Bostonas (Masačusetsas, JAV)
Bostonas, vienas pirmųjų JAV didmiesčių, legendinės Bostono arbatėlės vieta ir JAV kovos dėl nepriklausomybės bastionas (tuomet čia kovėsi ir lietuviai), buvo ir vienas pirmosios XIX a. pabaigos emigrantų iš Lietuvos bangos tikslų.
Tada tai buvo 5 pagal dydį JAV miestas, dabartinio Vilniaus dydžio. Lietuviai kėlėsi dar XIX a., bet dauguma imigravo ~1904. Jų atvyko tiek, kad į demonstraciją Bostono Commons parke, skatinančią JAV pripažinti neseniai paskelbtą Lietuvos nepriklausomybę, 1919 m. susirinko penki tūkstančiai. Jie įkūrė ir tris bažnyčias, didelį klubą, mokyklas. Pagrindinis lietuvių rajonas South Bsoton buvo toks milžiniškas, kad jo skersmuo buvo ~2 km ir nuo vieno galo iki kito nueiti užtrukdavo pusvalandį.
Bostonas išlaikė savo svarbą ir Amerikoje, ir Amerikos lietuviams. Pokariu lietuviai būtent Bostone išleido pirmąją pasaulyje lietuvišką enciklopediją, o po 1990 m. atvykusi „trečioji banga“ padėjo išlaikyti lietuviškas Bostono vietas geriau, nei daugelyje kitų miestų.
Pietų Bostono lietuvių klubas
Pietų Bostono (South Boston) rajone, kur tradiciškai gyvena lietuviai, yra Bostono lietuvių piliečių klubas (Boston Lithuanian Citizen's Club, adresas 368 West Broadway). Pastatas nusipirktas iš banko 1949 m. ir didžiuma jo interjeto – autentiška (laiptų turėklai ir pan.).
Bostono lietuvių piliečių klubas. Virš įėjimo plazda Lietuvos ir JAV vėliavos.
Klubo rūsyje – vienintelis Naujojoje Anglijoje lietuviškas restoranas-baras. Jis siūlo dirba tik savaitgaliais, o norint patekti reikia paskambinti į duris. Tačiau įleidžiami visi, restoraną žino ir lanko ne vien lietuviai. Restorano sienas puošia Bostono lietuvių sportininkų nuotraukos, iškovotos taurės.
Bostono lietuviško restorano viduje
Bostono lietuviško restorano meniu
Aukštesniuose klubo aukštuose - Lietuviška kredito unija „Taupa“ siūlanti kreditus ir kredito korteles lietuvių kilmės amerikiečiams.
Bostono lietuvių kredito unijoje
Klube taip pat yra renginių salė, kur vyksta lietuviški renginiai, koncertuoja atlikėjai iš Lietuvos (ne renginių metu užrakinta), o dar viena renginių salė 2020 m. įrengta ketvirtame aukšte. Dalis patalpų nuomojama klubo išlaikymui. Visos lietuviškos institucijos interjere turi daug lietuviškų detalių (meno kūrinių, nuotraukų), 1968 m. įrengta atminimo lenta su pavardėmis klubą (ir lifto įrengimą jame) rėmusių lietuvių.
Daugumos institucijų varomoji jėga šiais laikais – „trečiosios bangos“ (po 1990 m.) į JAV atvykę lietuviai. Dalis didelio klubo patalpų išnuomota nelietuviškoms įstaigoms – pajamos iš nuomos padeda išlaikyti klubą.
Pirmosios lietuvių enciklopedijos leidimo vieta
Pietų Bostone leista ir Lietuvių enciklopedija.
Šis 37 tomų darbas - pirmoji ir iki pat šiol didžiausia lietuviška enciklopedija. Amerikos lietuviai padarė titanišką darbą, mat Lietuva tuo metu buvo okupuota sovietų ir jokio valdžios finansavimo enciklopedijai nebuvo, o daugybė šaltinių buvo sovietų slepiami. Autoriai siekė, kad kai Lietuva pagaliau bus išvaduota ji turėtų savo enciklopediją. Norėdama, kad apie Lietuvą sužinotų ir kiti amerikiečiai, 1970-1978 m. jie su Lietuva susijusius straipsnius išvertė į 6 tomų Encyclopedia Lituanica, kuri iki šiol yra išsamiausias angliškas traktatas apie Lietuvą.
