Gabalėliai Lietuvos Lietuvių rajonai ir paveldas užsienyje

Londonas (Anglija)

Londonas dažnai vadinamas trečiuoju Lietuvos miestu, nes jame esą gyvena daugiau lietuvių nei bet kuriame kitame mieste, išskyrus Vilnių ir Kauną. Nors tikslų skaičių pasakyti sunku, Londone tikrai gyvena daugiau lietuvių nei bet kuriame kitame mieste už Lietuvos ribų – iš viso iki 80 tūkstančių.

Nors didžioji dalis Londono lietuvių imigravo neseniai, Londono lietuvių istorija yra gilesnė už bet kurio kito Vakarų Europos didmiesčio. Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą lietuviai Londone pasistatė bažnyčią, o neilgai trukus po Antrojo pasaulinio karo įkūrė daugybę lietuvių klubų.

Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia Londone (1913 m.)

Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia Londone (1913 m.)

Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia

Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia Londone yra vienintelė lietuvių bažnyčia Vakarų Europoje. Ji buvo pastatyta 1913 m. Tuo metu Londone buvo įsikūrusi antra pagal dydį lietuvių bendruomenė Vakarų Europoje, nusileidžianti tik Glazgo kalnakasybos regionui Škotijoje. Londone gyveno apie 2 000 lietuvių, daugiausia darbininkų rajonuose Ist Ende, kur ir buvo pastatyta Šv. Kazimiero bažnyčia.

Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčios interjeras

Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčios interjeras

Kadangi lietuvių bendruomenė buvo nedidelė, ši bažnyčia, palyginti su didžiulėmis to meto Amerikos lietuvių rajonų šventovėmis, yra gana maža ir šiandien gožiama didžiulių naujų pastatų. Tačiau ji išsilaikė jau daugiau kaip šimtmetį, visą tą laiką čia buvo laikomos lietuviškos mišios, o nauji imigrantai nuolat pakeisdavo ankstesnes Londono lietuvių kartas, kai šių lietuviai asimiliuodavosi arba išvykdavo. Šalia bažnyčios dabar gyvena nedaug lietuvių, bet tikintieji čia atvyksta iš viso Londono.

Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia, šiandien supama didelių naujų pastatų besiplečiančiame rajone

Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia, šiandien supama didelių naujų pastatų besiplečiančiame rajone

Nors bažnyčios interjeras nėra lietuviško stiliaus, čia gausu etninių motyvų: Rūpintojėlio ant koplytstulpio freska, dar vienas Rūpintojėlis ant altoriaus, kryžiaus kelio stotys lietuvių kalba, Šv. Kazimiero skulptūra, atminimo lenta diplomatui ir patriotui Jonui Mykolui Liudžiui bei atminimo lenta kunigui Juozapui Montvilai, kuris, deja, nuskendo kartu su „Titaniku“, (plaukė juo į Ameriką, nes buvo perkeltas į lietuvių bažnyčią Vusteryje, Masačusetse). Atminimo lentoje iškalti šie žodžiai: „Gimęs 1885 m., iš šios bažnyčios išvykęs į Ameriką laivu „Titanic“ 1912 m. balandžio 15 d., atlikęs savo kunigo pareigas iki galo.“

Rūpintojėlis ant altoriaus

Rūpintojėlis ant altoriaus

Rūpintojėlio freska

Rūpintojėlio freska

Šalia pagrindinės bažnyčios erdvės yra kavinė, kurioje lietuviai susitinka po mišių. Čia kabančiuose paveiksluose vaizduojamos bažnyčios istorijai svarbiausios asmenybės, tarp jų ir Montvila bei kiti kunigai. Šis priestatas prie bažnyčios buvo pristatytas 1974 m.

Lietuvių kavinė bažnyčioje

Lietuvių kavinė bažnyčioje

Lietuviai katalikišką veiklą Londone pradėjo dar XIX a. pabaigoje, kai 1896 m. kartu su lenkais įsigijo bažnyčios pastatą. Tačiau tuo metu lietuviai išgyveno didžiulį tautinį atgimimą ir laikai, kai lenkų kalba tarp lietuvių buvo laikoma „mokslo, knygų ir tikėjimo kalba“, sparčiai slinko į praeitį, visose gyvenimo sferose tiek Lietuvoje, tiek tarp emigrantų plačiai paplito gimtoji lietuvių kalba, o tai piktino lenkus. Tai lėmė parapijos „skyrybas“: lietuvių Šv. Kazimiero draugija persikėlė į vokiečių bažnyčią, vėliau, nuo 1902 m., bažnyčios reikmėms naudojo sandėlį, kol galiausiai pasistatė dabartinę bažnyčią.

