Mančesteris (Anglija)
Mančesterio lietuvių istorija yra viena turtingiausių tarp visų Didžiosios Britanijos miestų, svarba nusileidžianti tik Londonui ir Glazgo apylinkėms.
Mančesteris yra vienas nedaugelio Vakarų Europos miestų, į kurį atvyko visų trijų bangų lietuvių (prieš Pirmąjį pasaulinį karą, po Antrojo pasaulinio karo ir po 1990 m.), todėl šiame mieste yra daug lietuviško paveldo objektų, pvz., buvęs lietuvių klubas, lietuvių kapinių zona su lietuviškais paminklais bei bažnyčių, tarnavusių lietuvių bendruomenei.
Lietuviški paminklai Mostono kapinėse
Mančesterio Mostono (Šv. Juozapo) kapinėse yra du lietuviški paminklai, žymintys teritorijas, kuriose palaidoti lietuviai.
Pirmasis Mostono kapinių lietuviškas paminklas – tai art deco stiliaus įkvėpta stela su gausybe lietuviškų simbolių, tarp kurių ir Lietuvos herbas bei pirmoji Lietuvos himno eilutė „Lietuva, Tėvyne mūsų“. Visa viršutinė paminklo dalis primena Gediminaičių stulpus, o virš jų vaizduojamas kryžius. Ant paminklo rašoma, kad jis iškilo 1951 m. minint septintąjį krikščionybės Lietuvoje šimtmetį ir yra skirtas netoliese besiilsintiems lietuviams. Mančesterio lietuviai šioje kapinių zonoje iš viso įsigijo 54 laidojimo vietas.

Paminklas Mančesterio kapinių lietuvių zonoje
Kai visos laidojimo vietos pirmoje kapinių zonoje buvo rezervuotos, lietuviai netoliese įsigijo antrą zoną, kurią papuošė Aušros vartų Dievo motinai skirtas paminklas ir šio garsaus Vilniuje esančio paveikslo bareljefinė kopija. Nors paminklas mažesnis, šioje zonoje yra daugiau palaidojimų (77). Pirmieji lietuviai čia buvo palaidoti 1978 m. Šią zoną įkūrė Lietuvių katalikų bendrija Didžiojoje Britanijoje.

Aušros vartų Dievo motinos paminklas
Ant abiejų paminklų taip pat išvardyti asmenys, ten rezervavę vietas kapui. Tačiau paminklai buvo pastatyti šiems žmonėms dar esant gyviems, todėl nemaža jų dalis nėra čia palaidoti, nes jie, kaip didelė dalis Jungtinės Karalystės lietuvių, emigravo į JAV.

Palaidotų asmenų sąrašas Aušros vartų Dievo motinos paminklo kitoje pusėje
Nors buvo įrengtos dvi lietuviškos zonos, jų nepakako – kiti lietuviai buvo laidojami atokiau, privačiose laidojimo vietose, nors daugelis vis tiek norėjo būti laidojami kuo arčiau lietuviškų paminklų.

Atskiras lietuviškais simboliais puoštas antkapinis paminklas netoli lietuviškų zonų
Didžioji dalis čia palaidotų lietuvių buvo dipukai – 1944 m. nuo sovietų okupacijos pabėgę lietuviai. Apie 1950 m. 3 000 jų atsidūrė Didžiojoje Britanijoje (iš jų apie 800 – Mančesterio apylinkėse). Būdami itin patriotiški ir laikydami save tremtiniais, o ne emigrantais, jie visomis išgalėmis stengėsi išlikti kartu, net ir po mirties.

Pirmasis paminklas stambiu planu
Mančesterio lietuvių socialinis klubas
Mančesterio lietuvių socialinis klubas buvo lietuvių dipukų veiklos centras. Įprastas britiškas 1883 m. statybos gyvenamasis namas buvo įsigytas 1948 m. 1949 m. klubas turėjo 251 narį, bet jau 1952 m. narių skaičius sumažėjo iki 171, veikiausiai dėl tolesnės migracijos į JAV ar Australiją.
Klube veikė baras, kur lietuviai susitikdavo, bei organizuotos kitos lietuviškos veiklos. 1987 m. pastatas renovuotas.
Tačiau, kaip ir kitur Didžiojoje Britanijoje, dipukų vaikų karta sparčiai nutolo nuo lietuviškų veiklų. Pirmosios pabėgėlių kartos atstovams atgulant amžinojo poilsio, 1997 m. klubas buvo uždarytas, o 2014 m. – parduotas. Nors kai kurie iš tuo metu neseniai atvykusių lietuvių imigrantų klube turbūt lankydavosi, tai darė tik nedidelė dalis, o dar mažiau atvykėlių norėjo savo darbu prisidėti prie klubo, kuris visuomet išsilaikė iš pačių jo narių pinigų ir darbo.
Nors pastatas vis dar stovi, šiuo metu lietuviškų ženklų nebelikę, taip pat ir didelio Lietuvos herbo, buvusio netoli pastato.

Buvęs Mančesterio lietuvių klubas
Būtent šis klubas kartu su vietos lietuvių bendruomenės skyriumi parėmė pirmojo lietuviško paminklo Mostono kapinėse pastatymą.
Mančesterio lietuvių katalikų bendrija
Kartu su Londonu ir Glazgo apylinkėmis, Mančesteris buvo viena iš vos kelių vietų Didžiojoje Britanijoje, kur lietuviai gyveno dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Jų skaičius čia galėjo sieki 1 500. Mančesteryje lietuviai norėjo įkurti savo Šv. Kazimiero bažnyčią ir 1904 m. pradėjo nuo koplyčios. Tačiau tai buvo daroma kartu su lenkais. Įsisiūbuojant Lietuvos ir Lenkijos konfliktui dėl Vilniaus įvyko šios parapijos „skyrybos“, iš pradžių bažnyčia atiteko lenkams, o apie 1934 m. buvo uždaryta. Vėliau bažnyčios pastatas nugriautas.
Pirmosios bangos lietuviai imigrantai Mančesteryje taip pat turėjo savo klubą, bet jis veikė nuomojamose patalpose. Kai kurie lietuviai vėliau prisijungė prie dipukų Lietuvių socialinio klubo, kai šis buvo įkurtas.
Dipukų buvo per mažai, kad galėtų įkurti savo bažnyčią, nors tokių planų būta. Galiausiai lietuviai sekmadienio mišias ėmė laikyti Šv. Čado bažnyčioje. Šioje bažnyčioje 1984 m. jie pakabino Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero paveikslą su lietuvišku užrašu ir atminimo lentele, skirta jo mirties 500-osioms metinėms. Paveikslas bažnyčioje vis dar kabo, nors Mančesterio lietuvių mišios dabar laikomos kitur.

Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero paveikslas Šv. Čado bažnyčioje
Nors tuo metu Mančesterio lietuviai neturėjo savo koplyčios ar bažnyčios, jie turėjo atskirą organizaciją – Lietuvių katalikų bendriją. Ši organizacija pasirūpino, kad Mostono kapinėse iškiltų Aušros vartų Dievo motinai skirtas paminklas.
Nors lietuvių buvo per mažai, kad Mančesteryje kada nors atsirastų rajonas, kuriame gyventojų daugumą sudarytų lietuviai, nemažai lietuvių kadaise gyveno Bartono rajone prie sukamojo akveduko (swing aqueduct).
 
Ekspedicijų dienoraščiai
Šis enciklopedijos straipsnis parengtas ir informacija surinkta „Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų metu, pilni ekspedicijų dienoraščiai – čia:
“Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų po Jungtinę Karalystę dienoraščiai
Leave a comment