Gabalėliai Lietuvos Lietuviškos vietos ir paveldas užsienyje

Viskonsinas

Į šiaurę nuo Ilinojaus ir Čikagos plytintis Viskonsinas glaudžia apie 10 000 lietuvių, dauguma kurių yra atvykusiųjų dar prieškariu palikuonys. Todėl lietuvių pastatai čia seni, išsidėstę senuose miestuose palei Mičigano ežerą, nemaža jų dalis nebeveikia. Šiame straipsnyje jie aprašomi iš šiaurės į pietus.

Šeboigano lietuvių bažnyčia, kapinės ir piloto Felikso Vaitkaus kapas

Šeboigane įsikūrusi seniausia Viskonsino lietuvių bendruomenė, gyvuojanti čia nuo XIX a. Šeboigane - ir Nekaltojo prasidėjimo lietuvių bažnyčia (2705 S. 14-ta gatvė). Nors bažnyčia tokiu pavadinimu tebėra, dabar tai – naujas pastatas, drauge su mokykla pastatytas 1960 m., kai parapija jau praktiškai buvo nebe lietuvių. Senoji bažnyčia nugriauta, o naujojoje bažnyčioje lietuviško nėra nieko. Vis tik lietuviškose parapijos kapinėse dauguma kapų vis dar lietuvių (tai – vienintelės lietuviškos kapinės visoje Viskonsino valstijoje, įkurtos 1929 m.). Dar senesnių lietuviškų palaidojimų, su daugiau lietuviškų žodžių antkapiuose, yra Soutsaido kapinėse.

Šeboigano Nekaltojo prasidėjimo lietuvių bažnyčia

Šeboigano Nekaltojo prasidėjimo lietuvių bažnyčia

Šeboigano lietuvių kapinės

Šeboigano lietuvių kapinės

Šeboigano priemiesčio Kohlerio kapinėse palaidotas Feliksas Vaitkus - lakūnas, 1935 m. sėkmingai įgyvendinęs Dariaus ir Girėno sumanymą perskristi Atlantą. Tiesa, jis nusileido Airijoje, ne Kaune, o Darius ir Girėnas Airiją taip pat praskrido, tačiau jie pasirinko skristi į Lietuvą ir sutiko mirtį jos nepasiekę, dar Lenkijoje. Feliksas Vaitkus tuo tarpu planų Lietuvą pasiekti atsisakė dėl prasto oro. Dėl šios priežasties ir tragiškos žūties pakeliui Darius ir Girėnas tapo savotiškais tarpukario Lietuvos kankiniais ir žinomi gerokai labiau negu Feliksas Vaitkus. Feliksas Vaitkus buvo šeštasis pasaulyje, vienas perskridęs Atlantą lėktuvu su vienu varikliu (šitai parašyta ir ant jo kapo). Ilsisi jis kapinių sektoriuje, priklausančiame įtakingai vietos Brotz giminei, kurios dukterį buvo vedęs.

Felikso Vaitkaus gyvenimas nebuvo paženklintas tokio skausmo ir skurdo kaip tuo metu į JAV atvykusių lietuvių. Jis jau gimė JAV (iš Lietuvos ten jau buvo atvykę jo tėvai), tarnavo JAV oro pajėgose, baigė universitetą. Vėliau gyvenime jis plušo Boeing kompanijoje.

Brotz šeimos kapų sekcija Kohlerio kapinėse, kur palaidotas ir Feliksas Vaitkus

Brotz šeimos kapų zona Kohlerio kapinėse, kur palaidotas ir Feliksas Vaitkus

Felikso Vaitkaus ir jo žmonos kapas

Felikso Vaitkaus ir jo žmonos kapas

Port Vašingtono lietuviškasis paveldas

Nors jaukus Port Wašingtono miestelis šiandien nebeturi nieko lietuviško, kadaise jame stovėjo nedidukė Šv. Ambraziejaus lietuvių bažnyčia, talpinusi apie 100 žmonių, ją lankė 30 šeimų ir 50 vienišių. Bažnyčia uždaryta 1964 m., nugriauta 1965 m. Dabar ten – gyvenamasis namas.

Port Vašingtono Šv. Ambraziejaus lietuvių bažnyčia

Port Vašingtono Šv. Ambraziejaus lietuvių bažnyčia

Milvokio lietuvių bažnyčia ir muziejus

Milvokio - didžiausio Viskonsino valstijos miesto - Viešajame muziejuje yra ekspozicija „Europos kaimas“. Ten - 32 Europos tautų XIX a. tradiciniai kaimiški namai, iš kokių žmonės emigruodavo į JAV. Tarp jų - ir lieuviška gryčia. Sukurtas kaimas skirtas „visiems buvusiems, esamiems ir būsimiems Amerikos imigrantams ir jų indėliui į JAV kultūrą“.