Skirtingi Bostono enciklopedijos tomai išleisti keliuose skirtinguose pastatuose, redakcija judėjo iš pastato į pastatą. Šiandien nei viename tų pastatų nieko lietuviško nebeliko, bet įspūdingiausias ir pats pirmasis jų stovi kitapus gatvės nuo Lietuvių klubo, 366 West Broadway. Jis senųjų Bostono lietuviu vadinamas "Ivaškienės namu", mat priklausė šiai JAV lietuvei. Tame keturaukščiame pastate vyko daug lietuviškos veiklos, leistas ir laikraštis "Darbininkas". Būtent ten 1953-1955 m. išleisti penki pirmieji Bostono enciklopedijos tomai.
'Ivaškienės namas', kuriame išleisti penki pirmieji Bostono enciklopedijos tomai
Pietų Bostono Šv. Petro lietuvių bažnyčia
Pietų Bostone stovi paskutinė dar veikianti mieste lietuvių bažnyčia. Ji pavadinta Šv. Petro garbei (pastatyta 1904-1908 m., 75 Flaherty Way).
Bostono Šv. Petro lietuvių bažnyčia
Parapijai 2008 m. duomenimis priklausė 1000 šeimų, iš jų 900 senųjų imigrantų palikuonys, o 100 naujai atvykusios iš Lietuvos. Lietuvių parapija įkurta 1896 m. - jos pradžia nebuvo lengva, mat lietuvių religinius ir politinius tikslus stabdė Pietų Bostone dominavę airiai ir airis vyskupas Viljamsas (Williams). Mišios vyksta lietuvių ir anglų kalbomis.
Bažnyčios interjeras – autentiškas XX a. pirmos pusės. Jame gausu lietuviškų detalių, tarp jų vitražai su lietuvių aukotojų vardais. Bėgant metams, lietuviškų detalių tik daugėjo, nes bendruomenė siekė pabrėžti parapijos lietuviškumą. Po šventųjų freskomis parašyti ir lietuviški jų vardai. Žvakės, kurias galima uždegti už aukas, savo spalvomis sudaro Lietuvos trispalvę. Vestibiulyje pakabinti Šiluvos Marijos, Šv. Kazimiero paveikslai, įrengti trys grynai lietuviški vitražai su lietuviškais Jėzui, Šventajai Dvasiai ir Dievui tėvui skirtais žodžiais.
Bostono lietuvių bažnyčios vidus
Lietuviškos detalės Bostono lietuvių bažnyčioje (vėliava, iš žvakelių sudėliota vėliava,
kryžiai-saulės ant Kryžiaus kelio stacijų ir t.t.)
Vienas daugelio šventųjų atvaizdų su tiek lietuvišku, tiek anglišku vardu
Vitražas įėjimo į Bostono Šv. Petro lietuvių bažnyčią hole
Kaip ir daug seniausiųjų Amerikos lietuvių bažnyčių, ši (beje, pravardžiuojama „Lietuvių katedra“) yra dviejų aukštų: antrasis – tai didingoji maldų salė, o tokio pat ploto pirmasis skirtas pasaulietinei lietuviškai veiklai. Toje pirmo aukšto salėje – ir baras, daug lietuviškų dalykėlių.
Bažnyčia atidaroma tik per mišias (savaitgaliais), tačiau jei į ją patekti ir nepavyks, įdomu pažiūrėti ir iš išorės, mat ten ant sienos išdažyta Lietuvos vėliava, lotyniškam kertiniam akmeny parašyta "Ecclesia Lituanorum Sti Petri Errecta AD 1900". O prie bažnyčios įėjimo pridėta daug tradicinių lietuivškų kryžių (nuo mažyčių iki žmogaus dydžio) – tai Bostono kryžių kalnas, įkvėptas Šaiulių. Kaip Šiaulių Kryžių kalnas sukurtas priešinantis Rusijos Imperijos ir Sovietų okupacijoms, taip Bostono – priešinantis 2004 m. vyskupijos ketinimams uždaryti Šv. Petro lietuvių bažnyčią. Daugelis tokių kovų ir protestų prieš vyskupus Amerikoje nepasiseka, bet Bostone lietuviams pavyko - bažnyčioje mišios laikomos iki šiol.
