Gabalėliai Lietuvos Lietuvių rajonai ir paveldas užsienyje

Austrija

Austrijoje gausiau nei beveik visose šalyse paminklų Lietuvos mitologijos tema. Jie sukurti simpoziumų metu ten gausiai dalyvavusių lietuvių menininkų.

Be to, ~1944-1950 m. Austrija tapo laikinais namais ~2000 lietuvių, pasitraukusių iš Lietuvos šią antrą kartą okupavus Sovietų Sąjungai. Tarp šių žmonių būta ir žymių politikų, du kurių Austrijoje ir atgulė amžinojo poilsio.

Paminklai lietuvių mitologijos temomis Paudorfe

Paudorfo apylinkėse vyko net trys medinių skulptūrų kūrėjų simpoziumai - 2002 m., 2007 m. ir 2012 m. Jų metu pastatytos 40 skulptūrų. Jos išsidėstė palei daugiau nei 2 km ilgio pėsčiųjų taką, sujungusį Paudorfo ir Hiobenbacho gyvenvietes - trys skirtingi tako segmentai sukurti per skirtingus simpoziumus. Takas gražioje vietoje, iš jo matosi garsus Giotvaigo vienuolynas.

Aitvaras ir kaukas

Aitvaras ir kaukas

Aitvaro ir kauko pavadinimas

Aitvaro ir kauko pavadinimas

Iš 40 skulptūrų net 10 sukurtos lietuvių autorių. Iš tų 10 dauguma paremta lietuvių mitologija. Tarp jų 3,47 m aukščio Algimanto Sakalausko "Eglė, Žalčių karalienė" (48.353570, 15.624629), statyta per pirmąjį 2002 m. simpoziumą pačiame Paudorfo miestelyje. Kiti lietuvių mitologija paremti mediniai paminklai - Arūno Sniečkaus "Aušrinė", Kęstučio Grigonio "Aitvaras ir Kaukas", Padelsko "Jūratė ir Kastytis", Tomo Stumbrausko "Žemėpatis".

Palei Paudorfo skulptūrų taką

Palei Paudorfo skulptūrų taką

Paminklai Perkūnui Griosšonau

Grosšionau (Großschönau) miestelyje ir aplink stovi net du ąžuoliniai Algimanto Sakalaukso stogastulpiai su skulptūromis Perkūnui, laikomam vyriausiu baltų dievu. Vienas jų yra koordiantėse 48.620097, 14.917649 (7,55 m aukščio, 2006 m., darytas kartu su Ignu Sakalausku, kalviu Ričardu Grekavičiumi), kitas - 48.353570, 15.624629 (7,2 m aukščio, 2005 m.).

Lietuviški Algimanto Sakalausko stogastulpiai Austrijoje. Iš kairės į dešinę - du Perkūno stogastulpiai ir Eglė, žalčių karalienė.

Lietuviški Algimanto Sakalausko stogastulpiai Austrijoje. Iš kairės į dešinę - du Perkūno stogastulpiai ir Eglė, žalčių karalienė (Paudorfe)

Žymių lietuvių kapai Austrijoje

Bachmaningo kaimo kapinėse prie bažnyčios palaidotas tarpukario Lietuvos ministras pirmininkas Antanas Tumėnas, ėjęs pareigas 1924-1925 m. Jis pasitraukė iš Lietuvos 1944 m. jau būdamas prastos sveikatos, atsikliuvo vakariečių okupuotoje Austrijos dalyje su kitais pabėgėliais dipukais ir mirė 1946 m., taip ir nesulaukęs lietuvių dipukų "paskirstymo" iš stovyklų po įvairias pasaulio šalis.

Antano Tumėno kapas

Antano Tumėno kapas

Vienos Grincigo kapinėse (Friedhof Grinzing) palaidotas Lietuvos steigiamojo Seimo narys Stasys Digrys. Jis irgi 1944 m., prieš Lietuvą antrąkart okupuojant sovietams, pasitraukė į Austriją. Priešingai daugeliui lietuvių dipukų, net ir atsiradus galimybei iš Austrijos išvykti į kitas šalis, jis nusprendė pasilikti Austrijoje, ten organizuodavo vasario 16 d. šventes, o mirė tik 1959 m.

Stasio Digrio kapas

Stasio Digrio kapas

Tradiciškai Austrijoje kapai nėra amžini - nebelikus kas už juos mokėtų mokestį (paprastai tai - mirusiojo vaikai), kapai sunaikinami. Tačiau Antano Tumėno ir Stasio Digrio kapus globoti apsiėmė ir už juos mokesčius moka Lietuvos ambasada Austrijoje, kuri taip pat abudu kapus paženklino naujomis lentelėmis, ant kurių lietuviškai ir vokiškai parašytos Digrio ir Tumėno pareigos bei atvaizduotas Lietuvos herbas.

