Masačusetsas (JAV)
Masačusetso lietuvių bendruomenė - vienas seniausių JAV ir ketvirta pagal dydį (51 000 žmonių). 0,8% Masačusetsiečių yra lietuviai.
Masačusetso lietuvių bendruomenės širdis - Pietinis Bostonas. Čia tebeveikia lietuviška Šv. Petro bažnyčia, yra lietuvių klubas ir kitos įstaigos. Sovietų okupacijos metais Bostonas išgarsėjo dėl ten išleistos 37 tomų lietuviškos enciklopedijos - tai iki šiol didžiausias toks darbas lietuvių kalba.
Masačusetse XIX - XX a. sandūroje stiprios lietuvių bendruomenės kūrėsi ir tada pramoniniuose miesteliuose: Broktone bei Vusteryje.
Broktono Lietuvių rajono, vadintų Lietuvių kaimu, įstaigos ir šventės traukte traukė ir kitų tautybių broktoniečius. be to, Broktone stūkso net penki paminklai lietuviams, iš jų trys - žuvusiems už Lietuvos laisvę.
Vusteris yra mažiausias JAV miestas, kuriame buvo daugiau nei viena lietuvių bažnyčia - ir abi jos labai didingos. Ten veikia ir didingas Maironio parkas - lietuvių klubas su lietuviškais meno kūriniais, yra lietuvių garbei pavadintų aikščių, paminklų.
Kita lietuvybės širids gimė Merimako upės slėnyje - tekstilės pramonės miestuose Lorense, Lovele ir Haverhilyje. Tai tikra "lietuviškų" miestų grandinė: kiekviename jų stovi po lietuvių bažnyčią, lietuvių kapines, lietuvių paminklus.
Graži neoromaninė lietuvių bažnyčia išlikusi ir Atolo (Athol) miestelyje. Nors jis labai mažas ir nutolęs nuo visko, ši lietuvybės sala viena gyvesnių, nes tebeveikia bažnyčia, lietuvių klubas, kitas klubas veikia gretimame Gardneryje.
Tačiau bendrai paėmus dabar šiuose miesteliuose lietuvybės mažiau, nei Bostone, nes į juos nauji imigrantai pokariu ar po nepriklausomybės atgavimo nebesikėlė, o senieji pamažu asimiliavosi. Lietuviškos bažnyčios juose ~2009 m. uždarytos ir parduotos kitiems krikščionims, bet tebestovi. Yra ir su Lietuva susijusių paminklų, pavadinimų.
Vakariniame Masačusetse esančiame Stokbridžo miestelyje (800 gyv.) lietuvių tėra kelios šeimos, bet ten 1960 m. pastatyta Nacionalinė Dievo gailestingumo šventovė. Dievo gailestingumo kultas prasidėjo ir žaibiškai išplito iš Vilniaus, kuomet čia pagal sesers F. Kovalskos regėjimus 1934 m. nutaytas paveikslas. Jo kopijos yra ir Stokbridžo šventovėje.
Springfildas (150 000 gyv.) yra Lietuvos "antrosios religijos", vienos populiariausių pasaulyje šakų, krepšinio gimtinė. To miesto krepšinio memorialinėje halėje tarp svarbiausių visų laikų žaidėjų - ir Arvydo Sabonio, Šarūno Marčiulionio pavardės. Springfildo priemiestyje Vestfilde - ir buvusi lietuvių bažnyčia.
Ekspedicijų dienoraščiai
Šis enciklopedijos straipsnis parengtas ir informacija surinkta „Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų metu, pilni eskpedicijų dienoraščiai – čia:
“Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų po Masačusetsą dienoraščiai
Lietuviškų vietų žemėlapis
Visos lietuviškos vietos, aprašytos šiame straipsnyje, yra tiksliai pažymėtos interkatyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):
Interaktyvus lietuviškų vietų Masačusetso valstijoje žemėlapis
Bostonas (Masačusetsas, JAV)
Bostonas, vienas pirmųjų JAV didmiesčių, legendinės Bostono arbatėlės vieta ir JAV kovos dėl nepriklausomybės bastionas (tuomet čia kovėsi ir lietuviai), buvo ir vienas pirmosios XIX a. pabaigos emigrantų iš Lietuvos bangos tikslų.
Tada tai buvo 5 pagal dydį JAV miestas, dabartinio Vilniaus dydžio. Lietuviai kėlėsi dar XIX a., bet dauguma imigravo ~1904. Jų atvyko tiek, kad į demonstraciją Bostono Commons parke, skatinančią JAV pripažinti neseniai paskelbtą Lietuvos nepriklausomybę, 1919 m. susirinko penki tūkstančiai. Jie įkūrė ir tris bažnyčias, didelį klubą, mokyklas. Pagrindinis lietuvių rajonas South Bsoton buvo toks milžiniškas, kad jo skersmuo buvo ~2 km ir nuo vieno galo iki kito nueiti užtrukdavo pusvalandį.
Bostonas išlaikė savo svarbą ir Amerikoje, ir Amerikos lietuviams. Pokariu lietuviai būtent Bostone išleido pirmąją pasaulyje lietuvišką enciklopediją, o po 1990 m. atvykusi „trečioji banga“ padėjo išlaikyti lietuviškas Bostono vietas geriau, nei daugelyje kitų miestų.
Pietų Bostono lietuvių klubas
Pietų Bostono (South Boston) rajone, kur tradiciškai gyvena lietuviai, yra Bostono lietuvių piliečių klubas (Boston Lithuanian Citizen's Club, adresas 368 West Broadway). Pastatas nusipirktas iš banko 1949 m. ir didžiuma jo interjeto – autentiška (laiptų turėklai ir pan.).
Klubo rūsyje – vienintelis Naujojoje Anglijoje lietuviškas restoranas-baras. Jis siūlo dirba tik savaitgaliais, o norint patekti reikia paskambinti į duris. Tačiau įleidžiami visi, restoraną žino ir lanko ne vien lietuviai. Restorano sienas puošia Bostono lietuvių sportininkų nuotraukos, iškovotos taurės.
Aukštesniuose klubo aukštuose - Lietuviška kredito unija „Taupa“ siūlanti kreditus ir kredito korteles lietuvių kilmės amerikiečiams.
Klube taip pat yra renginių salė, kur vyksta lietuviški renginiai, koncertuoja atlikėjai iš Lietuvos (ne renginių metu užrakinta), o dar viena renginių salė 2020 m. įrengta ketvirtame aukšte. Dalis patalpų nuomojama klubo išlaikymui. Visos lietuviškos institucijos interjere turi daug lietuviškų detalių (meno kūrinių, nuotraukų), 1968 m. įrengta atminimo lenta su pavardėmis klubą (ir lifto įrengimą jame) rėmusių lietuvių.
Daugumos institucijų varomoji jėga šiais laikais – „trečiosios bangos“ (po 1990 m.) į JAV atvykę lietuviai. Dalis didelio klubo patalpų išnuomota nelietuviškoms įstaigoms – pajamos iš nuomos padeda išlaikyti klubą.
