Gabalėliai Lietuvos Lietuvių rajonai ir paveldas užsienyje

Kasteris ir Ludingtonas (Mičiganas)

Priešingai negu likusioje JAV dalyje, į Kasterį/Ludingtoną lietuviai nevyko dirbti kasyklose ar fabrikuose. Kaip ir Lietuvoje ten jie tęsė žemės dirbimo tradicijas - investavo JAV užsidirbtus pinigus įsigydami fermas. Ta vietovė net buvo vadinta „Naująja Lietuva“.

Lietuviai žemę čia supirko dar XX a. pradžioje, tačiau net 2000 metų surašymo metu tai vis dar buvo patys lietuviškiausi kaimai Mičigane ir apskritai Vidurio Vakaruose. Pavyzdžiui, Aironsas ir Kasteris – 4 proc lietuvių, Fauntenas ir Liuteris – 3 proc. lietuvių, Skotsvilis ir Frisoilas – 2 proc. lietuvių.

Pavadinimą "Naujoji Lietuva" sugalvojo lietuvių nekilnojamojo turto magnatas Anton Keledis, ir "aukščiausiame taške" lietuviai turėjo 360 ūkių, daugybė kurių ir toliau priklauso lietuvių palikuonims. Iš viso į regioną kadaise atvyko gyventi apie 1200 lietuvių.

Lietuviams Budzinskams priklausantis svirnas, puoštas lietuviškais motyvais (Faunteno kaimas)

Lietuvių ūkininkų palikimas Kasterio apylinkėse

„Naujojoje Lietuvoje“, priešingai nei kitur, lietuviai niekad neįkūrė tautinių katalikų bažnyčios parapijų. Tam jie neturėjo poreikio, nes ir eilinėse "bendrose" parapijose lietuviai sudarė tikinčiųjų daugumą. Kasterio [Custer] ir Aironso [Irons] bažnyčiose tarnavo lietuviai kunigai, ilgus metus vyko Mišios lietuvių kalba. Kasterio Šv. Marijos bažnyčia, nors pastatyta XX a. 7 dešimtmetį, padabinta Vilniaus Aušros Vartų Mergelės reljefu virš centrinio įėjimo (su lietuvišku užrašu), o viduje stovi Šiluvos Marijos skulptūra (dešinėje navos pusėje).

Bažnyčios architektas irgi lietuvis – žymusis Jonas Mulokas, vienas kūrėjų unikalaus Modernaus lietuviško stiliaus, kuriame tradicinės detalės persipina su šiuolaikinėmis medžiagomis. Visgi, kadangi parapija oficialiai nebuvo lietuviška, bažnyčioje nėra tiek lietuviškų elementų kaip įprasta Muloko kūrybai. Tačiau jau vien tai, kad bažnyčia – svirno formos – drauge primena ir Lietuvos, ir Kasterio žemdirbystės tradicijas.

Kasterio Šv. Marijos bažnyčia

Aušros Vartų Mergelės simbolis virš Šv. Marijos bažnyčios Kateryje įėjimo

Viena labiausiai tą lietuvių ūkininkų erą primenančių vietų yra Andrulio sūrinė, tebegaminanti lietuvišką sūrį pagal dabartinės savininkės močiutės receptą. Sūrinė įkurta XX a. 5 dešimtmečio pradžioje ir priklauso tai pačiai Andrulių šeimai. Sūrinėje dirba jau ketvirtoji giminės karta skaičiuojant nuo jos įkūrimo ir penktoji – nuo imigracijos iš Lietuvos į JAV. Sūrio galima nusipirkti sūrinės prieangio parduotuvėje, o sutarus iš anksto ir esant nedidelei grupei vedamos ekskursijos po sūrinę. Pati sūrinė šiuo metu dirba nereguliariai – tik tuomet, kai esama užsakymų, mat Andrulio sūriai ekologiški, be konservantų, tad jų galiojimo laikas trumpas. Jonas Andrulis, vienas sūrinės įkūrėjų, paminėtas ir Kasterio bažnyčios atminimo lentoje kaip fundatorius.

Andrulio sūrinė

Andruli sūris

Andrulio sūrinės vidus

Be Andrulio šeimos regione gyvena ir daugiau lietuvių ūkininkų šeimų. Lietuvybę gali išvysti ir ant lietuviškais raštais bei spalvomis dažyto lietuviško svirno Donteno kaime. Svirno savininkai Budzinskai dalyvavo svirnų puošybos projekte "Mason County Barn Quilt Trail", kurio metu 11 regiono svirnų papuošti motyvais, susijusiais su vietos istorija. Tik vienintelis Lietuviškas svirnas puoštas tautiniais motyvais.

Lietuviškas svirnas

Dar vienas, ilgiau nei 100 metų tai pačiai šeimai priklausantis ūkis yra net įtrauktas į Nacionalinį istorinių vietų registrą (NRHP) – svarbiausią JAV federalinį paveldo registrą, kuriame rasime vos keletą lietuviško paveldo objektų. Tai Jono ir Kotrynos Tunkūnų-Puodžiūnų ūkis (suanglinti vardai: John ir Katharine Tunkun Podjun). Ūkio įkūrėjo Jono Puodžiūno, kuris apie 1898 metus emigravo iš Lietuvos per rytinę JAV pakrantę (Bostoną) dirbti anglies kasyklose (Pietiniame Ilinojuje), istorija panaši į daugelio „Naujosios Lietuvos“ naujakurių istorijas. Dirbdamas kasyklose, jis nusivylė darbo sąlygomis. Skirtingai nei kai kurie kiti lietuviai, Jonas nevartojo alkoholio, todėl galėjo sutaupyti. Amerikos lietuvių laikraštyje pamatęs Keledžio skelbimą apie Mičigano (Michigan) valstijoje parduodamą žemę, jis pasinaudojo galimybe. 1914 metais Jonas Puodžiūnas įsigijo dabartinį Tunkun Podjun ūkį, o per kitus 15 metų pastatė iki šiol ūkyje stovinčius pastatus – ūkinį pastatą ir svirną. Pastatų autentiškumas ir jų panašumas į 1910–1920 metais ten stovėjusius trobesius buvo priežastis, dėl kurios Tunkun Podjun ūkis buvo įtrauktas į Nacionalinį registrą. Kaip daugelis to meto Amerikos lietuvių vyrų, Puodžiūnas 1904 metais iš Lietuvos parsivežė žmoną - Kotryną Tunkūnaitę - su kuria kartu kūrė ūkį. Kaip ir daugelio to meto Amerikos lietuvių, jų pavardės buvo sutrumpintos (Jonas Puodžiūnas iš pradžių tapo John Podjunus, vėliau John Podjun, o Kotryna Tunkūnaitė – Katharine Tunkun). Nors pirmoji Puodžiūnų šeimos karta sudarė santuokas su kitais lietuviais, vėlesnės kartos jau tuokėsi su kitų tautybių apylinkių gyventojais. Nepaisant to, jos nepamiršo savo šaknų. Tunkun-Podjun ūkis įsikūręs 45 min. kelio į rytus nuo Kasterio, netoli Liuterio (Luther) gyvenvietės. Tai rodo, kokia didelė buvo lietuvių gyvenamoji teritorija.

Tunkun-Podjun ūkio pagrindinis pastatas

Tunkun-Podjun svirnas, kurį XX a. antrame dešimtmetyje pastatė Jonas Puodžiūnas

Nors dėl pavardžių pakeitimo neįmanoma nustatyti tikrojo lietuvių palikuonių, tebegyvenančių šioje vietovėje, skaičiaus, dar yra žmonių, išlaikiusių originalias lietuviškas pavardes. Tas pavardes galima pamatyti įvažiavimų, kurie šioje vietovėje turi oficialius gatvių pavadinimus ir paprastai yra pavadinami savininkų vardais, pavadinimuose. Pavyzdžiui, 2023 metų žemėlapiuose vis dar galima rasti Brazo kelią (Brazas Road) ir Noreikos kelią (Noreika Road). Laikui bėgant ir ūkiams keičiant savininkus, pamažu ir šie pavadinimai ėmė nykti.

