Argentina
Į Argentiną lietuviai pradėjo emigruoti prieškariu (~5 000), bet pagrindinis srautas (iki 30 000) atvyko tarpukariu, kuomet JAV apribojo imigraciją, didžioji dalis pasaulio buvo nusiaubta Pirmojo pasaulinio karo, o nekariavusi Argentina klestėjo. Kas penktas smetoninės Lietuvos (1926-1939 m.) emigrantas vykdavo į Argentinos miestus.
Pagrindiniai jų tikslai buvo Buenos Airės, Berisas, Rosarijas, Kordoba, maždaug šia tvarka. Unikalaus lietuviško paveldo galima rasti ir piečiausioje gyvenamoje planetos žemėje Patagonijoje, kur dar XIX a. lietuviai dalyvavo tarp pirmųjų kolonistų.
Nors tada jau įsitvirtinusi Argentinos lietuvių bendruomenė pasirūpino, kad į Argentiną po Antrojo pasaulinio karo galėtų atvykti ~3500 lietuvių pabėgėlių (dipukų), daugelis jų atsiradus dėl prastėjančios Argentinos ekonomikos atsiradus galimybei persikėlė į Šiaurės Ameriką. Lietuvai tapus nepriklausoma ~1990 m. Argentinos ekonomika jau buvo tokia bloga, kad lietuviai čia nebeemigravo. Taigi, šiandieninė Argentinos lietuvių bendruomenė susideda beveik vien iš tarpukario lietuvos emigrantų anūkų, proanūkių ir proproanūkių.
Buenos Airės ir jų lietuviškos vietos
Buenos Airės, Argentinos sostinė ir vienas 20 didžiausių pasaulio miestų, savo plačiomis gatvėmis ir architektūra tebealsuoja sunykusia anų laikų didybe. Šis didmiestis buvo tarpinė ar galutinė stotelė imigrantams. Ir šiandien čia susitelkusi didžiausia lietuvių bendruomenė.
Jame ir priemiesčiuose yra net trys didžiuliai lietuvių židiniai: Lietuvių centras, Susivienijimas lietuvių Argentinoje ir Aušros Vartų Marijos lietuvių bažnyčia. Kiekvienas jų - ne tik pastatas, bet ir ištisas įvairių patalpų kompleksas. Visi veikia 70 metų ir ilgiau, kupini istoriškos lietuviškos simbolikos.
"Pasaulietiniai" lietuvių klubai veikia šeštadieniais, viduje yra barai, bibliotekos, lietuviškų daiktų parodos, renginių salės lietuvių šokiams ir chorams, veikla - iš esmės vien susijusi su Lietuva. Tuo tarpu bažnyčioje (kurios komplekse dar yra mokykla, lietuvių muziejėlis, vienuolynas) ilgainiui lietuvius nustelbė kitataučiai, bet ten tebėra daug lietuvių palikuonių, gausu lietuviškos simbolikos, bažnyčią lanko lietuvių palikuonys.
Be to, Buenos Airėse yra net 5 Lietuvos gatvės, ilgiausia kurių apie 4 km ilgio. Tai daugiausia Lietuvos gatvių iš visų pasaulio aglomeracijų. Pagrindinės taip pavadintos lietuvių bendruomenės iniciatyva.
Beriso lietuviškos vietos
Nedidukas (~100 000 gyventojų) Beriso miestelis yra unikalus visoje Argentinoje tuo, kad beveik visi jo gyventojai - imigrantų palikuonys, ir savo kilmę jie vertina turbūt labiau nei kur kitur pasaulyje. Tikrai svarbu berisiečiams priklausyti tautiniam klubui, dalyvauti kasmetėse imigrantų šventėse. Ne išimtis lietuviai, kurių čia atvyko ~3000.
Yra net du lietuvių klubai "Mindaugas" ir "Nemunas" su savo nedideliais - bet tautiškai įrengtais - klubų štabais, išdabintais lietuviškais bareljefais. Šie klubai ne tik vykdo lietuvišką veiklą, bet ir kuria naujus lietuviško paveldo objektus - pvz. lietuvišką rūpintojėlį.
Rosarijo lietuviškos vietos
Rosarijas turi lietuvių klubą ir lietuvių bažnyčios kompleksą su mokykla, darželiu. Bendruomenė buvo mažesnė, tad pastatai paprastesni, nei Buenos Airėse. Ji vis tiek buvo pakankamai įtakinga, kad išrūpintų vienos gatvės pervadinimą Lietuvos, kitos - žymaus lietuvių kunigo Margio vardu.