Pirmosios lietuvių enciklopedijos leidimo vieta
Pietų Bostone leista ir Lietuvių enciklopedija.
Šis 37 tomų darbas - pirmoji ir iki pat šiol didžiausia lietuviška enciklopedija. Amerikos lietuviai padarė titanišką darbą, mat Lietuva tuo metu buvo okupuota sovietų ir jokio valdžios finansavimo enciklopedijai nebuvo, o daugybė šaltinių buvo sovietų slepiami. Autoriai siekė, kad kai Lietuva pagaliau bus išvaduota ji turėtų savo enciklopediją. Norėdama, kad apie Lietuvą sužinotų ir kiti amerikiečiai, 1970-1978 m. jie su Lietuva susijusius straipsnius išvertė į 6 tomų Encyclopedia Lituanica, kuri iki šiol yra išsamiausias angliškas traktatas apie Lietuvą.
Skirtingi Bostono enciklopedijos tomai išleisti keliuose skirtinguose pastatuose, redakcija judėjo iš pastato į pastatą. Šiandien nei viename tų pastatų nieko lietuviško nebeliko, bet įspūdingiausias ir pats pirmasis jų stovi kitapus gatvės nuo Lietuvių klubo, 366 West Broadway. Jis senųjų Bostono lietuviu vadinamas "Ivaškienės namu", mat priklausė šiai JAV lietuvei. Tame keturaukščiame pastate vyko daug lietuviškos veiklos, leistas ir laikraštis "Darbininkas". Būtent ten 1953-1955 m. išleisti penki pirmieji Bostono enciklopedijos tomai.
Pietų Bostono Šv. Petro lietuvių bažnyčia
Pietų Bostone stovi paskutinė dar veikianti mieste lietuvių bažnyčia. Ji pavadinta Šv. Petro garbei (pastatyta 1904-1908 m., 75 Flaherty Way).
Parapijai 2008 m. duomenimis priklausė 1000 šeimų, iš jų 900 senųjų imigrantų palikuonys, o 100 naujai atvykusios iš Lietuvos. Lietuvių parapija įkurta 1896 m. - jos pradžia nebuvo lengva, mat lietuvių religinius ir politinius tikslus stabdė Pietų Bostone dominavę airiai ir airis vyskupas Viljamsas (Williams). Mišios vyksta lietuvių ir anglų kalbomis.
Bažnyčios interjeras – autentiškas XX a. pirmos pusės. Jame gausu lietuviškų detalių, tarp jų vitražai su lietuvių aukotojų vardais. Bėgant metams, lietuviškų detalių tik daugėjo, nes bendruomenė siekė pabrėžti parapijos lietuviškumą. Po šventųjų freskomis parašyti ir lietuviški jų vardai. Žvakės, kurias galima uždegti už aukas, savo spalvomis sudaro Lietuvos trispalvę. Vestibiulyje pakabinti Šiluvos Marijos, Šv. Kazimiero paveikslai, įrengti trys grynai lietuviški vitražai su lietuviškais Jėzui, Šventajai Dvasiai ir Dievui tėvui skirtais žodžiais.
Kaip ir daug seniausiųjų Amerikos lietuvių bažnyčių, ši (beje, pravardžiuojama „Lietuvių katedra“) yra dviejų aukštų: antrasis – tai didingoji maldų salė, o tokio pat ploto pirmasis skirtas pasaulietinei lietuviškai veiklai. Toje pirmo aukšto salėje – ir baras, daug lietuviškų dalykėlių.
Bažnyčia atidaroma tik per mišias (savaitgaliais), tačiau jei į ją patekti ir nepavyks, įdomu pažiūrėti ir iš išorės, mat ten ant sienos išdažyta Lietuvos vėliava, lotyniškam kertiniam akmeny parašyta "Ecclesia Lituanorum Sti Petri Errecta AD 1900". O prie bažnyčios įėjimo pridėta daug tradicinių lietuivškų kryžių (nuo mažyčių iki žmogaus dydžio) – tai Bostono kryžių kalnas, įkvėptas Šaiulių. Kaip Šiaulių Kryžių kalnas sukurtas priešinantis Rusijos Imperijos ir Sovietų okupacijoms, taip Bostono – priešinantis 2004 m. vyskupijos ketinimams uždaryti Šv. Petro lietuvių bažnyčią. Daugelis tokių kovų ir protestų prieš vyskupus Amerikoje nepasiseka, bet Bostone lietuviams pavyko - bažnyčioje mišios laikomos iki šiol.
2022 m. parapijiečiai įprasmino bažnyčios istoriją iškeldami fasade lentą su užrašu, kad bažnyčią pastatė imigrantai iš Lietuvos ("St. Peter Church Built by Lithuanian Immigrants 1904").
XX amžiaus pradžioje 3 000 parapijiečių turėjusi bažnyčia stovėjo lietuvių gyvenamo rajono centre. Viskas pasikeitė 1941 metais, rajoną nugriovus, o vietoj jo iškilus gyvenamiesiems namams, kurie bažnyčią supa iki šiol. Lietuviai buvo ne tik iškeldinti iš savo bažnyčios, bet ir pats rajonas tapo labai nesaugus, bažnyčia ne kartą nukentėjo nuo nusikaltėlių. Tuo metu lietuviai galvojo bažnyčią uždaryti ir prisijungti prie kitos lietuvių bažnyčios, esančios rytinėje Pietų Bostono [South Boston] rajono dalyje (žr. žemiau). Tačiau bažnyčia išliko, pastaruoju metu rajone vyksta gentrifikacija. Vis dėlto šalia bažnyčios stovėjusi lietuviška mokykla buvo nugriauta, kad būtų įrengta automobilių stovėjimo aikštelė parapijiečiams, kurie išsikėlę iš rajono gyveno toliau ir į mišias atvykdavo automobiliais.
Lietuviški gatvių pavadinimai Pietų Bostone
Pietų Bostone yra daug gatvių ir sankryžų, pavadintų lietuvių vardais.
Šalia Šv. Petro bažnyčios yra Šv. Kazimiero gatvė. Gatvės pavadinimą, pavadintą žymiausio lietuvių šventojo vardu, pasiūlė lietuvių bažnyčios klebonas Žukas vykstant rajono pertvarkai. Tuo metu, 2003 m., savivaldybė griovė dviaukščius namus ir keitė triaukščiais. Lietuvių parapija planui nepritarė, nes nauji namai galėjo užgožti bažnyčią. Kaip kompromisą valdžia pasiūlė pervadinti C gatvę prie bažnyčios Šv. Petro vardu, taip pabrėžiant bažnyčią - tačiau tai buvo neįmanoma, nes Pietų Bostone jau yra Petro gatvė. Taigi, pasirinktas Šv. Kazimiero pavadinimas, kuris asocijuojasi ir su bažnyčia, ir su Lietuva.
