Gabalėliai Lietuvos Lietuvių rajonai ir paveldas užsienyje

Kordoba (Argentina)

Kordoba yra antras pagal dydį Argentinos miestas, garsėjantis seniausiu šalies universitetu. Prieš Antrąjį pasaulinį karą šis didelis miestas pritraukė nemažą lietuvių skaičių, kurie įsteigė du lietuvių klubus. Vėliau klubai užsidarė, todėl Kordoba yra vienintelis Argentinos didmiestis, netekęs turėtų lietuvių klubų. Klubų pastatai išliko iki šių dienų.

Seniausias lietuvių klubas mieste vadinosi „Neptūnas“. Įkurtas 1928 m. lietuvių emigrantų, dabartinį pastatą Charcas gatvėje klubas pasistatė 1938 m. Tačiau metams bėgant, keičiantis kartoms, lietuviška veikla pradėjo menkti. Devinto dešimtmečio pradžioje „Neptūno“ pastatą nelegaliai užėmė skvoteriai. Pagal Argentinos įstatymus skvoteriai gali įgyti nuosavybės teisę į pastatą, jei pakankamai ilgai jame gyvena. Taip jie galiausiai perėmė „Neptūno“ pastato nuosavybę. Nors lietuviškos iškabos buvo pašalintos, ant pastato fasado vis dar matyti vos ne vos įskaitomas užrašas „Sociedad Lituana Neptūnas“.

„Neptūno“ pastatas

„Neptūno“ pavadinimas vis dar matomas ant pastato

„Neptūnas“ buvo siejamas su kraštutinių kairiųjų politinių pažiūrų lietuviais. Tai tapo ypač kontroversiška po to, kai 1940 m. Lietuvą okupavo Sovietų Sąjunga. Sovietų okupacija ir genocidas Lietuvoje privertė nemažai lietuvių atsisakyti dalyvavimo klubo „Neptūnas“ veikloje. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui 1945 m., lietuviai įkūrė antrąjį lietuvių klubą Kordoboje. Tai buvo šeštasis Susivienijimo lietuvių Argentinoje skyrius. Pagrindinė Susivienijimo būstinė yra Lanuse (Lanus), netoli Buenos Airių (Buenos Aires), . Susivienijimas 1953–1956 m. pasistatė savo pastatą (Eufrasio Loza 1070). Statybas labai rėmė lietuviai, atvykę į Kordobą po Antrojo pasaulinio karo - pasitraukę nuo Sovietų okupacijos 1944 m. Laikui bėgant, daugelis šių pabėgėlių emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Lankytojų ir aukų šeštajam skyriui ėmus trūkti, 1989 m. organizacija nusprendė parduoti pastatą Kordoboje. Šeštojo skyriaus atminimo lenta buvo perkelta į Susivienijimo štabą Lanuse. Šiandien šiame pastate, kuris yra privati nuosavybė, nematyti jokių lietuviškų ženklų.

Susivienijimo lietuvių Argentinoje šeštojo skyriaus pastatas

Kol Kordoboje lietuviška veikla tebebuvo stipri, viena gana ilga miesto gatvė buvo pervadinta mūsų šalies vardu – Lituania. Prie Lituania ir Patria gatvių sankryžos kabo metalinė atminimo lenta, kurioje nurodyta, kad gatvė taip pavadinta 1969 m., sukakus 50 metų, kai Lietuva tapo nepriklausoma nuo Rusijos imperijos (1918 m.). Nors tuo metu Lietuva vėl buvo okupuota Sovietų Sąjungos, nepriklausomybės penkiasdešimtmetis dėl to buvo tik dar svarbesnis Argentinos lietuviams, nes jie siekė priminti pasauliui, kad Lietuva buvo neteisėtai okupuota laisva valstybė.

Užrašas „Calle Lituania“ Kordoboje

Kordoboje niekada nebuvo lietuviškos bažnyčios, tačiau čia veikė Čikagoje įkurtas Švento Kazimiero lietuvių seserų ordinas. Iš JAV atvykusios lietuvės vienuolės mokė vietinius lietuvių kalbos net ir po to, kai lietuvių klubai sumenko. Jos turėjo savo vienuolyną ir koplyčią dabartinės ligoninės „Sanatorio Allende“ vietoje. Mažėjant seserų skaičiui, vienuolyno pastatas buvo parduotas, vėliau nugriautas.

Nors tikslaus skaičiaus į Kordobą atvykusių lietuvių nėra, vietiniai lietuviai sako, kad mieste gyveno apie 200 šeimų, iš kurių 80 priklausė „Neptūnui“, 80 – Susivienijimui, o apie 40 iš viso nedalyvavo lietuviškoje veikloje.

Kordobos apylinkių lietuvių gretas papildė iš kitur, ypač iš Buenos Airių, atvykę Argentinos lietuviai. Viena iš tokių šeimų, Kekutų šeima (Kekutt), kuri dar 1942 m., praėjus 12–14 metų nuo jų atvykimo į Argentiną, Vila Džardino (Villa Giardino) miestelyje, netoli Kordobos, įkūrė viešbutį „Anita“. Viešbutis buvo pavadintas jo savininko Miguelio Kekuto (Miguel Kekutt) žmonos Onos vardo mažybine ispaniška versija. Jis veikia iki šiol, priklauso tai pačiai šeimai. Viešbutyje tebėra išlikę daug autentiškų 1942 m. baldų bei įkūrėjų nuotraukos.

Viešbutis „Anita“ Vila Džardino miestelyje