Kordobos lietuviškos vietos
Kordoboje būta net dviejų lietuvių klubų pastatų, deja, jie neišsilaikė, apie 1980-1990 m. buvo parduoti (pastatai tebestovi). Tačiau kol jie egzistavo lietuvių bendruomenė spėjo pasirūpinti, kad viena Kordobos gatvė būtų pavadinta Lietuvos vardu, įkelta tai menanti atminimo lenta.
Patagonijos lietuviškos vietos
Patagonijos lietuvybės istorija visai kitokia, nei miestų. Čia lietuviai atvyko dar prieškariu, kai Patagonijoje nebuvo miestų, o juos atvedė daugiausiai viena Šlapelių šeima, čia įsikūrusi pirmiausia. Šlapeliai, ne vienas kurių, atrodo, buvo, ekscentrikas, paliko gilų įrėžį Patagonijoje, ypač Sarmiento mieste, prie kurio įkūrimo prisidėjo. Ten ir aplink gausu Šlapelių pavarde pavadintų vietų, jie figūruoja ir miesto muziejuje.
Antra Patagonijos lietuviška širdis - Eskelis ir tenykštė lietuvių sodyba-muziejus, kur labai lietuviškoje aplinkoje Andų papėdėje galima ir apsistoti, ir aplankyti tiek lietuviui, tiek argentiniečiui įdomų lietuvių muziejų. Viskas - vienos vietos lietuvių šeimos privati iniciatyva.
Kiti Argentinos miestai
Viena unikaliausių lietuvių organizacijų pasaulyje yra Tandilio miesto "Laisva Lietuva" - unikali todėl, kad lietuviai į šį miestą niekada neimigravo, jie persikėlė iš kitų Argentinos miestų, o organizaciją įkūrė Argentinoje gimę lietuvių palikuonys (paprastai lietuvių organizacijas įkuria imigrantai iš Lietuvos, o kita karta nebent išlaiko, jei nenutautėja). Nors patalpų ji neturi, Tandilio vėliavų aikštėje plazda ir Lietuvos trispalvė.
Tarp tarpukario imigrantų iš Lietuvos būdavo populiaru steigti savo viešbučius, kurie tapdavo savotiškais lietuvybės centrais, ten atostogaudavo lietuviai iš didmiesčių, ypač ~1940-1970 m. ko dar buvo gyvi daugelis Lietuvoje gimusių Argentinos lietuvių. Kai kurie tokie viešbučiai pavadinti Lietuvos garbei. Pvz. Paranos deltoje pasiekiamas tik laivu stūkso viešbutis "Lietuva" (apleistas, bet likę ženklai), o Epekueno mineralinių vandenų kurorte būta viešbučio "Residencial Lituania" - tačiau šis viešbutis nugrimzdo po vandeniu kartu su visu miesteliu, teliko griuvėsiai ir ženklai miestelio muziejuje.
Anksčiau lietuvių organizacijų būta dar keliuose miestuose, ypač Buenos Airių aglomeracijoje. Iki pat XXI a. Bernalyje savo pastatą turėjo komunistinis lietuvių klubas "Circulo Lituano". Oficiali lietuvių bendruomenė turėjo skyrius (be pastatų) Temeprlyje (nuo 1952 m.), Palomare-Harlingame (1952-~1963), Berise, Vila Lugano (1954), Avelanedoje (1954). Kai kuriose šių vietų tebėra Lietuvos gatvės, bet lietuviška veikla koncentruojasi likusiuose židiniuose.
Taip pat skaitykite: to paties autoriaus Augustino Žemaičio straipsnis apie Argentiną ir jos lankytinas vietas
Ekspedicijų dienoraščiai
Šis enciklopedijos straipsnis parengtas ir informacija surinkta „Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų metu, pilni eskpedicijų dienoraščiai – čia:
gruodžio 24th, 2015 - 15:38
Falta nombrar a
sociedad de S. M. Lituanos Unidos en la Argentina “Zinios”
Susivienijimas Lietuviu Argentinoje
SEDE SOCIAL: AV. SAN MARTIN 3175-LANUS OESTE (1824) e-mail: slalua@fullzero.com.ar
gruodžio 28th, 2015 - 08:44
Thank you, I have added this information and image to the article.
sausio 31st, 2017 - 18:28
Hello,
I was wondering if you could help me or point me in the right direction.
My Grandfather left Lithuania to look for work in Argentina during the 1920’s or 1930’s. He left his family behind and was only heard from once. We do not know what happened to him or what part of Argentina he went to. He also had a brother with him that had the same last name.
Are there any type of records in Argentina that could lead us to what may have happened to him? (Like: Immigration Records – Death Records – Cemetery Records – Church Records – Etc.)