Improvizuotas Kryžių kalnas prie Bostono Šv. Petro lietuvių bažnyčios įėjimo
2022 m. parapijiečiai įprasmino bažnyčios istoriją iškeldami fasade lentą su užrašu, kad bažnyčią pastatė imigrantai iš Lietuvos ("St. Peter Church Built by Lithuanian Immigrants 1904").
XX amžiaus pradžioje 3 000 parapijiečių turėjusi bažnyčia stovėjo lietuvių gyvenamo rajono centre. Viskas pasikeitė 1941 metais, rajoną nugriovus, o vietoj jo iškilus gyvenamiesiems namams, kurie bažnyčią supa iki šiol. Lietuviai buvo ne tik iškeldinti iš savo bažnyčios, bet ir pats rajonas tapo labai nesaugus, bažnyčia ne kartą nukentėjo nuo nusikaltėlių. Tuo metu lietuviai galvojo bažnyčią uždaryti ir prisijungti prie kitos lietuvių bažnyčios, esančios rytinėje Pietų Bostono [South Boston] rajono dalyje (žr. žemiau). Tačiau bažnyčia išliko, pastaruoju metu rajone vyksta gentrifikacija. Vis dėlto šalia bažnyčios stovėjusi lietuviška mokykla buvo nugriauta, kad būtų įrengta automobilių stovėjimo aikštelė parapijiečiams, kurie išsikėlę iš rajono gyveno toliau ir į mišias atvykdavo automobiliais.
Lietuviški gatvių pavadinimai Pietų Bostone
Pietų Bostone yra daug gatvių ir sankryžų, pavadintų lietuvių vardais.
Šalia Šv. Petro bažnyčios yra Šv. Kazimiero gatvė. Gatvės pavadinimą, pavadintą žymiausio lietuvių šventojo vardu, pasiūlė lietuvių bažnyčios klebonas Žukas vykstant rajono pertvarkai.
Keletas aplinkinių sankryžų pavadintos JAV kariuomenės veteranų lietuvių vardais: Stanley C. Mosiulio aikštė [Stanley C. Mosiulis Square], Juozo P. Šliažo aikštė [Joseph P. Shliazhas Square]. Garsiausia Stepono Dariaus aikštė [Stephen Darius Square] pavadinta pirmojo lietuvių lakūno (kartu su Stasiu Girėnu), perskridusio Atlanto vandenyną (prieš tragiškai sudūžtant virš Lenkijos), vardu. Steponas Darius tarnavo JAV kariuomenėje Pirmajame pasaulyje kare, buvo sužeistas ir apdovanotas. Kiekvieną iš šių aikščių žymi atminimo lenta. Stepono Dariaus aikštės pavadinimą iškovojo Stepono Dariaus vardu vadintas JAV kariuomenės veteranų organizacijos Amerikos legiono postas, kurį sudarė Bostono lietuviai ir jo štabas buvo Bostono lietuvių rajone.
Stepono Dariaus aikštė
Dingę lietuviški pastatai Pietų Bostone
Išlikęs įspūdingas lietuviškas paveldas tėra tik šešėlis tų lietuviškų objektų, kuriais kadaise didžiavosi Pietų Bostonas. Metams bėgant, lietuviškos organizacijos buvo įsigijusios nemažai pastatų, tačiau, kadangi jos pačios jų nestatė, jie neturėjo lietuviškos architektūros bruožų. Ilgainiui visi pastarieji pastatai buvo uždaryti, šiandien niekas juose neprimena Lietuvos istorijos.
