Gabalėliai Lietuvos Lietuvių rajonai ir paveldas užsienyje

Buenos Airės (Argentina)

Buenos Airės, Argentinos sostinė ir vienas 20 didžiausių pasaulio miestų, savo plačiomis gatvėmis ir architektūra tebealsuoja sunykusia anų laikų didybe.

Tarp tų pastatų – ir du lietuvių centrai, bažnyčia, muziejus, net penkios Lietuvos gatvės. Viskas sukurta daugiausia ~1930-1970 m., taigi, turi gilią istoriją.

Apie 30 000 lietuvių į Argentiną masiškai imigravo per labai trumpą laikotarpį – maždaug apie tarpukario vidurį (~1925-1930 m.). Tuo metu Argentina buvo antra pagal turtingumą Amerikos žemyno šalis po JAV – tačiau, priešingai nei į JAV, į Argentiną galėjo imigruoti kas norėjo.

Vėliau Argentina pamažu nuskurdo, taigi, lietuviai ten emigruoti nustojo ir šiandieniai Argentinos lietuviai – beveik vien tarpukario imigrantų palikuonys.

Buenos Airių lietuvių centras su Gedimino stulpais fasade

Buenos Airių lietuvių centras su Gedimino stulpais fasade

Buenos Airių lietuvių centras

Villa Lugano esantis Argentinos lietuvių centras (Tabaré 6950 1439) – turbūt įspūdingiausias nebažnytinis lietuviškas pastatas Pietų Amerikoje.

Jo fasadas paženklintas Gedimino stulpais. Viduje – du patalpų aukštai. Apačioje – baras, viršuje – šokių salė su stilizuoti herbu, Gedimino stulpais. Ten repetuoja lietuvių šokių kolektyvai. Pastato vidus ir išorė primena art deco architektūrą, kuria garsėja tarpukario Kaunas.

Lietuvių centre repetuojantys tautinių šokių šokėjai

Lietuvių centre repetuojantys tautinių šokių šokėjai

Visur gausu lietuviško dekoro: Lietuvos miestų ir Lietuvos herbai, Žalgirio mūšį ir Lietuvos himną atspindintys meno kūriniai. Gražus simbolinis meno kūrinys, sukurtas kunigo Antano Lubicko (1981 m.), herbus pagamino Antanas Grigonis.

Grigonio sukurti herbai Lietuvių centre

Grigonio sukurti herbai Lietuvių centre

Argentinos lietuvių centro organizacija įsteigta 1926 m. spalio 10 d., tuo metu vykstant didžiausiai lietuvių imigracijos į Argentiną bangai. Organizaciją - draugiją "Lietuva" - įkūrė Lietuvos konuslas Jonas Skinkis. Nors jau tada buvo minčių statyti Lietuvių centrą, jas kuriam laikui "palaidojo" Didžioji Depresija - ekonominė krizė, ~1929 m. itin paveikusi Argentiną. Galiausiai Lietuvių centras pastatytas 1957-1962 m. Daugiausiai jį steigė intelektualai. Lietuvių centras pavadintas Jono Basanavičiaus vardu.

2014 m. Lietuvių centro kieme įrengtas bareljefas Lietuvai (kurtas apie savaitę), atspindintis Lietuvos kultūrą ir istoriją. Bareljefe - ir Lietuvos herbas bei vėliava, ir tautinius šokius su tautiniais rūbais šokanti pora, ir Rūpintojėlis, ir Trakų pilis bei Kryžių kalnas bei dar daug kitų atributų.

Lietuvių centro bareljefas

Lietuvių centro bareljefas

Lietuvių centras atidarytas šeštadieniais, vyksta šokiai. Kitu laiku patalpos nuomojamos, taip išsilaiko. Kitoje gatvės pusėje nuo lietuvių centro yra jam priklausanti sporto aikštelė, kuri taip pat nuomojama.

Aušros Vartų Marijos lietuvių bažnyčios kompleksas

Didelė dalis Argentinos lietuvių atvykę apsigyveno Avežanedos (Avellaneda) rajone. Čia veikia lietuviška Marijos gailestingumo parapija (Mendoza 2280), atidaryta 1942 m. Virš jos durų - Aušros Vartų vaizdas. Altoriuje – Aušros Vartų dievo motinos atvaizdas, jai skirtas ir vienas iš šoninių altorių.

