Krokuva: Lenkijos-Lietuvos valstybės širdis
Nuo 1569 iki 1795 m. Lietuva ir Lenkija sudarė bendrą valstybę - Abiejų Tautų Respubliką. Bendradarbiavimas prasidėjo dar seniau - 1385 m. Krėvos unija, kai lietuvis Jogaila karūnuotas Lenkijos karaliumi. Jo palikuonys vadinami Jogailaičiais ir anuomet tai buvo svarbi dinastija, konkuravusi dėl įtakos su Habsburgais. Daug Jogailaičių palaidota Krokuvoje - ano meto Lenkijos, vėliau Abiejų Tautų Respublikos sostinėje.
Pagrindinis valdovų panteonas ten - Vavelio katedra, Krokuvos valdovų rūmų dalis. Puošniame baldakimu dengtame ir karališkais simboliais puoštame raudono marmuro kape ten ilsisi Jogaila. Dauguma valdovų palaidoti požemiuose. Šv. Kryžiaus koplyčioje yra Kazimiero Jogailaičio (1440-1491) kapas. Žygimantų koplyčioje palaidoti Žygimantas Senasis (1506-1548) ir Žygimantas Augustas (1548-1572). Mariackos koplyčioje yra Stepono Batoro kapas. Vazų koplyčioje palaidoti Vazų dinastijos karaliai (švedų kilmės, įsivyravo, kai išmirė jogailaičiai). Yra ir karalių Jono Sobieskio, Mykolo Kaributo Vyšnioveckio, Stanislovo Leščinskio, Augusto Sakso palaikai. Vavelyje palaidoti ir poetas Adomas Mickevičius, 1794 m. sukilimo vadas Tadas Kosciuška.

Viduramžių Krokuva, anuomet ne tik Lenkijos, bet ir Lietuvos sotinė. Vavelio kalvos (su rūmais ir katedra) vaizdai apačioje ir viršuje dešinėje. Viršuje akirėje ir centre - senoji Krokuva už Vavelio ribų, bet panašius vaizdus irgi matė ten vykdavę lietuvių didikai. ©Augustinas Žemaitis.
Stanislovo Augusto Poniatovskio - paskutinio karaliaus - Vavelyje yra tik kenotafas. Pradžioje jis buvo palaidotas Sankt Peterburge (nes Lenkiją ir Lietuvą jau buvo pilnai okupavusi Rusijos Imperija), 1930 m. sovietai pasiūlė lenkams palaikus atsiimti. Bet lenkai karalių Poniatovskį vertino prieštaringai: juk jam valdant žlugo valstybė, todėl jis 1938 m. ir perkeltas ne į Vavelį, o slapta netoli Bresto, vėliau palaikai buvo dingę ir tik po komunizmo žlugimo perkelti į Varšuvą, Šv. Jono katedrą.
Vavelyje galima aplankyti ir rūmus - tačiau jie smarkiai rekonstruoti nuo Jogailos laikų. Bet daugybėje vietų galima pamatyti ne tik Lenkijos erelį, tačiau ir Lietuvos herbą (Vytį), kas simbolizuoja bendrą valstybę.

Gobelenas su Lietuvos ir Lenkijos herbais Vavelyje
Krokuvoje bendrą Lenkijos ir Lietuvos istoriją mena ir milžiniškas Paminklas Žalgirio mūšiui, pastatytas 500 mūšio, kai Lenkija ir Lietuva kartu įveikį Kryžiuočių riterius, metinėms. Paminkle gausiai atvaizduoti lietuviai. Jo viršuje - 24 metrų aukščio raitas Jogaila. Priešais Jogailą stovi Vytautas Didysis, o prie jo kojų - nugalėtas Kryžiuočių didysis magistras Ulrichas Von Jungingenas. Dešinėje nuo Jogailos stovi ragą pučiantis lietuvių karys, vedantis nugalėtą ordino riterį.

Paminklas Žalgirio mūšiui Krokuvoje
Paminklas statytas dar iki 1920-1940 m. Lenkijos ir Lietuvos konflikto dėl Vilniaus krašto, galutinai išskyrusio tautas. Jei būtų statytas tada, tikėtina, jame lietuviai būtų atvaizduoti mažiau. Paminklo autorius - Antanas Vivulskis, gyvenęs Vilniuje ir taip pat sukūręs Vilniaus Trijų kryžių paminklą. Tiesa, originalus Vivulskio Žalgirio mūšio paminklas buvo nugriautas Antrojo pasaulinio karo metais Krokuvą užėmusių Vokietijos nacių (jiems nepatiko, kad paminklas vaizduoja pergalę prieš vokiečius kryžiuočius) - tačiau 1976 m. atstatytas toks, kaip originalas.
Krokuvos universitetas pavadintas Jogailos garbei.
Leave a comment