*Lietuvių tautinius namus 1951 metais įsigytame pastate įkūrė daugiausiai nuo sovietų genocido 1944 metais pasitraukę lietuviai, o pastato pirkimą finansavo Amerikos lietuvių verslininkas Jonas Kasmauskas, pats imigravęs dar 1901 m. Pastatas pasižymėjo įmantriu patriotiniu interjeru su daugelio Lietuvos didvyrių (didžiojo kunigaikščio Vytauto, prezidento Antano Smetonos) biustais ir skulptūromis, taip pat nacionaliniais simboliais ir šūkiais. Interjerą sukūrė dipukas dailininkas Viktoras Andriušis, iki karo dirbęs pagrindinio Lietuvos teatro scenografu, o įrengė lietuviai savanorišku darbu, pradėdami nuo išdegusio namo vidaus išvalymo. Pradėjus mirti „dipukų kartai“, 1986 metais Tautiniai namai buvo uždaryti, jo interjeras sunaikintas arba perkeltas į muziejus (pvz. ALKA Konektikute). Šiandien pastate įrengti butai.
Buvę Lietuvių tautiniai namai
Tautinių namų interjeras (sunaikintas, Romo Šležo nuotrauka)
*Susivienijimo lietuvių Amerikoje pastatas yra Niujorke įsikūrusios Amerikos lietuvių organizacijos padalinys.
*Pietų Bostono rytuose esanti lietuvių koplyčia buvo pirmoji Bostono lietuvių bažnyčia. Po 1897 metais kilusio gaisro jos vietoje pastatyta nauja koplyčia. Bažnyčią įkūręs kunigas Gricius pasirodė esąs skaldanti asmenybė, todėl XX amžiaus pradžioje dalis lietuvių atskilo nuo parapijos ir įkūrė Šv. Petro lietuvių bažnyčią, kuri tapo pagrindine Bostono lietuvių bažnyčia. Nuo 1921 metų ši „senoji bažnyčia“ tarnavo kaip Šv. Petro lietuvių parapijos koplyčia – lietuvių rajonas buvo per didelis, kad jį aptarnautų viena bažnyčia tais laikais, kai dar nebuvo prasidėjęs automobilių vajus. Vėliau ši koplyčia buvo nugriauta.
*Dar dvi lietuviškos mokyklos, be Šv. Petro parapijinės mokyklos.
Kembridžo lietuviškos vietos
Bostone būta ir daugiau lietuvių bažnyčių. Kembridžo rajone, garsėjančiame vienu garsiausių pasaulyje Harvardo universitetu, stovi Nekalto Prasidėjimo bažnyčia (432 Windsor Street). Pastatyta 1913 m. ji įvertinta kaip reikšmingas JAV būdingo Misijų stiliaus pastatas, architektūros paminklas, suprojektuotas garsios Maginnis and Walsh kompanijos; regėta panašumų ir su Vytauto bažnyčia Kaune. Tai nustatęs savivaldybės komisijos tyrimas 2009 m., deja, darytas nelinksma proga: 2004 m. bažnyčia uždaryta ir 2007 m. parduota "Just a Start Corporation", ketinusiai ją transformuoti į pigius butus. Rekonstrukcija jau įvyko: architektūrinė komisija neleido griauti eksterjero, tačiau nedraudė pilnai keisti interjerą; nors prašė nenaikinti religinių detalių, kryžiai nuimti, horeljefas virš įėjimo uždažytas baltai. Tiesa, tas horeljefas vis tiek yra įdomiausia ir lietuviškiausia likusi bažnyčios detalė.
Nekaltojo prasidėjimo lietuvių bažnyčia Kembridže
Horeljefe – užrašas sneaja lietuvių kalba „Lietuviu Rymo Kataliku Bažnyčia Nekalto Panos Marijos prasidejimo“, Marija, angelai. Bažnyčios lietuviškos šaknys (ir pirmasis klebonas lietuvis Krasnickas) taip pat paminėtos ant kertinio akmens.
Horeljefas su lietuviškais užrašais ant Kembridžo lietuvių bažnyčios
Bažnyčios būta 600 kv. m, dar 2004 m. ji buvo svarbus lietuvybės centras, kasmet vyko 30 krikštų, 1926 m. čia įsikūrė pirmoji Bostono arkivyskupijoje lietuvių mokykla. Dabar ten 16 butų.
