Gabalėliai Lietuvos Lietuviškos vietos ir paveldas užsienyje

Romuva ir Ontarijo šiaurė

Beveik visas Kanados lietuvių paveldas susitelkęs trumpame Ontarijo [Ontario] ir Kvebeko [Quebec] provincijų ruože netoli sienos su JAV, nes ten įsikūrę visi pagrindiniai Kanados miestai.

Tačiau, bėgant laikui, miestuose gyvenę lietuviai ėmė ieškoti vietų poilsiui žmonių mažiau paliestose Kanados vietose, tad maždaug 200–300 kilometrų į šiaurę nuo Toronto [Toronto] nusidriekusiuose miškuose ėmė kurti lietuviškas stovyklas, poilsiavietes ir užmiesčio klubus.

Garsiausia lietuvių poilsiavietė Vasaga [Wasaga Beach] aprašyta atskirame straipsnyje kartu su netoliese įsikūrusiu Midlandu [Midland].

Šiauriau nuo Vasagos išsidėsčiusios lietuviškos vietovės yra lietuvių skautų stovykla „Romuva“, Lietuvos medžiotojų klubas ir Lietuvos sostinės garbei pavadintas miestelis Vilnas [Wilno].

Stovyklos „Romuva“ vartai

Stovyklos „Romuva“ vartai

Lietuvių skautų stovykla „Romuva“

Į „Romuvą“ nėra nieko panašaus: ji tarsi tikro lietuviško kraštovaizdžio plotelis nuostabiuose Kanados miškuose Fokso (Lapės) ežero [Fox Lake] pakrantėje, 230 km į šiaurę nuo Toronto.

Į stovyklos teritoriją patenkama pro gražius medinius vartus, čia galima pamatyti daugybę lietuviškų paminklų, pasigėrėti nuostabiais aplinkos vaizdais. Kiekviename pastate matomos lietuviškos detalės ar bent jau lietuviškas pavadinimas.

Žymiausias paminklas čia yra stovyklos „Romuva“ vartai, pastatyti 1970 m. ir tapę visos stovyklos simboliu.

„Romuvos“ vartų viršus

„Romuvos“ vartų viršus

Užrašas ant vartų skelbia: „Lietuviais esame mes gimę“ (žodžiai iš garsios dainos) ir „Skautiškam jaunimui“

Užrašas ant vartų skelbia: „Lietuviais esame mes gimę“ (žodžiai iš garsios dainos) ir „Skautiškam jaunimui“. Jį pasirašė Stasys Kuzmas ir jo žmona Genovaitė Kuzmas, finansiškai rėmę stovyklos „Romuva“ įkūrimą ir dalyvavę kuriant vartus.

„Romuva“ buvo įkurta 7-ajame dešimtmetyje kaip Lietuvos skautų stovykla. Skirtingai nei kitos Kanados skautų organizacijos, Lietuvos skautai turi papildomą tikslą – populiarinti lietuvišką paveldą. Čia atvykstantiems vaikams buvo sudarytos galimybės kalbėti lietuviškai ir susitikti su kitais lietuviais. Tik čia (ir JAV) lietuvių skautų idėjos galėjo būti perduotos kitai kartai, nes Lietuva tuo metu (1940–1990 m.) vis dar buvo okupuota Sovietų Sąjungos, o už narystę skautų organizacijoje čia galėjo grėsti net mirtis (kaip Rainių žudynėse).

Pagrindinė Kanados lietuvių skautų stovyklos „Romuva“ salė

Pagrindinė Kanados lietuvių skautų stovyklos „Romuva“ salė

Pagrindinė skautų stovykla "Romuvoje" vyksta kartą į metus (vieną savaitę kiekvieną vasarą, joje dalyvauja maždaug 150 stovyklautojų), tačiau į „Romuvą“ lietuviai atvyksta ir kitais metų laikais: pabūti gamtoje, pažvejoti ar leistis į kitas pramogas. Net gilią kanadietišką žiemą lietuviai kartais atvyksta čia ir sniege pasistato laikinas pastoges.

Rytas „Romuvoje“ prie Fokso ežero

Rytas „Romuvoje“ prie Fokso ežero

Lietuvišką atmosferą kuria ir paminklai stovyklos teritorijoje. 1972 m. buvo iškeltas kryžius, skirtas Lietuvos jūrų skautams, kurie tais metais šventė savo organizacijos 50-metį. Vėliavų aikštėje stovi dar iki 1970 m. pastatytas paminklas su kryžiumi, skirtas karuose žuvusiems skautams atminti. Atvykus stovyklautojams aikštėje iškeliamos vėliavos: beveik visada Lietuvos ir Kanados, taip pat vėliavos tų šalių, iš kurių čia atvyksta lietuvių kilmės žmonės (dažnai JAV, kartais Australijos).

„Romuvos“ vėliavų aikštė

„Romuvos“ vėliavų aikštė

Jūrų skautų jubiliejinis kryžius „Romuvos“ stovykloje

Jūrų skautų jubiliejinis kryžius „Romuvos“ stovykloje

Stovyklos teritorijoje taip pat yra žemės meno paminklas: Lietuvos žemėlapis. Jame vaizduojama ne dabartinė, o 1918–1940 m. Lietuva, kurią kada nors atkurti tikėjosi „Romuvos“ įkūrėjai (su visu Vilniaus kraštu - ir Gardinu, Lyda).

Lietuvos žemėlapis (viršuje) su link jo vedančiais Lietuvos vėliavos spalvų laipteliais

Lietuvos žemėlapis (viršuje) su link jo vedančiais Lietuvos vėliavos spalvų laipteliais

Stovyklos pavadinimas „Romuva“ reiškia lietuvišką pagonių šventyklą: nors dauguma Lietuvos skautų yra Romos katalikai, Lietuvos, kaip paskutinės pagoniškos šalies Europoje, istorija įkvepia patriotus visur.

Stovyklai priklauso keletas pastatų. Pagrindinę skautų stovyklos „Romuva“ salę (vienintelį didesnį pastatą stovykloje) puošia daugybė meno kūrinių, kuriuos ankstesnėmis vasaromis sukūrė stovyklautojai. Kiekvieną vasarą sukuriamas naujas meno kūrinys ir paliekamas salėje būsimoms skautų kartoms bei kitiems „Romuvoje“ apsilankysiantiems svečiams. Taigi, pagrindinė salė atlieka ir stovyklos muziejaus funkciją.

Pagrindinė stovyklos „Romuva“ salė

Pagrindinė stovyklos „Romuva“ salė

Pagrindinėje „Romuvos“ salėje eksponuojamos vėliavos, plakatai, bareljefai ir kiti meno kūriniai, per dešimtmečius sukurti vasaros stovyklų dalyvių

Pagrindinėje „Romuvos“ salėje eksponuojamos vėliavos, plakatai, bareljefai ir kiti meno kūriniai, per dešimtmečius sukurti vasaros stovyklų dalyvių

Stovyklautojų sukurtų meno kūrinių „Romuvoje“ pavyzdys

Stovyklautojų sukurtų meno kūrinių „Romuvoje“ pavyzdys

Stovykloje taip pat yra keletas nakvynei skirtų pastatų, kuriuose vienu metu gali apsistoti po 12 žmonių. Jie pavadinti Lietuvos vietovių vardais. Vis dėlto, kadangi tai yra skautų stovykla, dauguma jos dalyvių gyvena palapinėse mažesnėse stovyklavietėse, įkurtose gamtoje netoli pagrindinės stovyklos. Iš viso kiekvieną vasarą „Romuvoje“ stovyklauja apie 100–250 žmonių. Iš pradžių vasaros stovykla vykdavo dvi savaites, tačiau vėliau buvo sutrumpinta iki vienos.

