Gabalėliai Lietuvos Lietuvių rajonai ir paveldas užsienyje

Šiaurės Lenkija: senieji Vokietijos rytai

Prieš Antrąjį pasaulinį karą didžioji dalis dabartinės Šiaurės Lenkijos buvo vokiška ir valdoma vokiečių valstybių. Tad nemažai čia esančio lietuvių paveldo glaudžiai siejasi tiek su Lenkija, tiek su Vokietija.

Karus su Kryžiuočių ordinu menančios vietos

XIII–XV a. pagoniška Lietuva kovojo amžiną, kaip tuo metu atrodė, karą su Kryžiuočių ordinu, siekusiu skleisti krikščionybę (kai kurių istorikų teigimu, veikiau plėšti ir naikinti). Jų būstinė buvo Malborko (Marienburgo) pilis; šiandien ji atstatyta, kad būtų lengviau įsivaizduoti, kaip gyveno riteriai.

Malborko pilis

Didžiausias mūšis su kryžiuočių riteriais įvyko prie Žalgirio (Vokietijoje vadinamo Tanenbergu, o Lenkijoje - Griunvaldu). Viename didžiausių Viduramžių mūšių, kuriame bendros lietuvių ir lenkų pajėgos sumušė kryžiuočius, dalyvavo apie 70 tūkst. karių. Dabar mūšio laukas yra tapęs populiaria turistų lankoma vieta, čia pardavinėjami viduramžių tematikos suvenyrai, stovi didžiulis obeliskas, dekoruotas ir lietuviškais simboliais.

Pagrindinis paminklas Žalgirio (Griunvaldo) mūšio lauke su lietuviškais simboliais

Mūšio lauke yra ir kitų paminklų, vieną jų pastatė būtent lietuviai. Ant šio atminimo akmens, kurį puošia lietuviškas Vytis, lietuvių ir lenkų kalbomis užrašyta: „Nuo lietuvių tautos už bendrą pergalę“.

Lietuvių monumentas Griunvaldo mūšio lauke

Šis mūšis ir Lietuvoje, ir Lenkijoje yra labai svarbus, jo vardu pavadinta daug gatvių bei sporto klubų, tarp jų – stipriausios krepšinio (Kauno „Žalgiris“) ir futbolo (Vilniaus „Žalgiris“) komandos. Čia atvyksta daug lietuvių turistų, todėl Griunvaldo mūšio muziejuje informacija pateikiama trimis kalbomis – lenkų, lietuvių ir anglų.

Memorialas Dariaus ir Girėno lėktuvo sudužimo vietoje

1933 m. Soldino miške netoli Myslibužo [Myślibórz] sudužo lėktuvas „Lituanica“. Stepono Dariaus ir Stasio Girėno pilotuojamas lėktuvas buvo sėkmingai perskridęs Atlantą ir iki tikslo Kaune buvo likę vos keli šimtai kilometrų. Tuo metu tai buvo antras pagal trukmę skrydis, pirmas Atlanto vandenyną įveikęs lietuviškas lėktuvas ir pirmoji pasaulyje transatlantinio oro pašto paslauga (laiškai nesudegė ir kitą dieną buvo simboliškai pargabenti iš tragedijos vietos į Lietuvą).

Pilotai tapo kankiniais ir net šias žemes tada valdžiusi nacistinė Vokietija 1936 m. leido katastrofos vietoje pastatyti paminklą lietuvių lakūnams (du sujungtus kryžius), nors Vokietija reiškė pretenzijas į Klaipėdos kraštą ir dėl to net sužlugdė lietuvių viltis dalyvauti tais pačiais metais vykusiose Berlyno olimpinėse žaidynėse. Šio monumento autorius – žymus architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Koplytstulpis vėliau buvo pakeistas; originalusis dabar stovi Lietuvių namuose Punske.

Dariaus ir Girėno memorialas katastrofos vietoje žvelgiant iš viršaus

Po Antrojo pasaulinio karo ši teritorija atiteko Lenkijai. Įdomu, kad paminklas išgyveno net ikonoklastinį komunistinį režimą Lenkijoje ir išliko kaip pagarbos vieta.

Paminklas katastrofos vietoje

Nuo to laiko Dariui ir Girėnui iškilo ir kitų paminklų, tarp jų – medinės atminimo lentos su lietuviškais simboliais ir akmenys, ant kurių pasakojamos Dariaus ir Girėno istorijos. Vietose, kur buvo rasti lakūnų kūnai, stovi tradiciniai lietuviški koplytstulpiai (puošti propeleriais). Šalia vietos, kur buvo rastas Dariaus kūnas, XX a. aštuntame dešimtmetyje iš Žemaitijos atkelta atminimo klėtelė, kurioje įrengtas nedidelis muziejus. Ant klėtelės ir šalia galima rasti Jonavos aeroklubo ir Seinų apylinkių lietuvių (1983 m.) įrengtas atminimo lentas, nes Dariaus ir Girėno žūties vietą lanko tiek užsienio lietuviai, tiek aviacijos atstovai.

Dažnai pasitaikanti dedikacija – „Atlanto nugalėtojai“, nes Darius ir Girėnas žuvo įgyvendinę savo tikslą: tapo pirmaisiais lietuviais, perskridusiais Atlanto vandenyną, nors Kauno ir nepasiekė.

