Gabalėliai Lietuvos Lietuvių rajonai ir paveldas užsienyje

Belgija

Belgijos sostinė Briuselis yra dviejų svarbių tarptautinių organizacijų – Europos Sąjungos ir NATO – centras. Lietuva nuo 2004 m. priklauso abiem šioms organizacijoms. Šiose institucijose dalyvauja Lietuvos politikai, kaip apibrėžta institucijų sutartyse; Lietuvos piliečiai taip pat eina kanceliarines ir pagalbines pareigas, o Lietuvos interesus papildomai gina dvi diplomatinės atstovybės (pagal rangą prilygstančios ambasadoms).

Skaičiuojama, kad iš viso 10 proc. (200 tūkst.) Briuselio gyventojų yra užsieniečiai, dirbantys su tarptautinėmis organizacijomis susijusius darbus (jų nariai, darbuotojai, žurnalistai, patarėjai ir kt.; vien lobistų yra 20 tūkst.). Be to, 50 proc. gyventojų yra imigrantai, kurių darbas nėra tiesiogiai susijęs su tarptautinėmis institucijomis.

Briuselis aktyviai naudojasi savo kaip Europos sostinės įvaizdžiu. Įvairiose viešose vietose plevėsuoja visų Europos Sąjungos valstybių narių vėliavos, įskaitant Lietuvą. Daugelyje vietų architektūrinei puošybai naudojami žodžiai įvairiomis užsienio kalbomis (tarp jų ir lietuvių).

„Mini Europos“ parkas Briuselyje

Populiariausias su ES susijęs Briuselio lankytinas objektas – „Mini Europos“ parkas, kuriame galima pamatyti apie 350 garsių pastatų iš 80 miestų visoje Europos Sąjungoje miniatiūras, sumažintas 1:25 masteliu. Lietuvai atstovauja renesansinių Vilniaus universiteto rūmų miniatiūra. Ji stovi šalia Latvijos (Rygos Laisvės paminklo) ir Estijos (Talino miesto sienos fragmento) miniatiūrų. Visus tris objektus jungia miniatiūrinių žmogeliukų grandinė, simbolizuojanti Baltijos kelią – 1989 m. vykusį protestą prieš sovietų okupaciją. Tą dieną maždaug du milijonai žmonių iš visų trijų valstybių (tuo metu tai sudarė maždaug 36 proc. visų etninių gyventojų) susikibo rankomis ir nuo Vilniaus per Rygą iki Talino nutiesė gyvąją grandinę. Tai buvo pirmas toks protestas pasaulyje, vėliau pakartotas tokiose šalyse kaip Taivanas ir Izraelis, tačiau dalyvių skaičiumi ir procentine jų dalimi jam niekada nebuvo prilygta.

Vilniaus universitetas „Mini Europos“ miniatiūrų parke. Nuotraukos apačioje kairėje matomas Baltijos kelias. ©Augustinas Žemaitis.

„Mini Europos“ parko lankytojai taip pat gali pasiklausyti Lietuvos himno ir paskaityti įdomių faktų apie Lietuvą. Nors senesnės ES narės „Mini Europos“ parke turi iki dešimt miniatiūrų, Lietuva naujų miniatiūrų vargiai besulauks, nes parkas nebeturi kur plėstis.

Lietuvos pėdsakai Briuselio ES institucijose

Briuselyje įsikūrusios pagrindinės Europos Sąjungos institucijos. Pagal Europos Sąjungos sutartis kiekvienoje jų Lietuvai atstovauja politikai (žr. toliau).

Dar daugiau lietuvių (daugiau nei tūkstantis) dirba tiesiogiai šiose ES institucijose, pvz., vertėjais ar biurų darbuotojais, nes šių institucijų darbuotojai visų Europos Sąjungos šalių piliečiai. ES institucijose dirbantys lietuviai nėra įdarbinti Lietuvos ir jai neatstovauja; jie atsako tiesiogiai ES institucijoms kaip karjeros tarnautojai; jų darbas nėra susijęs su vidine Lietuvos politika ar rinkimais.

Visos svarbiausios ES institucijos Briuselyje įsikūrusios dideliuose pastatuose. Tiesa, dauguma šių pastatų yra modernaus stiliaus ir jų nepuošia Europos Sąjungos valstybių narių simboliai. Tačiau bėgant laikui kai kurių pastatų interjeruose daugėja įvairių su šalimis susijusių dalykų.

Europos Parlamento pastatai

Toliau išvardytos pagrindinės ES institucijos Briuselyje.