Keletas aplinkinių sankryžų pavadintos JAV kariuomenės veteranų lietuvių vardais: Stanley C. Mosiulio aikštė [Stanley C. Mosiulis Square], Juozo P. Šliažo aikštė [Joseph P. Shliazhas Square]. Garsiausia Stepono Dariaus aikštė [Stephen Darius Square] pavadinta pirmojo lietuvių lakūno (kartu su Stasiu Girėnu), perskridusio Atlanto vandenyną (prieš tragiškai sudūžtant virš Lenkijos), vardu. Steponas Darius tarnavo JAV kariuomenėje Pirmajame pasaulyje kare, buvo sužeistas ir apdovanotas. Kiekvieną iš šių aikščių žymi atminimo lenta. Stepono Dariaus aikštės pavadinimą iškovojo Stepono Dariaus vardu vadintas JAV kariuomenės veteranų organizacijos Amerikos legiono postas, kurį sudarė Bostono lietuviai ir jo štabas buvo Bostono lietuvių rajone.
Dingę lietuviški pastatai Pietų Bostone
Išlikęs įspūdingas lietuviškas paveldas tėra tik šešėlis tų lietuviškų objektų, kuriais kadaise didžiavosi Pietų Bostonas. Metams bėgant, lietuviškos organizacijos buvo įsigijusios nemažai pastatų, tačiau, kadangi jos pačios jų nestatė, jie neturėjo lietuviškos architektūros bruožų. Ilgainiui visi pastarieji pastatai buvo uždaryti, šiandien niekas juose neprimena Lietuvos istorijos.
*Lietuvių tautinius namus 1951 metais įsigytame pastate įkūrė daugiausiai nuo sovietų genocido 1944 metais pasitraukę lietuviai, o pastato pirkimą finansavo Amerikos lietuvių verslininkas Jonas Kasmauskas, pats imigravęs dar 1901 m. Pastatas pasižymėjo įmantriu patriotiniu interjeru su daugelio Lietuvos didvyrių (didžiojo kunigaikščio Vytauto, prezidento Antano Smetonos) biustais ir skulptūromis, taip pat nacionaliniais simboliais ir šūkiais. Interjerą sukūrė dipukas dailininkas Viktoras Andriušis, iki karo dirbęs pagrindinio Lietuvos teatro scenografu, o įrengė lietuviai savanorišku darbu, pradėdami nuo išdegusio namo vidaus išvalymo. Pradėjus mirti „dipukų kartai“, 1986 metais Tautiniai namai buvo uždaryti, jo interjeras sunaikintas arba perkeltas į muziejus (pvz. ALKA Konektikute). Šiandien pastate įrengti butai.
*Susivienijimo lietuvių Amerikoje pastatas yra Niujorke įsikūrusios Amerikos lietuvių organizacijos padalinys.
*Pietų Bostono rytuose esanti lietuvių koplyčia buvo pirmoji Bostono lietuvių bažnyčia. Po 1897 metais kilusio gaisro jos vietoje pastatyta nauja koplyčia. Bažnyčią įkūręs kunigas Gricius pasirodė esąs skaldanti asmenybė, todėl XX amžiaus pradžioje dalis lietuvių atskilo nuo parapijos ir įkūrė Šv. Petro lietuvių bažnyčią, kuri tapo pagrindine Bostono lietuvių bažnyčia. Nuo 1921 metų ši „senoji bažnyčia“ tarnavo kaip Šv. Petro lietuvių parapijos koplyčia – lietuvių rajonas buvo per didelis, kad jį aptarnautų viena bažnyčia tais laikais, kai dar nebuvo prasidėjęs automobilių vajus. 1992 m. ši koplyčia parduota ir paskui nugriauta. Iš koplyčios pardavimo gautos pajamos padėjo finansuoti Šv. Petro lietuvių bažnyčios remontą.
*Dar dvi lietuviškos mokyklos, be Šv. Petro parapijinės mokyklos.
Kembridžo lietuviškos vietos
Bostone būta ir daugiau lietuvių bažnyčių. Kembridžo rajone, garsėjančiame vienu garsiausių pasaulyje Harvardo universitetu, stovi Nekalto Prasidėjimo bažnyčia (432 Windsor Street). Pastatyta 1913 m. ji įvertinta kaip reikšmingas JAV būdingo Misijų stiliaus pastatas, architektūros paminklas, suprojektuotas garsios Maginnis and Walsh kompanijos; regėta panašumų ir su Vytauto bažnyčia Kaune. Tai nustatęs savivaldybės komisijos tyrimas 2009 m., deja, darytas nelinksma proga: 2004 m. bažnyčia uždaryta ir 2007 m. parduota "Just a Start Corporation", ketinusiai ją transformuoti į pigius butus. Rekonstrukcija jau įvyko: architektūrinė komisija neleido griauti eksterjero, tačiau nedraudė pilnai keisti interjerą; nors prašė nenaikinti religinių detalių, kryžiai nuimti, horeljefas virš įėjimo uždažytas baltai. Tiesa, tas horeljefas vis tiek yra įdomiausia ir lietuviškiausia likusi bažnyčios detalė.
Horeljefe – užrašas sneaja lietuvių kalba „Lietuviu Rymo Kataliku Bažnyčia Nekalto Panos Marijos prasidejimo“, Marija, angelai. Bažnyčios lietuviškos šaknys (ir pirmasis klebonas lietuvis Krasnickas) taip pat paminėtos ant kertinio akmens.
Bažnyčios būta 600 kv. m, dar 2004 m. ji buvo svarbus lietuvybės centras, kasmet vyko 30 krikštų, 1926 m. čia įsikūrė pirmoji Bostono arkivyskupijoje lietuvių mokykla. Dabar ten 16 butų.
Aikštė priešais Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią pavadinta lietuvio Petro F. Sarapo aikšte. Jis - už JAV žuvęs Antrojo pasaulinio karo veteranas; karo metais ir pokariu JAV buvo madinga parapijoms reikalauti pavadinti vietas prie jų bažnyčių kare žuvusių parapijiečių vardais.
Nors bažnyčios neprojektavo lietuviai, 1972 m. statyta klebonija greta - lietuvio Eugenijaus Manomaičio (1909-1995) darbas. Jis inkorporavo vieną lietuvišką elementą: žirgelius ant stogo.
Lietuvos žydų (litvakų) paveldas Bostone: Vilniaus sinagoga ir Merkinės kapinės
Prieškariu į Bostoną emigravo ir Lietuvos žydai - pagal jų paveldo skaičių, Bostonas lenkia kone visus likusius JAV miestus.
Savo kuklią sinagogą, kurią pavadino Vilniaus garbei (Vilna Shul), Vilniaus žmonėmis (Anšei Vilner) pasivadinusi grupė 1919 m. pastatė centre, netoli Bostono Commons parko. Ilgainiui žydai šį rajoną apleido ir 1985 m. sinagoga buvo uždaryta, bet priešingai nei dešimtys kitų ano laikmečio Bostono judėjų maldos namų ji išliko. Dabar ten - kultūros centras, karts nuo karto ten vyksta įvairūs renginiai, taip pat retos istorinės ekskursijos.
