje nurodytų David ir Dora Stanchos vardai greičiausiai buvo Dovydas Stančius ir Dora Stančienė. Kitų suanglintų ar suvokietintų Teksaso lietuvių pavardžių tikrosios versijos: Kirlikas (Kirlicks), Mertinas (Mertine), Lundšėnas (Lundschen), Ragošius (Ragoszus), Joniškys (Jonischkies), Gelžius (Gelszus), Lenkaitis (Lenkeit), Mastaitis (Mosteit), Vaičys (Weichies), Vaišvila (Weischvill), Gudaitis (Guddaitis). Atkreiptinas dėmesys, kad tuo metu šiuolaikinė lietuvių kalbos rašyba dar nebuvo sukurta, tad rašydami savo pavardes lietuviai naudojo kaimyninių „prestižinių“ kalbų raides. Pavyzdžiui, tada dar neegzistavo lietuviška raidė „š“, todėl lietuviai šį garsą žymėjo arba vokišku junginiu „sch“, arba lenkišku „sz“ (taip pat galėjo perimti ir anglišką „sh“).
Gumbinnen yra vokiškas Gumbinės pavadinimas. 1945 m., kai šį miestą ir jo apylinkes okupavo sovietinė armija, vietiniai gyventojai (tiek vokiečiai, tiek lietuviai) buvo išžudyti arba išvaryti, o jų vietoje įsikūrė rusai. Miestas buvo pervadintas Gusevu ten žuvusio rusų komunisto garbei.
Jorktauno istorijos muziejus
Jorktauno istorijos muziejuje gausu eksponatų, susijusių tiek su pačios Lietuvos kultūra, tiek su pirmaisiais Jorktauno lietuviais, pavyzdžiui, lietuviškai parašytų laiškų kopijos, krovinių pervežėjais XIX a. dirbusių lietuvių darbo priemonės, pirmojo Jorktauno lietuvio iš Lietuvos atsigabentas žvejybinis tinklas, galvijams ženklinti naudotos žymės.
Unikali Jorktauno lietuvių bendruomenės istorija ir senumas sudomino išskirtinai daug mokslininkų (tiek Amerikos lietuvių, tiek Lietuvos lietuvių), pavyzdžiui, ją tyrinėjo sociologas Vytis Čiubrinskas. Apie ją sukurtas dokumentinis filmas ir išleista daugybė knygų. Dalį šių leidinių galima rasti minėtame muziejuje.
Filmas apie senuosius Teksaso lietuvius.
Jorktauno liuteronų bažnyčia
Kadangi atvyko iš Mažosios Lietuvos, pirmieji Jorktauno lietuviai buvo liuteronai. Drauge su vietiniais vokiečiais jie prisidėjo prie Šv. Pauliaus liuteronų bažnyčios statybos šiame mieste. Pirmoji bažnyčia iškilo 1874 m., tačiau 1930 m. ji buvo visiškai perstatyta.
Viduje kai kuriuose vitražiniuose languose įrašytos lietuviškos pavardės, pavyzdžiui, Joniškių šeimos. Tuo metu buvo įprasta bažnyčioje šitaip nurodyti aukotojų pavardes.
Kerlick gatvė Niu Braunfelse
Bėgant laikui kai kurie Jorktauno lietuviai persikėlė į kitus Teksaso miestus, pavyzdžiui, Niu Braunfelsą [New Braunfels], kurio viena gatvė ir parkas pavadinti Williamo Fredericko Kerlicko garbei (Kerlick Lane). Šiam žmogui čia priklausė 320 akrų, kuriuos jis pardavė, ir miestas nusprendė jo vardu pavadinti gatvę, o taip pat gretimą parką.
Ekspedicijų dienoraščiai
Šis enciklopedijos straipsnis parengtas ir informacija surinkta „Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų metu, pilni eskpedicijų dienoraščiai – čia: