Gabalėliai Lietuvos Lietuvių rajonai ir paveldas užsienyje

Įdomiausių “lietuviškų” vietų užsienyje dešimtukas

Straipsnio autorius: ©Augustinas Žemaitis.

Pasaulyje - šimtai vietų, susijusių su Lietuva. Šis straipsnis - bene pirmasis mėginimas atrinkti įdomiausias lietuviškas vietas iš visų epochų, nepraleidžiant viduramžių karžygių pilių, Amerikos lietuvių bažnyčių, sovietinio genocido aukų Sibire, istorinių bendruomenių ir naujųjų emigrantų.
Čia - 10 įdomiausių lietuviškų vietų užsienyje (kiekviena - labai skirtinga) ir dar daugiau nei 10 alternatyvų kiekvienai jų.

1.Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilys ir rūmai

Įdomiausia vieta: LDK pilys ir rūmai Baltarusijoje. Taip susiklostė, kad kelios iš didžiausių ir svarbiausių LDK pilių liko už Lietuvos sienų, Baltarusijoje. Tik visa tai išvydę galėsite suprasti Viduramžių Lietuvą. Ten galima pamatyti labai įvairių pilių ir rūmų: nuo iščiustytų Nesvyžiaus ir Myro iki sugriuvusių Sapiegų Ružanų, Naugarduko ar Krėvos. Nesvarbu, ar esate už atstatymą (kaip Valdovų rūmų), ar prieš, Baltarusijoje rasite ką pamatyti.

Myro pilis vakarėjant. ©Augustinas Žemaitis.

Alternatyva: LDK pilys Ukrainoje. Jos - toliau ir galbūt kiek mažiau žinomos, bet vis tiek didingos, ypač įstabi Podolės Kameneco pilis. Juk LDK valdė Ukrainą ~150 metų ir tuo metu tai buvo didžiausią gyventojų skaičių turinti valstybės teritorija.

Podolės Kameneco pilis Ukrainoje. ©Augustinas Žemaitis.

2.Amerikos lietuvių miestai

Įdomiausia vieta: Čikaga. 80 000 lietuvių turintis didmiestis yra Amerikos lietuvių, o gal visų užsienio lietuvių sostinė. Prie Sovietų okupacijos Čikaga buvo tarsi ir laisvos Lietuvos sostinė, nes čia veikė sovietų uždraustų lietuvių organizacijų štabai. Čia gyveno Darius ir Girėnas, Valdas Adamkus. Čikagoje buvo didžiausias lietuvių rajonas užsienyje (Marquette Park, ~30 000 lietuvių iš 45 000 gyventojų), čia veikia didžiausias užsienyje lietuvių muziejus ir didžiausia lietuvių bažnyčia, o lietuvių kapinės dydžio sulig ištiso miesto kapinėmis. Į Čikagą lietuviai imigruoja dar nuo XIX a. - tada Čikagoje gyveno daugiau lietuvių, nei bet kuriame Lietuvos mieste, čia buvo net 14 lietuvių bažnyčių - daugiau, nei bet kur, išskyrus šiandieninį Vilnių, čia tebestūkso lietuviški paminklai. Būtent Čikagoje leidžiamas seniausias pasaulyje lietuviškas laikraštis (Draugas, nuo 1909 m.).

Žymi neobarokinė Šv. Kryžiaus lietuvių bažnyčia (1913 m.) Čikagoje (įtraukta net į kai kuriuos kelionių vadovus po miestą) ir lietuviška lentelė ant jos. ©Augustinas Žemaitis.

Alternatyva: Niujorkas. Tai antras pagal lietuvių skaičių JAV miestas, jame yra kelios lietuvių bažnyčios, paminklas Jogailai, Dariaus ir Girėno skveras.

Kitos alternatyvos: Filadelfija, Baltimorė, Bostonas, Detroitas, Klivlandas, Pitsburgas, Vašingtonas, Vusteris, Los Andželas. Visuose šiuose Amerikos didmiesčiuose (ir ne tik juose) rasi kažką lietuviško: bažnyčias, užrašus, kapinaites, parkus, muziejėlius, atminimo lentas ir t.t.

Lietuvių salės Detroite fasadas. ©Augustinas Žemaitis.

3.Lietuviški kaimai ir miesteliai Amerikoje

Įdomiausia vieta: Pensilvanijos Anglies regionas. Tai buvo pirmoji užjūrio žemė, į kurią laimės ieškoti patraukė lietuviai: pirmieji atvyko vos panaikinus baudžiavą ~1865 m. čia jie dirbo šachtose. Ir lietuvių čia tebėra daugybė: kai kuriuose miesteliuose, kaip Šenande, jų skaičius iki šiol viršija 10%, pilna lietuviškų bažnytėlių ir kapinių, ir nekeista, jei gatvėje sutikto žmogaus pavardė baigiasi "as" ar "is". Būtent čia, o ne Vilniuje ar Karaliaučiuje, 1904 m. išleistas pirmasis lietuviškas romanas "Algimantas", įsteigtas pirmasis lietuviškas pučiamųjų orkestras, yra lietuviškų vietovardžių. Nors dauguma Pensilvanijos lietuvių nebekalba lietuviškai (visgi trys ar keturios kartos), bet tai netrukdo puoselėti kitų lietuviškų tradicijų: audimo, šokių, kulinarinių. Nuo 1914 m. regione kasmet vykstančios Lietuvių dienos - seniausias Amerikoje etninis festivalis.

Nuo 1926 m. veikiantis Maunt Karmelio lietuvių socialinis klubas (Pensilvanija). Google Street View.

Alternatyva: Konektikutas. Tai yra JAV valstija, kurioje lietuvių procentas didžiausias (1%), čia yra lietuvių bažnyčių ir garsusis lietuviškas Putnamo vienuolynas, kuriame - 1939 m. pasaulinės parodos lietuvių paviljonas, kasmetinės lietuvių šventės.

1925 m. statytos Šv. Juozapo lietuvių mokyklos Voterburyje (Konektikutas) pastatas puoštas daugeliu skulptūrų ir Vyčiu. Google Street View.

4.Sovietų sunaikintoji Lietuva

Įdomiausia vieta: Mažoji Lietuva (Karaliaučiaus sritis). Šiandieninėje Rusijos Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje seniau dauguma gyventojų buvo lietuviai. Būtent čia (Karaliaučiuje) išleistos pirmosios lietuviškos knygos (M. Mažvydo "Katekizmas", Donelaičio "Metai"), iš čia XIX a. knygnešiai gabeno leidinius, jau vėlesnių autorių, slapta per Nemuną. XIX a. visi laikė, kad Lietuva yra padalinta šalis: dalis (Mažoji Lietuva) priklauso Vokietijai, dalis Rusijai. Nors daug mažlietuvių suvokietėjo, jų dar daug buvo likę XX a., o galiausiai juos išžudė ar ištrėmė atėję sovietai (per sovietinį genocidą vien nužudyta čia ~130 000 mažlietuvių), visus lietuviškus vietovardžius, vandenvardžius pakeitė į naujai sugalvotus rusiškus. Šiandien po Mažąją Lietuvą gerai važinėti "pasikausčius" knygomis, pasiruošus žemėlapius ir atsispausdinus senas nuotraukas: taip galėsite pajusti Mažąją Lietuvą, kurios jau nebėra, ir jos sunykimo tragediją.

Donelaičio muziejus Tolminkiemio bažnyčioje. ©Augustinas Žemaitis.

Alternatyva: Lietuvių tremties vietos. Daug sovietinio genocido aukų nebuvo iškart nužudytos: pirma jos ištremtos į GULAG'us priverstiniams darbams, kurių neatlaikiusios mirė. Tremties vietų daug, visose - sunkiai randamos nykstančios kapinaitės ir menki lietuvių lėšomis po 1990 m. pastatyti paminklėliai. Kad geriau suvoktumėte tremties kančią lankykitės žiemą, kai temperatūra krenta iki -30, o kai kur ir -60. Rusijoje (Sibire) su tremties atminimu sunku, užtat įdomus memorialas stovi Kazachijoje (Kengyro GULAG'e): simbolinėse kapinėse kiekvienas antkapis skirtas sovietų naikintai tautai, tarp jų ir lietuviams.