Aikštė priešais Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią pavadinta lietuvio Petro F. Sarapo aikšte. Jis - už JAV žuvęs Antrojo pasaulinio karo veteranas; karo metais ir pokariu JAV buvo madinga parapijoms reikalauti pavadinti vietas prie jų bažnyčių kare žuvusių parapijiečių vardais.
Petro Sarapo aikštė Kembridže
Nors bažnyčios neprojektavo lietuviai, 1972 m. statyta klebonija greta - lietuvio Eugenijaus Manomaičio (1909-1995) darbas. Jis inkorporavo vieną lietuvišką elementą: žirgelius ant stogo.
Lietuvos žydų (litvakų) paveldas Bostone: Vilniaus sinagoga ir Merkinės kapinės
Prieškariu į Bostoną emigravo ir Lietuvos žydai - pagal jų paveldo skaičių, Bostonas lenkia kone visus likusius JAV miestus.
Savo kuklią sinagogą, kurią pavadino Vilniaus garbei (Vilna Shul), Vilniaus žmonėmis (Anšei Vilner) pasivadinusi grupė 1919 m. pastatė centre, netoli Bostono Commons parko. Ilgainiui žydai šį rajoną apleido ir 1985 m. sinagoga buvo uždaryta, bet priešingai nei dešimtys kitų ano laikmečio Bostono judėjų maldos namų ji išliko. Dabar ten - kultūros centras, karts nuo karto ten vyksta įvairūs renginiai, taip pat retos istorinės ekskursijos.
Vilniaus sinagoga Bostone
Dar netikėčiau atrodo Mekrinės žydų kapinės (Meretz Cemetery; Meretz - "Merkinė" jidiš kalba) Bostono priemiesčiuose - ypač žinant, kad Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Merkinėje tegyveno 1700 žmonių (žydų - dar mažiau). O štai Bostone, viename JAV mieste, Merkinės žydų ~ 1893-1914imigravo tiek, kad Voburno [Woburn] priemiestyje įkūrė nemažas atskiras kapines! Ir jeigu daugelyje JAV miestų Lietuvos žydai greitai integruodavosi į platesnę vietinę Amerikos žydų bendruomenę bei nieko atskiro litvakiško nebestatydavo ir nebekurdavo, tai Bostone Merkinės žydų palikuonys dar ir po Antrojo pasaulinio karo pastatė Paminklą Hitlerio nužudytiems Merkinės žydams - įspūdingą koloną prie kapinių įėjimo. Šis paminklas - unikalus visoje Amerikoje; joks kitas Amerikos paminklas neatmena būtent konkretaus Lietuvos miesto ar regiono žydų. Ant jo parašyta "Amžinam atminimui mūsų numylėtų brolių Lietuvoje, žuvusių kankinių mirtimi dėl nacių ir Hitlerio žiaurumo". Jei žinote Amerikoje kitą tokį paminklą, rašykite į komentarus.
Merkinės žydų kapinių vartai - anapus matosi kolona genocido Merkinėje aukoms atminti
Holokausto aukų paminklo apatinė dalis
Lietuviškos vietos Bostono priemiesčiuose (Norvudas, Danversas)
Norvudo priemiesčio lietuvių bažnyčia uždaryta tais pačiais 2004 m., kai Bostono arkivyskupija masiškai uždarinėjo tautines bažnyčias. Ten neliko nieko lietuviško, ji paversta butais. Beje, būtent šioje bažnyčioje kunigavo Valkavičius, parašęs didžiulį tritomį veikalą apie JAV lietuvių parapijas - jis buvo vienas paskutinių kunigų čia.
Norvudo lietuvių bažnyčia
Greta veikusio lietuvių klubo neliko dar gerokai seniau, 1978 m. - kai ten įgriuvo grindys, nutarta pastatą parduoti. Pastatas tebestovi.