Lietuvą reprezentuoja nedidelė trobelė, kurios viduje – pilna lietuviškų daiktų, o langus supa drožiniai. Palyginus su kitomis tautybėmis, trobelė – maža, nes lietuviai mieste nesudarė didelės bendruomenės. Ekspozicijoje taip pat yra žodis „Lietuviai“ greta įėjimo bei medinė lėlė su tautiniu kostiumu tautinių kostiumų galerijoje. Pats muziejus – iš tų, kurie vienu metu skirti viskam – nuo gyvūnų iki indėnų; turi net nuosavą planetariumą.

Lietuviškas namas Milvokio miesto muziejuje

Lietuviškas namas Milvokio miesto muziejuje

Lietuviško namo vidus

Lietuviško namo vidus

Milvokyje yra Šv. Gabrieliaus lietuvių bažnyčia. Pastatas, pradėtas statyti 1913 m., tebėra, bet dabar jis naudojamas Didžiosios Dvasios kongregacijos - faktiškai tai yra indėnų katalikų parapija. Lietuviškų detalių, bent lauke, neišlikę.

Milvokio Šv. Gabrieliaus lietuvių bažnyčia

Milvokio Šv. Gabrieliaus lietuvių bažnyčia

Rasino lietuvių bažnyčia

Rasine stovi Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia. Uždaryta ji 1998 m, sujungus airių, slovakų, vokiečių ir lenkų parapijas. Pats pastatas dabar naudojamas baptistų bažnyčios. Jo adresas - 815 Park Ave. Nieko lietuviško nebeliko: anksčiau buvčs iš plytų išdėliotas užrašas bei Šv. Kazimiero statula virš įėjimo panaikinti, liko tik išsikišęs statulos pjedestalas.

Rasino lietuvių bažnyčia

Rasino lietuvių bažnyčia

Kenošos lietuvių bažnyčia

Kenošoje yra Šv. Petro lietuvių bažnyčia (2224 30th Ave). Dabartinė statyta 1966 m - kaip ir Šeboigane, drauge su mokykla. Ji pakeitė senąją lietuvių bažnyčią, turėta planų pastatyti naują "tikrą" bažnyčią ateityje. Tačiau planai liko neįgyvendinti ir parapija iš esmės liko veikti mokyklos salėje. Mokykla, tiesa, dabar jau uždaryta.

Kenošos Šv. Petro lietuvių bažnyčia dabar

Kenošos Šv. Petro lietuvių bažnyčia dabar

Priešingai nei Šeboigane, Kenošoje lietuviškas paveldas išsilaikęs geriau. Bažnyčioje – ir Lietuvos himnas, o apatinėje salėje yra ir didelė freska, liudijanti lietuviškas bažnyčios šaknis, atidengta 2001 m. – gerokai po to, kai parapija oficialiai tapo nebe vien lietuviška. Freskoje – Vytis, Kryžių kalnas, Trijų kryžių kalnas, pakelės tradicinis kryžius, kita. Kadaise bažnyčioje būta ir mokyklos valgyklos.

Freskos fragmentas su lietuviškais simboliais (salėje, kurioje veikė mokyklos valgykla)

Freskos fragmentas su lietuviškais simboliais (salėje, kurioje veikė mokyklos valgykla)

Lietuvos himnas, lietuvių kunigų nuotraukos – visa tai – prie bažnyčios įėjimo, o iš lauko galima rasti ir Dievo gailestingumo paveikslą.

Nuo 1926 m. bažnyčią prižiūri tėvai marijonai, tačiau 2018 m. jie – lenkai, o nebe lietuviai.

 


Lietuviškų vietų žemėlapis

Visos lietuviškos vietos, aprašytos šiame straipsnyje, yra tiksliai pažymėtos interaktyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):

Interaktyvus lietuviškų vietų Viskonsine žemėlapis

 


LRT laida apie Viskonsino lietuvių paveldą

 


Tikslas - Amerika ekspedicijos į Viskonsiną dienoraštis

Tikslas - Amerika 2018 dienoraštis - Deitonas

Tikslas - Amerika 2018 dienoraštis - Deitonas

Senas keltas prisišvartavo palei fabriką prie Viskonsino krantų. „Tikslas – Amerika“ ekspedicija atvyko į jau septynioliktą valstiją, kurioje kuriamas interaktyvus lietuviško paveldo JAV žemėlapis. Apie ekspedicijos atradimus Viskonsine pasakoja jos dalyviai Aistė ir Augustinas Žemaičiai.

