Edmotonas, Alberta (Kanada)
Lietuviškų veiklų Edmontone [Edmonton] ir visoje Albertoje centras yra Edmontono lietuvių namai. Pastatas nedidelis, iš išorės būtų panašesnis į privatų gyvenamąjį namą - bet paskirtį rodo ženklas prie įėjimo anglų bei lietuvių kalbomis („LITHUANIAN HOME“ ir „LIETUVIU NAMAI“) ir metaliniai Gediminaičių stulpai. Tačiau viduje gana erdvu.
Pirmąjį aukštą sudaro viena didelė salė – pagrindinė lietuvių namų dalis. Čia vyksta visi renginiai. Be to, salę galima „konvertuoti“ pritaikant tai pasaulietinei, tai religinei paskirčiai: galinė siena uždengia arba atidengia altoriaus nišą (altorių suprojektavo V. Zaleskis). Atidengus altoriaus nišą visas pastatas virsta koplyčia, todėl oficialus jo pavadinimas yra lietuvių namai-koplyčia, o virš įėjimo į pastatą pritvirtintas kryžius. Salės dekore esama lietuviškų simbolių, pavyzdžiui, Lietuvos herbas, bet apskritai interjeras kuklus ir funkcionalus. Po pagrindiniu aukštu įrengtos papildomos patalpos (virtuvė, tualetai ir pan.).
Edmontono lietuvių namus pastatė lietuviai dipukai, pasitraukę iš Lietuvos 1944 m., artėjant sovietų kariuomenei. Iš pradžių jie gyveno pabėgėlių stovyklose Vakarų Vokietijoje ir Danijoje, vildamiesi, kad Lietuva netrukus bus išlaisvinta ir jie galės grįžti namo, tačiau sovietų okupantams įsitvirtinus Lietuvoje, pabėgėliai ėmė ieškoti pastovesnės gyvenamosios vietos. Kanada buvo viena iš šalių, palyginti laisvai priėmusių šiuos migrantus – iš jų už priėmimą reikalavo tik keletą metų atidirbti valstybei (dažniausiai gerokai nutolusiuose miesteliuose). Atėjus 6-ajam dešimtmečiui gausi naujųjų Kanados lietuvių bendruomenė jau buvo įvykdžiusi įsipareigojimus ir galėjo laisvai rinktis, kur gyventi. Keli šimtai pasirinko Edmontoną. 1961 m. gyventojų surašymo duomenimis, Edmontone gyveno 463 lietuviai, o visoje Albertoje – 3000, tačiau tarp jų galėjo būti ir anksčiau (iki Antrojo pasaulinio karo) atvykusių imigrantų. Tiesa, palyginti su Torontu [Toronto], Hamiltonu [Hamilton] ar Monrealiu [Montreal], tai buvo nedidelis skaičius. Todėl bendruomenė nutarė nestatyti nuosavos lietuviškos bažnyčios, kurią, kaip įprasta Amerikos (arba Kanados) lietuvių parapijose, būtų sudariusi ne tik pagrindinė religinė erdvė, bet ir šalia jos arba po ja įrengta pasaulietinė salė (panašaus dydžio). Vietoj to jie pastatė lietuvių namus su viena sale, unikaliu būdu vienoje patalpoje sujungdami abi funkcijas ir taip sutaupydami lėšų.
Visgi pirmuosius kelis dešimtmečius lietuvių namai-koplyčia iš esmės veikė ir kaip lietuvių parapija, nes turėjo nuosavą lietuvį kunigą. Pirmasis kunigas buvo Bruno Jurkšas, vadovavęs lietuvių misijai, kurios oficiali teritorija apėmė visą Albertą; jis buvo vienas pagrindinių lietuvių namų-koplyčios statybos iniciatorių. Vėliau, kai išmirė nuo sovietų genocido bėgusių lietuvių kunigų karta, mišias čia pradėjo laikyti nelietuviai kunigai iš kitų Edmontono parapijų, nes miestelis yra per toli nuo kitų Kanados lietuvių parapijų, kad lietuviai dvasininkai galėtų reguliariai į jį važinėti. Mišios čia vyksta iki šiol, tik jau nebe lietuvių kalba.
Lietuvių namų statytojai (ir rėmėjai) išvardyti specialioje lentelėje, kabančioje pagrindinės salės gale. Šiame sąraše, pavadintame „Founding shareholders 1953-1957“ (dalininkai-steigėjai 1953–1957), yra 81 narys, iš kurių dauguma yra pabėgėliai nuo sovietų genocido (dipukai).
Po 1990 m. į Edmontono apylinkes iš Lietuvos atvyko naujų imigrantų, kurie prisijungė prie lietuvių namų bendruomenės. Dabar ją sudaro apie 200 narių.
Visos Edmontono lietuvių veiklos vykdomos lietuvių namuose. Be to, jie pritraukia globėjų ne tik iš Edmontono: pavyzdžiui, Kalgaryje [Calgary], kuriame lietuvių bendruomenė dar didesnė (ypač pagausėjusi po 1990 m.), lietuvių namų nėra, todėl lietuviškiems renginiams salę tenka nuomotis (arba važiuoti į Edmontoną). Istoriškai Kalgario lietuvių bendruomenė buvo šiek tiek mažesnė nei Edmontono (1961 m. gyventojų surašymo duomenimis Kalgaryje buvo 324 lietuviai), todėl lietuvių namų ji nepasistatė.
Ekspedicijų dienoraščiai
Šis enciklopedijos straipsnis parengtas ir informacija surinkta „Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų metu, pilni eskpedicijų dienoraščiai – čia: