Gabalėliai Lietuvos Lietuvių rajonai ir paveldas užsienyje

Brisbanas (Kvinslando valstija)

Kvinslando sostinėje Brisbane (2 mln. gyventojų) yra Lietuvių namai, viena iš nedaugelio Australijoje oficialių lietuvių kapinių zonų, lietuviška atminimo lenta ir kelios vietos, pavadintos lietuvių garbei.

Brisbano lietuvių namai

Lietuvių namai įsikūrę nedideliame tipiškos Kvinslando architektūros name (49 Gladstone Rd, Highgate Hill).

Brisbano lietuvių namai

Nors išorėje nėra daug lietuviškų ženklų (užrašyta „Lietuvių bendruomenė“), viduje lietuviškų detalių daugiau. Viršutinio aukšto salėje, prie kurios yra ir virtuvė, bare bei kitos patalpose, organizuojamos bendruomenės veiklos – susirinkimai, valstybinių švenčių minėjimai, kalbos pamokos, reguliarūs pietūs, liaudies šokiai. Ją išsinuomoti gali ir ne lietuviai. Pastato apatiniame aukšte įrengtas nuomojamas butas.

Brisbano lietuvių namai

Lietuvių namai pavadinti kun. dr. Petro Bačinsko garbei, nes jis juos įkūrė beveik vien savo jėgomis.

Kai 1968 m. katalikų kunigas P. Bačinskas atvyko į Brisbaną, čia gyveno apie 300 lietuvių ir nebuvo didelės lietuvių bendruomenės, kuri būtų galėjusi įkurti Lietuvių namus (priešingai nei Melburne, Sidnėjuje ar Adelaidėje). Šioje bendruomenėje nebuvo daug išsilavinusių žmonių, norėjusių ir galėjusių įkurti lietuviškas vietas, todėl susibūrimams tekdavo nuomotis brangias patalpas.

Kun. P. Bačinsko atvaizdas Lietuvių namuose

Prieš atvykdamas į Australiją, kun. P. Bačinskas buvo garsiosios Vokietijoje veikiančios lietuvių Vasario 16-osios gimnazijos direktorius. Brisbane jis buvo paskirtas lietuvių bendruomenės ir nelietuvių vaikų namų, kuriems vadovavo katalikų bažnyčia, kapelionu. Kunigas kas savaitę aukojo mišias ir aktyviai įsitraukė į įvairias lietuvių bendruomenės veiklas. Didžiausias lietuvių poreikis buvo turėti savo bendruomenės namus, todėl jis už savo pinigus nupirko didelį sklypą prie jūros, kur bendruomenė galėtų susirinkti ir stovyklauti. Bendruomenė išreiškė nuomonę, kad iš tiesų jiems reikėtų patalpų arčiau miesto centro, todėl P. Bačinskas pardavė žemę ir įsigijo kitą sklypą, ketindamas jame pastatyti Lietuvių namus. Paskui jam atsivėrė galimybė pardavus tą sklypą įsigyti nedidelį namą visai netoli miesto centro. Bendruomenė pertvarkė namą ir čia įsikūrė pirmieji Brisbano lietuvių namai. Po kelerių metų bendrovė „Pauls Ice Cream“ pasiūlė nupirkti šį pastatą, nes norėjo išplėsti šalia esančią gamyklą, todėl 1984 m. P. Bačinskas jį išmainė į daug didesnį namą geresnėje vietoje. Kunigas mirė 1993 m., ir šį pastatą paliko lietuvių bendruomenei.

Brisbano lietuvių namai

Nors visos anksčiau minėtos vietos buvo P. Bačinsko asmeninė nuosavybė, jos buvo skirtos lietuvių bendruomenei, o veiklų organizavimu ir remonto darbais užsiėmė lietuviai savanoriai. P. Bačinskas testamentu užrašė Lietuvių namus savo tautiečių bendruomenei, kuri buvo įregistruota kaip jo vardu pavadinta organizacija – Tėvo Bačinsko lietuvių kultūros draugija (Father Bacinskas Lithuanian Cultural Association).

Lietuvių namų pagrindinė salė

Maždaug 2020 m. vadovauti lietuvių bendruomenei ir Lietuvių namams ėmėsi vėlesnė lietuvių imigrantų karta, jau po 1990 m. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo atviliota Australijos ekonomikos ir šilto Kvinslando klimato. Dauguma jų yra profesionalai, mokantys organizuoti veiklas, todėl geba pritraukti dosnių vyriausybės dotacijų, reikalingų renovacijai.

Baras Brisbano lietuvių namuose

Lietuviška atminimo lenta Šv. Marijos bažnyčioje

Nors Australijos lietuviams paprastai nebuvo leidžiama pasistatyti ar įsigyti savos bažnyčios, visuose didžiuosiuose miestuose sekmadieniais mišios lietuvių kalba laikytos vienoje iš esamų bažnyčių.

Brisbane kun. P. Bačinskas savaitines mišias ir kitas lietuviškas religines apeigas laikė Šv. Marijos bažnyčioje. Be to, vykdydami misijas atvykdavo lietuvių kunigai iš kitų Australijos miestų ar net iš užjūrio, taip suartindami lietuvių išeivius, kurių gyvenimo istorijos buvo labai panašios (visi pasitraukė iš Lietuvos dėl 1944 m. sovietinės okupacijos, nors galiausiai visi įsikūrė skirtingose pasaulio vietose).

Šv. Marijos bažnyčioje (atminimo lenta matoma dešinėje)

Šioms misijoms paminėti bažnyčioje pakabinta atminimo lenta su užrašu lietuvių kalba „Kančios keliu prisikėliman“, kuris atspindi tiek Jėzaus Kristaus gyvenimą, tiek lietuvių išeivių likimą. Atminimo lentoje taip pat įrašyta: „Marija gelbėk mus! Lietuvio tremties kelyje didžiam dvasios atgimimui, misijoms prisiminti. Joms vadovavo tėvas Jonas Borevičius S. K. 1965 m. vasario mėn. 28 dieną“. Jonas Borevičius buvo Amerikos lietuvių kunigas, tarnavęs Čikagoje.

Atminimo lenta Šv. Marijos bažnyčioje

Šiuo metu savaitinės lietuviškos mišios nelaikomos. Šv. Marijos bažnyčioje mišios vyksta anglų kalba.

Lietuvių kapinių zona Brisbane

Brisbanas yra vienas nedaugelio Australijos miestų, kuriame yra atskira lietuvių kapinių zona. Nadžio kapinėse (Nudgee Cemetery) esančią zoną sudaro dvi ilgos kapaviečių eilės. Daugelį kapų puošia lietuviški simboliai ar užrašai, pavyzdžiui, „Ilsėkis ramybėje svetimoje žemėje“. Tokie užrašai perteikia daugelio per antrąjį pasaulinį karą pasitraukusių lietuvių išeivių (vadinamųjų dipukų) jausmus – Australiją jie laikė svetima vieta ir net po kelių čia praleistų dešimtmečių troško grįžti į tėvynę.

Lietuvių kapai Nadžio kapinėse

Daugeliui tos kartos žmonių buvo labai svarbu ir simboliška būti palaidotiems tarp kitų lietuvių. Sovietinė okupacija atėmė galimybę atgulti amžinojo poilsio mylimoje Lietuvoje, todėl užsienyje norėta turėti bent jau lietuvišką kapinių kampelį.

Tačiau daugelyje Australijos vietų buvo sunku įsteigti oficialias lietuvių kapinių zonas, todėl susiformavo neoficialios lietuvių kapaviečių santalkos: lietuviai tiesiog stengdavosi rezervuoti vietas vieni šalia kitų, bet tarp jų įsiterpdavo ir ne lietuvių kapų.

Kun. Petro Bačinsko kapas

Tačiau Brisbane kunigo P. Bačinsko iniciatyva pavyko įsigyti dvi kapaviečių eiles kaip oficialią lietuvių zoną, kurioje ant kai kurių antkapių įrašytos raidės „LITH“. Čia palaidotas ir pats Petras Bačinskas. Lietuvių kapaviečių eiles iš vienos pusės supa masyvūs XX a. pradžios antkapiniai paminklai, o iš kitos – mažesni XX a. pabaigos antkapiai.

Raidėmis LITH pažymėtas antkapis lietuvių kapinių zonoje

Ant pirmojo antkapio kaip mirties data nurodyti 1965-ieji metai, tačiau reguliariai laidoti pradėta 1972 metais. Pirmosios kapavietės išdėstytos chronologine tvarka.

Lietuvių garbei pavadintos ir lietuvių įkurtos vietos Brisbane

Redbank Pleinse (Redbank Plains) yra Navickas gatvė (Navickas Circuit), veikiausiai pavadinta lietuvių kilmės Kerry Navickas vardu.

Navickas gatvė (Navickas Circuit)

Netoli esančiame priemiestyje, prie prekybos centro „Goodna“, galima pamatyti Kerry Navickas ir vietos daugiatautės jaunimo grupės 1998 m sukurtą meno kūrinį.

Sandgeito priemiestyje, prie namo adresu 76 Deagon St., yra Gediminaičių stulpų pavidalo tvora (anksčiau šis namas priklausė lietuvių Stankūnų šeimai).

Lietuviška tvora

Nors vietos lietuviai mano, kad Kalamveilo (Calamvale) priemiestyje esanti Gedo gatvė (Gedas Street) pavadinta lietuvio Gedimino garbei, kol kas neturime įrodymų. Jei žinote daugiau apie šią gatvę, parašykite komentarų skiltyje. Netoli Gedo gatvės, Karseldino (Carseldine) priemiestyje, yra Nemiros gatvė (Nemira Street) – dar vienas lietuviškas pavadinimas. Brisbane gatvių pavadinimus paprastai siūlo rajono vystytojai ar statytojai, tačiau pavadinimų istoriją sunku atsekti.

Jono Žilinsko paminklas netoli Korindi Bičo

354 km į pietus nuo Brisbano, netoli Korindi Bičo (Corrindi Beach), giliai miške stovi paminklas Australijos lietuviui cirko artistui Jonui Žilinskui.

Kaip rašoma šalia paminklo įrengtoje informacinėje lentoje, J. Žilinsko gyvenimas buvo išskirtinis ne tik cirke, bet ir už jo ribų. Nors naujai atvykę imigrantai valstybės paskirtoje vietoje paprastai turėdavo dirbti dvejus metus, J. Žilinskas miškininku išbuvo net 12 metų, ir tik tada grįžo į cirką. Ir miške dirbdamas jis išgarsėjo kaip ekscentrikas. Sakoma, kad jis išrado švytuoklinį pjūklą, dirbdavo nuogas arba miškininko profesijai pritaikydavo cirko įgūdžius. Baigęs miškininko karjerą, J. Žilinskas dirbo cirke iki pat senatvės. Ršoma, kad jis 1919 m. gimė didžiausioje to meto lietuvių šeimoje, nes turėjo 22 brolius ir seseris.

Jono Žilinsko paminklas

Šis paminklas buvo pastatytas 1957 m., Jonui Žilinskui pačiam stebint kūrybinį procesą ir jame dalyvaujant. 2007 m. paminklas restauruotas. Informacinėje lentoje pavaizduotos nuotraukos iš Jono gyvenimo ir minimi įvairūs vardai, kuriais jis vadintas Australijoje: Jonaas, Johnno ir Slovenski. Pastarąjį įkvėpė australų klaidingai tariama jo pavardės ir jo akcentas. Ant paminklo kaba daugybė raktų, todėl jis vadinamas ir Raktažmogiu (Keyman).

Paminklas iš arti

Šis paminklas, vaizduojantis Joną, stovintį ant gaublio pavidalo pjedestalo, yra tankiame miške, todėl po smarkaus lietaus gali būti pasiekiamas tik visureigiu, nes prie jo vedantys keliai kartais tampa sunkiai pravažiuojami (jei lietus ne itin smarkus, galima nuvažiuoti iki paskutinės sankryžos mažiau nei 1 km nuo paminklo, ir nuo ten eiti pėsčiomis).

Apsemtas kelias netoli paminklo

Kitaip nei dauguma išeivių, iki gyvenimo pabaigos likusių Australijoje (net ir 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę negrįžusių į tėvynę), Jonas Žilinskas išpildė savo pažadą sugrįžti į laisvą Lietuvą. Į tėvynę jis grįžo 2006 m. ir 2013 m. čia mirė.

Pastaba. Jono Žilinsko skulptūra yra Naujajame Pietų Velse, bet arčiau Brisbano nei Sidnėjaus, todėl aprašoma šiame, o ne Sidnėjaus straipsnyje.

Ekspedicijų dienoraščiai

Šis enciklopedijos straipsnis parengtas ir informacija surinkta „Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų metu, pilni eskpedicijų dienoraščiai – čia:

“Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų po Australiją dienoraščiai

Taip pat skaitykite to paties autoriaus straipsnį apie Kvinslandą ir jo lankytinas vietas:
Kvinslandas - Australijos dvasia