Dar netikėčiau atrodo Mekrinės žydų kapinės (Meretz Cemetery; Meretz - "Merkinė" jidiš kalba) Bostono priemiesčiuose - ypač žinant, kad Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Merkinėje tegyveno 1700 žmonių (žydų - dar mažiau). O štai Bostone, viename JAV mieste, Merkinės žydų ~ 1893-1914imigravo tiek, kad Voburno [Woburn] priemiestyje įkūrė nemažas atskiras kapines! Ir jeigu daugelyje JAV miestų Lietuvos žydai greitai integruodavosi į platesnę vietinę Amerikos žydų bendruomenę bei nieko atskiro litvakiško nebestatydavo ir nebekurdavo, tai Bostone Merkinės žydų palikuonys dar ir po Antrojo pasaulinio karo pastatė Paminklą Hitlerio nužudytiems Merkinės žydams - įspūdingą koloną prie kapinių įėjimo. Šis paminklas - unikalus visoje Amerikoje; joks kitas Amerikos paminklas neatmena būtent konkretaus Lietuvos miesto ar regiono žydų. Ant jo parašyta "Amžinam atminimui mūsų numylėtų brolių Lietuvoje, žuvusių kankinių mirtimi dėl nacių ir Hitlerio žiaurumo". Jei žinote Amerikoje kitą tokį paminklą, rašykite į komentarus.
Lietuviškos vietos Bostono priemiesčiuose (Norvudas, Danversas)
Norvudo priemiesčio lietuvių bažnyčia uždaryta tais pačiais 2004 m., kai Bostono arkivyskupija masiškai uždarinėjo tautines bažnyčias. Ten neliko nieko lietuviško, ji paversta butais. Beje, būtent šioje bažnyčioje kunigavo Valkavičius, parašęs didžiulį tritomį veikalą apie JAV lietuvių parapijas - jis buvo vienas paskutinių kunigų čia.
Greta veikusio lietuvių klubo neliko dar gerokai seniau, 1978 m. - kai ten įgriuvo grindys, nutarta pastatą parduoti. Pastatas tebestovi.
Norvude išliko Paminklas Norvudo lietuviams, žuvusiems Antrajame pasauliniame kare. Jis 1949 m. pastatytas prie lietuvių bažnyčios, o po šios uždarymo buvo perkeltas į Highland kapines. Jame - graži drakoną smeigiančio šv. Jurgio statula (šv. Jurgis buvo bažnyčios, o taip pat yra Lietuvos globėjas), jis dedikuotas 152 parapijos veteranams, įrašyti 8 kare žuvusių Norvudo lietuvių vardai. Kitoje pusėje parašyta, kad paminklas skirtas Norvudo lietuviams veteranams.
Kitame - Danvers - priemiestyje veikia JAV analogų neturinti vieta - bendras Lenkų, rusų ir lietuvių klubas. Jis įsteigtas laikais prieš tai, kai Antrasis pasaulinis karas, sovietinė okupacija supriešino šias tautas: 1939 m. vietinis Lenkų klubas pradėjo priimti ir rusus su lietuviais, taip oficialiai tapdamas tritaučiu. Priešais klubą plazdą visų trijų šalių ir JAV vėliavos, tiesa, salės viduje pavadintos tik rusų ir lenkų tautų pavadinimais. "Jėga vienybėje" - skelbia atminimo lenta greta. Klube ~2000 narių, iš kurių 400 vienos šių trijų tautų kilmės.
 
Ekspedicijų dienoraščiai
Šis enciklopedijos straipsnis parengtas ir informacija surinkta „Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų metu, pilni eskpedicijų dienoraščiai – čia:
“Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų po Masačusetsą dienoraščiai
 
Lietuviškų vietų žemėlapis
Visos lietuviškos vietos, aprašytos šiame straipsnyje, yra tiksliai pažymėtos interaktyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):
Vusteris (Masačusetsas, JAV)
Vusteris (Worcester), 64 km į vakarus nuo Bostono. Iš 180 000 gyv. apie 2% lietuviai (~4000). Tai yra penktas skaičius JAV (po Čikagos, Niujorko, Los Andželo ir Filadelfijos).
Šv. Kazimiero bažnyčios lietuvių zona
Vusterio lietuivų gyvenimo pagrindinė širdis buvo milžiniška Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia (41 Providence Street). Ją lietuviai statėsi net 13 metų - nuo 1903 m. iki 1916 m., didžiuliuose mūruose vyko ir pasaulietinė lietuvių veikla. Deja, 2009 m. ją nutarta u-daryti, 2010 m. Lietuvos nepriklausomybės dienos proga atšvęstos paskutinės mišios, o 2011 m. ji už 650 000 JAV dolerių parduota charizmininkams (krikščioniška denominacija JAV, daugiausiai palaikoma juodaodžių). Altorius ir kitos šventintos interjero detalės išvežtos, tačiau dar liko daug lietuviško: fasade tebėra Šv. Kazimiero horeljefas su lietuvišku užrašu "Šv. Kazimierai, melskis už mus", o viduje - įspūdingi didingi vitražai su lietuviškomis aukotojų pavardėmis (tiesa, dalis jų nesimato dėl įstatytų kondicionierių).
Bažnyčia žymi Lietuvoje ir tuo, kad vienas jos kunigų nuskendo drauge su Titaniku (plaukdamas į savo paskyrimą Amerikoje). Ten jis elgėsi didvyriškai, užleido vietą gelbėjimosi valtyje, klausė mirti pasmerktų keleivių išpažinčių.
Pati parapija įkurta dar anksčiau - 1894 m. Iki pastatyta didžioji bažnyčia, turėjo laikiną medinę greta. Tą bažnytėlę paskui nugriovė, o jos vietoje 1924 m. pastatė Šv. Kazimiero lietuvių mokyklą. Šis mokyklos pastatas - vienas lietuviškiausių visoje Amerikoje. Jo fasade - ir Vytis, ir lietuviškas užrašas. 1927 m. mokykloje mokėsi 505 lietuviukai, juos mokė lietuvės vienuolės kazmierietės. Vėliau skaičiai krito iki 199 ~1947 m., bet paskui vėl pakilo iki 350 kai į Vusterį atsikėlė lietuviai, bėgę nuo sovietinio genocido. Galiausiai mokyklą - kaip ir daugelį tokių lietuvių mokyklų - "nužudė" JAV įvestas nemokamas švietimas: tėvai galėjo nemokamai leisti vaikus į valstybines mokyklas ir ši mokykla 1986 m. užvėrė duris. Pastatas dabar naudojamas kaip mokykla "sudėtingiems vaikams", negalintiems mokytis kartu su kitais vaikais.
Lietuvių "aikštės" Vusteryje
Vusteryje greičiausiai yra daugiau lietuvių garbei pavadintų vietų, nei bet kuriame kitame JAV mieste! Čia "kalta" vietinė tradicija sankryžoms suteikti pavadinimus JAV kariuomenės veteranų, žuvusių Antrajame pasauliniame kare. Tokios "aikštės" dažnai įkuriamos netoli vietų, kur jie gyveno. Šitaip aplink Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčią atsirado daug lentelių su lietuviškomis pavardėmis, įvardijančių sankryžas. Čia prisidėjo ir aktyviai veikęs lietuvių veteranų klubas, stengęsis paminėti savo žuvusiuosius.
Einant nuo Šv. Kazimiero bažnyčios į pietus Providence gatve nuo bažnyčios yra Miglaucko, Kirmino, Malesko sankryžos. O kitur aplink buvusiame lietuvių rajone - Jurgeliono, Kigo, Kamandulio, brolių Banių, Laukaičio, Skerniškio sankryžos, gi Krasinsko aikštė yra toliau miesto vakaruose. Kiekvina šių "aikščių" pažymėta "Tikslas - Amerika" žemėlapyje.
Aušros Vartų bažnyčios lietuvių zona
Vusteris - vienas nedaugelio JAV miestų, kuriame pastatyta daugiau nei viena lietuvių bažnyčia (šia garbe dalinasi su tokiais didmiesčiais kaip Niujorkas, Čikaga ar Detroitas). Yra čia ir Aušros Vartų Marijos bažnyčia (153 Sterling Street), neogotikinė, halinė (statyta ~1925 m.). Šiandien tai - vietnamiečių parapija; naujosios imigracijos į Ameriką bangos - daugiausiai iš nebaltaodžių tautų ir šios naujos bendruomenės jau dydžiu lenkia lietuvius (visgi Amerikos vietnamiečiai ir lietuviai turi kai ką bendro: vietnamiečiai į Ameriką plūsti ėmė kai jų šalį užėmė komunistai).
Nepaisant tautybių keitimosi, įspūdingas bažnyčios vidus išliko beveik visiškai lietuviškas. Lietuviškų užrašų gausa ši bažnyčia nustelbia duagelį kitų – jie ir ant vitražų, ir ant Kryžiaus kelio stočių, ir po šventųjų paveikslėliais parašyti lietuviški jų vardai taip, tarsi bažnyčia turėjo tarnauti ir kalbos mokymui. Mažai JAV bažnyčių su tiek lietuviškų užrašų!
Greta bažnyčios likusi Gedimino gatvė, o visas kalnas, ant kurio ji stovi, praeityje lietuvių vadintas Gedimino kalnu (tarsi Vilniuje).
Toks simbolizmas ir lietuvybės gausa labai pritiko tarpukariui, konflikto dėl Vilniaus metui, kurio metu statyta bažnyčia. Tada lietuviai jau buvo tautiškai susipratę, visaip stengėsi pabrėžti tiek savo kalbinį išskirtinumą, tiek meilę lenkų okupuotam Vilniui.
Dar vienas priminimas apie tai buvo Paminklas Antrajame pasauliniame kare žuvusiems vietos lietuviams prie įėjimo į bažnyčią. Nors jie žuvo už JAV, užrašai – ir lietuviški. Ir vardai bei pavardės surašyti lietuviškai, net su paukščiukais ir taškais (ką jau kalbėti, kad ne tokie, kokiais tie žmonės oficialiai buvo žinomi JAV). Deja, šis paminklas ~2022 m. panaikintas.
Netoli nuo Aušros Vartų bažnyčios išlikęs nebeveikiančio lietuvių natūralizacijos klubo pastatas, ant kurio – Vyčio ir JAV herbo bareljefai. Vusterio lietuviai viską statė taip, kad net praradus tuos pastatus juos galima aiškiai identifikuoti kaip lietuviškus. Pats klubas buvo įsteigtas dar 1908 m., bet šį pastatą lietuviai įsigijo 1964 m., o pardavė 1993 m.
Maironio lietuvių klubas Šriusburyje
Šriusburio (Shrewsbury) priemiestyje, gražioje Quinsigamond ežero pakrantėje, įsikūręs Maironis (52 South Quinsigamond Avenue). Taip pavadintas lietuviams priklausantis kompleksas, nuomojantis patalpas šventėms (įskaitant lietuviškas).
Pastato išorė – paprasta, mat senasis čia stovėjęs istorinis pastatas 1973 m. sudegė. Tačiau vidus ir naujo, atstatytojo, įrengtas gražiai – laikinai čia gyvenęs dailininkas Rūkštelė pritapė daug simboliškų realistinių Lietuvos vaizdų, kurie dabar yra rūsio salėje (pirmo aukšto salė labiau "tarptautinio stiliaus" ir nuomojama renginiams, iš kurių klubas išsilaiko). Šią žemę lietuviai įsigijo dar 1923 m. kartu su prabangiu gyvenamuoju namu, pirmasis Maironio pastatas atidarytas dar 1925 m., o 1929 m. perėjo kitai lietuvių organizacijai. Pokariu atvykus dipukams ir padaugėjus lietuvių, tie pastatai buvo išplėsti naujom salėm 1962 m. ir 1968 m. ir lemtingais 1973 m., kai sudegė, vyko dar viena rekonstrukcija, turėjusi dar labiau išplėsti Maironį.
Prie Maironio parko yra ežeras, o priešais pastatą stovi paminklas lietuviams, žuvusiems už Lietuvą su daug tautinių simbolių (Gedimino stulpai, Vytis, pora Vyčio kryžių). Nuo 1978 m. jis stovėjo prie Šv. Kazimiero bažnyčios, bet, ją praradus, perkeltas čia, mat bijota, kad naujieji bažnyčios savininkai jo nesunaikintų.
Anksčiau Maironis vadintas "Maironio parku", tačiau ~2022 m. pervadintas, nes žodis "parkas" kūrė klaidingą įspūdį, kad tai labiau lauko erdvė, o ne pastatas. Tačiau lauko erdvės čia irgi didžiulės - yra ir gausiai JAV itin svarbaus parkingo, ir ežero pakrantė. Taigi, čia galima švęsti ir lauko šventes, kaip Jonines, o iš viso būna 6-8 lietuviškos šventės per metus.
Seniau tokių lietuviškų "parkų" šito paties ežero rytinėje pakrantėje būta gerokai daugiau. Buvo ir Vytauto parkas, Olimpijos parkas (kairiųjų), taip pat panašiai veikė ir Veteranų klubas. Tačiau visos tos organizacijos ilgainiui užsidarė, jų pastatai arba nugriauti, arba nebeturi lietuviškų ženklų, lietuviškas Vusterio gyvenimas "atsitraukė" į Maironį, ten buvo persikėlę ir savo pastatų atsisakę klubai.
2010 m. Vusterio savivaldybė, pripažindama lietuvių įtaką miestui, nusprendė užmegzti broliškus ryšius su Ukmerge.
 
Ekspedicijų dienoraščiai
Šis enciklopedijos straipsnis parengtas ir informacija surinkta „Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų metu, pilni eskpedicijų dienoraščiai – čia:
“Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų po Masačusetsą dienoraščiai
 
Lietuviškų vietų žemėlapis
Visos lietuviškos vietos, aprašytos šiame straipsnyje, yra tiksliai pažymėtos interaktyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):
Merimako slėnis (Masačusetsas, JAV)
Lorensas, Lovelis ir Heiverhilis kartu sudaro Merimako upės slėnį, kuris prieš 100-150 metų buvo JAV tekstilės pramonės širdis. Milžiniški tekstilės fabrikai į miestus pritraukė tūkstančius lietuvių, todėl ši teritorija ypač turtinga lietuviškų vietų.
Tarp unikaliausių lietuviškų vietų regione – Lietuvių tautiškųjų katalikų kapinės (įkurtos lietuvių, atskilusių nuo Romos katalikų) bei rajonas, kuriame visi gatvių pavadinimai – lietuviški. Taip pat stovi nemažai lietuviškų paminklų, lietuvių bažnyčių (tiesa, nė viena nebeveikia), lietuvių kapinių.
O ir patys didingi raudonų plytų fabrikai, kur plušo lietuviai, dabar – lankytina vieta. Lietuvoje nieko panašaus neturime, nes Lietuvą Rusijos Imperija tuomet specialiai paliko žemės ūkio kraštu, ir todėl pramoninių darbų lietuviams teko ieškoti emigracijoje – vietose, tokiose, kaip Merimako slėnis.
Lorenso lietuviškos vietos
Merimako slėnio centre „lietuviškiausias“ jo miestas Lorensas (70 000 gyv.) pravardžiuojamas bažnyčių miestu - tiek gausu čia buvo XX a. pradžioje imigrantų bendruomenių, kurių kiekviena pastaydavo po bažnyčią.
Lietuviškos buvo net dvi (abi uždarytos).
Pirmoji - įprastinė Šv. Pranciškaus Asyžiečio (94 Bradford Street). Šiandien tame pastate - katalikiška Belesinio akademija, lietuviškos mišios perkeltos į Kristaus kūno parapiją 35 Essex Street, paskui atšauktos. Bažnyčioje išoriškai neliko nieko lietuviško. Vienas vitražas iš šios bažnyčios perkeltas į Central Catholic High School koplyčią, ten paminėta, kad vitražas iš lietuvių bažnyčios. Uždarius Šv. Pranciškaus bažnyčią, lietuviai buvo perkelti į Kristaus Kūno parapiją, kur iki šiol būna jų švenčių. Ten yra ir vienas lietuviškas atributas - Aušros Vartų Marijos paveikslo kopija; ta kopija unikali tuo, kad pokariu buvo gabenama per Vakarų Europos dipukų stovyklas, kur prieš ją meldėsi dipukai (lietuviai, pabėgę nuo sovietinio genocido 1944 m.) - galiausiai jis "nusėdo" Lorense.
Antroji Lorenso lietuvių bažnyčia, įkurta iš protestantų 1917 m. perpirktame 1855 m. statytame pastate Garden Street 150, priklausė Lietuvių tautiškai katalikų bažnyčiai. Tai - ypatinga XX a. pradžioje užgimusi Amerikos lietuvių grupė, save laikiusi katalikais, bet atmetusi Romos popiežiaus valdžią (todėl ne Romos katalikai). Lietuvių tautiškų katalikų katedra buvo Skrantone, Pensilvanijoje (iki šiol veikia), o Lorense - vienintelė ilgiau besilaikiusi nutolusi parapija (Saldžiausios Jėzaus širdies). Buvusi bažnyčia 2001 m. vėl parduota (Haičio baptistams), bet dar likusi plokštelė frontone, kad tai – Lietuvių tautiškų katalikų bažnyčia (tiesa, ji išblukusi nuo saulės). "Geriausiais laikais" tautiškai Lorenso parapijai priklausė net 4000 žmonių, bet ilgainiui daug jų grįžo pas Romos katalikus.
Lorenso priemiestyje Metuene (Methuen) liko Lietuvių tautiškų katalikų kapinės, kuriose nuo 1917 m. laidoti parapijos nariai. Jie negalėjo būti laidojami nei nepašventintose protestantų kapinėse, nei kartu su popiežiumi sekančiais katalikais, todėl įsteigė savas. Kadangi daug kapų labai seni, lietuviškos pavardės ten rašomos ir suanglintos ar sulenkintos (kaip jas užrašydavo JAV migracijos pareigūnai), yra nunykusių lietuviškų žodžių. ~1997 m. virš kapinių vartų ~1997 m. pastatyta graži arka, o 2016 m. paminklas už Ameriką besikovusiems lietuviams (ant jo – ir lietuviški užrašai). Kapinėse ilsisi apie 100 JAV veteranų lietuvių, jų kapus skautai dabina JAV vėliavėlėmis. Kapinių istoriją pasakoja stovinti atminimo lenta su trispalve.
Kapinės išlaikomos iš lėšų, gautų pardavus bažnyčią. Jų centre stovi Lietuvių tautiškų katalikų altorius, prie kurio anksčiau laikytos tautiškų katalikų šv. Mišios, aplinkui vykdavo piknikai (altorius be lietuviškų ženklų, su Jėzaus skulptūra). Šiandien kapinėse laidojami ir ukrainiečiai, lietuviams suteikus jiems žemės.
Metuene yra ir unikalus kvartalas, kurio beveik visos gatvės pavadintos lietuviškai. Ten yra Palangos, Varnių, Luokės, Vyčio, Birutės, Kauno gatvės. Jis įsikūrė buvusioje Šv. Pranciškaus parapijos poilsiavietėje, kurią uždariusi Romos katalikų bažnyčia skubiai pardavė. Didžiausios gatvės – Varnių, Palangos ir Birutės. Jų pavadinimus galima aptikti ant daugybės lentelių, pašto dėžučių ir t.t.
Lorensas taip pat žymus kaip pirmasis JAV miestas, 1990 m. pripažinęs Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą (balandžio 3 d.). Tai primenanti atminimo lenta 2000 m. įrengta įspūdingoje Lorenso miesto savivaldybėje (pirmame aukšte, į kurį gali užeiti kiekvienas norintis). Ant lentos – ir lietuviški žodžiai „Tegyvuoja laisva Lietuva“. Už pripažinimą savivaldybė balsavo vienbalsiai.
Priešais savivaldybę esančiame parke stovi Paminklas duonos ir rožių streikui. Šis 1912 m. vykęs Lorenso tekstilės darbininkų streikas buvo vienas žymiausių ir sėkmingiausių streikų JAV istorijoje. Ant paminklo – ir lietuvio Jono Smolsko vardas, mat šis žmogus tapo viena trijų „streiko aukų“ (jį mirtinai sumušė streiko priešininkai pusmetis po streiko už tai, kad vaikščiojo pasidabinęs su streiku susijusios organizacijos simbolika).
