Gabalėliai Lietuvos Lietuvių rajonai ir paveldas užsienyje

Klivlandas (Ohajas, JAV)

Šiuo metu net 14 000 narių turinti Klivlando lietuvių bendruomenė sukūrė vienas įstabiausių lietuviško paveldo vietų Amerikoje. Daugeliu atžvilgiu Klivlande gali pajusti tarpukario Lietuvos dvasią ir aidus.

Klivlando lietuvių kultūrinis darželis

Pati žymiausia lietuviška vieta Klivlande - Lietuvių kultūrinis darželis, įkurtas 1936 m. Jis atrodo labiau kaip ūksmingas parkas, pilnas lietuvybės – bene kiekviena jo detalė tiesiog ja pulsuoja. Tarsi jis būtų sukurtas kokiam tarpukario Kauno Žaliakalniui, ir stebuklingai atsidūręs Amerikoje. Nieko keisto, juk jį kūrę autoriai - Dubeneckis, Zikaras - kūrė ir tarpukario Kauną.

Lietuvių darželis Klivlande

Lietuvių darželis Klivlande

Darželis – trijų lygių. Aukščiausiame plazda Lietuvos vėliava ir trykšta Kunigaikštienės Birutės fontanas, į kurį žvelgia poetas Maironis ir Vincas Kudirka - tarsi ieškodami įkvėpimo LDK istorijoje.

“Kunigaikštienės

Kunigaikštienės Birutės fontanas Klivlando lietuvių darželyje

Vinco Kudirkos biustas Klivlando lietuvių darželyje

Vinco Kudirkos biustas Klivlando lietuvių darželyje

Maironio skulptūra Klivlando lietuvių darželyje

Maironio skulptūra Klivlando lietuvių darželyje

Viduriniojoje darželio terasoje stūgso akmeniniai Gedimino stulpai - šimtametis Lietuvos simbolis (1936 m.). Yra ir Jono Basanavičiaus, "Tautos patriarcho", kuriam dažnai priskiriamas bene didžiausias nuopelnas Lietuvos valstybės atkūrime 1918 m., biustas. Basanavičiaus (1936 m.) ir Vinco Kudirkos (1938 m.) biustai įkvėpti garsaus skulptoriaus Zikaro (pastačiusio ir Laisvės statulą Kaune). Tai kartu ir vienos seniausių statulų šiems asmenims pasaulyje: juk sovietų okupuotoje Lietuvoje paminklai jiems išgriauti ir tik po nepriklausomybės vėl atstatyti. Maironio biustas Klivlande statytas 1961 m., perstatytas 2010 m.

Basanavičiaus biustas ir Gediminaičių stulpai už jo

Basanavičiaus biustas ir Gediminaičių stulpai už jo

Žemutinėje darželio terasoje – sodelio pavadinimas, antra lietuviška vėliava ir naujausias darželio turtas - Rūpintojėlis, pastatytas Lietuvos nepriklauosmybės atkūrimui paminėti.

Rūpintojėlis Klivlando lietuvių darželyje

Rūpintojėlis Klivlando lietuvių darželyje

Pats darželio išdėstymas taip pat prasmingas – jo kūrėjai pasirinko ir sukūrė jį lyros formos.

Klivlando Rokfelerio parke yra kelios dešimtys tokių kultūrinių darželių, tačiau lietuviškasis - vienas seniausių ir didžiausių.

Darželis nuniokotas juodaodžių per rasinius neramumus XX a. 7 dešimtmetyje, bet po to atkurtas Vinco Apaniaus ir Kęstučio Šukio (šį jų darbą atmena jiems dedikuotas suolelis vidurinėje darželio terasoje).

Čia yra sakęs kalbą ir prezidentas Antanas Smetona (žr. žemiau).

Nors tai nėra pažymėta sodelyje, tačiau įdomu, jog kai kurie darželio medžiai sodinti žymiosios JAV lietuvės dainininkės Anna Kaskas.