Noreikos kelias Mičigane

Stakėno ūkis (Stakenas Farms) netoli Ladingtono (Ludington)

Dar vienas lietuviškos vietovės požymis yra tradiciniai lietuvių pakelės kryžiai (UNESCO įtraukti į Nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą). Vienas jų yra netoli Judžių (Judis) šeimos ūkio, kurį šeimininkai pastatė savo kelionei į Lietuvą 1995 metais, netrukus po to, kai šalis tapo nepriklausoma, atminti.

Teritorijoje atskirų lietuvių kapinių nėra, tačiau Riverside kapinėse daugybė palaidotų žmonių - lietuviai. Regione yra ir daugiau lietuviškų ženklų, kaip lietuviški kryžiai, lietuviškos pavardės iškabose ir t.t.

Pakelės kryžius prie Aironso (Irons) miestelio, pastatytas gretimo ūkio lietuvių šeimininkų įamžinant jų apsilankymą Lietuvoje 1995 m. Nuotraukos Lino Poniškaičio.

Rako lietuvių skautų stovykla

Be jokios abejonės pati didžiausia lietuviška vieta Kasterio krašte yra Rako lietuviška skautų stovykla, užimanti 33 ha mažai žmonių rankų paliestos miško teritorijos (naudojami 16 ha).

Lituanica pastovyklės pastatas – vienas lietuviškų pastatų Rako stovyklos teritorijoje

Kiekvieną vasarą "Rakas" atgyja per pagrindinę 2 savaičių skautų stovyklą, į kurią susirenka apie 250 skautų, daugiausia iš Čikagos. Kitu metu vyksta ir mažesnės stovyklos. Be pagrindinių skautijos dalykų skautai šioje stovykloje ugdomi stipria lietuviška dvasia, jiems perduodamos tradicijos per šokius, dainas. Stovyklos architektūra yra labai lietuviška. Joje – ir koplytstulpiai, o kiekvienas pastatas turi savitų lietuviškų elementų.

Koplytstulpis Rako stovykloje

Mažas koplytstulpis Rako stovykloje

Nors pastatų daug, skautai nakvoja palapinėse. Didžiausias paminklas "Rake" yra prie pagrindinio įėjimo: jis susideda iš bokšto su tradiciniu skautų simboliu viršūnėje ir 2018 m. įrašytais rėmėjais paminklo papėdėje ant plytų. Yra ten ir memorialinė lenta, dėkojanti Pranui Rakui už stovyklai dovanotą žemę (tada buvo sudaryta 50 metų nuomos sutartis ir sulygtas 1 doleris nuomos mokesčio; po to žemė buvo išpirkta Čikagos skautų).

Rako stovyklos pagrindinis paminklas

Stovykla susideda iš pastovyklių, kurių kiekviena turi po savo virtuvę. Visos pavadintos lietuviškai - Kernavė, Lituanica, Nerija, Aušros Vartai. Esama ir papildomų pastatų, kaip antai – pirmosios pagalbos stotis. Daugelis pastatų statyti 1965-1975 metais, bet vėliau remontuoti, plėsti.

Kernavės pastovyklės pagrindinis pastatas Rako stovykloje

Vyčių aikštė su etniniais elementais dedikuota Vyčiams (taip vadinami prisiekę visą gyvenimą skautais likti JAV lietuvių skautai).

Vyčių aikštė Rako stovykloje

Lietuviški simboliai Vyčių aikštėje Rako stovykloje

Stovyklos teritorija paprastai ne sezono metu užrakinta ir negali būti aplankyta. Iš ~250 žmonių pagrindinės stovyklos metu, 66% jų yra vaikai ir 33% - suagusieji. "Aukso amžiuje" (XX a. antros pusės pradžioje) "Rake" stovyklaudavo apie 1000 lietuvių.

Ekspedicijų dienoraščiai

Šis enciklopedijos straipsnis parengtas ir informacija surinkta „Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų metu, pilni eskpedicijų dienoraščiai – čia:

“Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų po Mičiganą dienoraščiai

Lietuviškų vietų žemėlapis

Visos lietuviškos vietos, aprašytos šiame straipsnyje, yra tiksliai pažymėtos interkatyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):

Interaktyvus lietuviškų vietų Kasteryje žemėlapis