Atminimo lenta kunigui Montvilai bažnyčioje

Atminimo lenta kunigui Montvilai bažnyčioje

Šv. Kazimiero skulptūra

Šv. Kazimiero skulptūra

Šv. Kazimiero parapija yra vienintelė lietuviška parapija Jungtinėje Karalystėje, todėl tarnauja lietuviams visoje šalyje. Vienas iš jos kunigų kiekvieną savaitgalį vyksta į skirtingus miestus, kuriuose gausiai gyvena lietuvių, ir kas mėnesį laiko mišias lietuvių kalba įvairiose lietuviams nepriklausančiose bažnyčiose. Visgi po sovietų okupacijos Lietuvoje gyventojų religingumas sumažėjo, todėl tik maža dalis iš 150 tūkst. į Jungtinę Karalystę atvykusių lietuvių emigrantų reguliariai dalyvauja religinėse apeigose. Dėl šios priežasties maždaug 2010 m. parengtų pirminių planų išplėsti Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčią (po to, kai Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą į Jungtinę Karalystę emigravo daugiausia lietuvių) galiausiai buvo atsisakyta. Planuose buvo numatyta rūsyje įrengti antrą salę, kurioje būtų tiesiogiai transliuojamos mišios iš pagrindinės salės.

Londono Šv. Kazimiero lietuvių parapijos parapijiečiai

Londono Šv. Kazimiero lietuvių parapijos parapijiečiai

Lietuvių namai Londone ir dipukų bendruomenė

Londone buvo ir keli lietuvių namai bei klubai. Dabar visi jie uždaryti.

Lietuvių sporto ir socialinis klubas 1947 m. atidarytas pastate, kuriame anksčiau veikė ne lietuvių Šv. Margaritos parapijos salė - ši parapija savo bažnyčios neteko per Londono bombardavimą (per Antrąjį pasaulinį karą). Lietuvių sporto ir socialinio klubo pastatas yra už pusantros mylios nuo Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčios - jos bendruomenė ir anksčiau ieškojo papildomų patalpų pasaulietinei veiklai. Nors dabar tai yra tiesiog gyvenamasis namas, ant jo ir dabar kabo lentelė „LITH HALL“.

Ant pastato išlikęs užrašas „Lith Hall“

Pastatas ir ant jo išlikęs užrašas „Lith Hall“

Tačiau pagrindinis Londono lietuvių klubas buvo įsikūręs didžiuliuose Lietuvių namuose, veikusiuose nuo šešto dešimtmečio iki 1996 m. Jie veikė dideliame penkiaaukščiame sublokuotame name prestižiniame Noting Hilo rajone (adresu 1-2 Ladbroke Gardens). Kitaip nei Šv. Kazimiero parapiją, Lietuvių namus įkūrė visai kiti lietuviai – vadinamieji dipukai. Šiems lietuviams 1944 m. per Antrąjį pasaulinį karą teko bėgti nuo sovietų vykdyto genocido ir jie negalėjo grįžti į Lietuvą, nes šalis buvo okupuota sovietų. Laikydami save tremtiniais, jie dėjo didžiules pastangas, kad sukurtų gabalėlius Lietuvos užsienyje, puoselėtų lietuvių kultūrą ir kovotų už Lietuvos laisvę. Be to, daugelis jų priklausė intelektualų, o ne darbininkų sluoksniui, todėl ėmėsi įvairių kultūrinių, tautinių iniciatyvų. Nors Jungtinėje Karalystėje atsidūrė apie 3 000 lietuvių, Londonas nebuvo pagrindinis jų centras. Tikėtina, kad jį aplenkė arba jam prilygo Bradfordas, Mančesteris, Notingamas ir Glazgo apylinkės. Visgi Londonas yra šalies sostinė, todėl lietuvių dipukams buvo svarbu čia, arti JK valdžios, turėti savo štabą. Nors Lietuvių namai dažnai susidurdavo su ekonominiais sunkumais, jie išsilaikė iki pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir kurį laiką po to.

