Gabalėliai Lietuvos Lietuvių rajonai ir paveldas užsienyje

Tadžikija

Tadžikai yra persai, nuo Persijos (dabartinis Iranas) atplėšti šias žemes užkariavus Rusijai.

Į šį atokų Sovietų Sąjungos pakraštį rusai trėmė lietuvius. Jų (ir Lietuvos vokiečių) 1945 m. ten ištremta apie 1000, iš kurių 300 mirė pirmąją žiemą, o to, kai mirus Stalinui buvo reabilituoti, gyvi tesulaukė irgi 300. Lietuviai buvo verčiami dirbti medvilnės plantacijose, gyventi šiaudinėse belangėse lūšnose, kentėti badą ir ligas.

Kurgan Tiubės (Qurghonteppa) miestas buvo Tadžikijos lietuvių tremties vietų centre. Jo kapinėse tebėra palaidota nemažai lietuvių, nors jų kapai dūla. Į Tadžikiją 2011 m. vykusi jaunimo ekspedicija "Misija: Sibiras" tremtinių kapams tvarkyti čia pastatė mažą paminklėlį tremtiniams. Architektas Algis Vyšniūnas buvo sukūręs kur kas didingesnio paminklo projektą, visgi iš vietinio akmens pavyko sukurti tik mažesnį ir paprastesnį, labiau primenantį atminimo lentą.

Misija Sibiras 2011 dalyviai prie pastatyto paminklėlio lietuviams Kurgan Tiubėje. Misijos Sibiras nuotrauka.

Pirmoji lietuvių ekspediciją į Kurgan Tiubę surengta dar 1991 m. buvusių tremtinių - jie pastatė tautodailininko D. Gediminsko sukurtą kryžių su lietuviškais ir tadžikiškais (persiškais) užrašais: "Lietuvos tremtiniams, nekaltai kentėjusiems ir žuvusiems Tadžikijoje 1945-1946 metais". Lietuvos ambasados Kazachijoje tinklapyje rašoma, kad tas kryžius sunaikintas "dėl karo veiksmų Afganistano pasienyje" (nuo Kurgan Tiubės iki Afganistano - ~50 km).

Lietuviai taip pat gyveno ir gretimuose Vachšo, Ujalio, Kuibyševsko miesteliuose, bet ten mažai kas juos mena, kapinės ilaginiui sunyko. Ujalyje tremties būta itin žiaurios - iš 50 tremtinių pirmus du metus teišgyveno devyni. Tarp priežasčių trėmimui buvo buvimas vokiečių kalbos mokytoju, vedybos su vokiečiu, liuteronų tikėjimas, giminaičių Vokietijoje turėjimas ar vokiškai skambančios pavardės "nešiojimas".

Vėliau, kai po Stalino mirties sovietinis genocidas kiek aprimo, Tadžikija tapo populiari vieta Lietuvos alpinistų žygiams. Mat Tadžikijoje (Pamyro kalnyne) plytėjo vieni aukščiausių Sovietų Sąjungos kalnų (tuo tarpu išvykti už Sovietų Sąjungos ribų tuo metu lietuviams buvo labai sunku). Būdavo įprasta, kad pirmieji į viršūnę įkopę alpinistai duodavo jai vardą. Taip Tadžikijoje atsirado Lietuvos viršūnė (6080 m), Donelaičio viršūnė (5837 m), Čiurlionio viršūnė (5794 m). Pamyre "lietuviškų viršūnių" yra ir daugiau. Tačiau iš tikro šiuos alpinistų suteiktus pavadinimus ir žino tik alpinistai - žemėlapiuose ir nelietuviškame internete informacijos apie juos nėra.