Buenos Airių lietuvių bažnyčia

Buenos Airių lietuvių bažnyčia

Aušros Vartai virš įėjimo į Buenos Airių lietuvių bažnyčią

Aušros Vartai virš įėjimo į Buenos Airių lietuvių bažnyčią

Po kiekvienu vitražu – jį aukojusio lietuvio vardas ar pavardė. Prie kai kurių vardų – ir JAV vietovės, kur tie lietuviai gyveno: kadangi Argentinos lietuvių bendruomenė nebuvo tokia turtinga, kaip JAV, bažnyčią pastatyti padėjo JAV lietuviai.

Vienas iš lietuvių bažnyčios vitražų su aukotojos vardu

Vienas iš lietuvių bažnyčios vitražų su aukotojos vardu

Dabar mišios bažnyčioje vyksta ispaniškai, tačiau viduje tebestovi Lietuvos trispalvė. Nors lietuviškai parapija vadinasi Aušros vartų Marijos, ispaniškai ji pavadinta tiesiog „Madre de Misericordia“ (Gailestingumo mergelės), be aliuzijų į Vilnių, Lietuvą ar Aušros vartus.

Lietuvių bažnyčios vidus su Aušros vartų Marijos atvaizdu (kitas - už altoriaus)

Lietuvių bažnyčios vidus su Aušros vartų Marijos atvaizdu (kitas - už altoriaus)

Kartu su bažnyčia pastatytas ir lietuvių marijonų vienuolynas bei mokykla (1948 m.). Jie tebeveikia, nors ir nebėra lietuviški. Bet kompleksą aptarnauja tas pats vienuolių marijonų ordinas – tik vienuoliai dabar argentiniečiai, o lietuviai marijonai šiais laikais veikia tik Lietuvoje. Visgi, vienuolių marijonų ordinas pats savaime nebūtų išlikęs be lietuvių: vienu metu vienintelis likęs vienuolis marijonas buvo palaimintasis Jurgis Matulaitis ir tik jo charizmos dėka prie vienuolyno vėl prisijungė daugiau narių: iš pradžių lietuviai ir lenkai, o vėliau ir amerikiečiai, argentiniečiai. Todėl Jurgis Matulaitis atvaizduotas ir viename vitražų bažnyčios viduje. Taip pat bažnyčios viduje yra Šv. Kazimiero, Dievo gailestingumo altoriai.

Buenos Airių lietuvių parapijos mokykla

Buenos Airių lietuivių parapijos mokykla

Lietuvių mokykloje, kurios aktų salė anksčiau veikė ir kaip lietuvių salonas, lietuviškų detalių nėra daug, bet yra religinės detalės (Jurgis Matulaitis, Aušros Vartų Marija) bei lauke stadionu Lietuvos vėliavos spalvomis tapytas kryžius. Mokyklą lanko ~800 vaikų, dauguma ne lietuvių kilmės.

Trispalvis kryžius Buenos Airių lietuvių mokyklos gale

Trispalvis kryžius Buenos Airių lietuvių mokyklos gale

Lietuvių vienuolyno patalpose veikia ir lietuvių muziejus, atidarytas nereguliariai (reikia paprašyti, kad kas nors įleistų, tačiau tai įmanoma tik jei kas nors budi zakristijoje ir patalpa nenaudojama kaip parapijos salė). Muziejėlis įkurtas A. Mikelionienės 1955 m. Eksponatai - daugiausiai lietuvių surinkti daiktai, priminę jiems Tėvynę: medžio dirbiniai, tautinės juostos, senos (net ir XIX a.) lietuviškos knygos ir t.t. Anksčiau muziejaus būta didesnio, jis turėjo virš 1000 eksponatų, tarp jų skulptūrų, tautinių rūbų, turėjo savo vadovybę. Tačiau patalpos vėliau pradėtos naudoti kaip parapijos salė ir daug eksponatų pašalinta. Nebeliko ir "Argentinos lietuvių balso" laikraščio spaustuvės, kuri irgi veikė tose patalpose. Jo spaustuvės įranga išvežta į vienintelį likusį pilnavertį lietuvių muziejų Argentinoje Eskelio mieste.