Europos Sąjungos Taryba yra viena iš dviejų Europos Sąjungos teisėkūros institucijų. Joje kiekvienai valstybei atstovauja po vieną asmenį, tačiau jų balsų galia nėra vienoda: ji nustatoma atsižvelgiant į valstybės gyventojų skaičių. Kitaip nei kitos institucijos, Taryba neturi nuolatinių narių, kurie gyventų Briuselyje. Kiekviena ES valstybė narė į kiekvieną posėdį deleguoja kurį nors iš savo ministrų, priklausomai nuo konkrečiame posėdyje priimamų sprendimų. Dar yra Europos Vadovų Taryba, kurią sudaro valstybių narių vadovai - jie nustato Europos Sąjungos politinę kryptį.

Europos Parlamentą sudaro nuolatiniai renkami nariai. Vienuolika iš 720 narių renkami Lietuvoje. Parlamentas savo funkcijas atlieka dviejuose miestuose – Briuselyje ir Strasbūre (Prancūzijoje). Abiejuose miestuose yra po Parlamento pastatą, o darbuotojai nuolat keliauja tarp šių dviejų darboviečių. Nors Strasbūras yra pagrindinė Parlamento būstinė, Briuselio pastatas veikiausiai yra labiau žinomas ir čia vyksta didžioji dalis Parlamento darbo. Šis pastatas taip pat yra vienas iš ES institucijų pastatų su daugiausia lietuviškų detalių. Vienas iš koridorių buvo pervadintas Baltijos keliu (La Voie balte) ir jame atidengta atminimo lenta. Po simboline lenta, kurioje pavaizduoti už rankų susikibę žmonės, užrašas šešiomis kalbomis (anglų, prancūzų, vokiečių, estų, latvių ir lietuvių) skelbia, kad ji skirta paminėti ilgiausią Europoje gyvąją žmonių grandinę – Baltijos kelią, 1989 m. rugpjūčio 23 d. už laisvę nusidriekusį 600 km nuo Talino per Rygą iki Vilniaus. Ant Europos Parlamento sienų taip pat kabo keli lietuvių autorių meno kūriniai.

Baltijos kelias Europos Parlamente

Baltijos kelio ženklas Europos Parlamente

Į Europos regionų komitetą bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą Lietuva deleguoja atitinkamai aštuoniolika (iš 688) ir devynis (iš 344) narius.

Europos Komisija, galima sakyti, yra Europos Sąjungos „vyriausybė“. Komisiją sudaro 27 komisarai, po vieną iš kiekvienos šalies (įskaitant Lietuvą). Kiekvienas jų turi savo portfelį (panašiai kaip pačiose valstybėse turi ministrai) ir privalo tarnauti Europos Sąjungai, o ne savo šaliai.

Kadangi lietuvių kalba yra viena iš 23 oficialių Europos Sąjungos kalbų, prie įėjimų į ES institucijas jų pavadinimai nurodomi ir lietuviškai, o ES reglamentai ir direktyvos įprastai verčiami ir į lietuvių kalbą. Tam reikia stiprios vertėjų komandos – vien Europos Parlamente užimčiausiu metu dirba tiek pat vertėjų žodžiu kiek Parlamento narių (apie 750). Tačiau nors pagrindinės Europos Parlamento plenarinės sesijos, ES reglamentai ir direktyvos verčiami į visas oficialias ES kalbas, mažesnio masto darbo susitikimai paprastai nėra verčiami į lietuvių kalbą ar kitas „mažesnes“ ES kalbas.

Ženklas prie įėjimo į Europos Parlamentą su institucijos pavadinimu visomis oficialiomis ES kalbomis

Europos Parlamento plenarinių posėdžių salė, kurios šonuose per du aukštus rikiuojasi vertėjų kabinos, kiekviena skirta konkrečios kalbos vertėjams

Išskirtinis dalykas yra tai, kad Briuselyje veikia Europos mokyklos, kuriose vaikai iš visų ES valstybių narių (įskaitant Lietuvą) gali mokytis savo gimtąja kalba (Lietuvos atveju – lietuvių) pagal nacionalines mokyklų programas, kurias dėsto mokytojai iš tų šalių. Kiekvienai šaliai paskiriama po vieną ar daugiau Europos mokyklų. Tai yra vienas veiksnių, Briuselio lietuvių bendruomenę išskiriantis iš kitų: ji išlaiko artimesnį ryšį su Lietuva nei kitos lietuvių diasporos – lietuviai čia kartu ir yra, ir nėra emigrantai, nes jų darbas susijęs su tarptautine organizacija, kuriai priklauso ir Lietuva. Atitinkami ES teisės aktai tiesiogiai taikomi visose ES valstybėse narėms, taip pat ir Lietuvoje. ES institucijos priima sprendimus, kuriuos ne ES narėse gali priimti tik tų pačių šalių parlamentai ar vyriausybės.