Buvę Lietuvių namai Londone

Buvę Lietuvių namai Noting Hile (du paskutinieji sublokuoti namai kairėje nuotraukos pusėje esančiame pastate)

Lietuvių namuose veikė ne tik baras, valgykla bei lietuviška biblioteka, bet buvo rengiami ir tautiniai renginiai, pavyzdžiui, lietuvių liaudies šokiai. Lietuvių namai taip pat buvo Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenės ir kitų svarbiausių lietuviškų institucijų visoje Didžiojoje Britanijoje centras. Nuo 1961 m. čia veikė lietuviška leidykla, o 1991 m., Lietuvai vėl atgavus laisvę, Lietuvių namuose buvo įkurtas Lietuvių informacijos centras.

Nors paminėjus Lietuvių namų pavadinimą dažniausiai galvojama apie pastatą Noting Hile, būta dar dvejų Lietuvių namų. Prieš įsigydami pagrindinį pastatą, nuo 1950 m. lietuviai turėjo mažesnius Lietuvių namus adresu Holland Park 43. Kai patalpos tapo per mažos, šis namas buvo parduotas ir iš jo išsikelta į pastatą Noting Hile. Kai Noting Hilo pastatas 1996 m. buvo parduotas, iš pradžių jį dar pakeitė mažesnis ir pigesnis pastatas adresu Freeland Road 17. Tačiau vėliau šis pastatas taip pat buvo parduotas ir Londonas pirmą kartą nuo šešto dešimtmečio liko be pasaulietinio lietuvių klubo .

Pirmieji Lietuvių namai Londone

Pirmieji Lietuvių namai Londone

Kaip ir kitur Didžiojoje Britanijoje, Londone lietuvių dipukų bendruomenė neįprastai sparčiai nyko: lietuvių veiklą tęsė labai nedaug Britanijoje gimusių lietuvių vaikų, todėl galima sakyti, kad Lietuvių namai tarnavo tik vienai kartai. Bendruomenės mažėjimą patys dipukai paprastai aiškina 7–9 deš. Didžiojoje Britanijoje tvyrojusia imigrantų diskriminacija, kuri lietuvių vaikus skatino tolti nuo tėvų kultūros norint greitai asimiliuotis, taip pat masine lietuvių reemigracija iš Didžiosios Britanijos į turtingesnes ir toliau nuo Sovietų Sąjungos esančias Jungtines Valstijas (pagal kai kuriuos skaičiavimus, daugiau nei pusė Londono dipukų galiausiai emigravo į JAV ar Australiją).

Paskutinieji Lietuvių namai Londone

Paskutinieji Lietuvių namai Londone

Londono lietuvių namai buvo parduoti kaip tik tuo metu, kai į Londono apylinkes ėmė atvykti dešimtys tūkstančių naujų imigrantų. Tai sukėlė ginčų, nes skirtingos Londono lietuvių grupės dėl Lietuvių namų nuosmukio kaltino viena kitą. Ginčai dar labiau išryškėjo toliau aprašytos Hedlio parko (angl. Headley Park) „Sodybos“ atveju.

Hedlio parko „Sodyba“

Turbūt garsiausia lietuvių įstaiga Didžiojoje Britanijoje – Hedlio parko „Sodyba“ – buvo didžiulė lietuviams priklausiusi teritorija netoli Hedlio. Čia buvo įsikūręs Lietuvių muziejus, veikė Lietuvių klubas, stovėjo lietuviškų paminklų, pavyzdžiui, koplytstulpis, dabar esantis Šv. Patriko kapinėse.

„Sodybą“ 1955 m. įkūrė lietuvių dipukai. Čia Londono lietuviai atostogaudavo arba apsigyvendavo išėję į pensiją (1964–1965 m. tie senjorų namai buvo perstatyti). Taip pat čia buvo rengiami tautiniai renginiai po atviru dangumi, pavyzdžiui, lietuvių skautų stovyklos, ir organizuojamos bendros pramogos, tokios kaip žvejyba ar šaudymas. „Sodyba“ veikė ir kaip įprastas viešbutis, į kurį atvykdavo ir žmonių iš kitų Londono etninių bendruomenių, pavyzdžiui, 1963 m. tik apie 30 proc. vasarotojų buvo lietuviai.

„Sodybos“ vaizdas iš viršaus

„Sodybos“ vaizdas iš viršaus

„Sodyboje“ vykdavusios Sekminės buvo svarbiausias metų įvykis Londono apylinkių lietuviams. 1961 m. Sekminėse dalyvavo 500 žmonių.

1973 m. buvo atidarytas plaukimo baseinas.

Kitaip nei daugelį kitų dipukų laikų lietuvių vietų Didžiojoje Britanijoje, „Sodybą“ pamėgo ir praėjusio amžiaus paskutiniame bei šio amžiaus pirmame dešimtmečiuose atvykę lietuvių imigrantai, kurie čia dalyvaudavo Sekminėse bei kitose šventėse.

„Sodybos“ pastato vaizdas nuo gretimo kelio

„Sodybos“ pastato vaizdas nuo gretimo kelio

2015 m. „Sodyba“ buvo uždaryta ir parduota. Šie prieštaringai vertinami įvykiai iki šiol susilaukia atgarsių Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenėje. Vėliau atvykę imigrantai dažnai kaltina „Sodybos“ įkūrėjų vaikus, kad šie, nesidomėdami lietuviška veikla, „nusprendė parduoti „Sodybą“ dėl asmeninės naudos“. Tačiau dipukų vaikai linkę kaltinti naujuosius imigrantus, dėl kurių netinkamo elgesio „Sodyba“ neteko licencijos prekiauti alkoholiu.

Tačiau dėl „Sodybos“ nuosavybės visada buvo diskutuojama, o iki XXI a. antro dešimtmečio, kai pietų Europa nurungė Didžiosios Britanijos kaimo vietoves kaip atostogų kryptį, ne kartą siūlyta ją parduoti.

Pardavus „Sodybą“ ji liko apleista, o įvairūs lietuviški ženklai išliko nepaliesti maždaug dešimtmetį, kol vyko įvairios teisminės bylos. 2024 m. ji buvo pradėta perstatyti.

Išlikę lietuviški užrašai ant uždaryto įėjimo į „Sodybą“ 2024 m.

Išlikę lietuviški užrašai ant uždaryto įėjimo į „Sodybą“ 2024 m.

Londono lietuvių kapinių zona

Lietuviai dipukai dažnai norėjo būti laidojami vieni šalia kitų. Nors jų buvo per mažai, kad kur nors Didžiojoje Britanijoje galėtų įkurti atskiras kapines, bet pakankamai, kad Londono Šv. Patriko kapinėse įsteigtų atskirą zoną.

Lietuvių zona Londono Šv. Patriko kapinėse

Lietuvių zona Londono Šv. Patriko kapinėse

Šioje lietuvių kapinių zonoje taip pat pastatyti bendro pobūdžio lietuviški paminklai. Uždarius „Sodybą“, čia buvo perkeltas ir koplytstulpis iš Hedlio parko . Kai buvo sukurtas, šį koplytstulpį kai kas kritikavo neva nevisiškai atitinkant lietuvišką tradiciją. Vietoj nukryžiuoto Kristaus ant koplytstulpio pavaizduotas Rūpintojėlis – Lietuvoje tradicinė susirūpinusio Kristaus figūra. Tačiau tai būdinga dipukų paminklams: kadangi jie kartu yra paminklai prarastai Lietuvai, juose stengtasi panaudoti kuo daugiau lietuviškų simbolių. Koplytstulpį puošia ir daugiau lietuviškų detalių, pavyzdžiui, Vyčio kryžius ir Gediminaičių stulpai (kai panašūs tradiciniai paminklai statomi Lietuvoje, paprastai juos puošia kur kas mažiau lietuviškų simbolių).

Hedlio parko „Sodybos“ koplytstulpio fragmentas

Hedlio parko „Sodybos“ koplytstulpio fragmentas

Kitas čia stovintis paminklas skirtas lietuviams, žuvusiems per Antrąjį pasaulinį karą tarnaujant Didžiosios Britanijos ginkluotosiose pajėgose. Ant paminklo iškalta keturiolika pavardžių, lietuviškas įrašas „Jų kova ir pasiaukojimas vardan laisvės niekada nebus pamiršti“ ir šiek tiek kitokia citata anglų kalba. Paminklą, įamžinantį Didžiojoje Britanijoje tarnavusių lietuvių atminimą, puošia Gediminaičių stulpai.