Buvęs lietuvių klubas Norvude
Norvude išliko Paminklas Norvudo lietuviams, žuvusiems Antrajame pasauliniame kare. Jis 1949 m. pastatytas prie lietuvių bažnyčios, o po šios uždarymo buvo perkeltas į Highland kapines. Jame - graži drakoną smeigiančio šv. Jurgio statula (šv. Jurgis buvo bažnyčios, o taip pat yra Lietuvos globėjas), jis dedikuotas 152 parapijos veteranams, įrašyti 8 kare žuvusių Norvudo lietuvių vardai. Kitoje pusėje parašyta, kad paminklas skirtas Norvudo lietuviams veteranams.
Paminklas Norvudo lietuviams, žuvusiems Antrajame pasauliniame kare
Kitame - Danvers - priemiestyje veikia JAV analogų neturinti vieta - bendras Lenkų, rusų ir lietuvių klubas. Jis įsteigtas laikais prieš tai, kai Antrasis pasaulinis karas, sovietinė okupacija supriešino šias tautas: 1939 m. vietinis Lenkų klubas pradėjo priimti ir rusus su lietuviais, taip oficialiai tapdamas tritaučiu. Priešais klubą plazdą visų trijų šalių ir JAV vėliavos, tiesa, salės viduje pavadintos tik rusų ir lenkų tautų pavadinimais. "Jėga vienybėje" - skelbia atminimo lenta greta. Klube ~2000 narių, iš kurių 400 vienos šių trijų tautų kilmės.
Lenkų, rusų ir lietuvių Amerikos piliečių klubas Danverse
Lietuviškų vietų žemėlapis
Visos lietuviškos vietos, aprašytos šiame straipsnyje, yra tiksliai pažymėtos interaktyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):
Lietuviškų vietų Bostone žemėlapis
vasario 15th, 2015 - 22:48
Hi Augustinas, My maternal grandfather, Joseph Tamoszaitis, married Ona Ambrakaiteuke on 4 July 1909 in St Peter’s Lithuanian Church, South Boston. I still live in the 3 family house they bought on Ticknor Street in 1912-1913. My grandfather had an orchestra in the late 1800’s early 1900’s. My aunt, Myra, played the piano, my grandfather the violin, and there was also a coronet player. I have a photo of him, holding his violin, and wearing a tuxedo! It was done by Stukas Photography. I was told he played for local dances. My grandmother wasn’t fond of “Pa and his dreams!”. She worked hard, took in boarders, etc. to make ends meet. I know they lived at 5 Thomas Park, rented or owned, I don’t know, prior to buying on Ticknor Street. I would love to find out more information about him, he died in 1957. I have been searching various internet ancestry websites, for over a year, but never came across anything regarding his music. Do you have any other ideas I could use for my search? Any help would be much appreciated. Gerri
vasario 17th, 2015 - 23:50
Hi Geraldine.
If they made any records, you may search for those. For example, there is this “Shenandorio Lietuviška Mainerių Orkestra” Lithuanian orchestra from PA that had its records and information is available online.
In any case, it would help to learn the name of their orchestra before further search. Both the name or additional information may be acquired from reviewing things at home or (even better) contacting people who knew them, if any. With name (chances are he used his surname) there are also possibilities to review respective newspapers for listings of his events, etc. That said, if that orchestra did not have many concerts or recordings, if its name was not used at all in adverts/information and if there are few people alive who would have listened to it, information may just be not avaiblable. Unfortunately, music is pretty ephemeral art (just like theater) if one does not record it – and recording was not as easy as today back in those days. Furthermore, it is quite possible that he did not had his own repertoire and just sang songs popular at that time, depending on context.
Perhaps an American interested in musical history could tell you more ideas on this research.
sausio 7th, 2019 - 00:23
Dear Augustinas, Such a long time for me to respond, sorry.
My grandfather’s trunk was uncovered in the basement just this year as we are preparing to sell the house. In it we found a wealth of music scores, for orchestras!.
The words are in Lithuanian. There is a book, written in English, on how to conduct an orchestra. I think he probably was a player of classical music as well as music for dance halls. I know there was a dance hall in South Boston, the Dean Dance Hall. I don’t know if there were any Lithuanian dance halls. Maybe dances were held at the Lith club, don’t know if any historical information is available from the Club.