Lietuvių muziejus ir parapijos salė (matosi apie pusę patalpos)

Lietuvių muziejus ir parapijos salė (matosi apie pusę patalpos)

Jaukiame bažnyčios uždarame kieme (patenkama per zakristiją) - 2015 m. perstatytas lietuviškas kryžius bei ~1969 m. paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę su Marija, Gedimino stulpais ir Vyčio kryžiais. Ant bažnyčios iš kiemo pusės atminimo lentos čia veikusiam lietuviškam Šv. Cecilijos chorui. Atminimo lentomis padabinti ir paminklai.

Lietuviškas kryžius Aušros Vartų Marijos bažnyčios kieme

Lietuviškas kryžius Aušros Vartų Marijos bažnyčios kieme

Paminklas Marijai Aušros Vartų Marijos bažnyčios kieme

Paminklas Marijai Aušros Vartų Marijos bažnyčios kieme

Iš pradžių Aušros Vartų Marijos mokykloje mokytojavo Šv. Kazimiero seserys - tai lietuvių vienuolių ordinas, įkurtas Amerikoje. Pirmosios seserys atvyko į Argentiną 1941 m. Netoli parapijos jos turėjo vienuolyną. Tačiau ilgainiui vienuolių mažėjo, vienuolynas parduotas ir jos persikėlė į mažesnes patalpas.

Priešais bažnyčią - Lietuvos skersgatvis (Pje Lituania). Bažnyčios pusėje kabo atminimo lenta, kad skarsgatvis taip pavadintas lietuvių bendruomenės garbei.

Lietuvos skersgatvio atminimo lenta

Lietuvos skersgatvio atminimo lenta

Susivienijimas lietuvių Argentinoje

Buenos Airėse savo pastatą turi ir Susivienijimas lietuvių Argentinoje (Av. San Martin 3175, Lanus Oeste rajone).

Susivienijimas lietuvių Argentinoje

Susivienijimas lietuvių Argentinoje

Iš išorės pastatas paprastas, tačiau viduje slepia dideles patalpas. Pastatas dedikuotas Vincui Kudirkai, Lietuvos himno autoriui, todėl jo širdis – monumentalūs laiptai su dideliu Vinco Kudirkos atvaizdu bei Gedimino stulpų dekoru.

Susivienijimo lietuvių Argentinoje laiptai

Susivienijimo lietuvių Argentinoje laiptai

Antrame aukšte yra ir įdomus senovinis Lietuvos pristatymas: surinkti tarpukario atvirukai, karikatūros, pašto ženklai ir kita. Didelę dalį sudaro dalykai, kuriais tarpukario Lietuva prisistatydavo užsieniečiams; yra ir šiek tiek žinių apie okupaciją. Informacija – lietuvių, anglų, vokiečių, ispanų kalbomis. Žavi galimybė pasijusti tarsi kokiais 1950 m., savo akimis išvysti originalius atvirukus, tekstus, kuriais tada užsieniui prisistatė Lietuva, be jokių papildomų šiuolaikinių komentarų. Šią medžiagą surinko Juozas Šiušis.

Tarpuakrio lietuvos prisitatymai užsieniečiams ir atvirukai Susivienijime lietuvių Argentinoje

Tarpuakrio lietuvos prisitatymai užsieniečiams ir atvirukai Susivienijime lietuvių Argentinoje

Antrame aukšte taip pat yra biblioteka (vietinių teigimu, įsteigta Argentinon pasitraukusio knygnešio Juozo Paugos) ir atminimo lentų galerija. Atminimo lentos pagamintos įvairiomis svarbiomis progomis, svarbių asmenų apsilankymo proga. Kaip lietuvybės Argentinoje simbolį Susivienijimą lietuvių Argentinoje aplankė ne vienas Lietuvos prezidentas: 1996 m. Algirdas Brazauskas, vėliau – Dalia Grybauskaitė.

Įvykių atminimo lentos Susivienijime lietuvių Argentinoje

Įvykių atminimo lentos Susivienijime lietuvių Argentinoje

Pirmame aukšte – renginių salė, baseinas, baras, Lietuvos kiemas, pavadintas jo architekto Alfredo Stanevičiaus vardu.