Lietuvos diplomatinės atstovybės Briuselyje

Lietuvos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje įsikūrusi XIX a. antroje pusėje iškilusiame pastate adresu Rue Belliard 41-43. Tai vienas didžiausių Lietuvos valstybei priklausančių pastatų už Lietuvos ribų. Ten taip pat įsikūrusi Lietuvos Respublikos ambasada Belgijoje. Vien Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje dirba daugiau kaip šimtas darbuotojų, kurių užduotis – atstovauti Lietuvos interesams, sekti įvykius ES institucijose ir teikti ataskaitas Lietuvai apie juos.

Lietuvos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje

1872–1876 m. statytas Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje pastatas yra vienas paskutinių išlikusių istorinių pastatų rajone, dabar supamas aukštų modernių pastatų. Taip yra todėl, kad Briuselyje gana įprasta senus pastatus nugriauti; daug istorinių pastatų, tarp ir jų senas vienuolynas, buvo nugriauta prieš statant ES institucijų pastatus. Daugumos valstybių nuolatinės atstovybės įsikūrusios moderniuose pastatuose.

Nuolatinės atstovybės kiemelis

Istoriniu paveldu pripažintame Lietuvos atstovybės pastate, kuriame iki 1956 m. veikė viešbutis, yra daug originalių interjero detalių ir net baldų. Siekiant išsaugoti istorinį belgišką interjerą, nebuvo pridėta nuolatinių lietuviškų detalių, tačiau kai kurie kambariai apšviesti taip, kad įjungus šviesą sienas papuošia lietuviški tautiniai raštai. Kiemelyje plevėsuoja Lietuvos valstybės istorinė vėliava.

Viena iš patalpų, apšviesta lietuviškais tautiniais raštais

Dabartinis atstovybės pastatas yra antras Lietuvos įsigytas pastatas Briuselyje. Kadangi Briuselis yra Europos Sąjungos ir NATO (dviejų organizacijų, į kurias Lietuva, Latvija ir Estija tikėjosi įstoti nuo pat 1990 m. nepriklausomybės atkūrimo) centras, 1991–1992 m. Briuselyje buvo atidarytas šių trijų valstybių informacijos biuras, o 1993 m. – Lietuvos ambasada, tačiau tuo metu Lietuva buvo neturtinga šalis, todėl šios atstovybės neturėjo nuosavų pastatų. Suprasdami Lietuvos atstovybės Briuselyje svarbą, Kanados lietuviai surinko lėšų (2 mln. JAV dolerių), kad Lietuva galėtų įsigyti nuosavą ambasados pastatą. Jis buvo atidarytas 1996 m. Tačiau 2004 m. Lietuvai įstojus į ES, šis pastatas tapo per mažas, todėl jį pakeitė dabartinis. Senasis pastatas buvo parduotas, ir dabar tik vėliavų stiebų laikikliai ant senojo pastato primena, kad anksčiau čia veikė ambasada.

Senoji Lietuvos ambasada Briuselyje

Briuselyje yra ir trečia Lietuvos diplomatinė atstovybė, todėl Belgijos sostinėje yra daugiausia tokių Lietuvos atstovybių iš visų pasaulio miestų. Ši trečioji misija yra Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovybė prie NATO, įsikūrusi NATO būstinėje, į kurią plačioji visuomenė patekti negali.

Lietuviški kryžiai Diufelyje

Šiauriau nuo Briuselio esančiame Diufeliomieste, Betliejaus vienuolyne (Convent van Betlehem), stovi du lietuvių sukurti kryžiai. Tik vienas jų (2010 m. sukurtas Jono Tvardausko, su užrašu „Lietuva Anykščiai“) stovi visuomenei atvirame kieme (prie jo vyksta ir lietuvių renginiai). Kitas kryžius (sukurtas Rimanto Zinkevičiaus 2017 m.) yra privačioje vienuolyno teritorijoje.

Lietuviškas kryžius Diufelyje

Diufelyje niekada nebuvo lietuvių bendruomenės, o kryžiai čia iš tiesų atsirado belgų sutuoktinių poros, Francinos Baeten Van Den Brande ir René Verbeke, dėka. Su Lietuva jie susipažino 1993 m., kai lietuvių dainų ir šokių ansamblis „Jievaras“ atvyko į Diufelio folkloro festivalį ir apsistojo poros namuose. Po to Francina ir René dalyvavo labdaros misijose Lietuvoje ir organizavo lietuviškus renginius Diufelyje. Francina mokėsi vienuolyno mokykloje ir visą gyvenimą su juo išlaikė ryšį, todėl vienuolynas padėjo rinkti labdarą Lietuvai. Viena iš vienuolyno seserų paprašė Francinos parvežti iš Lietuvos kryžių ir ji šį prašymą išpildė.

Ekspedicijų dienoraščiai

Šis enciklopedijos straipsnis parengtas ir informacija surinkta „Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų metu, pilni ekspedicijų dienoraščiai – čia:

“Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų po Belgiją dienoraščiai