Gabalėliai Lietuvos Lietuvių rajonai ir paveldas užsienyje

Bardis (Italija)

Nedidelis Italijos miestelis Bardis (2 300 gyventojų) lietuviško paveldo gausa nusileidžia tik Romai.

Dar įdomiau tai, kad Bardyje niekada nebuvo lietuvių bendruomenės. Lietuviškos vietos Bardyje atsirado tik dviejų žmonių dėka. Vienas jų buvo lietuvis, niekada negyvenęs Bardyje, o kitas – nelietuvis, gimęs Bardyje, bet lietuviškų vietų sukūrimo metu taip pat gyvenęs kitur.

Minėtasis lietuvis buvo kunigas Vincas Mincevičius, Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai turėjęs likti Italijoje; jis prisidėjo prie Italijos lietuvių bendruomenės kūrimo ir daugelio Italijos lietuviškų vietų atsiradimo. O minėtasis nelietuvis buvo iš Bardžio kilęs kardinolas Antonio Samore, kurio vardu šiame miestelyje pavadinta gatvė. Prieš Antrąjį pasaulinį karą jis dirbo Vatikano nunciatūroje Lietuvoje ir pamilo šią šalį; po Antrojo pasaulinio karo Samore įdarbino Mincevičių, ir jie abu papuošė kardinolo gimtąjį Bardį lietuviškais meno kūriniais.

Lietuvos salė Bardyje

Svarbiausias jų kūrinys – Lietuvos salė [Sala Lituania], Europoje beveik neturinti analogų. Ši salė puošta lietuviškos tematikos sienų tapybos darbais ir meno kūriniais. Ji įrengta 1963 m. iškilusiuose vietos parapijos jaunimo namuose. Iš tiesų lietuviški meno kūriniai puošia ne tik salę, bet ir koridorius bei laiptinę; čia viskas primena Lietuvą, nesvarbu, ar kūrinių autoriai – garsūs lietuvių išeivijos menininkai, ar čia dirbę italų menininkai.

Lietuvos salė [Sala Lituania] Bardyje“ width=

Lietuvos salė [Sala Lituania] Bardyje

Pačios salės galinę sieną puošia didžiulis sienų tapybos darbas, vaizduojantis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapį ir įvairias viduramžių šlovę menančias vizijas bei simbolius. Šalia šio kūrinio vaizduojami lietuviai prie kryžiaus. Salėje galima pamatyti daug Lietuvos vėliavų, taip pat Italijos ir Vatikano vėliavas. Baldai primena tradicinius lietuviškus medžio dirbinius.

Sienų tapyba Lietuvos salėje Bardyje

Sienų tapyba Lietuvos salėje Bardyje

Virš įėjimo į salę vaizduojamas angelas, laikantis Lietuvos herbą, ir šiek tiek pakeista pirmoji Lietuvos himno eilutė: „Lietuva Tėvynė mūsų!“. Salės durų rankenos dekoruotos Vilniaus herbu ir 1939 m. (priešpaskutiniais Lietuvos laisvės metais) Kaune vykusio Europos krepšinio čempionato vaizdais.

Užrašas virš įėjimo į Lietuvos salę

Užrašas virš įėjimo į Lietuvos salę

Salės šone yra monsinjoro Juozo Tadarausko rūpesčiu įrengta Vilniaus Švč. Mergelės Marijos koplyčia. Koplyčioje yra Vilniaus Švč. Mergelės Marijos paveikslo kopija, Rūpintojėlio bareljefas (dovanotas Bad Verishofeno Šv. Ulricho parapijos, kuriai vadovavo lietuviai kunigai) ir vitražas, vaizduojantis svarbiausias Vilniaus vietas ir Šv. Kazimierą (vitražą, kurio autorius yra Dilvo Lotti, dovanojo White’ų-Vaitkevičių šeima). Tai rodo, kad sukurti Lietuvos salę padėjo daugybė lietuvių iš viso pasaulio.

Koplyčia šalia Lietuvos salės

Koplyčia šalia Lietuvos salės

Laiptinę puošia didelis sienų tapybos kūrinys, vaizduojantis karaliaus Mindaugo krikštą. Sakoma, kad Mindaugą krikštijantis vyskupas atrodo kaip Samore, o už jo stovintis kunigas – kaip Mincevičius.

Mindaugo krikštą vaizduojantis sienų tapybos kūrinys

Mindaugo krikštą vaizduojantis sienų tapybos kūrinys

2022 m. prie įėjimo į pastatą atidengta Vincui Mincevičiui skirta atminimo lenta, kurioje jis įvardijamas kaip Bardžio garbės pilietis ir laisvos Lietuvos patriotas; taip pat pakabinta atminimo lenta Samorei.

“Lietuvos

Lietuvos salės durų rankenos su Kaune vykusio 1939 m. Europos krepšinio čempionato vaizdais

Lietuvos gatvė ir lietuviški paminklai Bardyje

Mincevičius su Samore sukūrė ne tik Lietuvos salę, bet ir daugiau lietuviškų vietų. Viena Bardžio gatvių buvo pervadinta Via Lituania.

Lietuvos vardu pavadinta gatvė Bardyje

Lietuvos vardu pavadinta gatvė Bardyje

Be to, 1962 m. prie rytinio įvažiavimo į miestelį Mincevičius užsakė pastatyti lietuvišką koplytstulpį, skirtą kardinolui Samorei ir žymintį jo darbo Lietuvoje pradžios trisdešimtmetį (koplytstulpio autorius – italų menininkas Adolfo Valazza). Koplytstulpis neišliko, bet 2002 m. jo vietoje iškilo jam pačiam skirtas paminklas – nedidelis medinis lietuviškas koplytstulpis mūrinėje koplytėlėje. Lentelėje rašoma, kad tai yra lietuviškas kryžius, originaliojo koplytstulpio kopija, kurią sukūrė Giovanni Assirati.

Miniatiūrinė originaliojo koplytstulpio kopija mūrinėje koplytėlėje

Miniatiūrinė originaliojo koplytstulpio kopija mūrinėje koplytėlėje

Pagerbdami lietuvių kultūros tradicijas Bardyje, šių dienų Italijos lietuviai šalia pastato, kuriame yra Lietuvos salė, pastatė naują lietuvišką koplytstulpį. 2007 m. iškilęs V. Ulevičiaus sukurtas koplytstulpis dedikuotas Mincevičiui ir Samorei; jo šonuose vaizduojami lietuviški simboliai: Gediminaičių stulpai, Vyčio kryžius ir tarp lietuvių išeivių populiarus stilizuotas Lietuvos herbas. Koplytstulpio viršų puošia lietuviškas kryžius-saulė. Lentelėje įrašyta: „ILB dovanoja šį koplytstulpį Bardžio miesteliui, kaip tikėjimo ir broliškos vienybės simbolį“.

Naujasis koplytstulpis Bardyje

Naujasis koplytstulpis Bardyje

Nors šiandien Bardyje lietuviai negyvena, lietuviškos vietos pritraukia daug lankytojų. Kituose Italijos miestuose gyvenantys lietuviai yra organizavę savo renginius Bardžio Lietuvos salėje.

 


Ekspedicijų dienoraščiai

Šis enciklopedijos straipsnis parengtas ir informacija surinkta „Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų metu, pilni ekspedicijų dienoraščiai – čia:

“Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų po Italiją dienoraščiai

Click to learn more about Lithuania: Italija Leave a comment
Comments (0) Trackbacks (0)

No comments yet.


Leave a comment

No trackbacks yet.