Londone esantis paminklas lietuviams, žuvusiems tarnaujant Didžiosios Britanijos kariuomenėje per Antrąjį pasaulinį karą

Londone esantis paminklas lietuviams, žuvusiems tarnaujant Didžiosios Britanijos kariuomenėje per Antrąjį pasaulinį karą

Nors daugelis lietuvių ilsisi po vienas į kitą panašiais įprastais kryžiais, vienas iš unikalių antkapinių paminklų skirtas Broniui Kaziui Balučiui, 1934–1967 m. ėjusiam Lietuvos pasiuntinio Jungtinėje Karalystėje pareigas. Antkapį puošia Vytis ir žymieji Balučio žodžiai: „Oi skambink per amžius vaikams Lietuvos, kad laisvės nevertas, kas negina jos“. Šie daugeliui girdėti žodžiai puikavosi ant 500 litų banknoto. Antkapinį paminklą sukūrė garsus Prancūzijoje gyvenęs lietuvių dipukų skulptorius Antanas Mončys.

Broniaus Kazio Balučio kapas

Broniaus Kazio Balučio kapas

Jungtinė Karalystė niekada nepripažino sovietų okupacijos Lietuvoje, todėl diplomatiniai ryšiai nenutrūko, bet Lietuvos atstovai Britanijos spaudoje kartais buvo pašiepiami kaip „neegzistuojančios šalies pasiuntiniai“. Po Broniaus Kazio Balučio mirties 1967 m. jį pakeitė Vincas Balickas, dabar palaidotas netoliese. Įdomu tai, kad Vincas Balickas Lietuvos ambasadoje Didžiojoje Britanijoje pradėjo dirbti, kai Lietuva dar buvo nepriklausoma (1938 m.), ir buvo vienas iš vos kelių tarpukario diplomatų, kurie vis dar buvo gyvi, kai 1990 m. Lietuva atgavo nepriklausomybę. 1991 m., būdamas 87 metų, jis buvo paskirtas laisvos Lietuvos ambasadoriumi Didžiojoje Britanijoje ir šias pareigas ėjo iki 1994 m., kol sulaukė devyniasdešimties.

Nors Londono lietuvių kapinių zonoje palaidoti lietuviai daugiausia yra dipukai, dabar šia zona rūpinasi neseniai į Londoną atvykę lietuviai imigrantai, taip kurdami simbolinį ryšį tarp dviejų lietuvių kartų.

Lietuvos ambasada

Lietuvos ambasada Londone yra didžiausia Lietuvos ambasada visame pasaulyje, nes lietuvių bendruomenė Didžiojoje Britanijoje yra itin didelė. 2024 m. ambasadoje dirbo 45 darbuotojai ir per metus buvo atlikta 50 tūkst. konsulinių veiksmų.

Ambasados pastatą, kuris anksčiau priklausė „Rolls Royce“, Lietuva įsigijo 2007 m., o 2011 m. jis buvo atidarytas po renovacijos. Pastatas simboliškai vadinamas Lietuvių namais, tęsiant lietuvių centrų Londone tradiciją (žr. aukščiau). Šių centrų nebėra, todėl galima sakyti, kad Lietuvos ambasada dabar yra pagrindinis lietuviškų renginių židinys.

Lietuvos ambasada Londone

Lietuvos ambasada Londone

Lietuvių krikščionių bažnyčia Londone

Tai yra vienintelė pasaulyje lietuvių bažnyčia, įsteigta trečiosios lietuvių imigrantų bangos (išvykusiųjų po 1990 m.), kuri įsikūrė nuosavame pastate. Ši bažnyčia, kuriai vadovauja pastorių Ditkevičių šeima, nėra katalikų bažnyčia. Ji yra Elimo sekmininkų bažnytinės šeimos dalis.

Lietuvių krikščionių bažnyčia Londone

Lietuvių krikščionių bažnyčia Londone

Iš pradžių Elimo bažnyčią pradėjo lankyti dalis praeito amžiaus paskutinį dešimtmetį į Didžiąją Britaniją atvykusių lietuvių. 1997 m. Vilmos Ditkevičienės namuose susibūrė grupė, padėjusi ir kitiems lietuviams (kai kurie iš jų gerai nemokėjo anglų kalbos) suprasti Bažnyčios doktriną.