Records for: Jonas Antanaitis & Vincas Antanaitis – Born in Lithuania – Catholic
Thanks for any help!
Algirdas
sausio 8th, 2019 - 12:19
Sveiki, perskaiciau Jusu komentara, noriu paklaust ar pavyko ka nors rast? As pats ieskau prosenelio kuris is yko i Argentina Apie 1925 ir daugiau jokios info… ieskojau kontaktu argentinoj kas galetu padet, et niekas neatsisauke.
sausio 3rd, 2018 - 23:32
Hey,
My name is Zilvinas Jakstas. Currently my family and I live in Vancouver, Washington, US. I’m looking for my grandfather. His Name was Vladas Jakstas, left Lithuania, Svencionys, Jukiske around 1926 to Buenos Aires. Last street he lived was San Martinos. Last letter he sent to us was in 1956. If you have any records about him including death records or any living family info would be very appreciated. You can contact me at zilvinasjlt@gmail.com or call me at 1-360-810-7979.
sausio 4th, 2018 - 00:06
Hi,
I’d also suggest also contacting the Lithuanian-Argentine community directly – that is, the organizations mentioned in this article. It is likely the older members would remember him if he participated in any of them.
sausio 4th, 2018 - 07:36
Labas! Šiek tiek gyvenau Argentinoje ir padėjau lietuvių bendruomei mokytis kalbos, galiu papildyti informaciją 🙂
sausio 4th, 2018 - 10:34
Labas. Papildykite 🙂 . Mus domina lietuviškos vietos – tai yra, lietuvių bažnyčios, klubų pastatai, paminklai lietuviams, lietuviški vietovardžiai (įskaitant lietuvių ar Lietuvos garbei pavadintas gatves), žymių lietuvių kapai ir t.t.
vasario 11th, 2018 - 09:12
Augenijus,
mano senelis Povilas 58 m., emigravo iš Šilalės krašto iš Lietuvos į Argentiną 1927 m ir dirbo prie laivybos kanalo kasimo. Tai buvo sunkus katorgiškas darbas, visi atvykėliai byvo uždaryti, dokumentai paimti. Keletui darbininkų iš ten pavyko pabėgti.
Einu giminės ir kraštiečių emigracijos istorijos pėdsakais ir Norėčiau sužinoti:
1. kokioje vietoje Argentinoje galėjo būti kasamas tas laivų kanalas,
2. gal kas girdėjo panašią istoriją atsitikusių Lietuvių emigrantams Argentinoje??
Parašykite
rugsėjo 22nd, 2024 - 11:43
Mano prosenelis Edmundas irgi emigravo panašaus amžiaus į Argentiną panašiais metais, prosenelė negavo iš jo nė vieno laiško( buvo raštingas, nes buvo kilęs iš bajorų), jis dingo kaip į vandenį ir nepavyko surasti jokių duomenų. dabar aišku kodėl, pasirodo iš jų atimdavo dokumentus.
lapkričio 3rd, 2018 - 23:05
looking for information on kazis lindau migrated to Argentina from Kaunas Lithuania
about 1910–1920. he played the violin in the Buenos Aires symphony.his brother
lived in Mexico,Maine, USA his name was Adolf Lindau (lindautis)
vasario 11th, 2020 - 02:47
Hi, my grandfather was from Kaunas (also called Kovno) too, his name was David Netka son of Jaime Netka and Ninozka Taubeth Netka, they left Lithuany betwen 1920 – 1930 because my grandfather married and give birth to my mother in 1932 at Honduras Central America coming from Argentina.
vasario 14th, 2023 - 15:47
Adolf Lindau was my great grandfather. He married Sofia drazdauskas in lithuania then immigrated to Mexico Maine to work in a local Paper manufacturing mill. He came from a well off family but was shunned for marrying Sofia who was considered a maid. He had a brother who was taken by the secret police, put on a rail car and was never heard from again. Adolf and Sofia has 2 daughters – Olga (Collins) of Berwick Maine and Delphine who married my grandfather Rene Alton Perry. My mother was their daughter Delphine Sandra (Perry) Martin
lapkričio 28th, 2019 - 04:30
My great great grandmother Fansiska Montartiene and her four children left Papilé, Lithuania and traveled on the SS Frankfurt leaving Bremen, Germany on June 30, 1910 arriving in Galveston, Texas on July 27, 1910. I was always told that some of our relatives with the name of Montartiene or Mondardis and Budzinsky or Bndzinskeni got off the boat in Buenos Aires, Argentina. I so want to find out what happened to them and who they were. Any ideas welcomed!