Gabalėliai Lietuvos Lietuvių rajonai ir paveldas užsienyje

Lenkija

Lenkijoje yra daug lietuviško paveldo, nes Lietuvos ir Lenkijos likimai buvo persipynę ne vieną šimtmetį.

Kai kuriuose Lenkijos pusėje esančiuose pasienio kaimuose ir miesteliuose didžiąją gyventojų dalį sudaro lietuviai. Ši išskirtinė vietos lietuvių bendruomenė niekada nesiasimiliavo ir išliko vienintele tokia gyva bendruomene už Lietuvos ribų. Šio regiono centrai yra Punskas ir Seinai. Regione yra daug lietuviškų muziejų ir daugiau lietuviškų paminklų nei bet kuriame panašaus dydžio Lietuvos regione. Punsko ir Seinų lietuviai saugo savo paveldą ir, nors trintis dėl 1919–1920 m. Lenkijos ir Lietuvos karo, po kurio šios vietovės atiteko Lenkijai, dar nėra visiškai išnykusi, Lenkijoje lietuviai turi daugiau teisių nei panašios bendruomenės Baltarusijoje ar Rusijoje. Jie turi lietuviškas mokyklas, kuriose pamokos vedamos lietuvių kalba, ir oficialiuose užrašuose miestų bei kaimų pavadinimus gali nurodyti lietuviškai – tokių teisių lietuviai neturi niekur kitur pasaulyje, išskyrus pačią Lietuvą.

Rekonstruota priešistorinė baltų gyvenvietė netoli Punsko

Rekonstruota priešistorinė baltų gyvenvietė netoli Punsko

Be to, Lenkijos ir Lietuvos istorijos ištisus šimtmečius žengė koja kojon. Viduramžių Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir Lenkijos Karalystę nuo 1385 m. valdė bendras valdovas, o 1569 m. jos susijungė į bendrą Abiejų Tautų Respubliką, gyvavusią iki tol, kol Lenkiją ir Lietuvą XVIII a. pabaigoje užkariavo aplinkinės valstybės. Bet net ir po to lenkai ir lietuviai kartu sukildavo prieš valdžią perėmusius rusus. Bendras Lenkijos ir Lietuvos laikotarpis dabar Lietuvoje vertinamas gana prieštaringai, nes tuo metu „elitinė“ lenkų kalba ir kultūra iš esmės buvo nustelbusi „valstietišką“ lietuvių kalbą ir kultūrą. Galutinės tautų „skyrybos“ įvyko po to, kai per lietuvių tautinį atgimimą lietuvių kalba vėl tapo prestižine. Savo ribas valstybės nustatė tik per karus ir konfliktus. Vis dėlto per tuos šimtmečius, kai abi tautos buvo sąjungininkės, daug Lietuvai svarbių sprendimų buvo priimta Lenkijos teritorijoje. Ypač svarbūs trys miestai:

*Krokuva tuo metu, kai prasidėjo Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimas, buvo Lenkijos sostinė. Čia palaidota daug bendrų Lenkijos ir Lietuvos valdovų, tarp jų ir pirmas bendras valdovas - lietuvis Jogaila.
*Liublinas, kur 1569 m. buvo pasirašyta unija, sujungusi Lenkiją ir Lietuvą į vieną valstybę.
*Varšuva, XVI a. tapusi bendros Lenkijos ir Lietuvos valstybės sostine. Svarbiausi politiniai sprendimai, turėję įtakos Lietuvai, buvo priimami Varšuvos rūmuose.

“Karališkieji

Karališkieji rūmai Varšuvoje, iš kurių buvo valdoma bendra valstybė

Be to, daugelį to laikotarpio Lenkijos-Lietuvos didvyrių dėl sudėtingos šeimos istorijos (pvz., buvo lenkakalbis, bet gimęs Lietuvoje, šeimoje, kuri prieš kelias kartas kalbėjo lietuviškai), savinasi tiek lenkai, tiek lietuviai (kartais dar ir baltarusiai). Daugelio šių asmenybių vardais pavadintų gatvių rasime tiek Lenkijos, tiek Lietuvos miestuose, tik Lietuvoje dažniausiai vartojami lietuviški jų vardai, o Lenkijoje – lenkiški. Net pirmasis bendras valdovas Jogaila Lenkijoje vadinamas kitaip (Jagiełło).

“Seinų

Seinų katedroje kabančios atminimo lentos vyskupui Antanui Baranauskui lietuvių ir lenkų kalbomis; atminimo lentose jis įvardijamas skirtingais vardais

Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimą didele dalimi lėmė stiprūs bendri priešai, visų pirma – Vokiečių (Kryžiuočių) ordinas. Bendra Lenkijos ir Lietuvos valstybė juos nugalėjo. Šiaurės ir Vakarų Lenkijoje gausu su šiom kovom susijusių vietų, užimančių svarbią vietą lenkų ir lietuvių nacionaliniuose mituose: nuo Žalgirio mūšio, kuriame lenkai ir lietuviai pasiekė svarbiausią pergalę, vietos iki Malborko pilies – iš pažiūros neįveikiamos Kryžiuočių ordino tvirtovės. Iki Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų didžiąją dalį šiaurinės ir vakarinės Lenkijos valdė Vokietija. Būtent šiose vietose tragiškai baigėsi kita Lietuvos nacionalinė istorija – čia sudužo garsiųjų Lietuvos lakūnų Dariaus ir Girėno lėktuvas, jiems sėkmingai perskridus Atlanto vandenyną. Lenkijoje veikė ir nacistinės Vokietijos koncentracijos stovyklos; kai kuriose jų, pvz., Štuthofe, buvo daugiau lietuvių nei daugumos kitų tautybių žmonių.

Pagrindinis paminklas Žalgirio (Griunvaldo) mūšio lauke su lietuviškais simboliais

Pagrindinis paminklas Žalgirio (Griunvaldo) mūšio lauke su lietuviškais simboliais

Kalnuota Zakopanė pačiuose Lenkijos pietuose buvo tapusi populiaria vieta gydytis nuo džiovos; čia palaidotas garsus lietuvių rašytojas Jonas Biliūnas. Kitaip nei daugelis ankstesnių bendrų herojų, Biliūnas rašė lietuviškai ir buvo siejamas su lietuvių tautiniu atgimimu. Netrukus po to abi valstybės pasuko skirtingais keliais.

“Ženklas

Ženklas prie buvusio Jono Biliūno kapo Zakopanėje

 


Ekspedicijų dienoraščiai

Šis enciklopedijos straipsnis parengtas ir informacija surinkta „Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų metu, pilni ekspedicijų dienoraščiai – čia:

“Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų po Lenkiją dienoraščiai

Click to learn more about Lithuania: Rytų Europa, Lenkija Leave a comment
Comments (0) Trackbacks (0)

No comments yet.


Leave a comment

No trackbacks yet.