Šv. Jurgio lietuvių bažnyčia

Klivlande stovi masyvi senutė (1921 m.) Šv. Jurgio lietuvių bažnyčia (6527 Superior Avenue). Ji - labai panaši į Detroito Šv. Antano bažnyčią, dviejų aukštų. Viršuje - didelė bažnyčios salė, apačioje kadaise veikusios mokyklos klasės, o rūsyje vykdavo pasaulietiniai lietuvių pobūviai ir susitikimai.

Klivlando Šv. Jurgio lietuvių bažnyčia

Klivlando Šv. Jurgio lietuvių bažnyčia

Deja, mokinių klasėse nebėra, o ir pačioje bažnyčioje paskutinės mišios laikytos 2009 m. Taupydama lėšas Klivlando vyskupija ją uždarė. Tuo metu tai buvo seniausia veikianti lietuviška parapija JAV, įkurta 1895 m. (iš pradžių turėjo kitą, mažesnę, bažnyčią).

Planavusi už bažnyčios pastatą ir aplinkinį nemažą sklypą su istoriniu XIX a. namu gauti beveik 220 000 dolerių vyskupija turėjo tenkintis vos 11 000. Tokia yra nekilnojamojo turto kainų realybė nykstančiuose šio regiono didmiesčiuose - čia dar ir rajonas nesaugus. Žemę įsigijo Community Greenhouse Partners, kuri čia augino daržoves, smulkius gyvūnus. Taip: miestai kaip Klivlandas ar Detroitas, su savo pigia žeme ir niekam nereikalingais namais, pamažu vėl tampa kaimiškais plotais - tai vadinama urbanistine žemdirbyste. Bažnyčios pastato griauti neplanuojama, nauji šeimininkai planavo jį rekonstruoti, atidaryti parduotuvę. Tačiau panašu, kad ir ši ferma neišsilaikė, užsidarė. Šiandien bažnyčia stovi apleista ir retkarčiais buvo panaudojama filmams filmuoti (pvz. ten filmuotas filmas "Little Evil"). Lietuviškų detalių viduje nebėra.

Klivlando Šv. Jurgio bažnyčios vidus

Klivlando Šv. Jurgio bažnyčios vidus

Klivlando Šv. Jurgio bažnyčios teritorijoje auginamos daržovės

Klivlando Šv. Jurgio bažnyčios teritorijoje augnamos daržovės

Lietuviškos bažnyčios uždarymas Klivlande nesukėlė tokių protestų, kaip kai kuriose kitose benduromenėse, nes viena lietuviška bažnyčia ten dar liko. Ji veikia šiaurrytiniame Klivlande, į kur iš Šv. Jurgio bažnyčios apylinkių XX a. pab. persikėlė nemaža dalis lietuvių. Kartu išsikėlė ir lietuvių bendruomenės centras: rajone aplink Šv. Jurgio bažnyčią, kur kadaise veikė ir lietuvių klubai, lietuvių institucijos, lietuvių verslai, nieko lietuviško neliko. Į naująją bažnyčią perkelti ir daugelis lietuviškų atributų iš Šv. Jurgio bažnyčios, tiesa, ne visi (pvz. vienas šoninis altorius parduotas nelietuvių bažnyčiai vakarų pakrantėje).

Paskutinės mišios Šv. Jurgio bažnyčioje. Antano Jucaičio nuotrauka, 2009 10 18

Paskutinės mišios Šv. Jurgio bažnyčioje. Antano Jucaičio nuotrauka, 2009 10 18.

Netoli nuo Šv. Jurgio bažnyčios St. Clair gatvėje (prie E 61 gatvės) viena siena išdabinta meno kūriniu, primenančiu visas rajone gyvenusias ar gyvenančias tautas. kiekvienai jų skirta po vėliavą, ant kurios pavaizduoti tautiniais rūbais vilkintys tos tautos žmonės, grojantys tradiciniais muzikos instrumentais. Viena vėliavų - Lietuvos. Taip pat yra atvaizduoti kroatai, slovėnai (abi tautybės iš tų laikų, kai čia gyveno ir lietuviai), etiopai, sudaniečiai, nigeriečiai, kinai ir puerto rikiečiai.