Susivienijimas Lietuvių Argentinoje – seniausia Buenos Airių aglomeracijos (neapimant Beriso) lietuvių bendruomenė, įsteigta dar 1914 m., gerokai prieš didžiąją lietuivų imigracijos bangą. Tiesa, tada lietuvių (kurių visoje Argentinoje gyveno ~5000) nepakako, kad būtų įsigytas savas pastatas, veikla vykdavo nuomojamose salėse. Tačiau po to, kai apie 1925-1929 m. masiškai į Buenos Aires imigravo bent keliolika tūkstančių lietuvių, Susivienijimo gretos išsiplėtė, o gavę darbus naujieji imigrantai pamažu uždirbo pakankamai pinigų savo žemės įsigijimui (1941 m., 3779 kv. m sklypas) ir pastato pastatymui.

Susivienijimo lietuvių Argentinoje klubo pastatas atidarytas 1952 m. liepos 12 d. (per 38 organizacijos įkūrimo metines). Tuo metu lietuviams priklausė ir žemė ten, kur dabar yra 25 de Mayo gatvė. Vėliau šią žemę nusavino miestas, idant nutiestų gatvę, o lietuviams davė žemės iš kitos pastato pusės (šiaurės vakarų).

1983 m. Susivienijmo pastatas išplėstas į tą pusę pristačius baseiną (architektas Kaminskas). Vasaromis ten būdavo populiaru susirinkti, tačiau ilgainiui baseinas nustojo veikti. Baseiną su pastatu jungia Alfredo Stanevičiaus kiemas.

Stanevičiaus Lietuviškas kiemas Buenos Airėse

Stanevičiaus Lietuviškas kiemas Buenos Airėse

Susivienijimas lietuvių Argentinoje veikia šeštadieniais vakarais ir noriai priima svečius iš Lietuvos. Be eilinių šeštadienių, 5-10 kartų į metus vyksta ypatingos šventės: Lietuvos nepriklausomybės dienų (vasario 16, kovo 11) motinos dienos minėjimai, taip pat, tradicija tapusi Alaus šventė spalio mėn. Per šventes į susivienijimą susirenka 200 ir daugiau žmonių (alaus šventę iki 350), o iš viso organizacijoje 450-500 narių.

Susivienijimo lietuvių Argentinoje baras

Susivienijimo lietuvių Argentinoje baras

Istoriškai Susivienijimas lietuvių Argentinoje buvo įsteigęs skyrius ir kitose vietose. Be 1-osios sekcijos Lanuse, pradedant ~1936 m. buvo įsisteigę skyriai: 2-asis Avežanedoje (kur lietuvių bažnyčia), 3-asis Lugano (kur Lietuvių centras), 4-asis Barracas, 5-asis Villa Scasso, 6-asis Kordoboje, 7-asis Wilde, 8-asis Temperley. Išskyrus Kordobą, visos tos vietovės - Buenos Airių rajonai ir priemiesčiai, o tie skyriai savo pastatų neturėjo; ilgainiui veikla tuose skyriuose nunyko, SLA veikla ėmė koncentruotis naujai pasistatytame nuosavame pastate.

Netoli Susivienijimo yra pati ilgiausia Lietuvos gatvė Buenos Airių aglomeracijoje – 4 km ilgio Lietuvos prospektas (Avenida Lituania). Ji seniau vadinta Čikagos vardu, o ~1970 m. taip pakrikštyta ir užsienio lietuvių dėka, o šis argentiniečių sprendimas suprastas kaip rodantis Argentinos paramą Lietuvos laisvei.

Taip pat Lanus rajone buvo ir Tumo-Vaižganto lietuvių mokykla. Įkurta 1938 m., ji gyvavo labai neilgai. Į šią mokyklą mokytojus siuntė, ją išlaikė Lietuvos Respublika, taip siekdama, kad Argentinos lietuviai nenutautėtų. Deja, jau 1940 m. Lietuva buvo okupuota. Mokykla užsidarė, nors jos pastatas tebestovi be lietuviškų ženklų.

Tumo-Vaižganto mokyklos pastatas

Tumo-Vaižganto mokyklos pastatas

Kitos Buenos Airių lietuviškos vietos

Buenos Airės (su aplinkiniais priemiesčiais) turi daugiau Lietuvos garbei pavadintų gatvių, nei bet kuris kitas miestas. Be dviejų, įvardytų aukščiau (Lietuvos prospekto ir skersgatvio), dar yra Lietuvos gatvės Don Bosco, Temperley ir Vila Urkisa [Villa Urquiza] rajonuose. Tik paskutinis rajonas yra Buenos Airių miesto dalis – likę skaitosi priemiesčiai. Apskritai Buenos Airėse populiaru vadinti gatves įvairių šalių pavadinimais, ypač tų, iš kurių imigravo daug imigrantų.