Vaizdai iš tremtinių kapinių Sibire, Irkutsko srityje. Nuotraukos iš ekspedicijos Misija Sibiras

5.Europos politiniai centrai

Roma. Šimtmečius Roma yra katalikiško pasaulio centras ir nuo tada, kai Lietuva tapo krikščioniška, čia neišvengiamai persikėlė Lietuvos dalelė. "Amžinąjį miestą" galima aplankyti ir neapžiūrint nė vieno lietuviško objekto, bet jie čia įdomūs: lietuviška koplyčia pačioje Šv. Petro katedroje, pilį primenanti lietuvių kunigų atstovybė, rusams atiduota tarpukario ambasada Villa Lituania, lietuvių kapai: nuo Renesanso laikų kardinolo Radvilos iki XX a. veikėjų.

Lietuvių kunigų atstovybė Romoje ir svečių namai Lietuvos piligrimams. Ant tvoros matosi Vyčio kryžiai, bokšto viršuje - Vytis. Google Street View.

Alternatyva: Briuselis. Europos Sąjunga šiandien turbūt įtakingesnė nei Romos katalikų bažnyčia, tad ir jos sostinė Briuselis - naujoji Roma. Europos Sąjungos institucijose čia dirba šimtai lietuvių, Lietuva turi savo objektą Mini Europos parke, yra viešų užrašų ES kalbomis, tarp jų lietuvių.

Sumažintas Vilniaus universitetas Mini Europos parke Briuselyje. Apačioje kairėje matosi Baltijos kelias. ©Augustinas Žemaitis.

6.Lietuviškos žemės, paliktos už Lietuvos sienų

Įdomiausia vieta: Punsko kraštas Lenkijoje. Vienintelė žemė užsienyje, kur lietuviai tebesudaro tvirtą daugumą, ir tuo jie čia didžiuojasi: įsteigta muziejų, pristatyta paminklų. Daug kas statoma privačiai, nuosavomis lėšomis, kaip Prūsų-Jotvingių sodyba. Tvoras daug kur žymi Gedimino stulpai, žmonės kalba lietuviškai.

Improvizuota medinė pilaitė - tik maža Prūsų-jotvingių sodybos komplekso netoli Punsko dalis. ©Augustinas Žemaitis.

Alternatyva: Lietuviškos salos Baltarusijoje. Prieš šimtmetį Baltarusijos žemėse lietuvių gyveno daugiau nei Lenkijoje. Ir nors carinis ir sovietinis rusinimas beveik sunaikino bendruomenę, jos liekanas dar galima pamatyti: katalikų bažnyčias, tokias kaip didžiausioji Gervėčių, apsupta lietuviškais kryžiais.

Lietuviški kryžiai Gervėčių bažnyčios šventoriuje. ©Augustinas Žemaitis.

7.Amžinų LDK priešų Kryžiuočių pilys

Įdomiausia vieta: Malborko pilis ir kitos kryžiuočių vietos Lenkijoje. Čia būdamas suvoki, kokią galią viduramžių Lietuvai teko atlaikyti - juk pačioje Lietuvoje panašių pilių nebuvo, o Ordinai, būdavę finansuojami iš visos Europos, galėjo sau tai leisti. Ir visgi lietuviai išliko, priešingai nei prūsai, ir sutriuškino ordiną Žalgiro mūšyje - jo vietą irgi galima aplankyti. Netoli - ir Dariaus bei Girėno žūties vieta.

Malborko kryžiuočių pilies Lenkijoje šonas. ©Augustinas Žemaitis.

Alternatyva: Livonijos ordino pilys Latvijoje. Kryžininkai Lietuvą spaudė ne tik iš vakarų, bet ir iš šiaurės. Latvijoje jie irgi paliko įspūdingų įtvirtinimų: Cėsių pilis, Rygos pilis, Bauskės pilis. Sutriuškinti kryžininkų palikuonys tapo Lietuvos vasalais, bet net ir po to klestėjo: pastatė įspūdingus Rundalės, Jelgavos rūmus.

Rundalės rūmus Latvijoje sukūrė supasaulietėjusi ir Lenkijos-Lietuvos valstybės vasalais tapusi Kuršo valdžia. ©Augustinas Žemaitis.