Rajono tautybių kūrinys

Rajono tautybių kūrinys

Lietuvos vėliava su lietuviais

Lietuvos vėliava su lietuvėmis, viena kurių groja kanklėmis

Šiaurės rytų Klivlando lietuvių bažnyčia, mokykla, paminklai

Dievo Motinos Nuolatinės Pagalbos bažnyčia (18022 Neff Rd) – dalis masyvaus lietuviško komplekso, vieno didžiausių Amerikoje ir sukurto žymiausių XX a. lietuvių.

 Dievo Motinos Nuolatinės Pagalbos bažnyčia

Dievo Motinos Nuolatinės Pagalbos bažnyčia

Bažnyčia gali pasirodyti gana paprasta, net funkcionalistinė, bet, pažvelgus iš arčiau, galima pamatyti daug lietuviškų detalių. Iš vidaus bažnyčia atrodo it laivas – tikėjimo ir lietuvybės laivas, plaukiantis per rūstų vandenyną.

Viduje vienos įspūdingiausių detalių – Lietuvos miestų bei miestelių, kuriuose yra Mergelės Marijos kultai, bareljefai – Žemaičių Kalvarijos, Pažaislio, Šiluvos. Dėl šių bareljefų bažnyčia net retkarčiais vadinama „Lietuvos Madonų šventove“.

Du bareljefai su Madonomis bažnyčioje

Du bareljefai su Madonomis bažnyčioje

Altorius – tradicinis medinis, jame - du bokštai su dideliais kryžiais-saulėmis. Kryžiai-saulės - tiek krikščioniškas, tiek pagoniškas simbolis, kuris šioje bažnyčioje, kaip ir daugelyje JAV lietuvių bažnyčių, atvaizduotas daug kartų, pavyzdžiui – kiekvieno bokštelio bažnyčios viduje viršuje ir bažnyčios viršūnėje iš išorės.

Bažnyčioje mišios laikomos lietuvių ir anglų kalbomis. Bažnyčia kampuotų formų, statyta 1950-1952 m., po 4000 dipukų (lietuvių, pasitraukusių nuo sovietinės okupacijos) antplūdžio. Architektas irgi dipukas - Stasys Kudokas, daug kūręs tarpukario Kaune, o interjerą įrengė garsus išeivijos dailininkas Kazys Varnelis, taip pat Lietuvą palikęs dėl Sovietų okupacijos. Madonų bareljefai – to paties likimo menininko Ramojaus Mozoliausko darbas. Jie rengti 1987 m. kai bažnyčia modernizuota ir dar labiau sulietuvinta. Tuo metu pastatytas ir altorius, sukurta Eduardo Kersnausko.

Vienas bažnyčios vitražų dedikuotas dipukams, o langas – rožė – pačiam Stasiui Kudokui.

Dipukams dedikuotas vitražas

Dipukams dedikuotas vitražas

Pati parapija yra senesnė nei Nuolatinės Dievo Motinos Pagalbos bažnyčia, bet anksčiau parapijiečiai melsdavosi paprastame name. Ir net pastatę bažnyčią, dipukai nesiliovė kurti. Taip atsirado didelė lietuviška mokykla (1962 m.), pagražinta Šv. Kazimiero skulptūra nugariniame fasade (Kazimieras nešantis svarbiausius Vilniaus pastatus: Gedimino pilį ir Katedrą). Skulptūra ten atsirado 1984 m., švenčiant Lietuvos 60—ąsias krikšto metines.

Nuolatinės Dievo Motinos pagalbos bažnyčios mokykla bei skulptūra Šv. Kazimierui

Nuolatinės Dievos Motinos pagalbos bažnyčios mokykla bei skulptūra Šv. Kazimierui

Greta – ir lietuvių vienuolynas, puoštas lietuviškais kryžiais, kur gyveno mokykloje lietuviukus mokiusos seserys kazimierietės. Deja, abu pastatai savo pirmine paskirtimi nebenaudojami ir šiuo metu išnuomoti kitoms reikmėms. Mokykla veikė kaip nuolatinė nuo 1962 iki 1988 m., tiesa, dar iki 2020 m. čia veikė šeštadieninė lietuvių mokykla.