I have no idea what his band or group were called. I will search entertainment sections of the local paper around that time.
I found his violin, gave it to a friend to have it restored. Saw it once, and a piece had come loose and I asked the friend to bring it back to the restorer, in Lexington, MA. I didn’t get the name of the restorer and now both the person I trusted with it, and the violin are nowhere to be found, very unfortunate.
Appreciate your response. Thank you, Gerri
sausio 7th, 2019 - 17:28
Often indeed, the Lithuanian Halls/Clubs/Houses did indeed serve as ballrooms as well; to this day the Club has a festivities hall. Some people claimed that Lithuanian dances used to take place at the Gothic revival building on the opposite side of the street of Lithuanian club but I am not sure how reliable is this info. Does the music scores have any Lithuanian lyrics, or are there just music?
liepos 10th, 2020 - 15:40
Hey Augustinas!
My grandfather was born in Cambridge and I assume was baptized at the Immaculate Conception church that was once there (since converted into affordable housing). Do you know where the baptismal records would be now? Saint Peter’s in Boston?
Thanks for all your amazing, continued support.
liepos 27th, 2020 - 04:11
Unfortunately, while we do work with data on the archives in Lithuania, we collect only the information about immovable Lithuanian heritage in the USA – the archives of US churches are outside the project, so far, where they document only people and not the buildings. That said, I think you should contact the St. Peter church and the archdioceses with this question. Once a church is closed, its records are moved but there are different ways of doing this, ranging from moving to another Lithuanian church, or to a closest territorial parish (the one with which the closed church was formally unified) or to the archdiocese itself.
rugsėjo 29th, 2021 - 13:13
Hi
i am trying to find out more information about my Lithuanian Family our family name
is Gencevicius but there are corruptions to the spellings i know they landed in Boston and Baltimore and of course married and died there but its extremely difficult to get this information , can you help
spalio 5th, 2021 - 03:23
In order to facilitate research, it is important if you know:
-Where they hailed from (at least approximately)?
-At what time did they immigrate (at least approximately)?
-When those immigrants were born, married (at least approximately)?
sausio 22nd, 2022 - 20:11
Dear Augustinas, Thank you for this very informative site about the Lithuanian community in Boston. As I’m sure you know, Marija and Jurgis Gimbutas, their daughters and Jurgis’s mother immigrated to Boston in 1950. Marija and Jurgis were very active in the Lithuanian community. In 1960 Marija received the “New American Award” to acknowledge her tireless work to assist new immigrants. It is my understanding that she was instrumental in establishing the Lithuanian Saturday school in Boston. Do you have information about who worked together to form the school and the curriculum beyond Lithuanian language? Two of her daughters were students there. I would appreciate any information you may have about this and other activities Marija Gimbutas took part in to further Lithuanian culture in the US. Thanks so much, Joan Marler
vasario 26th, 2022 - 01:41
Specific people are beyond the subject of this website, as we only describe the Lithuanian heritage sites. There are ones related to Gimbutas in some way, e.g. a sculpture in UCLA where she worked after Harward. Marija Gimbutas is a well-known person, however, and her life is well described in numerous sources in both English and Lithuanian languages.
balandžio 15th, 2022 - 00:05
Dear Augustinas – my paternal grandmother lived in Panevesyz as a young child before emigrating to Montreal in the early 1900’s, and then to Boston. I was actually able to visit the area where she had lived and took several pictures of old homes, the small synagogue (no longer in use), and the Gimnasium where I believe she attended school.
I’m wondering if anyone might be able to help me find some information because I don’t know where she was born and which ship she took to Montreal, or any conclusive proof of where she lived or studied in Panevesyz. Her name at the time was Rachel Gilman, or perhaps Gelman.
Any assistance you might be able to provide would be greatly appreciated.
birželio 28th, 2023 - 02:28
Augustinas,
I noticed in a posting by Cait Murphy on July 10, 2020 that she sought records from the now closed Immaculate Conception Lithuanian Church in Cambridge. All the parish records were moved to the Sacred Heart Church on sixth Street East Cambridge.