Paskatinta Elimo bažnyčios vadovų, Ditkevičienė įsteigė lietuvių bažnyčią. Iš pradžių ji veikė nuomojamose patalpose, bet nuo 2015 m. persikėlė į nuosavą pastatą. Tai – buvusios Romos katalikų bažnyčios pastatas, iškilęs maždaug 1950 metais. Lietuvių krikščionių bažnyčia jį praplėtė.

Lietuvių krikščionių bažnyčia Londone

Lietuvių krikščionių bažnyčia Londone

Lietuvių krikščionių bažnyčia pamaldas rengia lietuvių kalba, jos verčiamos į rusų ir anglų kalbas bei transliuojamos internetu. Bažnyčioje lankosi daugiausia lietuviai, tačiau yra ir rusakalbių iš Latvijos bei kitų tikinčiųjų.

Kaip daugelis kitų istorinių lietuvių bažnyčių visame pasaulyje, Lietuvių krikščionių bažnyčia užsiima ne tik religine veikla. Kitoje Londono vietoje ji įkūrusi vaikų darželį „Moksliukas“ (oficialus darželis anglų kalba), bažnyčioje veikia lituanistinė mokykla. Bažnyčia yra subūrusi chorą, kuriam priklauso apie dvidešimt narių, ir įsteigusi priklausomybės ligomis sergančių asmenų reabilitacijos programą.

Darželis „Moksliukas“

Darželis „Moksliukas“

Bektono priemiestis

Prasidėjus ~2004-2012 m. masinei lietuvių migracijos į Londoną bangai, daugelis imigrantų apsigyveno Bektono priemiestyje. Kartais Bektonas vadintas „lietuviškuoju Londono rajonu“ ar net Bektoniškėmis, nors lietuviai čia niekada nesudarė daugumos. Dar ir šiandien rajone veikia kelios lietuviškos įmonės, tačiau lietuvių yra mažiau nei pietų azijiečių ir kitų bendruomenių atstovų.

Lietuvių parduotuvė „Lituanica“ Bektone

Lietuvių parduotuvė „Lituanica“ Bektone

Perkūno toteminis stulpas

2023 m. ant uolų netoli Folkstono netikėtai išdygo toteminis stulpas su pagoniško lietuvių dievo Perkūno vardu. Niekas nežino, kas šio kūrinio autorius, vietos spaudoje pramintas „lietuviškuoju Banksy“, pagal žymų JK grafitistą, kurio tapatybė taip pat nežinoma. Vietos savivaldos institucijoms kūrinys patiko, todėl jos užtikrino jo įteisinimą ir išsaugojimą. Prie stulpo buvo matyti palikta aukų, nors neaišku, jas paliko lietuviai ar kiti naujieji pagonys.

Perkūno toteminis stulpas Folkstone

Perkūno toteminis stulpas Folkstone

Jei Perkūno stulpą pastatė neseniai į šalį atvykę lietuviai, tai būtų pirmas jų pastatytas lietuvių etninės kultūros įkvėptas paminklas ar pastatas Didžiojoje Britanijoje.

Perkūno stulpas yra šalia „North Downs Way“ pėsčiųjų tako, nuo kurio atsiveria nuostabus vaizdas į Lamanšo sąsiaurį. Apytikslės vietos koordinatės: 51.101574525712465, 1.223900811856188.

 


Ekspedicijų dienoraščiai

Šis enciklopedijos straipsnis parengtas ir informacija surinkta „Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų metu, pilni ekspedicijų dienoraščiai – čia:

“Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų po Jungtinę Karalystę dienoraščiai

Click to learn more about Lithuania: Londonas, Jungtinė Karalystė Leave a comment
Comments (1) Trackbacks (0)
  1. Sveiki,

    I have just filmed this in England, UK.

    Lithuanian ‘St Paul of Tarsus’ hits the streets to convert the English

    https://www.youtube.com/watch?v=oFLSXsvZw5g

    Silti linkejimai,

    Steve Clow
    CRHnews
    07850 434764


Leave a comment

No trackbacks yet.