Augustinas: „Ši valstija „Gabalėlių Lietuvos“ lietuviško paveldo užsienyje enciklopedijoje [ http://global.truelithuania.com/lt ] buvo savotiška pilka dėmė. Žinojau, kad ten būta bent keturių lietuvių bažnyčių – o tai reiškia ir didžiulių bendruomenių, klubų, mokyklų, gal paminklų. Tačiau rasti internete ar knygose pakankamai informacijos, kad parašyčiau daugiau nei po keletą eilučių apie kiekvieno miesto lietuviškas vietas, niekad nepavyko.

„Tikslas – Amerika“ [ http://map.truelithuania.com ] žemėlapio kūrimo projektas ir ekspedicija – puiki proga tai ištaisyti.“

Net apie savo miestą sužinojo iš "Tikslas - Amerika"

Aistė: „Krante mus pasitiko Wanda Visser, kaip ir žymi dalis „Tikslas – Amerika“ pagalbininkų šiai progai pasidabinusi gintariniais karoliais. „Mano mama – lietuvė“ – pasakojo – „Ir nors tėvas – olandas, visada labiau rūpėjo lietuvybė, nes Lietuva buvo anapus geležinės uždangos, nepasiekiama“.

Augustinas: „Ji jau seniai seka angliškąjį mūsų Facebook „True Lithuania“ [ http://www.facebook.com/truelithuania ] ir padėti pasisiūlė pati vos išgirdusi apie „Tikslas – Amerika 2018“. Jei ne tokie savanoriai, būtų buvę be galo sunku: vietose, tokiose kaip Viskonsino pakrantės miestai, mažai rasi lietuvių, priklausančių kokioms organizacijoms, tad neaišku, per ką ieškoti.

Visų pirma su Wanda apžiūrėjome pagrindinį jos apylinkių miestelį Šeboiganą, kur buvo lietuvių bažnyčia, kapinės. Deja, bažnyčia perstatyta (nieko lietuviško), kapinėse – lietuviškos tik pavardės. O apie svarbiausią lietuvišką vietą Šeboigane Wanda, pasirodo, sužinojo iš mūsų. Tai – Felikso Vaitkaus, pirmojo lietuvio, sėkmingai perskridusio Atlantą (ir išlikusio gyvo), kapą. „Nenorėjau prisipažinti, kad nežinau kur“ – sakė Wanda – „Tad su draugais išvaikščiojome kapines, ir radome palaidotą greta savo turtingos žmonos, kilusios iš vienos svarbiausių regione šeimų. Jis vedė pinigus...“.

Nuostabu, kad „Tikslas – Amerika“ gali ne tik supažindinti su lietuvišku paveldu žmones iš Lietuvos ar Amerikos lietuvius iš kitų miestų, bet net ir padėti atrasti lietuvišką savo miesto istoriją tiems, kurie ja domisi jau daugybę metų.“

Aistė: „Wanda su mumis liko iki vakaro – kartu aplankėme Port Vašingtono miestelį, pakalbėjome apie jos pirmąjį apsilankymą Lietuvoje dar 1989 m.: kaip spruko nuo gidų, kad bent dieną pabūtų su giminėmis, kaip vežė į Latviją vienai latvei laišką nuo į JAV pasitraukusio latvio.“

Augustinas: „Tokias tipiškas istorijas irgi įrašome į interviu, nes tai kontekstas, kurio metu buvo sukurtas bei gyvavo lietuviškas paveldas JAV. Juk jei ne ta „uždaros Lietuvos paslaptis“, gal ir Wanda lietuvišką kilmę būtų primiršusi, kaip kad olandišką. Ir dar ne kartą girdėjome, kad kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, Amerikos lietuviai prarado tą vieną tikslą, dėl kurio kovojo ligtol - gal tai irgi lėmė gana spartų kai kurių lietuviškų JAV vietų nykimą po 1990 m. Bet dabar Lietuva jau tvirtai stovi ant kojų, galime išlikusias lietuviškas vietas Amerikoje saugoti kartu – Lietuvos lietuviai, Amerikos lietuviai, visi kiti lietuviai... Nes jos svarbios. Jos pristato Lietuvą amerikiečiams, kurie – turistai, investuotojai, rinkėjai, renkantys galingiausios pasaulio valstybės valdžią. Ne veltui daugelis šalių net investuoja į naujų savo kultūros vietų kūrimą ten, kur jų niekada nebuvo – gi lietuviams daug paprasčiau, tų vietų jau yra nemažai, tereikia susikooperuoti, kad jos nebūtų prarastos.

Tokios mintys sukosi galvoje ir vėliau, vaikštant po Milvokį, lankant lietuvišką gryčią Europos kaimo ekspozicijoje miesto muziejuje.

Ir paskui Kenošoje, kur lietuvių bažnyčia irgi perstatyta, bet savo lietuvišką kilmę dar prisimena: netikėtai radome lietuvišką freską.“

Niekad Lietuvoje nebuvo, bet saugo Kenošos lietuvybę

Aistė: „Kenošoje sutikome ir lietuviškai kalbančią, lietuviškų rankdarbių miestelėnus mokančią Teresą Balčiūnas Dicelo, kuri... apskritai niekad gyvenime nebuvo Lietuvoje. Mat gimė dar prieškariu Latvijos lietuvių šeimoje, o per Antrąjį pasaulinį karą išvyko į Vokietiją, vėliau – Ameriką. Tačiau Lietuva jai – pati nuostabiausia šalis pasaulyje! Taip sakė ji pati, ir tikrai neįtikėtina tai girdėti iš asmens, gimusio Latvijoje ir visą gyvenimą nugyvenusio JAV bei Lietuvoje nebuvusio absoliučiai niekad. „Mano vyras buvo antikomunistinių pažiūrų“ – sakė – „Tad man į Lietuvą važiuoti pavojinga“. Ji tiek daug žino apie Lietuvos kultūrą ir tradicijas, bet dar neįsitikino, kad komunizmo siaubas – jau seniai praeitis... Ir su tuo svarbu dirbti: jei jau net ne visi Amerikos lietuviai žino, kokį kelią jau nuėjo Lietuva, tai ką kalbėti apie eilinius amerikiečius?“

Augustinas: „Tą ir mėginame keisti savo tinklapiais. „True Lithuania“ [ http://www.truelithuania.com ] pristato Lietuvą angliškai, o „Gabalėliai Lietuvos“ ir „Tikslas – Amerika“ supažindina su lietuvišku paveldu pačiose JAV. Nes, kaip pasakojo vietiniai, daugumai amerikiečių įdomus tik jų kraštas – o apie kitas šalis sužino tada, kai kažkas iš tų kraštų yra netoli jų namų. Gal lietuvis krepšininkas miesto komandoje, gal didi lietuvių bažnyčia jų rajone.

Pravažiavę Vokiganą, kur Ramutė Kemeza Kazlauskas ir kiti vietos lietuviai padėjo atrasti į naują bažnyčią perkeltus lietuviškus vitražus, o Aldona Kavoliūnienė interviu pasidalino neįtikėtinai ryškiais prisiminimais apie lietuvių pasitraukimą iš Lietuvos 1944 m., grįžinėjome į Čikagą. Miestą, kur Lietuva ir lietuviai žinomi daug geriau ir lietuviškų vietų – apie 100. Bet Čikagos apylinkėse gyvena tik dešimtadalis visų JAV lietuvių ir vos keli procentai amerikiečių – tad jokiais būdais negalima pamiršti ir visų kitų „lietuviškų“ miestų ir valstijų.“

Augustinas Žemaitis ir Aistė Žemaitienė, 2018 09 08-09.

Click to learn more about Lithuania: JAV, Viskonsinas Leave a comment
Comments (14) Trackbacks (0)
  1. SINCE THE 2010 CENSUS THERE ARE 39 FOLKS OF LITHUANIAN DESCENT LIVING IN HAYWARD WI, I CAME UP HERE FROM CHICAGO, MY PARENTS CAME TO THE USA IN 1950.

  2. I was an alter boy in 1938. My parents and grandparents were parisheners.

  3. I am an academic researcher and journalist looking for Wisconsinites with Lithuanian ancestry, particularly those who know of people who fled Lithuania as part of WWII. (particularly Kaunau and/or Vilnius) Please contact me if you have information or contacts. larsoja@uwec.edu

  4. My grandparents JoHann And Katerina
    Bilda from Vilnus left country to
    Belshill Scotland and in 1923 To
    Brasil. One brother of my Grandfather
    come to USA. I was born in Brasil from
    Adelia Bilda and moved to Miami Fl
    in 1962. I am 83 old.

    • I am researching a Joseph (1882-1949) Belda family in Grand Rapids, MI, and am looking for information about a brother named John who was living in Brazil in 1949. If anyone reading this can help, please email me at truthseeker52@aol.com. Thank you!!

  5. I’m trying to find information on Felix Monis/Monas who came to Racine in 1913. He said he was going to stay with a cousin, Bery (sp?) Radiches when he arrived. I’ve searched for records of either of them, and haven’t had any luck. If anyone knows where I could locate any information, I’d be very grateful.

  6. Looking for information about a Lithuanian settlement that was located in the town of Newbold, Oneida County Wisconsin late 1800’s-early 1900’s. Henry Wubker, a local resident and politician was instrumental in bringing this settlement to the area. Any help you can provide is greatly appreciated.


Leave a comment

No trackbacks yet.