Dariaus ir Girėno atminimo klėtelė. Koplytstulpis toje vietoje, kur buvo rastas Dariaus kūnas

Seinų lietuvių įrengta atminimo lenta šalia atminimo klėtelės

Myslibuže, arčiausiai katastrofos vietos esančiame Lenkijos miestelyje, Steponas Darius ir Stasys Girėnas tapo tarsi vietiniais didvyriais. Jų vardais buvo pavadinti žiedinė sankryža ir parkas. Parke taip pat yra mažesnis paminklas liūdnos baigties skrydžiui atminti. Paminklas simbolizuoja į dvi dalis padalintą Žemę; rutulio viduryje įrašyti Kauno ir Niujorko pavadinimai (skrydžio pradžios ir planuotos pabaigos vietos). Šis paminklas atidengtas 2008 metais.

Parkas Myslibuže/caption]

[caption id="attachment_8291" align="alignnone" width="538"]Paminklas Myslibuže

Su Lietuvos istorija susiję muziejai Gdansko apylinkėse

Gdansko, Sopoto ir Gdynės trimiestis dabar garsėja trimis itin dideliais ir moderniais muziejais. Kiekvienas jų bent kažkiek siejasi su Lietuva. Europos solidarumo centre pasakojama apie „Solidarumo“ judėjimą, galiausiai padėjusį Lenkijoje nuversti komunizmą. Čia pasakojama apie visus gyvenimo komunistinėje sistemoje aspektus ir komunizmo žlugimą. Kiekvienai anksčiau komunistų valdytai šaliai, įskaitant Lietuvą, skirta po atskirą stendą.

Antrojo pasaulinio karo muziejuje (Gdanske) taip pat pasakojama apie įvykius, turėjusius įtakos Lietuvai. Tačiau muziejus vertinamas prieštaringai: ekspozicijų rengėjai buvo kilę ne iš Vidurio ar Rytų Europos, todėl jų supratimas apie vietos istoriją lenkams pasirodė esantis paviršutiniškas. Kai kurios ekspozicijos buvo iš dalies paremtos sovietų propaganda. Tai supratusi, Lenkijos vyriausybė iš pradžių atsisakė atidaryti muziejų, bet vėliau, ištaisiusi antilenkiškus teiginius, jį atidarė. Deja, nors antilenkiški teiginiai buvo pašalinti, antilietuviški teiginiai bei sovietų propaganda paremta informacija ar iškraipyti faktai apie daugelį kitų regiono tautų buvo palikti. Pavyzdžiui, pati pirma citata apie Lietuvos laisvės kovotojus yra tokia: „Kai kurie jų kolaboravo su naciais“ ir pan.

Trečiasis iš šių muziejų yra Emigracijos muziejus Gdynėje. Nors muziejus skirtas būtent lenkų emigracijai, maždaug nuo 1860 m. lenkai ir lietuviai emigravo beveik į tas pačias vietas (net į tuos pačius JAV miestus ir miestelius), todėl daugelis faktų taikytini ir lietuviams. Be to, kai kuriuos XIX a. lenkų diasporos veikėjus lietuviai laiko lietuviais: taip yra todėl, kad iki XIX a. Lenkija ir Lietuva buvo suformavusios bendrą valstybę ir dėl lenkų kalbos prestižo daug lietuvių kilmės žmonių kalbėjo lenkiškai; dabar tokie Lenkijoje dažnai laikomi lenkais, o Lietuvoje – lietuviais.

Laikotarpio po Antrojo pasaulinio karo lietuviškas paveldas

Per Antrąjį pasaulinį karą Gdanskas buvo sugriautas, bet didžioji dalis pastatų vėliau buvo atstatyti. Vienas pagrindinių miestą padėjusių atstatyti architektų buvo Janas Borowskis iš Vilniaus. Jis įamžintas atminimo lentoje šalia pagrindinės Gdansko aikštės, atkurtos iki visos ankstesnės didybės. Tiesą sakant, po Antrojo pasaulinio karo daug Lietuvos lenkų buvo perkelti į Vakarų Lenkiją apgyvendinti tų vietovių, iš kurių buvo ištremti etniniai vokiečiai.

Borowskio atminimo lenta, kurioje jis įvardijamas kaip architektas iš Vilniaus

Gdynėje taip pat yra nauja gatvė, pavadinta Antano Baranausko, lietuvio Seinų vyskupo, vardu. Kitaip nei dauguma Lenkijoje lietuvių vardais pavadintų gatvių, ši gatvė pavadinta pagal lietuvišką Baranausko vardo ir pavardės versiją.

Antano Baranausko gatvė

Štuthofo koncentracijos stovykla

Į rytus nuo Gdansko galima aplankyti Štuthofo nacių koncentracijos stovyklą, kurioje dabar veikia muziejus. Ši koncentracijos stovykla išsiskiria tuo, kad joje žydai nesudarė kalinių daugumos. Stovykloje kalėjo daugiausia etniniai lietuviai, latviai ir estai, laikyti nusiteikusiais prieš nacių režimą, tarp jų ir kairiųjų pažiūrų rašytojas Balys Sruoga bei politikas Jonas Noreika. Apie šią koncentracijos stovyklą Balys Sruoga parašė juodojo humoro persmelktą knygą „Dievų miškas“, laikomą lietuvių literatūros klasika dėl savo unikalumo, nes joje į pasaulį sugebama žvelgti tarsi nerimtai, nepaisant didžiulių kančių. Koncentracijos stovykloje vis dar juntama siaubinga atmosfera, kurią čia patyrė belaisviai. Štuthofe buvo atidengta ir atminimo lenta lietuviams.

Ekspedicijų dienoraščiai

Šis enciklopedijos straipsnis parengtas ir informacija surinkta „Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų metu, pilni ekspedicijų dienoraščiai – čia:

“Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų po Lenkiją dienoraščiai