Tiek Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą ir jį primenančią lentą, tiek paminklo streikuotojams statybas organizavo ar iš dalies finansavo žymus Lorenso lietuvis istorikas Jonas Stundžia, daug daręs dėl lietuviškų vietų ir istorijų JAV įprasminimo (jo pavardė irgi minima ant paminklo streikuotojams).
Lovelio lietuviškos vietos
Maždaug 10 km į vakarus nuo Lorenso palei tą pačią Merimako (Merrimack) upę, išsidėstęs kitas tekstilės miestas Lovelas (100 000 gyv.) - tarsi jo brolis dvynys (panašaus dydžio, istorijos ir irgi turėjęs daug lietuvių).
2012 m. Lovele prie savivaldybės atidengtas atminimo akmuo lietuviams su Vyčiu, tautinių juostų bareljefais, žodžiu „LIETUVA“. Jis prisijungė prie kitų tokių atminimo akmenų, kuriuos pastatė kitos į Lovelą atvykusių imigrantų tautos.
Lovelo lietuviai irgi turėjo nuosavą Šv. Juozapo bažnyčią (151 Rogers Street), statytą 1911 m. Ji uždaryta 2003 m., paversta daugiabučiu. Kertiniame akmenyje išliko angliškas įrašas „Šv. Juozapo lietuvių Romos katalikų bažnyčia 1911“.
Iki 2017 m. Lovele egzistavo Didžio Lietuvių Kunigaikšcio Vytauto (DLKV) lietuvių klubas. Įkurtas 1920 m. jis persikėlė į dabartinę vietą 447 Central Street 1966 m., prie įėjimo plazda ir Lietuvos vėliava, kabėjo iškaba su Lietuvos simboliais. Klubą įkūrė kairieji kaip alternatyvą lietuvių parapijoms (juk lietuviams parapijos irgi buvo savotiški klubai, kur po mišių leistas laikas), tačiau ilgainiui patys su parapijomis ėmė bendradarbiauti, nes Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir parodžius tikrąjį veidą, kairiojo radikalizmo Amerikos lietuvių tarpe sumažėjo. Klubas parduotas nes pastato išlaikymo sąnaudos (~14000 USD į metus) tapo nebepakeliamos senyvai jo bendruomenei. Dabar ten skalbykla, lietuviškų ženklų nelikę.
Heiverhilo lietuviškos vietos
Heiverhilas (į rytus nuo Lorenso) – mažiausias iš „lietuviškų“ Merimako slėnio miestų.
Geriausiai išlikusi lietuviška jo vieta - Heiverhilo lietuvių kapinės, įkurtos dar 1921 m. Virš jų nuolat plazda tiek Lietuvos, tiek JAV vėliavos, o tų vėliavų stiebų papėdėje - Paminklas lietuviams, imigravusiems į Heiverhilą, 2000 m. pastatytas Gedymino klubo.
Ne, mes savo svetainėje nepadarėme klaidos – Heiverhilo lietuvių klubas tikrai vadinasi „Gedymino“, o ne „Gedimino“, mat jis įkurtas dar tada, kai šiuolaikinė lietuvių rašyba nebuvo įsigalėjusi.
Pačios kapinės irgi priklauso tam klubui. Jos pasižymi dideliais žemės sklypeliai prie kiekvieno antkapio (dėl ko kapinėse trūksta vietos). Akmuo su kapinių pavadinimu yra prie pagrindinio įėjimo.
Heiverhilo lietuviai turėjo ir savo Heiverhilo lietuvių bažnyčią. Ji ~1910 m. įkurta iš kitos bendruomenės perpirktame 1892 m. raudonų plytų pastate. Ilgainiui rajonas aplink ją tapo juodaodžių rajonu, bažnyčia 1998 m. uždaryta. Kurį laiką pastatas tarnavo kaip policijos nuovada, bet tada apleistas ir išdaužytas, o 2019 m. nugriautas. "Tikslas - Amerika 2017" ekspedicijos metu pro išdaužyutus langus dar buvo galima pamatyti išdraskytą medinį interjerą ir kelis likusius vitražus. Tačiau šiaip lietuvių ten niekas nepriminė.
Šiaurinis Merimako slėnis
Merimako slėniui taip pat priskiriama ir Našuja Naujajame Hampšyre, turėjusi savo lietuvių bendruomenę. Tenykštis lietuviškas paveldas aprašytas prie Naujojo Hampšyro.
 
Ekspedicijų dienoraščiai
Šis enciklopedijos straipsnis parengtas ir informacija surinkta „Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų metu, pilni eskpedicijų dienoraščiai – čia:
“Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų po Masačusetsą dienoraščiai
 
Lietuviškų vietų žemėlapis
Visos lietuviškos vietos, aprašytos šiame straipsnyje, yra tiksliai pažymėtos interaktyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):
Springfildas (Masačusetsas, JAV)
Springfildas (150 000 gyv.) yra Lietuvos "antrosios religijos", vienos populiariausių pasaulyje šakų, krepšinio gimtinė. Šio miesto koledže 1891 m. krepšinį sukūrė Džeimsas Naismitas; dabar jo garbei pavadinta memorialinė halė, kurioje įrašomi šlovingiausi žaidėjai. Tarp pastarųjų nuo 2011 m. puikuojasi ir Arvydo Sabonio pavardė, nuo 2014 m - Šarūno Marčiulionio.
Memorialinė galė – tai didžiulis kamuolio formos pastatas. Kamuolio viršuje (iš vidaus – tarsi kupole) – visų pagerbtųjų krepšininkų nuotraukos (taigi, ir Sabonio, Marčiulionio). Viršutiniame aukšte eidamas aplinkui palei kamuolio seinas gali perskaityti trumpas visų pagerbtųjų krepšininkų istorijas. Be to, tarp geriausių pasaulio įžaidėjų kabo Marčiulionio marškinėliai, o prie įėjimo pasitinka ir Sabonio citata (gana paprasta: „Kiekvieno krepšininko svajonė – žaisti NBA“). Vos keletas krepšininkų šitaip pagerbti, tarp jų Viltas Čemberlenas ir pan. žvaigždės.
Bendrai paėmus, krpešinio gerbėjui Nasimito memorialinėje halėje gali būti ką veikti visą dieną, nes be visų įtrauktųjų aprašymų ten yra ir daug papildomos veiklos: filmukai apie krepšinio istoriją (bent viename jų irgi pasirodo Sabonis), galimybė pakomentuoti žaidimą ir paklausyti įrašyto savo balso, galimybė pasilyginti ūgiu ar rankos mostu su įvairiais žymiais žaidėjais ir pan. Kadangi tai yra Amerikoje, daug dėmesio skiriama NBA, tačiau kliūva jo ir tarptautiniam krepšiniui.