Dievo Motinos Nuolatinės pagalbos vienuolynas

Dievo Motinos Nuolatinės pagalbos vienuolynas

Lietuvišką kompleksą užbaigia Paminklas lietuvių atvykimo į Klivlandą šimtmečiui bažnyčios priekyje (architektas Eduardas Kersnauskas). Kadangi Lietuva buvo sovietų okupuotą, į paminklą inkorporuoti ir kovos už laisvę sikboliai – partizano veidas, Vyčio kryžius ir užrašas trimis kalbomis: "Give me liberty or hive me death" (anglų k.), "Dieve, Lietuvą Gink!" (lietuvių k.), "Redde Quod Debes" (lotynų k („Atiduok, ką privalai“). Be to, paminkle yra kryžius, Rūpintojėlis ir trys vėliavų stiebai, naudojami per atmintinas dienas. Rūpintojėlį sukūrė Ramojus Mozoliauskas. Pagal įrašą ant paminklo nugaros pirmasis paminklas čia pastatytas 1973 m., o 1982 m. perstatytas ir taip pat perdedikuotas žuvusiems už Lietuvos laisvę. Už paminklo nugaros guli atminimo akmuo mirusiems Šv. Jurgio lietuvių parapijos veteranams (kovojusiems JAV armijoje).

Memorialas kritusiems už Lietuvos laisvę

Paminklas lietuvių atvykimo į Klivlandą šimtmečiui

Memorialo kritusiems už Lietuvos laisvę fragmentas

Paminklo lietuvių atvykimo į Klivlandą šimtmečiui fragmentas

Po lietuvių parapijų sujungimo, naujoji jungtinė lietuvių parapija (kuriai priklauso Dievo Motinos nuolatinės pagalbos bažnyčia) yra vadinama Šv. Kazimiero parapija. Beje, Klivlande yra ir kita Šv. Kazimiero parapija - lenkų.

Lietuvių bendruomenės centras šiaurrytiniame Klivlande

Netoli bažnyčios Klivlande yra ir pasaulietinis Lietuvių bendruomenės centras (adresas 877 E 185). Jame – lietuviškas restoranas, baras, vakarėlių erdvė. Centras žavi lietuviškų detalių gausa, jame taip pat telpa ir archyvas, o, antrame aukšte, salė, dažnai nuomojama ir ne lietuviams – surinktos lėšos padeda išlaikyti centrą.

Klivlando lietuvių klubas

Klivlando lietuvių klubas

Klivlando lietuvių klubo vidus

Klivlando lietuvių klubo vidus

Kaip ir naujoji Klivlando lietuvių bažnyčia, bendruomenės centras pastatytas 1973 m., po to, kai dauguma lietuvių įsikūrė šiame rajone. Senasis lietuvių klubas, veikęs prie Šv. Jurgio bažnyčios, sudegė dar iki tol.

Nors pats bendruomenės centras iš išorės atrodo gana paprastas, ant jo – ir stilizuotas, išeivijoje paplitęs Vytis.

Stilizuotas Vytis ant lietuvių klubo Klivlande

Stilizuotas Vytis ant lietuvių klubo Klivlande

Klivlando lietuviškos vietos, susijusios su prezidentu Antanu Smetona

Klivlande ir daug su Lietuvos prezidentu Antanu Smetona (prezidentavusiu 1926 – 1940 m.) susijusių lietuviškų vietų.

Lietuvos prezidentas Antanas Smetona sovietiams 1940 m. okupavus šalį pasitraukė į Vakarus. Galiausiai apsigyveno Klivlande, kur 1944 m. žuvo gaisre (jau buvo pabėgęs, tačiau grįžo kažko pasiimti, gal dokumentų, ir užtroško dūmuose). Namas, kuriame žuvo Smetona, tebestovi, dabar jis gyvenamas juodaodžių (kaip ir visas tas rajonas).