Buenos Airės prie uosto turi Imigracijos muziejų įrengtą pastate, kuriame atvykę į Buenos Aires nemokamai galėdavo gyventi imigrantai – iki susiras darbą. Ten gyveno ir tūkstančiai lietuvių. Tiesa, ekspozicijoje – kuri yra pusiau modernaus meno centras – nėra nieko susijusio išskirtinai su Lietuva, bet galima sužinoti daugiau apie imigraciją į Argentiną, o visų tautų imigrantų patirtis tuo metu buvo panaši.

Imigracijos muziejuje atkurtos dviaukščių lovų linijos, kuriose nakvodavo imigrantai, tarp jų - lietuviai

Imigracijos muziejuje atkurtos dviaukščių lovų linijos, kuriose nakvodavo imigrantai, tarp jų - lietuviai

Pavienių emigrantų iš Lietuvos į Argentiną išvyko ir seniau nei didžiosios imigracijos bangos ir bene garsiausias tokių – Robertas Adolfas Chodasevičius, pirmasis Argentinoje kare panaudojęs oro balioną. Tai įvyko Argentinos kare su Paragvajumi. Chodasevičius yra palaidotas kartu su to karo veteranais garsiausiose Argentinoje Rekoletos kapinėse (kur taip pat palaidota ir Eva Peron), tačiau ant kapo jo pavardė neparašyta (bet įvedus ją į kapinių sistemą prie įėjimo, kur aprašyti žymiausi kapinėse palaidoti žmonės, galima pamatyti Chodesevičiaus gyvenimo aprašymą bei tą faktą, kad gimė Vilniuje).

2002 m. dėl gausios bendruomenės į Buenos Aires iš Karakaso (Venesuela) perkelta vienintelė Lietuvos ambasada Pietų Amerikoje. Ji rengė įvairius kultūrinius renginius ir, pasak Argentinos lietuvių, atgaivino lietuvybę. Tačiau 2013 m. taupant kaštus ambasada uždaryta, pakeista generaliniu konsulatu San Paule (Brazilija).

Buenos Airių Bernalio priemiestyje seniau veikė trečiasis savo pastatą turėjęs lietuvių klubas Argentinos sostinės metropolyje - Lietuvių ratelis (Circulo Lituano). Tai buvo lietuvių komunistų klubas, todėl jis buvo labai kontroversiškas ir veikė visiškai atskirai nuo likusios Argentinos lietuvių bendruomenės ir organizacijų. Po to, kai Lietuvą 1940 m. okupavo Sovietų Sąjunga, o ypač dar vėliau, kai ėmė aiškėti sovietinio genocido, tremčių detalės, daugeliui Argentinos lietuvių - kaip ir likusių pasaulio lietuvių - komunizmas tapo blogio sinonimu, jie aktyviai vykdė kampanijas už Lietuvos laisvę, priėmė pabėgėlius iš Lietuvos. Tačiau Bernalio "Lietuvių ratelio" nariams sovietinė Lietuva atrodė ne kaip okupacija, o kaip dar vienas Lietuvos raidos etapas; šiame klube Lietuvą simbolizavo ne Vytis ar trispalvė, bet LTSR vėliava ir herbai. Neįtikėtina, tačiau Lietuvių ratelis gerokai pergyveno net Sovietų Sąjungą - galiausiai užvėrė duris tik apie 2010 m. Pastatas (primenantis gyvenamąjį namą) liko, bet be lietuviškų ženklų, dabar ten senjorų laisvalaikio namai.

Lietuvių ratelio pastas Bernalyje

Lietuvių ratelio pastas Bernalyje

"Švenčiausia Argentinos vieta" laikomoje Luchano bazilikoje saugomas garsiausias Argentinoje Marijos paveikslas. Nuo 1998 m. jos rūsyje taip pat įrengta galerija kitų šalių Marijos atvaizdų. Tarp jų yra ir Aušros Vartų Marija iš Lietuvos - kabo paveikslo kopija, trispalvė, paaiškinta Aušros Vartų Marijos istorija. Rūsį su pasaulio Marijų atvaizdais galima apeiti su ekskursija.