8.Miestai, iš kurių valdyta Lietuva

Įdomiausia vieta: Krokuva ir Varšuva. Kol Lenkija ir Lietuva buvo viena valstybė, Varšuva buvo jos sostinė, o Krokuva - Lenkijos sostinė. Vavelio pilies Krokuvoje katedroje iki šiol ilsisi Lietuvos didieji kunigaikščiai, o Varšuvos gatvėse regi tuos pastatus, kuriuos matydavo ir į čionykščius seimus karietomis atvykdavę Lietuvos didikai bei bajorai, Varšuvos karalių rūmuose buvo priimta ir Lenkijos-Lietuvos valstybės konstitucija.

Varšuvos karališkieji rūmai. ©Augustinas Žemaitis.

Alternatyvos: Sankt Peterburgas ir Maskva. Lenkijos-Lietuvos valstybei 1795 m. žlugus Lietuvą okupavo Rusijos imperija ir naujoji sostinė persikėlė į Sankt Peterburgą. Lietuvos elitui iki pat 1915 m. tekdavo keliauti čia: studijoms, darbui, politiniais reikalais. Anuomet įsteigti muziejai tebemena tuos laikus: Rusų muziejuje eksponuojami ir M. K. Čiurlionio paveikslai, Etnografijos muziejuje - lietuvių liaudies kultūra. 1940-1941 m. ir 1944-1990 m. Lietuvą buvo okupavusi sovietinė Rusija, kurios sostinė buvo Maskva - jos pastatuose (LTSR atstovybėje, LTSR paviljone ir t.t.) dar gali išvysti anos okupacijos atgarsius.

Lietuvos paviljonas TSRS liaudies ūkio parodoje (jis dabar tarnauja kaip chemijos ekspozicija).

9.Labiausiai nutolusi lietuvybė

Įdomiausia vieta: San Paulis (Brazilija). Tai - vienintelis Lotynų Amerikos miestas, turėjęs lietuvių rajoną. Čia, Vila Zelinoje, lietuvių kadaise gyveno iki 30 000, yra Lietuvos Respublikos aikštė, Kauno Laisvės paminklo kopija, lietuviški pavadinimai. Nuo šios vietos iki Lietuvos - net 11 000 km.

Laisvės statula San Paulio Lietuvos Respublikos aikštėje. Google Street View.

Alternatyva: Kanbera (Australija). Čia, net 15 250 km nuo Vilniaus (tolimiausia teoriškai įmanoma žemės vieta yra 20 000 km), pokariu nuo sovietų pabėgę lietuviai pastatė Eglės žalčių karalienės paminklą, Trakų pilies modelį.

Trakų pilies miniatiūra Kanberoje. Nuotrauka ©Augustinas Žemaitis.

10.Šiuolaikinės Lietuvos atgarsiai

Įdomiausia vieta: Gruzija. Valdo Adamkaus valdymo laikais Lietuva itin glaudžiai draugavo su Gruzija, ją rėmė karo prieš Rusiją metu (2008 m.) ir dėkingieji kaukaziečiai neliko skolingi. Įkurtas Vilniaus skveras, pastatytas Valdo Adamkaus bulvaras, stovi paminklai ir atminimo lentos anksčiau Gruzijoje gyvenusiems lietuviams. Lietuviams priklauso ir svarbūs Gruzijos verslai, ilgą laiką Lietuva ir Gruzija buvo vienintelė atokių šalių pora, nuolat viena kitai skirianti 12 balų Eurovizijoje.

Prezidento Adamkaus bulvaras Anaklijoje. ©Augustinas Žemaitis.

Alternatyva: Londonas (Didžioji Britanija). Čia imigravo net 40 000 - 80 000 naujųjų imigrantų, veikia lietuvių parduotuvės, barai, spauda. Panašiai, kaip Čikaga 1900 m. ar 1950 m. Londonas yra miestas, kuriame lengviausiai išgirsi kalbant lietuviškai. Į jį iš Lietuvos dažniausiai skraido lėktuvai. Be to, Londone yra ir praeitų kartų palikimo: lietuvių bažnyčia, kapinės.

Lietuviškas restoranas Smiltė šiaurrytiniuose Londono priemiesčiuose. Google Street View.

Įdomiausio lietuvių paveldo užsienyje telkinių žemėlapis.