Namas, kuriame žuvo Antanas Smetona

Namas, kuriame žuvo Antanas Smetona

JAV lietuviai Antano Smetonos veiklą vertino nevienareikšmiškai – dalis jo nemėgo dėl autoritarinio režimo, kiti mylėjo. Dėl to, kad dalis lietuvių JAV buvo prieš jį nusiteikę, Smetonai nebuvo leista apsistoti ir Lietuvos ambasadoje Vašingtone. Tačiau kaip tik Klivlande buvo susitelkę Smetonos gerbėjai tautininkai, todėl Smetona pasirinko būtent šį miestą. Tačiau ir Klivlande Smetonų šeimos gyvenimas nebuvęs lengvas – jam nebuvo leista dirbti, jis neturėjo jokių lėšų šaltinio iš tuo metu jau okupuotos Lietuvos, tad privalėjo išgyventi iš labdaros. Dėl šios priežasties ir pats namas, kuriame Smetona gyveno ir žuvo, toks paprastas (o Smetonos iš tikro gyveno tik jo palėpėje). Labai paprastas ir Antano Smetonos kapas All Souls kapinėse. Antnaui Smetonai ir Sofijai Smetonienei skirtos tik dvi eilinės kriptos kolumbariumo sienoje - jos atrodo kaip tūkstančiai kitų kapų.

Mauzoliejus, kur ilsisi Antanas Smetona

Mauzoliejus, kur ilsisi Antanas Smetona

Antano Smetonos kapas

Antano Smetonos kapas

Po to, kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę 1990 m., netilo siūlymai perlaidoti Antaną Smetoną Lietuvoje. Klivlando lietuviai su tuo nesutinka: galvoja, kad perlaidojus Lietuvoje galimi kairiųjų ar antitautinių elementų išpuoliai prieš Smetonos kapą, be to, Smetonų palikuonys toliau gyvena Amerikoje, o ir pats Smetona esą sakęs, jog jis nebenorės atgulti Lietuvoje net tuo atveju, jei ši atgaus nepriklausomybę, nes bus negrįžtamai paveikta sovietų.

Telšių ješiva (Telshe yeshiva)

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje būta ženklios žydų bendruomenės, dalis kurios emigravo į JAV. Nors lietuvių ir žydų bendruomenės istoriškai daug ryšių JAV neturėjo, įdomu tai, kad viena didžiausių lietuvių kilmės žydų institucijų įsikūrusi toje pačioje Klivlando šiaurrytinėje dalyje, kaip ir svarbiausi lietuvių centrai.

Ta instirucija yra Telšių ješiva (Telshe yeshiva) - svarbi žydų religinė mokykla (28400 Euclid Avenue). Ji pavadinta garbei Telšių ješivos, įkurtos 1875 m. ir uždarytos Lietuvą okupavusių sovietų 1940 m. Taip sutapo, kad sovietų okupacijos pradžios metu du ješivos mokytojai ieškojo paramos ješivai Jungtinėse Valstijose. Išgirdę naujienas iš Lietuvos jie nutarė pasilikti JAV ir atkurti "Telšių ješivą" ten. 1960 m. ši ješiva dar įkūrė padalinį Čikagoje.

Telšių ješivos įėjimas

Telšių ješivos įėjimas

Iš pradžių ješiva veikė senamiestyje, kol įsigijo sklypą Euklido preimeistyje. Pačiu piko metu ješiva turėjo 700 mokinių, tačiau neatlaikė kitų naujų atsidariusių ješivų konkurencijos ir šiuo metu joje – apie 170 mokinių. Tačiau didžiuliai pastatai liko. Įspūdingiausias jų - pastatas su pagrindine sale, biblioteka antrame aukšte su daugybe senų knygų, dalis jų – ir iš Lietuvos.