Namas „Romuvoje“ pavadintas Lietuvos sostinės Vilniaus vardu

Namas „Romuvoje“ pavadintas Lietuvos sostinės Vilniaus vardu

Kai nėra lankytojų, stovyklos teritorija yra uždaryta, tad čia apsilankyti galima tik iš anksto sutartu laiku.

Čia taip pat yra valčių namelis su Lietuvos jūrų skautų emblema.

Lietuvos jūrų skautų emblema ant valčių namelio

Lietuvos jūrų skautų emblema ant valčių namelio

Bendras „Romuvos“ plotas yra 80 akrų (31 hektaras) ir apima 300 metrų ilgio ežero pakrantę. Didžiąją kraštovaizdžio dalį čia suformavo lietuviai: iškirto kai kuriuos medžius ir pasodino naujus, taip sukurdami jaukaus parko prie ežero atmosferą.

Vilnas (Wilno), Ontarijus

Vilnas (Wilno) išsidėstęs pakeliui iš „Romuvos“ į Otavą [Ottawa].

Miestelio pavadinimas Wilno – tai Lietuvos sostinės vardas lenkų kalba. Nors ir nedidelis, Vilnas (Ontarijus) iš tiesų yra didžiausia Vilniaus vardu pavadinta vietovė užsienyje.

Vilno smuklė

Vilno smuklė

Miestelis pavadintas Vilnu, nes jo įkūrėjas Liudvikas Dembskis buvo kilęs iš lenkiškai kalbančios Vilniaus bendruomenės. L. Dembskis atsisakė miesteliui suteikti savo vardą, tad vietovė buvo pavadinta jo gimtojo miesto vardu.

Vilno ženklas

Vilno ženklas

Daugelis Vilno naujakurių buvo kilę iš visai kitos Lenkijos dalies – Kašubijos [Kaszuby] (netoli Gdansko [Gdansk]). Kašubai yra unikali Lenkijos tautinė mažuma, todėl kai kurie miestelio užrašai iki šiol rašomi trimis kalbomis: anglų, lenkų ir kašubų. Vilnas didžiuojasi savo paveldu ir garsėja kaip seniausia Lenkijos gyvenvietė Kanadoje.

Trikalbiai užrašai Vilne

Trikalbiai užrašai Vilne

Vilno Čenstakavos Dievo Motinos bažnyčia yra seniausia lenkų parapija Kanadoje (tiesa, pati bažnyčia pastatyta vėliau, tarpukariu). Joje taip pat pagerbtas Vilnius, nes bažnyčios interjerą puošia pagrindiniai Vilniaus katalikybės simboliai: Aušros Vartų Švč. Mergelės ir Dievo Gailestingumo paveikslai (abiejų originalai yra Vilniuje), taip pat Šv. Faustinos Kovalskos atvaizdas. Šv. Faustina buvo lenkė, kuri gyvendama Vilniuje patyrė Jėzaus Kristaus siųstus regėjimus, o pagal juos buvo nutapytas Dievo Gailestingumo paveikslas.

Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos paveikslas Vilno bažnyčioje

Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos paveikslas Vilno bažnyčioje

Vilne taip pat yra po atviru dangumi įsikūręs lenkų-kašubų paveldo muziejus. Tiesą sakant, medinės sodybos čia labai panašios į tradicines lietuviškas sodybas. Kaip ir Lietuva, Vilnas didžiuojasi mediniais pakelės kryžiais.

Vilno paveldo muziejaus po atviru dangumi fragmentas

Vilno paveldo muziejaus po atviru dangumi fragmentas

Tradicinis namas Vilne

Tradicinis namas Vilne

Vilnas buvo įkurtas 1858 m., jame daug kas atspindi ano meto Lenkiją ir Lietuvą.

Lietuviškų vietų Kanadoje žemėlapis

Visos Kanados lietuviškos vietos yra tiksliai pažymėtos interkatyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):

Interaktyvus lietuviškų vietų Kanadoje žemėlapis

Click to learn more about Lithuania: Kanada, Ontarijas Leave a comment
Comments (2) Trackbacks (0)

Leave a comment

No trackbacks yet.