Beje, Džeimso Naismito memorialinėje salėje pagerbtas ir trečias žmogus, gimęs Lietuvoje. Tai – Lietuvos žydė Senda Berenson Abbot (1868-1954), į sąrašą įtraukta dar 1984 m. Ji vadinama „moterų krepšinio motina“, nes Naismito sportą pakoregavusi pasiūlė moterims (taisyklės skyrėsi nuo krepšinio: pvz. moterys mažai galėjo žaidimo metu judėti) – tiesa, tai padarė jau Amerikoje, ne Lietuvoje, o emigravo su tėvais būdama vos septynerių ir nuo to laiko nieko bendro su Lietuva ar lietuviais neturėjo, todėl Lietuvoje mažai žinoma.
Springfildo priemiestyje Vestfilde - ir Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia (38 Parkside Av, pradėta statyti 1917 m.). Tiesa, ji uždaryta, paversta valstybine dėmesio sutrikimų turinčių vaikų mokykla. Ta mokykla po kelių metų irgi uždaryta ir bažnyčia dabar naudojama kaip mokyklų sistemos sandėlis. Viduje pažiūrėjus pro paradinių durų stiklą matosi išlikę bent keli lietuviški vitražai (su lietuviškais užrašais). Didžioji dalis interjero, tiesa, sunaikinta, užgrūsta daiktais. Netoli įėjimo stovėjusios šventojo skulptūrėlės vietoje – tik niša.
Tiesa, Šv. Kazimiero vardas liko - parapija 2003 m. prijungta prie Šv. Petro slovakų parapijos ir tapo Šv. Petro - Šv. Kazimiero parapija, bet meldžiasi ji buvusioje slovakų bažnyčioje.
Į vakarus nuo Vestfildo yra Stokbridžas, garsėjantis savo Dievo gailestingumo šventove Dievo gailestingumas yr aiš Lietuvos kilusi katalikų tradicija, ir Lietuvoje esančio Dievo gailestingumo paveikslo kopija ten kabo ant altoriaus. Bažnytėlėje yra Jurgio Matulaičio (įkvėpusio marijonų vienuolius, kurie vysto tą šventovę), Aušros Vartų Marijos vaizdai.
 
Ekspedicijų dienoraščiai
Šis enciklopedijos straipsnis parengtas ir informacija surinkta „Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų metu, pilni eskpedicijų dienoraščiai – čia:
“Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų po Masačusetsą dienoraščiai
 
Lietuviškų vietų žemėlapis
Visos lietuviškos vietos, aprašytos šiame straipsnyje, yra tiksliai pažymėtos interaktyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):
Interaktyvus lietuviškų vietų Masačusetse žemėlapis
 
Atolas (Masačusetsas, JAV)
Atolo (Athol) miestelis teturi 11 000 gyventojų, tačiau pagal puikiai išlikusį lietuvišką paveldą yra tarp pirmųjų visoje Masačusetso valstijoje.
Įspūdingiausia ten yra Šv. Pranciškaus lietuvių bažnyčia (neoromaninė, statyta 1912-1920 m., 105 Main Street). Ji iki šiol veikia ir yra oficialiai lietuviška, kai tuo tarpu gerokai didesni miestai savo lietuviškų bažnyčių neteko.
Atolo bažnyčios interjeras yra itin lietuviškas ir įspūdingai dekoruotas. Pagal lietuviškų užrašų skaičių ši bažnyčia yra tarp pirmųjų Amerikoje: jie puošia ir vitražus, ir freskas palubėje, ir atminimo lentą, skirtą Jonui Vizbarui, kurio dėka bažnyčioje atsirado angelai bei elektriniai varpai ir t.t. Daugelis tų įrašų aiškino Bibliją ano meto lietuviams, o kartu ir mokė lietuvių kalbos, padėjo ją išlaikyti – pvz., surašyti lietuviški šventųjų vardai.
Nors interjeras atrodo labai prabangus, iš tikro marmurinis yra tik altorius; visa kita, tuo tarpu, medinės marmuro imitacijos.
Atolo Šv. Pranciškaus bažnyčia atidaryta tik kassavaitėms mišioms, tačiau ką pažiūrėti yra ir lauke. Ten stovi Lietuviškas metalinis kryžius. Jis yra tradicinių formų (kryžių supa pagonybės įkvėpta saulė), tačiau padaryta ne iš įprasto medžio, o iš 4,5 tonų plieno. Paska greta esančios informacinės lentos, tai yra „originalus meno kūrinys apjungiantis modernumą su tradicine Lietuvos pakelės kryžių dvasia“. Jį sukūrė Ramojus Mozoliauskas 1979 m. Tradicinius lietuviškus kryžius Amerikos lietuviai tuo metu statė todėl, kad Lietuvoje juos naikino sovietų valdžia – kad išliktų bent ten, už Atlanto. Daug tokių Amerikos lietuvių kryžių kopijuoja liaudiškas formas, tačiau Atolo kryžius nesiekia imituoti jokio regiono formų, o laisvai interpretuoja lietuvišką kryždirbystę.
Atolo lietuvių bažnyčios kertinį akmenį puošia tiek lietuviški, tiek angliški įrašai.
Taip pat Atole veikia Amerlietuvių natūralizacijos klubas (365 South St).
Šiandien klubas labiau primena smuklę, kur laukiami įvairių tautybių klientai. Tačiau išlikusios istorinės lietuivškos detalės, kaip ant sienos kabantys Lietuvos himnas ar kunigaikščio Gedimino piešinys. Anglakalbiai klubą paprastai vadina (ir jis, paprastumo dėlei, pats prisistato), kaip „Lith Club“.
Priežastis, kodėl tiek daug lietuvių atvyko gyventi į Atolą, buvo panaši, kaip ir daugelio kitų kolonijų atokiose JAV vietose gimimo: pirmieji Atlona nuvykę lietuviai pakvietė ir savo gimines, buvusius kaimynus iš Lietuvos.
Netoli atolo esančiame Garnderio mieste, veikia lietuvių užmiesčio asociacija (23 Airport Rd). Tai yra klubas, veikiantis vasaromis, pardavinėjantis Rytų Europos patiekalus. Pastato vidus – ypač lietuviškas, o atvykėliui įdomiausia ten kabančios daug nuotraukų iš lietuvių istorijos regione. Klube buvo ir Šiluvos Mergelės koplyčia, kurią nugriovė netikintys Amerikos lietuvių palikuonys. Bažnyčios Gardnerio lietuviai dėl savo nevieningumo niekada nepastatė.
 
Ekspedicijų dienoraščiai
Šis enciklopedijos straipsnis parengtas ir informacija surinkta „Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų metu, pilni eskpedicijų dienoraščiai – čia:
“Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų po Masačusetsą dienoraščiai
 
Lietuviškų vietų žemėlapis
Visos lietuviškos vietos, aprašytos šiame straipsnyje, yra tiksliai pažymėtos interaktyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):
Interaktyvus lietuviškų vietų Masačusetse žemėlapis
 
Lietuviško paveldo Naujojoje Anglijoje žemėlapis
Daugiau informacijos apie lietuvišką paveldą Konektikute, Masačiūsetse, Meine, Naujajame Hampšyre, Rodailende, Kvebeke.