Telšių ješivos mokslo salė

Telšių ješivos mokslo salė

Tarp kitų pastatų – ir mokykla vaikams (kurie ješivos komplekse ir gyvena), butai ješivos mokiniams (gyvenimui su šeimomis) ir pan. Priešingai nei Vakarų civilizacijoje, ješivos mokslai pabaigos neturi – dauguma mokinių taip ir lieka mokiniais visą gyvenimą, studijuoja Torą, diskutuoja apie jos tiesas su mokslo draugais, kartais nukreipiami teisinga linkme vyresnėlių. Dauguma mokinių ješivos teritorijos taip niekad ir nepalieka, arba tai daro tik labai retai (kai vyksta atostogų), tad ješivos kompleksas pats savaime primena nedidelį miestelį.

Patekti į ješivą – nebūtinai lengva užduotis. Nors „Tikslas – Amerika“ dalyviams pavyko visa apžiūrėti ir nufotografuoti, esama istorijų, kai norėję ten apsilankyti buvo išprašyti. Kaip pasakojo ješivos mokiniai, Euklido priemiestis saugiu nelaikomas ir ješiva net sulaukia grasinimų, tad neretai išties, saugumo sumetimais, įleidžiami ne visi. Sėkmė labai priklauso nuo asmens, kurį sutiksite teritorijoje visų pirma – nusiteikęs jis bus padėti ir aprodyti, ar ne.

Telšių ješivos mokiniai

Telšių ješivos mokiniai

Ješivoje dalis mokinių vis dar – litvakų kilmės. Pavadinimas „Telšių“ („Telshe“) taip pat rašomas nemažai kur, nors paties ryšio su Telšių miestu instutucija ir nebeturi. Nebėra ir mokinių, kurie Lietuvoje būtų gimę dabar ir atvykę į šią ješivą mokytis. Dauguma bestudijuojančių – iš griežtų žydų ortodoksų šeimų, o tokių Lietuvoje, po Sovietų vykdytos griežtos ateistinės politikos, praktiškai nelikę.

Mokslo kalba yra anglų, maldų – hebrajų kalba. Jidiš kalba, kuria šnekėjo dauguma Lietuvos žydų, nebevartojama.

 


Ekspedicijų dienoraščiai

Šis enciklopedijos straipsnis parengtas ir informacija surinkta „Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų metu, pilni eskpedicijų dienoraščiai – čia:

“Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų po Ohają dienoraščiai

 


Lietuviškų vietų žemėlapis

Visos lietuviškos vietos, aprašytos šiame straipsnyje, yra tiksliai pažymėtos interaktyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):

Interaktyvus lietuviškų vietų Klivlande žemėlapis

Click to learn more about Lithuania: Ohajus, JAV Leave a comment
Comments (12) Trackbacks (0)
  1. Sveiki. Ieškau senai pamestą žmogų. Nežinau kur kreiptis. Bandau rašyti čia. Gal pažįstate EDAS ČEPULIS. Tėvai emigravo iš Kauno. Jam dabar gali būti apie 53 metus. Padėkite surasti. Iš anksti dėkoju už bet kokią pagalbą. Linkiu visiems geros kloteis.

  2. My grandfather was from Lithuania. And I am looking for his history.

    His name was Joseph J. Pshcouff, of Lakewood , Ohio. He worked at the Cleveland Press newspaper as a type setter 1950 to 1970.

  3. Laba diena. Ieškau pusseserės Aušros Galdikaites (mergautinė pavardė), kuri gyvena Klivlende. Jai turėtų būti 54 m. jos ieško pusseserė iš Klaipėdos Rita. Ačiū, jei galėsite padėti.

  4. My mother was raised in Cleveland. She was 100% Lithuanian. She often spoke of St. George’s Church. I know very little of her background because her father died when she was 10 years old. Her mother died when my Mother was in her 30’s. This us a great find for me. Thank you!!

  5. I enjoy your website and appreciate your extensive efforts. I’ve visited Lithuania, being 25% Lithuanian. I found it enjoyable, with pleasant rolling countryside, a good level of architectural preservation, and great history. I would like to return someday. I would even like to learn some of the language.

    I also live very close to the old St George Church in Cleveland which Grandma attended.

    I don’t know if you’re a native English speaker, however, some of the terminology used about the current inhabitants of the neighborhood makes it sound like you got a lot of bitter information from certain Lithuanian-Americans.