Ambasados pakabinta lentelė ant Stasio Digrio kapo

Ambasados pakabinta lentelė ant Stasio Digrio kapo

Click to learn more about Lithuania: Austrija, Vak. Europa No Comments

Norvegija

Maždaug nuo 2004 m. Norvegija yra viena populiariausių lietuvių emigracijos krypčių – dabar joje gyvena apie 50 tūkst. lietuvių. Tautiečius ten vilioja aukštas gyvenimo lygis ir dideli atlyginimai.

Tačiau Norvegija tarp lietuvių išpopuliarėjo labai neseniai. Vykstant ankstesnėms lietuvių emigracijos bangoms (prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir Antrojo pasaulinio karo pabaigoje), Norvegija buvo neturtinga šalis ir patys norvegai buvo tarp emigruojančių svetur. Tiesą sakant, 1990 m. Norvegijoje gyveno vos 8 lietuviai, o iki 2000 m. jų skaičius paaugo tik iki 278.

Taigi ilgą laiką Norvegijoje nebuvo nei lietuviškų pastatų, nei paminklų. Padėtis pasikeitė 2022 m., šalia Stavangerio [Stavanger] atidarius jaukius Rugalando [Rogaland] lietuvių namus (Hommersandbakken 11, 4311, Hommersåk), kurie tapo etninių lietuviškų veiklų centru. Pastatą sudaro du aukštai: apatiniame yra renginių salė, viršutiniame – lietuviška biblioteka. Išorę puošia Gediminaičių stulpų motyvai, pavaizduoti kiemelyje ant grindinio ir ant lietuvių namų iškabos.

Rugalando lietuvių namai

Rugalando lietuvių namų iškaba

Rugalando lietuvių namai

Rugalando lietuvių namai

Rugalando lietuvių namai tapo ne tik pirmuoju tokiu klubu Norvegijoje, bet ir apskritai pirmaisiais lietuvių namais, kuriuos įkūrė trečiosios bangos (išvykę po 1990 m.) emigrantai iš Lietuvos. Nors lietuviškose veiklose dalyvauja tik apie 5 % Stavangerio apylinkėse gyvenančių tautiečių emigrantų, pakako ir tiek, nes šiame 480 tūkst. gyventojų turinčiame regione lietuvių yra daugiau nei 5 000 (1–2 % visos regiono populiacijos).

Lietuviškos tematikos meno kūrinys lietuvių namuose

Lietuviškos tematikos meno kūrinys lietuvių namuose

Žemės menas su Gediminaičių stulpais Rugalando lietuvių namų kieme

Gediminaičių stulpai Rugalando lietuvių namų kieme

Rugalando lietuvių namai buvo įkurti iki tol apleistame sename name Homersoko [Hommersåk] savivaldybėje. Savivaldybė norėjo išsaugoti namą, norėjo, kad jis būtų naudojamas nekomercinei veiklai, bet nelabai turėjo tam galimybių, o galiausiai pastatą nuniokojo vandalai. Tada lietuviai pasisiūlė renovuoti jį mainais į galimybę 25 metus naudotis juo kaip lietuvių namais. Buvo pasirašyta sutartis, vietos lietuviai kibo į darbą ir sutvarkė statinį. Statybines medžiagas aukojo kiti lietuviai ir net nelietuviai miestelio gyventojai.

Lietuvių namuose eksponuojamos senos nuotraukos, vaizduojančios pastatą praeityje, kai jis dar buvo apleistas

Lietuvių namuose eksponuojamos senos nuotraukos, vaizduojančios pastatą praeityje, kai jis dar buvo apleistas

Rugalando lietuvių bendruomenė buvo suburta 2012 metais.

Rugalando lietuvių namų apylinkės

Rugalando lietuvių namų apylinkės

Nors masinė lietuvių migracija į Norvegiją - naujas reikalas, šalyje yra ir senesnių lietuviškų žymų. Nacistinė Vokietija, kuri buvo Antrojo pasaulinio karo metais okupavusi tiek Lietuvą, tiek Norvegiją, į Norvegiją darbams išvežė šimtus lietuvių. Dalis jų Haslemoen vietovėje netoli Oslo statė oro uostą ir ten pastatė paminklėlį su Gedimino stulpais.

Click to learn more about Lithuania: Vak. Europa, Norvegija No Comments