Aušros Vartų Marija Luchano bazilikos rūsyje

Aušros Vartų Marija Luchano bazilikos rūsyje

Į šiaurę nuo Buenos Airių miesto plyti unikali zona - Paranos upės delta. Daugelis vietų - nuo fermų iki ištisų miestelių - ten gali būti pasiekiamos tik laivu. Ta zona buvo populiari tarp Argentinos lietuvių - vieni ten turėjo ūkius, kiti tiesiog važiuodavo pailsėti po sunkių darbų Buenos Airėse savaitgaliams. Tokiems lietuviams buvo pastatytas Viešbutis "Lietuva", apie 1950-1970 m. buvęs lietuviškų veiklų centru. Tais laikais į jį reikdavo plaukti 4 val. iš Buenos Airių. Iki pat šiol jis pasiekiamas tik laivu - bet dabar greičiau nuvažiuoti iki Villa Paranacito miestelio ir plaukti iš tenai (15 min.). Deja, viešbutis nebeveikia ir yra iš dalies apleistas, tačiau fasade išlikęs užrašas "Lietuva", Gedimino stulpai. Viešbutį įkūrė Nalivaikų šeima - Nalivaika buvo atsiųstas į Tumo-Vaižganto lietuvių mokyklą kaip mokytojas iš Lietuvos 1938 m., tačiau jau 1940 m. Lietuva buvo okupuota, kur grįžti jis nebeturėjo, tad išsikėlė į Paranos deltą ir rūpinosi lietuvybe.

Facade of Hotel Lietuva

Viešbučio Lietuva fasadas

Lietuviškų vietų dar yra netoli Buenos Airių esančiuose Rosarijo bei Beriso miestuose. Jos aprašytos atskiruose straipsniuose.

Ekspedicijų dienoraščiai

Šis enciklopedijos straipsnis parengtas ir informacija surinkta „Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų metu, pilni eskpedicijų dienoraščiai – čia:

“Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų po Argentiną dienoraščiai

"Gabalėliai Lietuvos" TV laida apie lietuvių paveldą Buenos Airėse

Taip pat skaitykite: to paties autoriaus Augustino Žemaičio straipsnis apie Buenos Aires ir jų lankytinas vietas

Click to learn more about Lithuania: Argentina, Lot. Amerika Leave a comment
Comments (5) Trackbacks (0)
  1. Muziejuje yra ir vien tik lietuviškų dokumentų, ypač susijusių su litvakais, tačiau gali būti, kad jie ne visuomet eksponuojami 🙂

    • Kalbate apie Lietuvių muziejų prie Buenos Airių lietuvių bažnyčios?

      • apie Imigracijos muziejų, nes rašėte, kad “nėra nieko susijusio išskirtinai su Lietuva” 🙂

        • Taip, gali būti, kad ne visada eksponuojami, ekspozicija mums lankantis buvo gana nedidelė, didžioji jos dalis skirta meno kūriniams tik menkai susijusiems su imigracija, dar kažkiek šiuolaikinei nelegalios migracijos problemai, ir tik koks trečdalis istorinei imigracijai į Argentiną, ten daugiausiai – statistika ir nuotraukos. Taip pat yra atskiros ekspozicijos kai kurioms daugiausiai imigrantų davusioms tautoms, bet tarp jų nėra lietuvių.

          Iš esmės “Gabalėliai Lietuvos” koncentruojamės į tai, ką gali pamatyti kiekvienas bet kuriuo metu, daugiausiai – nekilnojamąjį paveldą, o taip pat nuolatines muziejų ekspozicijas, nuolat bažnyčiose kabantį meną ir pan. Tai, kas paprastai yra archyvuose, arba kas yra privačiose patalpose į kurias įleidžiamas ne kiekvienas norintis, kas sudaro laikinas parodas ar laikinus renginius, yra už “Gabalėlių Lietuvos” ribų (nebent, tarkime, tam tikra laikina paroda ar renginys vyktų kasmet, kas mėnesį ar kitokiu prognozuojamu reguliarumu).

  2. Fantastic article and photos! Thanks very much!


Leave a comment

No trackbacks yet.