    This neighborhood, while challenged was never meant to be a suburban safe space. Its realities are as much a result of who left as it is of who moved in because that’s what a city is.

    I find the neighborhood mostly quiet and relatively safe. There are several cultural groups here other than the Black community including some remaining Slovenians, Puerto Ricans, and Appalachians. Old folks and school kids, only a couple teenagers who are just like I was once. It’s close to work, (downtown,) close to the Lithuanian Cultural Garden, and all the other cultural amenities of University Circle.

    Sadly, the “American dream” for all groups through the 1900s was always to get a car and get the heck away from other people. Relocating to some imagined safe school system, and never leave our house and TV or computers or cars except for work. This left shops and streets abandoned, and houses in disrepair. This is even extending to the suburbs and exurbs now.

    We’re beginning to see the breakdown of society as a result.

    Please consider revising the resentful tone whether intended or not about members of the local Black community, the children of whom, readers might be surprised still walk to school and play in the streets and yards like all kids used to do.

  6. And for all you Cleveland Lithuanians, you’re welcome to return, build a new home or rescue an old one as I did.

    St George is still standing (and as I understand can be had for a low low price) untill repairs, that is

    • I have edited the article somewhat now where in concerns racial relations, though I am not sure if you meant such edits.

      I am not a native speaker of English language nor I have ever lived in the USA myself – I have talked and recorded stories from hundreds of Lithuanian-Americans, though. My view of the USA and Lithuanian-American communities may thus be compared somewhat to the way anthropolgists view the communities they research. It is an outsider view, which means at times it will perhaps miss something (especially something beyond the Lithuanian-American experience), however, at the other times it will possibly get something more correctly / objectively than “insiders” do, as some issues may be too much of a “sacrilege” for them to even consider; also, it may be difficult for an „outsider“ to catch the „tones of political correctness“ which are different in every country.

      Also, being a Lithuanian from Lithuania, I share a similar family story to Lithuanian-Americans until our family stories diverged after their emigration.

      I try to describe the fact that the population majority of the districts has changed (e.g. the former “The House where Smetona died still stands, now inhabited by Black people just like the entire district it is located at.” sentence which I now edited), as this is important for what is a research of ethnic histories of the areas (as I see all over the USA, Lithuanian churches and other institutions typically closed down where „white flight“ has happened whereas where it did not affect the particular districts, they survive, e.g. Dayton OH, Grand Rapids MI, Montreal, Hamilton, etc.). Likewise, the damage of the garden during the reacial riots is specified on the bench in the garden itself.

      Maybe I do not use the correct / respectful English words, I am not sure, suggest other words if these seem to be disrespectful in describing the change in majority ethnic group.

      The experiences of the Second Wave immigrants I am typically told by them are described in this article (including relating to the so-called „white flight“, etc.): http://www.truelithuania.com/lithuanian-dps-second-wave-of-emigration-1940s-10279 .

      Nice to see you still live in the district. Indeed, most Cleveland Lithuanians we talked to advised us stronlgly against going there; of course, we still went. Of course, having researched Lithuanian heritage all over the world, I know safety is relative. In Sao Paulo, for example, I was told „This district is safe, we have only 3 our cars stolen here“ (in Brazilian standards that means safe). That said, for the demographic trends, it is the relative safety that matters, as the relative lack of safety (compared to other nearby dstricts) may lead to „flight“ of the inhabittants. Being from Lithuania, I also have a somewhat larger tolerance for „unsafeness“ than the suburban Americans do, even though Lithuannia is safer than the US inner cities (but Lithuania less safe than the US suburbs, e.g. you would never leave your home unlocked or things openly in your car, which some suburban Lithuanian-Americans do in their suburbs; interestingly, average murder rates in the USA and Lithuania are similar but in Lithuania they are evenly spread accross the country while in the USA disparities are huge even in the same urban areas).

  7. Can you confirm, that the full address of the house Smetona lived and died at is 11596 Ablewhite Ave, Cleveland, OH 44108, USA


Leave a comment

No trackbacks yet.